kidev erTxel afxazeTze

Transkript

kidev erTxel afxazeTze
qarTvelobis gadasarCenad
# 55 (116) 23 Tebervali
2010
saxalxo
moZraoba
kidev
erTxel
afxazeTze
“ “s a m e g r e l o s “ o r g a n o
50
TeTri
lavrenti
beria _
qarTuli
genia
4
gazeTi “ilori” uZRveba rubrikas “saukeTeso safexburTo klubebi”
“feienoordi”,
2
roterdami,
holandia
12
kidev
erTi
3
wigni
sofel latalis
zepirsityviereba
megruli
y“ velaze naTeli”, romelsac
10 enis
bneli axlavs
Tengiz kublaSvili fenomenze
am wignis avtoris, korneli borozdinis samsaxureobrivi kariera kavkasiaSi daiwyo. igi jer mTavarmarTeblis kancelariaSi
muSaobda, Semdeg ki (1854 wels) samegrelos dedofalTan miavlines miwer-moweris sawarmoeblad da misi Svilebis aRmzrdelad. 1858 wels dainiSna senakis olqis ufrosad, sadac 1867
wlamde imsaxura. swored aq gaecno igi samegrelos mosaxleobis yofas, romelic sainteresod aRwera Tavis wignSi.
9
borozdinis mogonebebSi sakmaod vrclad aris gadmocemuli osmaleTis jarebis mier samegrelos awiokeba,
romelic Semdeg rusma jariskacebma alagmes.
7
12
saqarTvelos
sagareo politika
da diplomatia
1918-1921 wlebSi
Temur qoriZe
2
ilori
23 Tebervali 2010
kidev erTxel afxazeTze
(vagrZelebT werilebis
ciklis beWdvas)
swored am epoqidan, laz-Wanebic WeSmariti qristianebi gaxdnen.
cnobilia,
rom
qristianobis
msoflio krebas, qalaq nikeaSi (325
weli)
egrisis
samefodan
ori
episkoposi eswreboda _ biWvinTis da
fazisis.
lazebi fazisis eparqiaSi Sediodnen.
marTalia, lazikis ZiriTadi nawili
1203 wels Camoyalibebul trapizonis
imperiaSi moeqca da darCa XV
saukunemde, magram lazebi sarwmunoebrivad daculi iyvnen da, am epoqaSi,
lazikaSi mravali eklesia da qristianuli kompleqsi aigo.
osmaleTis mier trapizonis dapyrobis Semdeg (XV) lazeTSi Semodis
islami.
rogorc mematianeebi gvamcnoben, islamis gavrceleba lazikaSi didi
winaaRmdegobebiT aRiniSna, magram droTa ganmavlobaSi islami mainc myarad
damkvidrda; Tumca, lazebi dResac ar
iviwyeben mama-papaTa samlocveloebs _
“oxvameebs” (“oxvame” megrulad salocavia).
“lazuri anTropologia” _ marTalia, TiTqmis 8 saukunea, lazebi
mowyvetili arian mSobliur xalxs da,
bunebrivia, ucxo atmosferoSi cxovrebam,
maT
anTropologiaSi
garkveuli cvlilebebi gamoiwvia, magram, rogorc cnobili anTropologi,
batoni g. abduSeliSvili amtkicebs,
anTropologiurad, dResac araviTari
gansxvaveba ar aris megrelebsa da
lazebs Soris.
lazebs (maT Soris Wanebsac) iseTive
tradiciebi, adaT-wesebi, zne-Cveulebebi hqondaT, rogoric megrelebs. aseve
erTnairi hqondaT eTnografiuli
yofac.
bunebrivia, rom lazebisa da
megrelebis saukuneobrivma ganSorebam
ganapiroba garkveuli gansxvaveba maT
Soris, gansakuTrebiT zemoxsenebul
komponentSi, magram arc ise mniSvnelovani,
rom
lazebis
WeSmarit
qarTvelobaSi, megrelebisa da lazebis
identurobaSi dagvaeWvos.
amdenad, axali welTaRricxvis I-II
saukuneebSi, egrisis samefos samxreT
nawilSi warmoCinda axali administraciuli erTeuli, lazikis saerisTavos saxiT, magram amas araviTari eTnikuri cvlileba ar mohyolia. Tu
Zveli welTaRricxvis epoqaSi am teritoriaze cxovrobdnen sxvadasxva
wvril-wvrili megruli teritoriuli
jgufebi _ xalibebi, tibarenebi,
mosinikebi, drilebi, Tebalebi da a.S. am
droidan isini, faqtobrivad, lazebad
da Wanebad iwodebodnen; ufro sworad,
am epoqidan, lazikaSi da WaneTSi mcxovreb mcxovreb megrelebs daerqvaT
lazebi da Wanebi. marTlac, arasodes
gamxdara sadavod, rom lazebi da
Wanebi qarTuli tomebia, faqtobrivad,
igive megrelebi arian, magram zogierTi qarTveli mecnieris gavleniT,
megrelebis vinaobaze damkvidrda
mosazreba, romelic abnevs sazogadoebas, araswor warmodgenas uqmnis
maT vinaobaze _ “megrelebi da lazebi zanuri tomebia da megruli da
lazuri enebis dialeqtebia”.
me piradad, aseTi mosazreba kategoriulad miuReblad mimaCnia da, ai,
ratom: megrelebi da lazebi rom zanuri tomebi yofiliyvnen, maSin unda
arsebuliyo qveyana “zanaTi” da erovneba “zani”, maSin, rodesac zustad dadgenili ar aris, vin moiazreboda terminis “zanis” qveS. varaudoben, TiTqos,
bizantielebi “Wanebs” moixseniebdnen
xan “zanebad”, da xan “sanebad”, rac SeiZleboda enis barieriT yofiliyo
gamowveuli, magram gamoricxulia, erTiani egrisis (kolxeTis) samefos
mosaxleobis saerTo saxeli “zani”
yofiliyo, Tundac “zanis” qveS, “Wani”
moiazrebodes. Zveli welTaRricxvis
epoqaSi arc “WaneTi” Canda da arc
“Wani”, xolo dasavleT saqarTvelos
uxsovari droidan “egrisis”, xolo mis
mkvidr mosaxleobas “egrebi” erqva.
rodidan ewoda dasavleT saqarTvelos “egrisi”, sxva sakiTxia, magram
swored egrisis samefos daarqves
berZnebma “kolxeTi” da mis mkvidr
mosaxleobas “egrebs” _ “kolxebi”
(Zveli
welTaRricxvis
XV-XIV
saukuneebi).
dadgenilia, rom “egridan” aris
miRebuli dasavleT saqarTvelos ZiriTadi mosaxlis saxeli _ “megreli”.
mecnierTa varaudiT, es unda momxdariyo Soreul warsulSi, sadRac IIIII aTaswleulis mijnaze.
aqedan moyolebuli dasavleT
saqarTvelos erTiani kolxeTis (egrisis) samefos ZiriTadi mosaxleobis
saxeli iyo “megreli” da am saxelis
qveS moiazrebodnen Zveli welTaRricxvis epoqaSi am samefoSi dasaxelebuli wvril-wvrili tomebic.
amdenad, dResaviT naTelia, rom egrisis (kolxeTis) samefos mosaxleobis
saerTo saxeli mudam “megreli” iyo da,
I-II saukuneebidan, “megrelis” qveS
lazic moiazreboda, lazuri ena ki
megruli enis kilokavi iyo.
ufro meti, istoriis sxvadasxva
etapze, egrisis samefo iwodeboda
kolxeTis. lazikis da afxazTa samefod, magram qarTveli da somexi mematianeebi mTel dasavleT saqarTvelos
mudam egrisis samefod, xolo mis
mosaxleobas megrelebad moixseniebdnen. bunebrivia, maT ucxoel
swavlulebze ukeT ecodinebodaT
egrisis samefoc da misi mkvidri
mosaxleobac.
yovel SemTxvevaSi, megrelebisa da
lazebis zanur tomebad, xolo megrullazuri enebis e.w. zanuri enis dialeqtebad moxseniebas araviTari
gamarTleba ara aqvs. es faqtobrivad,
egrisis samefos da megrelebis Zveli
welTaRricxvis epoqis TiTqmis oriaTaswlovan istoriaze uaris Tqmis
tolfasia, rac Cveni Rirseuli winaprebis xsovnis Seuracxyofac aris.
mizanSewonilad mimaCnia, yuradReba
gavamaxvilo Semdeg garemoebaze: miuxedavad imisa, rom dasavleT saqarTvelos erTiani egrisis (kolxeTis) samefos mosaxleobis saerTo saxeli, uxsovari droidan, “megreli” iyo, administraciuli erTeulis, samTavros saxeli
“samegrelo” SedarebiT axalia, rac
Semdeg movlenebTanaa dakavSirebuli
_ axali welTaRricxvis, daaxloebiT,
III-IV saukuneebSi, egrisis samefos
“lazikis”, ufro sworad, “egrislazeTis” samefo, VIII-X saukuneebSi
“afxazTa”, anu “egris-afxazeTis” samefo ewoda... bunebrivia, egrisma, rogorc
samefom, arseboba Sewyvita.
saqarTvelos isev daSlis (XV sauk.)
momdevno epoqaSi, egrisis samefos
yofil
teritoriaze, garkveuli
cvlilebebi moxda _ lazika trapizonis imperiaSi aRmoCnda, egrisis
samefos aRmosavleT nawilSi imereTis
samefo Camoyalibda, romelic pirveli
qarTulerovani regioni iyo dasavleT
saqarTveloSi da, amis Semdeg, imereTSi
mcxovreb megrelebsac ewodaT “imerlebi”.
amave saukuneSi, im teritoriaze,
sadac sametyvelo enad isev megruli
darCa da mosaxleebi megrelebi iyvnen,
Camoyalibda administraciuli erTeuli samTavros saxiT da ewoda
“samegrelo”.
amdenad, dasavleT saqarTvelos ZiriTadi mosaxlis saxeli, uxsovari
droidan, iyo “megreli”, radgan samefos
erqva “egrisi”, magram XV saukuneSi
piriqiT moxda _ samTavros ewoda
“samegrelo” mxolod imitom, rom mis
mosaxleobas megrelebi warmoadgendnen.
marTalia, im epoqaSi samegrelos samTavroSi darCa guriisa da afxazeTis
saerisTavoebi, magram samTavros egrisis saxeli ar daerqva, radganac is arc
samefo iyo da arc is teritoria hqonda, egrisis samefo rom moicavda.
ar ifiqroT, rom Cemi megrelobiT
vsargeblob da amitom, egrisis samefos
ZiriTad mosaxleebad megrelebs miviCnev da ara lazebs; amas imitom vamtkiceb, rom realobaa, WeSmaritebaa da
me tendenciuri sulac ar var...
rac Semexeba piradad me, CemTvis
lazuri sisxli ucxo rodia _
Soniebis gvari erT-erTi mravalricxovani da uZvelesia saqarTvelos
sinamdvileSi. Soniebi, ZiriTadad,
glexebi arian. magram erTi Stos warmomadgenlebi aznaurebic arian. am
Stos winapars, giorgi Sonias, XVIII
saukuneSi, samegrelos mTavar dadianisgan aznauroba eboZa da mamulad
mieca soflebi _ faxulani da oxaCqua.
dRes es orive sofeli walenjixis
raionSia, svaneTis sazRvarTan, mdinare
engurs gaRma.
giorgi Sonia vaJkacuri kaci yofila, Zlieri da warmosadegi, Sinaurebi
moferebiT “Rejias” eZaxdnen. Turme,
misi dabadebis dros, samegreloSi
raRac seni mZvinvarebda, romelic
Rors ar emarTeboda da amitom daurqmeviaT “Rejia” (megrulad Rori)
zedmet saxelad.
mas xSiri misvla-mosvla hqonia
TurqeTSi, maSin aWarac TurqeTSi Sedioda. swored im dros Sehyvarebia
aWaraSi, gonioSi mcxovrebi lamazi
qaliSvili, gvarad memiSiSi da colad
SeurTavs. saTanadod, giorgis STamomavlebSi lazuri sisxlisacaa. es rac
Seexeba Cems gansakuTrebiT Tbil ganwyobas lazebisadmi, Torem, mecnierul
wreebSi erTmniSvnelovnadaa miRebuli,
rom Soreuli warsulidan dRemde,
dasavleT saqarTvelos ZiriTadi
mosaxleebi egrebi (megrelebi) iyvnen, miuxedavad imisa, nawili megrelebisa, axali welTaRricxvis epoqaSi iwodebodnen margvelebad, lazebad (maT
Soris Wanebic) Tu afxazebad. swored
amiT iyo ganpirobebuli, rom dasavleT
saqarTvelos erTian egrisis samefos
kolxeTis, lazikis Tu afxazeTis samefo erqva, mis ZiriTad mosaxleebs _
megrelebs kolxebad moixseniebdnen.
rogorc zemoT aRvniSne, qarTul
wyaroebSi, dasavleT saqarTvelos erTian samefos yovelTvis mxolod egrisis samefod moixseniebdnen da mis
mosaxleobas megrelebad, rac araviTar
gaugebrobas Tu uxerxulobas ar qmnida, vinaidan lazebic (maT Soris
Wanebic) da afxazebic darwmunebuli
iyvnen TavianT megrelobaSi.
darwmunebuli var, Tavmoyvareobis
Selaxvad ar miiRebT, rom dasavleT
saqarTvelos mosaxleobis saerTo
saxelad megreli iTvleboda, romlis
qveSac moiazreboda margvelic, lazic
da afxazic, miT umetes, rom samegrelo
ar mowyvetila qarTul sinamdviles da,
faqtobrivad, megrelebma myarad SeinarCunes pirvandeli saxe, ena, sarwmunoeba, kultura, adaT-wesebi, tradiciebi.
Tumca, Tqveni ar vici, magram, arc erTi
megreli araviTar mniSvnelobas ar
aZlevs, maT, Zvelad, megrelebad moixseniebdnen Tu lazebad, radgan myarad
aqvT gacnobierebuli, rom lazebi da
megrelebi erTni arian, rogorc zugdideli,
senakeli
Tu
foTeli
megrelebi.
ise, RmerTma qnas, isev erTad viyoT
da Tu raime uxerxulobas Seqmnis
lazebis megrelebad moxsenieba, gpirdebiT, me viqnebi moTave, megrelebisa da
lazebis saerTo saxelad lazi iyos.
es iqneba udidesi movlena saqarTvelos sinamdvileSi, rac dRes SeuZleblad gveCveneba, magram vin icis, xval
ra moxdeba? istoria savsea moulodnelobebiT, SeiZleba, qarTvel xalxsac
gaumarTlos da amas eRirsos.
yovel SemTxvevaSi, rogorc rigiTi
qarTveli, bunebrivia, darwmunebuli
var, lazika (maT Soris WaneTic) egrisis samefos erT-erTi administraciuli erTeulia da lazebi (maT
Soris Wanebic) megruli teritoriuli
jgufebia da maT arc erT sxva qarTuli kuTxis mkvidrebze naklebi pretenzia ar unda hqondeT WeSmarit
qarTvelobaze.
samwuxarod, raoden gasakviric ar
unda iyos, saTanadod ar aris
Seswavlili lazikis istoria, misi
raoba da roli saqarTvelos istoriaSi, lazebis damsaxureba eris winaSe,
rasac gamarTleba ar aqvs. swored aman
ganapiroba, albaT, is garemoeba, rom
lazebs, garkveulad, eWvi eparebaT TavianT qarTvelobaSi.
marTalia, SedarebiT ukeTesi situaciaa afxazeTis da afxazebis istoriaSi, magram, samwuxarod, arc qarTvelebma da arc afxazebma zustad ar ician
afxazeTis obieqturi istoria, ramac
erT-erTi gadamwyveti roli iTamaSa
afxazeTis saSinel movlenebSi.
10 welze metia gasuli afxazeTis tragediidan da dResac ar
aris Seqmnili afxazeTis srulyofili da obieqturi istoria,
sadac erTmniSvnelovnad iqneboda dadgenili afxazeTis realuri raoba, afxazebis vinaoba,
afxazeTSi saukuneebis ganmavlobaSi mimdinare procesis
arsi, qarTul-afxazur urTierTobaTa istoriuli fesvebi _ is,
rac erTmaneTs gvaaxloebs, da
ara piriqiT.
amas qarTveli mecnierebis mier
daSvebul erovnuli mniSvnelobis Secdomad vTvli.
miuxedavad imisa, rom specialobiT
inJineri var, TiTqmis 30 weli vxelmZRvanelobdi sxvadasxva obieqtebs
da viyavi gaerTianeba “borjomis” generaluri direqtoric (1986-1991 wlebi),
iZulebuli gavxdi, sazogadoebisaTvis
gamecno Cemi mosazreba afxazur sakiTxze.
1988 wels mzad mqonda narkvevi “eris
didi satkivari”, romelic, garkveuli
situaciebidan gamomdinare, mxolod 1995
wels gamoqveynda, Jurnal “politikaSi”...
...gamoqveynda wigni “didi saqarTvelos tragedia” (1988 weli, Tbilisi),
romelSic Sevecade, sazogadoebisaTvis
gamecno afxazeTis roli saqarTvelos
istoriaSi, uZvelesi afxazebis vinaoba da maTi damsaxureba qarTveli da
afxazi erebis winaSe. SeZlebisdagvarad, isic gavaanalize, Tu ram
ganapiroba afxazeTis samwuxaro
movlenebi.
anzor Sonia,
akademikosi
ilori
23 Tebervali 2010
3
sofel latalis zepirsityviereba
svanuri motivebi
miTi da sinamdvile
sityva “latali”, svanur enaze,
sadarajos niSnavs, radgan sofeli
latali bals zemoT ubatono svaneTis
da
bals
qvemo-sadadeSqeliano
svaneTis gamyofi, ubatono svaneTisaTvis aqtiurad mebrZoli sofelia.
dadeSqelianebi didi xani ibrZodnen
baalis (mTa soflebis latalsa da beCos
Sua)
dasapyrobad.
magram
latalelebma Tavdadebuli brZoliT
mSobliuri sofeli dainarCunes.
sofeli cxumari Walais Reles
dapyrobas lamobda. darCa simRera:
“latlari cxmral uSxvaar xaSgebalax” _ “latalelebi da cxumarelebi erTmaneTs uvardebodnen”.
latalelebma sami cxumareli mokles.
cxumarSi maTTvis sami sakace gaukeTebiaT da sacalfexo gziT “kaarallaeqva” (qviani adgilia latalSi)
gadausvenebiaT meomrebi sofelSi.
Walais
dapyrobas
Turme
dadeSqelianebic lamobdnen. Tavdapirvelad maT mSvidobiani gza ucdiaT da latalSi morev mare _ Suakaci
gaugzavniaT. latalis “svimrasgan”
(sazogadoeba, romelic
soflis
saWirboroto sakiTxebs wyvetda) uari
miuRiaT. maSin dadeSqelianebi saomrad
gamzadebulan, maT Sesaxvedrad latalSi qudze kaci amdgara, visac ki Tofis
xelSi aReba SeeZlo, yvela gamosula.
“mheeri” ulamazesi adgilia latalSi.
aq dgas “ilmheeris” eklesia. misken
saocari nabijiT mimavali TeTri xari
daunaxavT. xarma eklesiasTan samjer
daibRavla Turme. es rom latalis
“svimras” warmomadgenels, meSxe-beqmurzas _ Sav beqmurzas daunaxavs, uTqvams: es xari Cveulebrivi araa. RvTis
mieraa mogzavnili da gamarjvebas
gviqadiso. Tu am brZolaSi gavimarjvebT, am xars davklav da RmerTs
SevwiravTo.
latalelebma brZolaSi gaimarjves.
dadeSqelianebma roca dainaxes, rom
latalelTa jari sWarbobda simravliT, ubrZolvelad danebebulan.
TaTaryan dadeSqelians ukiTxavs beqmurzasTvis: “Setakeba rom momxdariyo,
Tofs mec damimiznebdio?” beqmurzas
upasuxnia: sanadirod wasulma monadirem nadirobisas erTad mdgari arCvi
da jixvi rom dainaxos, romels daumiznebso?
_ ra Tqma unda, jixvso, _ ar dauyovnebia pasuxi TaTaryans. maSin beqmurzas uTqvams: _ Senc jixvi xaro.
dadeSqelianebi ukan gamobrunebulan, magram ramdenime dRis Semdeg isev
midgomian Walais midamoebs. maT dasaxmareblad SeerTebian cxumarelebic. im
adgils, sadac maTi meomrebi dabanakebulan, Semdeg “joodal” daerqva
(dadeSqelianTa jari gaizardao _ jar
qaaljodineli), latalelebma maTTvis
SeumCnevlad Semouares mowinaaRmdegis
jars da im adgils “namcaadra” daerqva. gamarjvebulT sofelSi TeTri
xari dauklavT da RmerTisTvis
SeuwiravT.
gamarTula
didi
dResaswauli lataloba. amgvari
dResaswauli dResac imarTeba. mTeli
sofeli ikribeba, klaven xars da cekva-TamaSs marTaven. didi da patara
_ yvela ebmis sasimRero ferxulSi
da ase simRera-ferxuliT samjer
uvlian gars eklesias.
aRdgomis mesame dRes tardeba
dResaswauli “macxvaarlatliS”. Zveli
gadmocemiT aRdgomis (Tanaf) _ mesame
dRes, samSabaTs, wminda macxovris eklesiasTan dabmuli yofila xari,
romelic sofel ielis mcxovrebT
latalelTaTvis ZRvnad miuyvaniaT.
“Cven mulaxelebi gvaviwroeben da
gTxovT daxmareba gagviwioTo” _ ase
moumarTavT ielelebs. latalis
Tavkacebi Sekrebilan da mulaxSi wasulan. SeukrebiaT mulaxis Tavkacebi
da mouxsenebiaT: ielelebma xari ZRvnad mogviyvanes da daxmareba gvTxoves.
Tqven Tu ar SeeSvebiT maT Seviwroebas, Cven valdebuli varT davexmaroTo. TemTa sabWos es sakiTxi mSvidobianad gadauwyvitavs. im dRidan mulaxelebi SeeSvnen ielelebis Seviwrovebas. mas Semdeg, sabWoTa xelisuflebis damyarebamde ielidan yovelwliurad aRdgomis mesame dRes,
samSabaTs mohyavdaT xari latalSi,
mTeli sofeli ikribeboda da imarTeboda religiuri dResaswauli “macxvaarlatliS”. sabWoTa xelisuflebam
akrZala ielidan xaris moyvana, magram
latali Rrmad morwmune sofelia.
aqaurebma gadawyvites yovelwliurad SeekribaT fuli, eyidaT xari,
SeewiraT igi eklesiisaTvis da
SeesrulebinaT ritualebi. miuxedavad bolSevikebis mier dawesebuli
didi SezRudvisa, es rituali dRemde
movida da dResac imarTeba latalSi.
TaTrebis Semoseva
latfaridan TanRilSi TaTrebis
jari Semosula xatebis mosaparavad
(daaxloebiT IV saukunes varaudoben).
axlo mcxovreblebs latalis svimrasTvis SeutyobinebiaT. Sekrebila
sofeli da saomrad wasula TanRilSi. latalelebs gauwyvetiaT TaTris
jari, didi saflavi amouTxriaT da Sig
mtris gvamebi erTad CauyriaT. Semdeg
lataleli meomrebi axlo sofelSi
Camosulan, gamarjvebis niSnad TeTri
xari dauklavT. qeifis dros meomrebi
erTmaneTs sasmels sTavazobdnen
sityvebiT: laxS, laxS (dalie, dalie).
aqedan warmosdga am soflis saxelwodeba laxuSdi.
TanRilSi, sadac TaTrebis Semoseva
momxdara, dgas mTavarangelozis eklesia _ “TanRiTaarngzel”. am eklesiasTan omis dros darCenili isrebi
dResac inaxeba.
legenda Sargiaanze
Sargianebis sagvareulo Zlieri
yofila. sofel latalSi dgas macxovris eklesia, sadac mTeli sofeli,
garda Sargianebisa, modioda da loculobda. Sargianebs calke hqoniaT
macxovris eklesia da iq loculobdnen Turme.
Sargianebs gamorCeuli vaJkaci hyoliaT _ saxelad Sargiaan. didi da
Zlieri ojaxi hyolia Sargiaans. erTxel igi sanadirod wasula. gzaze devi
(daav) _ tyis kaci Sexvedria. Sargiaani
Sebmia devs, daumarcxebia da misTvis
frCxilebi wauWria, frCxilis moWriT
devs Zala daukargavs da Sargiaans
Sinamosamsaxured wauyvania saxlSi. devis frCxilebi saxlSi miutania da
SuacecxlTan axlos miwaSi Caumarxavs.
erT dRes mTeli ojaxi samuSaod wasula. Sin mxolod patara bavSvi da
devi dautovebiaT. Turme devi SeekiTxa
bavSvebs _ Cemi frCxilebi sad Seinaxa
mamaTqvenmao. biWi ver gamoutexavs, gogos ki uTqvams: SuacecxlTan miwaSi
marxiao. devs amouTxria frCxilebi da
Zalac dabrunebia. Suacecxlze qvabiT
xorci mdgara mosaxarSad. devs bavSvebi qvabSi Cauyria, TviTon ki tyeSi
gaqceula. tyidan xma mouwvdenia SargiaanisaTvis da uTqvams: Sedi saxlSi,
xorci moixarSebodao. Sargiaani mimxvdara Tu ra gansacdelic daatyda Tavs
da aymuvlebula simwriT. devs
dauwyevlia Sargiaanebis sagvareulo
Semdegi sityvebiT: “gvarSi erTi
memkvidris meti ar gagCenodeTo”. amis
gamoa Tu ara, aravin icis, magram
dResac Sargiaanebidan mxolod erTi
mamakacia darCenili, qalebi ki sadac
gaTxovdnen, didi ojaxebi Seqmnes da
gvaric amravles.
Tekalis “miJe narhi”
(ibeWdeba SemoklebiT)
gmiri kaxaani Camgelianebis sagvareulos warmomadgeneli yofila.
igi fizikuri siZlieriTa da goliaTuri aRnagobiT yofila gamorCeuli.
anderiani, wiliid, laxvSdaald da
mubi saZovrebia latalSi. maT gveleSapi dauflebis, misi SiSiT saqoneli
veravis mihyavda Turme saZovarze.
mTeli dReebi muherSi wolila gveleSapi. Sewuxebula latali, Sekrebila mTeli sofeli da uTxoviaT kaxaanisTvis daxmareba. kaxaans uTqvams:
gveleSaps movklav, Tu leTnierSi Savi
Zroxis rZes moduRebuls damaxvedrebTo, mTis barjs sanadirod momcemT da laxvSdalids saZovrebado, haraSSic mJave wyalsac pirveli me
davlevo. xalxs misTvis danapirebis
Sesruleba aRuTqvams.
kaxaans Tan wauyvania erTi cxeni da
erTic jori. es jori lenwelas ZirSi dautovebia. Tavad cxeniT haraSSi
Sesula. gveleSaps im dros sZinebia.
kaxaans samsafexuriani kibe dasWirda
Turme gveleSapis yuramde asasvlelad.
sami isari daurtyams yurSi da ganugmiravs. kaxaani cxenze Semjdara da
ukan gamoqceula. lenwelas ZirSi aRmarTze jorze Semjdara, leTnierSi
rZe dauxvedrebiaT misTvis. gveleSapi
suls Rafavda da Sxams anTxevda
Turme. misgan SxamnaTxevi kaxaani rZeSi ganibana. sasikvdilod ganwiruli
gveleSapi simwriT iklakneboda Turme
da rasac misi kudi moxvedria, yvelaferi gadauTelavs. im adgilas,
sadac kaxaanma gveli mokla, borcvia
darCenili. amboben, rom igi gveleSapis
samarxia da misi formac imitom aqvso.
imaze, Tu ramdenad SeiZleba es
miTi sinamdviles Seesabamebodes, istoriuli kvleva-Zieba mimdinareobs. am
miTs ukavSireben miTs argonavtebze.
latalelebi dResaswaulis dros
wminda giorgis sadRegrZelos Semdeg
ori WiqiT fexze adgomiT svamen kaxaanis sadRegrZelos, Semdegi sityvebiT:
“RmerTs dideba, kaxaans Sendoba, mis
momxsenebel yvela svan kacs mSvidoba”. xalxma dRemde Semoinaxa simRera
kaxaanze.
Tekali qvemo svaneTis erTi patara,
lamazi sofelia _ gardafxaZeebiT, onianebiT, babluanebiT da Wvelieridan
gadmosuli
mukbanianebiT
aris
dasaxlebuli.
sali kldis Tavze macxovris eklesia dgas, xeelus mTidan Tekluras
Rele moedineba, Remaamolis da Wenieris mTaTa ferdebs aprilidan
dawyebuli gvian Semodgomamde nairnairi yvavilebis farCa mosavs.
magram Tekals pirvel rigSi mainc
misi mkvidrni alamazeben _ maTi
lamazi saqmeebi, mravali lamazi
Canafiqri da am CanafiqrTa xorcSesxma.
aq damkvidrebul TiToeul gvars
gvarSi RirsebiT gamorCeuli kaci
hyavs saamayod. mukbanianebs _ uniWieresi xelovani ioseb mukbaniani,
babluanebs _ babluanebSi pirveli
kaci, onianebs _ yvelaze Rirseuli oniani, xolo gardafxaZeebs, albaT is
pirveli Tavadi gardafxaZe, vinc es
sofeli daikava.
“miJe narhi” _ Tekalis silamazea,
oRond is arc romelime mTis saxelia,
arc mdinarisa. is mzis sagalobelia,
simReraa, romelic ioseb mukbanianma Seqmna, Tekalelebma ki uxucesTa ansambls Searqves es saxeli.
ansamblma uamravi, lamis uimedod
dakarguli svanuri simRera aRadgina
da msmenels daubruna. ansamblis
xelmZRvanelma, ioseb mukbanianis
ZmisSvilma batonma jumberma da ansamblis wevrebma 16-17 Zveli svanuri simRera aRadgines da daamuSaves, maT
Soris saferxulo cekvebic.
miJe narhi svanur enaze mzis sinaTles niSnavs
Svenis da Svelis es sinaTle patara
Tekals _ mTeli Coluris Tvals.
didgula da didbunebovan adamianTa
samkvidrebels.
xolo, roca uxucesTa gundis wevrebi bail-beTqils umRerian, an roca Wunirze vicbils da macbils dastirian,
anda roca SgaridaSi ferxuls uvlian,
yofiTi wvrilmanebi ukvalod qreba
mexsierebidan, warmavalis adgils
waruvali ikavebs da maSin mTeli
gundic ukvdavebasTan xmaSewyobili
mReris TiTqos.
irma gviCiani
ela gurCiani
miTi kaxaanze
4
ilori
23 Tebervali 2010
lavrenti beria _ qarTuli genia
sergei kremliovi
beria _ XX saukunis saukeTeso
menejeri
stalinisaTvis ubralo ar gaxldaT
represiebis gatarebaze Sesabamisi
gadawyvetilebis miReba. rom ar mieRo,
esec ar SeiZleboda _ istoria ar apatiebda.
lavrenti beria maRali talantis
mqone adamiani iyo. magram, stalinisagan
gansxvavebiT, igi ar iyo socialuri
analizis geniosi, magram mas beladisa
ar Surda. isini, amasTan, sxvadasxva
Taobis warmomadgenlebi iyvnen. asakSi
oci weli iyo gansxvaveba, msoflmxedvelobaSi ki _ mTeli epoqa!
magram fsiqologiurad beria Zalian
axlos idga stalinTan _ oriveni
praqtikuli romantikosebi da idealistebi iyvnen da dRemudam iRvwodnen
axali sazogadoebis Sesaqmnelad.
stalinma Tqva: „kadrebi wyveten
yvelafers!“ da im partiul-saxelmwifo
moRvaweTa Soris, romlebic revoluciisa da samoqalaqo omis qartexilebma xelisuflebis saTaveSi
aiyvana, beria iyo is erT-erTi TvalsaCino moRvawe, romelsac arafrad miaCnda vaSlebSemowyobili Semwvari
bati da sxva fufuneba. magram igi xarbi iyo samuSaosadmi, da iyo erT-erTi
im kadrebs Soris, romlebic „yvelafers wyvetdnen“...
gadawyvito da iSromo! imitom rom,
Sroma saintereso procesia da imitom,
rom Seni SromiT erTi aguri Semato
saxelmwifos aRmSeneblobis saqmes.
beriasaTvis es iyo ara mxolod
lamazi fraza, aramed misi yoveldRiuri moraluri mrwamsi.
amitom ar SeeZlo stalins, rom
uaxloes periodSi ar CaerTo beria
Tavis uaxloes garemocvaSi. male mas
samuSaod miiwveven moskovSi _ ssr
kavSiris Sinagan saqmeTa saxalxo
komisariatSi.
berias daniSvna maRal Tanamdebobaze obieqturi mizezebiT iyo ganpirobebuli _ es epoqis moTxovna
gaxldaT.
saqmeebi samSobloSi,
saqmeebi TbilisSi...
plenumidan TbilisSi dabrunebis
Semdeg beria kvlav saqmeebSi CaiZira
da im sakiTxebis mogvarebas Seudga,
romlebic Zveli problemebis gadaWris
Semdeg kvlav iCendnen xolme Tavs.
1937 wlis agvistodan daiwyo Cekisturi „operacia“, romelic, bunebrivia, saqarTvelosac Seexo. imdenad, ramdenadac trockistebisa da mtrulad
ganwyobili elementebis winaaRmdeg
gamarTuli represiebis farTo aqcia
axal da uamrav sagamoZiebo masalebs
iZleoda, saqarTvelos kompartiis (b)
centraluri komitetis pirvel mdivans,
bunebrivia, am sakiTxTan Sexebac uwevda. beria didi xnis ganmavlobaSi iyo
Cekisti da gamoricxuli iyo, rom mas
es gamocdileba ar gamoeyenebina im
naxevari wlis ganmavlobaSi, vidre mimdinareobda “Casvrili” partiul-saxelmwifo “oficrobisa” da “generalitetis” safuZvliani wmenda.
1937 wlis 8 ivliss saqarTvelos
Sinagan saqmeTa saxalxo komisari
gogliZe auwyebda saqarTvelos kompartiis cekas pirvel mdivans berias,
“kulakebisa
da
sisxlis
rom
samarTlis damnaSaveebis” kategorias
mikuTvnebulTa Soris 1.419 adamians
miesaja sasjelis umaRlesi zoma,
romelTa Soris 338 kacis saqme gamoiZia
muSur-glexurma miliciam, 1.081 kacis
saqme ki uSiSroebis sammarTvelom.
Sesabamisad, miliciam gadaasaxla 463
adamiani, uSiSroebam ki 1.099 adamiani.
es konkretuli cifrebi metyveleben,
rom saqarTvelos Sinsaxkomi damnaSaveTa siebs adgenda konkretuli xalxisagan, maTi konkretuli danaSulis
gaTvaliswinebiT. amasTan, samasi banditis sasamarTlos gverdis avliT
sikvdiliT dasjam mkveTrad gamoaswora qveyanaSi kriminogenuli situacia. aseve gamarTlebuli iyo represiebi kontrrevolucionerTa winaaRmdegac. me ar Sevudgebi am cifrebis
gamowvlilviT analizs, magram aRvniSnav, rom, Tu sabWoTa kavSirSi wmenda
Seexo komunistTa 46 procents,
saqarTveloSi es cifri ar ascilebia
32 procents (daaxloebiT 18 aTasi
kaci). amasTan, beria araerTxel gamosula presiT imis mowodebiT, rom
wmendisadmi meti sifaqize da obieqturoba gamoeCinaT Sesabamis organoebs.
partiuli dokumentebis gadamowmebis procesSi apelacia Seitana 2.394
kacma, romelTa Soris 638 aRdgenili
iqna partiaSi, 424 kaci partiis wevrobidan gadayvanili iqna wevrobis kandidatad, 315 kaci ki aRdgenili iqna
kandidatad.
es cifrebi kargad metyveleben
imaze, iyo Tu ara lavrenti beria
“sadisti”. am cifrebis fonze, me mogvianebiT gavarCev berias winaaRmdeg
wamoyenebul seriozul braldebas
imis Taobaze, rom man TiTqos,
amierkavkasiis samxareo komitetis
pirvel mdivnad yofnis Jams, 1936 wels,
piradad mokla sakuTar kabinetSi
somxeTis kompartiis cekas pirveli
mdivani xanJiani.
formalurad xanJianTan incidenti
(igi tuberkulozis mZime formiT iyo
avad, rac misi, rogorc gauwonasworebeli adamianis TviTmkvlelobiT dasrulda) warmoiqmna “maRal eSelonebSi wmendis” dawyebamde erTi wliT
adre. magram “mxilebis” teqnologia,
romelic gansakuTrebuli saxiT Camoyalibda partiis XX yrilobaze, sul
sxvagvarad warmoaCenda amgvar faqtebs,
razedac me mogvianebiT gavamaxvileb
yuradRebas.
vubrundebi ra 1937 wlis dasasruls, aRvniSnav, rom “wmendas” araviTari dezorganizacia ar Seutania
qveynis ekonomikaSi da rogorc
saqarTveloSi, aseve mTel sabWoTa
kavSirSi sapirispiro ram moxda. aqve
minda movixmo kaganoviCTan dakavSirebuli erTi faqti.
konstantine zalesski Tavis biografiul leqsikonSi aRniSnavs, rom
ssrk rkinigzis saxalxo komisarma
kaganoviCma komisariatSi xelmZRvaneli
kadrebis ganadgureba jer kidev
“wmendis” kompaniis gaSlamde daiwyo.
man 3.000 xelmZRvaneli muSaki daapatimra da TiTqmis srulad gaanadgura
komisariatis saSualo da umaRlesi
rangis xelmZRvaneloba. Zneli dasadgenia, Tu ras gulisxmobs zalesski mcnebaSi “rkinigzis saxalxo komisariati” _ saubaria rkinigzis saxalxo
komisariatis centralur aparatze
Tu mTel sakavSiro sistemaze. Tu gaviTvaliswinebT im periodSi mesabota-
Targmani
roland jalaRaniasi
JeTa simravles, dapatimrebulTa
ricxvi mTel sistemaSi ar unda iyos
Zalze didi. xolo, Tu saubaria centralur aparatze, maSin es iqneboda
ara sistemis muSa aparati, aramed usaqmurTa xrova.
asea Tu ise, kaganoviCamde rkinigzis
sistemaSi wesrigi ar iyo. igi saxalxo
komisrad dainiSna 1935 wlis 26 ianvars
da zustad erT weliwadSi irkutskidan stalins Semdegi Setyobineba
gamougzavna:
“gavecani krasnoiarskis sarkinigzo
kvanZisa da orTqmavalSemkeTebeli
qarxnis muSaobas. sadgur CernoreCenskaias misadgomebTan da TviT sadgurSi gaCerebulia aTobiT matarebeli,
rac aferxebs eSelonebis moZraobas
aRmosavleTisaken. garda eqsploataciis personalis uTavbolobisa, es
savalalo mdgomareoba ganpirobebulia krasnoiarskis saorTqmavlo depos
cudi muSaobiTac. naxevarze meti
satvirTo orTqmavlebisa mwyobridanaa
gamosuli uxarisxo remontis gamo, rac
ufro danaSaulia, vidre upasuxismgebloba. depo da qarxana gadaWedilia
sabWoTa xelisuflebisadmi mtrulad
ganwyobili elementebiT… vai-komunistebis wyalobiT maT sistemad aqcies
orTqlis qvabebis, inJeqtorebisa da
tumboebis mwyobridan gamoyvana. qarxanaSi gamovlenilia trockistTa jgufi, romlebic Segnebulad uxarisxod
aremonteben danadgarebs, dascinian da
aviwroeben staxanovelebs, muSaoben
cudad, partorganizacia ignorirebulia, muSebs cudi ganwyoba aqvT. miviRe
operatiuli zomebi...irkutskSi mdgari
rkinigzis saxkomis rezervidan gadmovisrole 15 orTqmavali...” da a.S.
kaganoviCma adgilzeve monaxa deposa
da qarxnis uxeiro partorgebis Semcvlelebi, krasnoarskis saorTqmavlo
qveganyofilebis ufrosad daniSna inJineri sokolovi... amiT man mTel sistemaSi moixveWa didi avtoriteti.
manamde ki... magaliTad, kornei Cukovski, 1933 wels, baTumSi samsaaTnaxevris
ganmavlobaSi abarebda Semsaxvel sakanSi bargs. samwuxaroa, rom am rigSi ar
idga Tavad konstantine zalesski, da ar
iyo armaviris sadgurzec, sadac 1932
wels Cukovski sami dRe eloda
matarebels, romelic ganrigiT yoveldRe unda Camomdgariyo sadgurSi.
zalesski amtkicebs, rom Tanamedrove kritikosebi kaganoviCs moixsenieben rogorc uaRresad uxeS da pativmoyvare pirovnebas. magram me
wavikiTxe misi saqmiani werilebi, misi
memuarebi (amas mainc xom ar uwerdnen
referentebi) da maocebda, Tu es TviTganaTlebuli adamiani rogor maRalostaturad flobda sityvas da
logikis kulturas. da kargad erkveoda im dargSi arsebul problemebSi,
romelsac xelmZRvanelobda.
sakuTar Tavze seriozuli muSaobisa da niWis gareSe aq araferi
gamovidoda. xolo, rac Seexeba
kaganoviCis uxeS xasiaTs, vixseneb mamaCemis erT-erTi megobris, Zveli
rkinigzelis monaTxrobs imis Taobaze,
rom roca kaganoviCi sadguris ufrosis pataks gaecno da boloSi ixila
misi Semdgenis gvari gaponi, dainteresda Tu “is gaponi” misi mogvare
iyo Tu naTesavi. roca gaigo, rom
sadguris ufrosi provokator mRvdel
gaponis RviZli Zma iyo, hkiTxa:
_ Tqven aq xom ar gaviwroveben? _ da
daumata: _ Tu rodisme Segaviwroveben,
uSualod me mommarTeT!
ase rom, yvelasTan namdvilad ar iyo
uxeSi lazar kaganoviCi.
rkinigzis uwyebaSi mis misvlamde,
1932 wels tvirTbrunvam Seadgina 169,3
miliardi tona-kilometric, 1937 wels
_ 354,8 miliardi tona-kilometri, 1940
wels ki 414 miliardi. es namdvilad ar
moxdeboda, kaganoviCs mTlianad rom
gaeJlita rkinigzis saxalxo komisariatis xelmZRvanelTa Semadgenloba.
1938-1940 wlebSi aSenda 4,6 aTasi
kilometric sigrZis rkinigzis xazi
(meore xuTwledSi 3,4 aTasi). rkinigzis
ZiriTadi fondi sami wlis ganmavlobaSi 74 procentiT gaizarda,
mniSvnelovnad ganaxlda salokomotivo depo. gamovida axali satvirTo orTqmavlebi fd (feliqs ZerJinski), so
(sergo orjonikiZe), e da samgzavro orTqmavali is (ioseb stalini). vagonebis
depo gaizarda 30 procentiT. da es moxda mas Semdeg, rac kaganoviCma “gaanadgura rkinigzis saxalxo komisariatis
sistemis inJiner-teqnikuri personali”.
griboedovis erT-erTi nawarmoebis
gmiri polkovniki skalozubi moskovis
Taobaze ambobda: “mas xanZari metad
mouxda...” samwuxarod, warsulis mware
ironia imiT ganmeorda, rom represiebma
mniSvnelovnad aamaRla Sromis nayofiereba da ekonomikuri efeqtianoba.
da es amaRleba moxda ara SiSis sindromis danergviT, aramed pasuxismgeblobis grZnobis amaRlebiT, upirvelesad ki, ekonomikidan mesabotaJeebisa
da provokatorebis gamoZevebiT.
diax, represiebi sabWoTa kavSirSi
uamrav wesier sabWoTa adamiansac Seexo, romelTagan bevri daiRupa. Cems
mier naxsenebi generali cvetaevi (maSin
_
diviziis
meTauri), romelic
gamoZiebam gaamarTla, wiTeli armiis
rigebSi aRdgenis Semdeg sakuTar avtobiografiaSi werda:
“...Cemi dapatimrebis mizezad miviCnev
kontrrevolucionerebis mtrul moqmedebas, romelTa mizans sabWoTa
kavSirisa da sabWoTa SeiaraRebuli Zalebis Sesusteba warmoadgenda”.
Tavis Tavze gamoscada ra didi usamarTloba, cvetaevs kargad esmoda
drois moTxovnisa, magram avtori CeruSevi, romelmac es sityvebi Tavis
wignSi “gulagidan omSi” gamoiyena,
pirze qafmoreuli amtkicebs, rom jer
eJovi, Semdeg ki misi Semcvleli beria
mxolod imaze fiqrobdnen, rom, “rac
SeiZleba meti udanaSaulo xalxis
sisxli Seexvri paT...”
TviT CeruSevis wignis saxelwodeba gaxlavT cilismwamebluri, imitom,
rom masSi moTxrobilia im samxedro
meTaurebze, romlebic berias Ss saxalxo komisrad daniSvnis Semdeg ganTavisufldnen ara Sroma-gasworebis
koloniebidan, aramed gamoZiebis Semdeg.
da rac mTavaria, isini moxvdnen ara
omSi, aramed daubrundnen wiTeli armiis rigebs.
magram samxedro xelmZRvanelobaSi
xom namdvilad arsebobda SeTqmuleba,
romlis gaxsna da romlis wvrilmanebSi garkveva sruliadac ar gaxldaT martivi saqme. me Semdeg mogiTxrobT, Tu rogor arTmevda Tavs am
rTul amocanas ssrk Sinagan saqmeTa
saxalxo komisrad axali daniSnuli
lavrenti beria.
1937 wlis 12 dekembers Catarda ssrk
umaRlesi sabWos arCevnebi. deputatad
lavrenti beriac airCies.
is, rom alternatiuli arCevnebis
idea Cavarda, mSromelTa farTo masebisaTvis ar gaxda cnobili. magram am
Temam mainc gaiJRera stalinis
winasaarCevno
moxsenebaSi
mis
saarCevno ubanze moskovSi, 1937 wlis
11 dekembers, romelic meore dRes
gazeT “pravdaSi” gamoqveynda.
gagrZeleba iqneba
ilori
5
23 Tebervali 2010
“saqarTvelos amaRleba da droebiTi apokalifsi”
mizanSewonilad migvaCnia mcirediT
mainc SevexoT im vai-politikas, romelmac uxvad asxa wyali “mtris
wisqvilze”. diax! daverieT erTmaneTs,
Tumca musikas sxva ukravda, Cven mxolod bans vaZlevdiT. didi konstantinesi ar iyos, rogorc adre mravalgzis yofila: “vinme gamorCeuli Tu
gamogveria, unda davkortnoT”. da am
“kbena-dakbeCvam” qveyana siRaribis
zRvars miRma miiyvana; “mzis da vardebis” qveyana gaanadgures da es, mermisSi, RmerTma nu qmnas, ganmeordes da
samSoblo sanatreli ar gagvixdes...
marTlac arsad ar aris sxva ca “uZiro, lurji, xalasi”, magram es sruliadac ar niSnavs, rom saqarTvelos mxolod Tbilisia, marto “karennoi” Tbiliselebi arian WeSmariti qarTvelebi,
sxvani ki “provincialebi”. magram, nu ityviT, da Turme Camosulebi, romlebic SemdegSi profesorebi, akademikosebi da
mwerlebi xdebian, verasodes eziarebian
im suls, Tbiliselebs rom aqvT. amdenad,
isini naklebad arian qarTvelebi. mavanTa
ukufilosofiiT didi ilia, akaki, vaJa,
cotne dadiani, galaqtioni, quji, firosmani, ilia vekua, iakob gogebaSvili
da sxva sasiqadulo mamuliSvilebi
WeSmariti qarTvelebi ar arian, imitom,
rom Tbiliselebi ar iyvnen.
rogorc batoni Tengiz kublaSvili
gangvimartavs (“ilori”, 2009, werilSi
“farajanirebisaTvis Sobilni”, farajanovi ki iyo sabWoTa somexi reJisori, Cven misi sawinaaRmdego araferi
gvaqvs) “farajanirebis” erTi Strixis
_ aqcentis, ufro sworad, Tbilisis kos-
mopolitur ubnebSi gaCenil, da mxolod
Tbiliseli somxebis qarTulze zegavleniT _ Taviseburi binZuri aromatis
Seqmnis da misi sxva komponentebis “to”s, yaraCoRluri Tu kintourobis cru
bohemuri romantizmis dasacavad, e.i. “karennoi”, Wreli Tbiliselebis dasacavad. Turme periferiebidan kanonierebisa da TviTon Tbilisis dasacavad,
“onwe” (akvanis) enis dasacavad, ufro gasagebad: “ena, mamuli, sarwmunoebis” dasacavad _ periferiebidan mozRvavebuli “brbosagan”, ufro konkretulad, “suniani” megrelebisagan dasacavad (es Tavad ramdenjerme msmenia im Soreul, avbediT, Savbnel dReebSi _ a.T.).
mokled, “Tbiliselebi” ebrZvian megrelebs,, ZirZvel qarTvelebs, an ara da,
Tu sxva araferi, megrelebis sisufTave da “pewi”, aseve Tavdadebac, saqveynod
qebulia.
aseve cnobilia _ sxvadasxva erovnebis bevri gamoCenili enaTmecnieri,
(niko marze rom araferi vTqvaT) mivida im daskvnamde, rom warsulSi yvela
xalxisaTvis erTi saerTo ena unda arsebuliyo da is megrul-svanurlazur-WanurSi moiZieba. isini amtkiceben, rom “megruli ena aris Ziri ena
qarTvelur enebs Soris.”
magaliTad, “vardna”, megrulad do-lafa, ufro sruli saxiT: do, re, mi, fa, sol,
la, si. msofliosaTvis es mxolod musikaluri bgerebia, romelic arafers
niSnavs. ra azricaa masSi kodirebuli,
iSifreba mxolod megrul enaze. amrigad, megruli ena kodis gasaRebs warmoadgens (aviRoT Tundac sityva “a-Rdgoma”).
terenti
cnobili qarTveli mwerlisa da publicistis leri alimonakis biografiuli romani “kviris wirvebi anu
cxovreba terenti granelisa” asaxavs
XX saukunis gamoCenili qarTveli
poetis terenti granelis cxovrebasa
da Semoqmedebas. eseistur-fsiqologiuri Txrobis WrilSi gamokveTilia
poetis rTuli pirovneba, ociani wlebis winaaRmdegobebiT aRsavse tragikuli movlenebi, terenti granelis
swrafva poeturi da erovnuli Tavisuflebisaken. Cvens mkiTxvels vTavazobT nawyvetebs aRniSnuli wignidan.
“movkvdebi RamiT, gaTenebisas, rodesac
gareT iqneba zamTris gacivebuli mTvare da yinva. sikvdilis win momagondeba zamTris Rameebi da Cemi uzenaesi da:
es ori SeerTebuli koconi, romelic
mwvavda me yovelTvis... ase gaTavdeba sinaTle, gaqrebian mogonebis wamebi. gadavecemi sikvdilis mdumare xelebs. Cemi
wamebuli sxeuli SeuerTdeba msoflio
elementebs, da me vigrZnob umaRles mosvenebas. Cemi kubo iqneba sada da procesia ucremlo. me damasaflaveben SuadRis or saaTze Tbilisis axlos. Cemi
dakrZalvis dRes aiSlebian feradi
Rrublebi da amovardeba Soreuli grigali, baldaxini, romelic waiRebs Cems
cxedars, iqneba TeTri da moZvelebuli.
panaSvids gadamixdis vinme ubralo
mRvdeli, romelsac ar eqneba wakiTxuli Cemi sisxliani wigni “memento mori”.
ar Sevecodebi mRvdels, romelsac ar
ecodineba Cemi daferflili sulis
istoria. mxolod cxedarTan mdgom
poetebs moagondebaT Cems danislul
leqsebidan striqonebi. mova uimedoba.
panaSvidi gaTavdeba qarSi. Cems cxedars
nela CauSveben samareSi. da pirvel miwas saxeze momayris vinme uxeSi mesaflave. kubos ficarze Sewydeba ukanaskneli guguni miwis da qvebis. procesia
daiSleba. me da siCume davrCebiT marto. gzaSi isaubreben Cemze. daRamdeba...
me SemeSindeba marto sasaflaoze, RamiT.
davtoveb kubos da tanSiSveli gamoviqcevi samaridan... da giJiviT vikivleb,
rom momeSvelon, rom damifaron. aravin
iqneba Cemi mxsneli, isev davecemi, _ Tavs
aviRoT “festosis disko”, romelic
100 welia aRmoCenilia, magram msoflios udidesma lingvistebmac ki ver
gaSifres. saidumlo amoxsna axalgazrda enaTmecnierma gia kvaSilavam megrulis momarjvebiT. aRmoCnda, rom es
aris 4.000 wlis winaT dawerili himni
_ sagalobeli nanasadmi (dedisadmi), qurumebisadmi (es ki Cveni enisaTvis balRobis asakia). da samwuxaroa, rom mainca da mainc am preistoriul, albaT,
erTaderT cocxal enas, yovel SemTxvevaSi, qarTvelurebidan mainc _ megruls, da am enis memkvidre megrelebs,
ZirZvel qarTvelebs Segnebulad ebrZvian vai-qarTvelebi da maT ayolili
ujiSo, ubiri masebi.
Cveni didebuli winaprebis STamomavlebi, romlebic naTxovari, nasesxebi da sakuTari mciredi danazogiT Camodiodnen provinciebidan, dRes Tavdadebulad ibrZvian Tbilisis gadarCenisaTvis, saqarTvelos gadarCenisaTvis, ra Tqma unda, WeSmarit TbiliselebTan erTad. mavanni ki ibrZvian piradi interesebis dasakmayofileblad,
Tanamdebobebis saSovrad, risTvisac
Tavis droze, danaSaulebrivi organizacia “moqalaqeTa kavSiris” wiaRSi Camoyalibda sazogadoeba “Tbiliseli”.
swored isini amJRavneben did siZulvils erovnuli moZraobisadmi, ramac
dangrevis pirad miiyvana sruliad saqarTvelo. swored amazea naTqvami:
“siZulviliT binZur-binZur viareT,
ganvlil gzaze Suris qviSa eyara,
Cven raca gvWirs _ ZmaTa siZulvilia,
siZulviliT davangrieT qveyana!”
maT ar undaT damoukidebeli da Ta-
graneli
vigrZnob samareSi da kvlav mivecemi
Zils dausrulebels. nTeliviT Tavze
damadgeba Cemi ganuyreli da _ siCume.
TeTrad dasudruli iqneba mTeli qveyana. is sofeli, sadac me davibade, daemsgavseba udabnos. gaivlis zamTari wvimiT da qarebiT. dadgebian gazafxulis
dReebi. SeifoTleba sasaflao. kvira diliT, rodesac yvela mlocvelisaTvis
gaiReba eklesiis kari, Cem saflavTan dafiqrebuli mova vinme qali, moigonebs
Cems damwvar saxes. ase gaivlian saukuneebi. Cem saflavs daadgeba mze Soreul
ricxvis. Cem mier uxilav saRamos bindi
dafaravs miviwyebul lodebs da Cemi saflavi Seimoseba sibneliT. wamova wvima, qariSxali da mowyenil saflavze damayris yviTel foTlebs. ase, droTa Savi
wveTebiT daxavsdeba Cemi samare, zed wamoizrdeba balaxi. zafxulSi, saRamo
dros, Cems saflavs Cauvlian TeTrad gamowyobili qalebi, Sors sarkesTan ucnobi daukravs roials. dilaadrian uimedod ikivleben orTqmavlebi. mova
kviradRe da Cems axlo darekaven zarebs,
aanTeben sanTlebs. daiRlebian xelapyrobili mlocvelebi. wirva gaTavdeba.
saydars daketaven, xatebi damwyvdeul
tusaRebiviT darCebian Sig, da sasaflaos CxaviliT gadaufrens yvavi.
gaqreba Tvalebi, romelzedac esvena Tbilisis Rameebi mZime lodebiviT. da Cemi
samaris samudamo daraji iqneba Cemi uzenaesi da _ siCume...”
dgas Sua saydarSi, suramidan ltolvili, da Caesmis es striqonebi, aTi wlis
winaT rom idumalma xmam ukarnaxa, Caesmis da axsenebs misteriul dacemasa
da aRdgomas, Camqrali TvalebiT daJinebiT umzers erT wertils da grZnobs
dasasrulis moaxloebas. gamoxsnilia
bedisweris yvela naskvi da mxolod erTiRa SerCenia xelT, mtkiced rom Seukravs uxilav xelebs da uxilavi xelebiTve mouweria sikvdilis mauwyebeli ricxvi: “1934”. dgas axla RmerTis
umaRles sinaTleSi danTqmuli, atrialebs xelSi am ukanasknel naskvs da sakuTari xelebiT cdilobs mis gamoxsnas. mTeli Tavisi wuTisofeli bedisweras ebrZoda, mis dafarul da ga-
mouTqmel Zalas, da rac ufro metad
ebrZoda, miT metad isadgurebda mis elvare TvalebSi bedisweris Soreuli
aCrdilebi. da cxovrobda ara momavlis
imediT, Seucnobel ufskrulad rom esaxeboda, aramed bedisweris imediT, RvTisanabara, farul sixarulsa da mwuxarebas rom aniWebda. mxolod am sixaruliTa da mwuxarebiT Tu grZnobda,
rom cocxlobda, rom arsebobda. ise
mieltvoda bedisweras, rogorc suli _
usazRvroebas, suli maradi, biwierebisagan ganwmendili da ganspetakebuli.
ise morCilebda bedisweris idumal xmas,
viT wuTisoflis amaoebas, viT gardauval xvedrs, im xvedrs, zeciuri sinaTle da sulis siwminde rom unaTebda. bediswera xom gardauvalobaa da isic
morwmune aRmsarebeliviT morCilebda
am gardauvalobas: “qveynis glova da wyevla Cems iRbals ukve miwvda. TiTqo kuboSi vwevar, TiTqo mayrian miwas...”
dgas Camqrali da elodeba anTebas, Camavali mzis anarekli, eklesiaSi sxivebad daRvrili, kvlav rom aunTebs sulSi sinaTles, kvlav rom ausxivosnebs Caferflil Tvalebs; dgas uZravad da daJinebiT umzers erT wertils, TiTqos iq
eZiebdes arsebobis Zirsa da fuZes, umzers da ixsenebs raRac dakarguls, raRac uxsovarsa da daviwyebuls. Camavali mzis anarekli ki ucxoferad aciskrovnebs macxovris mwuxar saxes da
kvlav Caesmis saidanRac orRanis zemiwieri xmebi, Tovlis TeTri fantelebiviT rom cviva axla mis arsebaSi, da danislul qveynebSi gadaxvewili misi maxsovroba kvlav ubrundeba Tavis Camqral
keras. seqtembris fermkrTali dRe ki
ileva da mze mSvidad miesveneba sadRac,
mTavrdeba sinaTle da iwyeba Rame,
sikvdil-sicocxlis gzagasayari gamouTqmel mwuxarebas amefebs da am gamouTqmel mwuxarebaSi ibadeba locva
poeziisa, naxevrad dabindul da gacrecil sagnebidan moJonavs idumali
qrolva sulisa, raRac avismomaswaveblad mdumarebs mTeli qalaqi, yoveldRiuri arsebobiT gadaRlil adamianebs locvisa da vedrebis survili euflebaT. Tavdeba saRamos wirva da say-
visufali saqarTvelo, maT ar surT zviad gamsaxurdias saqarTvelo, sZulT yovelive qarTuli erovnuli da tradiciuli gandidebis maniiT Sepyrobilebs.
pirad ambiciebs Seswires samSoblo, da
rogorc ityvian, “naban wyals bavSvic
Tan gaayoles”.
rogorc zviadi brZanebda, “es gaakeTa SevardnaZis jibis inteligenciam”,
igive “wiTelma inteligenciam”. yovelive amis aRsaqmelad xSirad unda movusminoT xolme amgvari inteligenciis udides eqsperts, baton elizbar javeliZes, Tavad rafinirebul inteligents, did eriskacs, romelic qedmouxrelad ezideba mZime jvars, romelic yvelafers Tavis adgils miuCens
da samarcxvino boZze akravs im uRirs
da “uZReb” Svilebs, romelTa angarebas
“naWer-naWer” ewireba saqarTvelo. saqarTvelo ujiSo gadamTielTa saasparezo arenad aris gadaqceuli, maSin,
roca samSoblodan ukrainaSi gavaqcieT
SesaniSnavi mwerali da adamiani guram
petriaSvili, aseve SesaniSnavi poeti da
gulmxurvale patrioti raul CilaCava. am werilsac raul CilaCavas erTerTi SesaniSnavi leqsis bolo taepiT
davamTavreb:
“mesmis Civili didveziris _ dro
ufro waxda,
sanamde gaZlos unagirze raindma kaxTa,
male garsevan xels moawers samefo
traqtats,
gadavrCiT iqneb! Tu gadavrCiT, Sens
pirs Saqari!”
aleko Todua
wveTi poezia
ase TeTria es Cemi fiqri
(wuxel ocnebas cisken movyavdi).
me davdiodi Sen saxlis irgvliv
da Sen, Zvirfaso, sxvagan iyavi.
albaT gulidan sisxli mdioda
da guli Canda ufro striqonTan,
vwuxdi, es wami rom gadioda,
vwuxdi, es wami rom dros mihqonda.
da iyo baRi da TeTri skami,
me visvenebdi, qrodnen bindebi.
da iyo wami, cisferi wami
da iyo wami sxva garindebis.
terenti graneli
dari nel-nela carieldeba, gamodian
neli da mZime nabijebiT, mwuxare saxeebiT da SiSCamdgari TvalebiT, magram
STagonebulni da rwmeniT aRvsilni. saydarSi isev ikmeva sakmevlis nelsurneleba, daumqrali sanTlebi isev asxivosnebs xatebs, aqa-iq isev dalicliceben eklesiis msaxurni, CaRvenTil sanTlebs agroveben. mRvdeli saxarebas kecavs, Zvirfasi TvlebiT mooWvil yuTSi debs da moridebiT uaxlovdeba Sua
saydarSi uZravad mdgoms, Sexmianebas
ekrZaleba, iseTi elvare TvalebiT umzers TeTr raSze amxedrebul wminda
giorgis, Subapyrobili gveleSaps rom
gmiravs; da esmis _ uxmobs mxedari. gafiTrebuli mzera qristeze gadaaqvs,
jvarze gakrul qristeze: dalursmuli
xel-fexidan sisxli sdis, uZiro sevdiTa da tkiviliT aRbeWdili Tvalebi
jer kidev adastureben jvarcmulis sicocxles; da esmis _ uxmobs jvarcmuli. mere RvTismSobels miapyro mzera,
didxans, Zalian didxans umzira, TiTqos
raRac daviwyebulis gaxsenebas apirebso, viT yaribi vinme, udabnoebSi moxetiale, mSobliur alags dabrunebuli...
6
ilori
axali didmniSvnelovani aRmoCenebi Zveli
kolxeTis istoriis sakiTxebze
23 Tebervali 2010
gamovida da „ilorSi“ ibeWdeba istoriis mecnierebaTa doqtoris, profesoris, mecnierebis damsaxurebuli
moRvawis klimenti Selias wigni “kacobriobis istoria kolxeTiT iwyeba”.
naSromi iwyeba Semdegi abzaciT:
“saqarTvelo msoflios pirveli
qveyanaa, qarTuli ena msoflios
pirveli enaa. saqarTvelos warRvnis
winandeli istoria aqvs, Tbilisis
damaarsebeli Tubalebi warRvnisdroindeli tomebi iyvnen”, romelsac
epigrafad wamZRvarebuli aqvs cnobili
mecnieris, profesor levan sanikiZis
debuleba: “iberiada iwyeba kolxeTiT,
kolxeTSia qarTuli da msoflio civilizaciis saTave”.
am ZiriTadi debulebis dasamtkiceblad avtors motanili aqvs mravali
masala da istoriuli dokumenti
Zveli
msoflios
gamoCenili
swavlulebis naazrevidan da Tanamedrove mecnierebis uaxlesi aRmoCenebidan.
avtori samarTlianad miuTiTebs,
rom saqarTvelo uZvelesi droidan
erTi qveyana, erTi eTnosi iyo da
qveyanaSi erT enaze molaparake xalxi
cxovrobda. kolxeTis winare epoqaSi
erTian saqarTvelos iberia erqva.
atlantidis Sesaxeb msoflio literaturaSi aRmoCnda warRvnamdeli
(“wyar-Rvra”) qarTuli tomi, xalxi
“kolxua”, romelsac katastrofamdeli
atlantidis mosaxle xalxad miiCneven.
amis Sesaxeb masalebi gamoqveynebuli
aqvs irlandiuri warmoSobis amerikel
mecniersa da mwerals ignatios
donels wignSi “laTinuri enis warmoSoba”, romelSic aRniSnavs, rom centralur amerikaSi, maias tomSi civilizaciam atlantididan SemoaRwia.
gamodis, rom kolxuas tomma kolumbamde mravali saukuniT adre aRmoaCina amerika da iq didi kulturuli
misia Seasrula, maias toms Tavisi alfabeti Seudgina. doneli, _ wers k.
Selia, _ eyrdnoba XVI saukunis espaneli misioneris diego de landas
xelnawer wigns “maias tomis istoria”,
romelSic aRwerilia warRvnamdeli maias tomis istoria, “maias ambani” da am
anbanis winasaxe “kolxuri anbani”.
yvela es masala Seiswavla da daadastura frangma kaTolike misionerma
bode berbom.
albaT SemTxveviTi ar iyo is faqtic,
rom qristefore kolumbis eki paJSi,
romelmac amerika aRmoaCina, Sedioda
sami kolxi mezRvauri _ Zmebi molaSxiebi da li piskua.
profesori klimenti Selia garkveviT miuTiTebs, rom aSS mecnierebma,
adamianis genetikis specialistebma
(xelmZRvaneli prof. braian saiqsi) aRmoaCines, rom evropelTa didi nawilis
winaprebi kavkasiidan arian wamosulebi (kavkasiaSi maSin kolxebi cxovrobdnen). es didi aRmoCena, romelic aRtacebiT miiRo msoflio samecniero sazogadoebam, amerikelebma
gaakeTes 2007 wels. manamde ki, 1999
wels, vladimer alfeniZem wamoayena debuleba, rom evropelebi CrdiloeT da
samxreT amerikaSi uZveles droSi
sazRvao gziT gadadiodnen. gansakuTrebiT unda aRiniSnos, rom kavkasiuri (kolxuri) geni aRmoaCnda
CrdiloeT amerikis zogierT indielTa
tomis warmomadgeniebs.
amerikel mecnierTa aRmoCeniT, kavkasia (kolxeTi) msoflioSi adamianTa
modgmis gavrcelebis mTavari kera
yofila, rom Tanamedrove evropelTa
rasa mutaciis gziT kavkasiaSi Camoyalibebula da Semdeg aqedan gavrcelebula mTel evropasa da amerikaSi (kl.
Selias naSromi, gv.14).
cnobilia, rom Tavdapirvelad kolxeTs erqva “enguri”, “inguri”, magram rogorc profesori mixako wereTeli miuTiTebs, ebraelma arqeologma iulius
operetma (gardaicvala 1905 wels),
romelic samxreT saqarTveloSi arqeologiur gaTxras awarmoebda, qveynis saxelwodeba “enguri” Secvala
sityviT “Sumeri”, xolo qveynis mcxovrebTa saxelwodeba “engureli”
sityviT “Sumeruli”. operetis mier
“Sumerad” wodebuli saxelmwifo aris
samegrelos samefo (n. fofxaZe, b.
sofia, z. qafianiZe da sxvebi) “enguri”,
“egari”, rogorc mdinaris, ise qveynis
saxelwodeba yofila. qveda mesopotamiis qalaq ereduSi mdebare RvTaeba enqis taZari “inguri” protoSumeruli
periodisaa.
“kolxi”, “kolxa” Cveni qveynis uZvelesi dedaqalaqia, romelic daarsa
qveynis mefe anmarem (“zecis kaci”). misi
zeobis periodia Zveli welTaRricxvis
3.185-3.120 wlebi. mefis suraTi samefo
gvirgviniT da kverTxiT gamoqveynebulia msoflios mravali qveynis istoriul wyaroebSi. anmare flobda
saqarTvelos da mis mimdebare
uzarmazar teritoriebs _ samxreTiT
megrelTa
yuremde
(amJamindeli
sparseTis yure), dasavleTiT nilosis
xeobis CaTvliT, sivrceebs mewamuli
zRvidan kaspiis zRvamde, kavkasiis,
iveriis an iberiis naxevarkunZuls,
xmelTaSua zRvis auzs mdinare ra-mde
(volgamde) da CrdiloeT indoeTis
teritoriebs.
naSromis
avtori
wers, rom
qarTvelTa _ kolxi mosaxleobis
monaTesave tomebad iTvlebian afrikis
vrcel teritoriaze mcxovrebi uZvelesi TeTrkaniani berberebi (amasve
amtkicebs didi rusi publicisti
vasil veliCko Tavis wignSi “kavkasia”
_ “ilori”). berberebi ZiriTadad cxovrobdnen alJirSi (mosaxleobis erT
mexuTedze meti), marokoSi da sxva
qveynebSi. afrikaSi uZvelesi droidan
cxovroben agreTve megrulad molaparake Savkanianebi. amis Sesaxeb miuTiTebda Jurnali “moambe” XIX saukuneSi da qarTuli presa XX saukunis 80ian wlebSi. “megrel zangebTan” Sexvedra alJirSi hqondaT qarTvel sabWoTa mezRvaur sioriZes da sxvebs.
garda amisa, uZvelesi kolxuri tomebi msoflios mraval qveyanaSi cxovroben.
wyaroebiT garkveviT Cans, rom Zveli
welTaRricxvis
XIV
saukuneSi
CrdiloeT saqarTvelos samefo miTanis mefe ratis asuli TaTu qimeTis
(egvi ptis) mefis _ faraon eqnatonis
(exnatonis) meuRle xdeba, xolo faraonis sikvdilis Semdeg egviptis faraoni
_ nefertitis saxeliT (am saxeliT icnobs mas mTeli msoflio). nefertiti
egviptes 3 Tu 4 weli marTavda, romlis
Semdeg taxtze dasves 8-10 wlis tutanhamoni, qveyanas ki marTavda faraonis mrCeveli _ premier-ministri, ratis
Zma, (nefertitis biZa) aia. tutanhamoni
18 Tu 19 wlis asakSi daiRupa, romlis
Semdeg aTi wlis ganmavlobaSi qveyanas
mSvidad marTavda aia (eia) _ nefertitis biZa. klimenti Selia askvnis:
“cnobilia, rom anmares Tavze ebura erTiani qimeTis saxelmwifo gvirgvini,
romelic tradiciis mixedviT aTaswleulebis Semdeg eburaT iqaur
mefeebs. es gvirgvini ebura Cveni didi
winapris mefe ratis asuls TaTu nefertits” (gv.44).
amerikeli ufologebis azriT, kacobriobam “cxovreba iswavla” Zveli
Sumerebisgan, romlebic cxovrobdnen
Cvens welTaRricxvamde 5.500 wlis win,
rom maT Tixis firfitebze yvelaferi
ewera Cveni warmoSobisa da momavlis
Sesaxeb, rom Sumerebma yvelaferi “aunakis” kulturisagan iswavles, rom
“aun naki” cidan daSvebuls niSnavs, da
“marTlac”, Sumeris uZveles qalaq ereduSi cidan daeSva pirveli samefo
xelisufleba.
swored 5.500 wlis win da ufro
adrec, aRniSnul
teritoriebze
megrul-lazur (qarTul) enaze _ bananur enaze molaparake xalxebi cxovrobdnen.
profesori klimenti Selia uyuradRebod ar tovebs ucxoeli mecnierebis mier ukanasknel periodSi
mopovebul aRmoCenebs da axal
Sromebs. kerZod, ganxiluli aqvs cnobili mecnieris iuri mosenkinis naSromi “ucnobi qarTveluri ena da
mesopotamiaSi qarTuli dinastiis
mmarTvelobis 600 wlisTavi”. i. mosenkini wers: “SeiZleba garkveviT vivaraudoT, rom kasituri ena kidev erTi
uZvelesi enaa qarTveluri ojaxisa,
misi matarebelTa dinastia marTavda
babilons XVIII saukunis Sua wlebidan
XII saukunis Sua wlebamde Zveli
welTaRricxviT”.
“aqedan da sxva mravali masalidan,
wyaroebidan, _ wers kl. Selia, _
gamomdinare,
keTdeba
utyuari
logikuri daskvna: iseve, rogorc sxva
garkveuli teritoriebi, mesopotamia, babiloni, oTxi aTasi da ufro didi
xniT adre kolxurad imarTeboda da
mmarTveloba xdeboda kolxur enaze”
(gv.17).
aseve
msoflio
mkvlevarebma,
gansakuTrebiT arqeologebma, ukanasknel periodSi moaxdines msoflio istoriuli mniSvnelobis aRmoCenebi. aq
aRsaniSnavia aleqsandre volkovis
naSromi “Wi plaris mTis samlocvelos
gamocanebi” da 1995 wels TurqeTis
samxreT-aRmosavleTiT, giobekli-tepeSi dawyebuli msoflioSi uZvelesi
samlocvelos gaTxrebi, romlebic agebuli iyo neoliTis epoqaSi. veravin
warmoidgenda, rom monadireebi da
“velurebi velurebs” Soris _ aagebdnen taZrebs. gansakuTrebiT warmoudgenelia iq aRmoCenili simboloebi,
romlebic aSkarad migvaniSneben damwerlobaze. magram mecnierebi gakvirvebuli arian, rogor SeiZleboda 11
aTasi wlis win damwerloba yofiliyo?! es aris SiSveli borcvi, romelic mdebareobs TurqeTisa da qurTebis
sazRvarze, mdinareebis tigrosisa da
evfratis (Zveli kolxuri mdinareebi)
saTaveebSi. germaniis arqeologiis institutis mier organizebuli (xelmZRvaneli klaus Smidti) gaTxrebis Sedegad aRmoCenili iqna oTxi wriuli
nageboba, romelTa kedlebis gaswvriv
da centrSi napovni TiTqmis oTxi
aTeuli monoliTuri sveti, romelic
iwonida 20 tonamde. kedlis reliefSi gamosaxuli iyo T-sebri sveti da
aso-niSnebi H da sxva. aseve gamosaxuli
iyo cxovelebi _ iq Seiqmna qvis
saukunis mTeli “zooparki”. mecnierebi varaudoben, rom miwaSi Camarxulia
kidev ori aseuli qvis sveti (gaTxrebi Sewyvetilia, radgan TurqeTsa da
qurTebs Soris Setakebebi xdeba _ omi
mimdinareobs).
arqeologebi varaudoben, rom es iyo
neoliTis periodis msxvili samlocvelo,
romelic
mecnierebs
aiZulebs xelaxla gadaweron adreuli
istoriis mniSvnelovani Tavebi. es is
epoqaa, roca Cvens samyaroSi ar icodnen arc miwaTmoqmedebs da arc mesaqonleoba, Zveli kolxebi ki eklesiataZrebs aSenebdnen.
samecniero literaturaSi kargadaa cnobili, rom dRevandeli Turqe-
Tis mTeli teritoria da mimdebare
vrceli sivrceebi, uZvelesi droidan
kolxuri tomebis samosaxlo iyo. aqedan garkveviT gamomdinareobs, rom
giobekli-tepes _ Wi plaris (megrulad
“Cupas”) mTaze arsebuli eklesia-taZrebi da am eklesiaze arsebuli asonaxatebi da aso-niSnebi, _ rogorc a.
volkovi wers, _ “istoriul warsuls,
faqtebsa da movlenebs gadatrialebas
upirebs... rogorc arqeologebi varaudoben, gaTxrebi mecnierebs aiZulebs xelaxla gadaweron civilizaciis adreuli istoriis mniSvnelovani Tavebi”.
rogorc Cans, saqme gvaqvs informaciis kodirebis uZveles sistemasTan.
mecnierebi eridebian saubars damwerlobis Sesaxeb, radganac es amsxvrevs
adamianuri kulturis Camoyalibebis
Sesaxeb damkvidrebul warmodgenebs da
metyvelebs mxolod imaze, rom “giobekli-tepes mSeneblebi Setyobinebis
Sesadgenad da sxva adamianebisaTvis gadasacemad sargeblobdnen rTuli simbolikiT” (klaus Smidti).
k. Smidtma kargad icis, rom zemoT
aRniSnuli eklesia-taZrebis svetze gamoxatuli simbolikebis, naxatebis, asoniSnebis gaSifvra-amokiTxva rTuli
saqmea. amitom ambobs: “Tumca, saeWvoa,
rom uaxloes momavalSi saimedod iqnas ganmartebuli giobekli-tepes simbolika”.
yvelaferi es SesaZleblobas aZlevs
kl. Selias Tqvas: “magram dRes Tu
xval, erTi, xuTi Tu mravali wlis
Semdeg kacobriobas mouxdeba “civilizaciis adreuli istoriis” gadawera da imis aRiareba, rom kacobriobis
istoria kolxeTiT daiwyo, rom
msoflios pirveli ena kolxuri
(megruli) ena iyo da Semdeg warmoiSvnen sxva qveynebi da sxva enebi.
kacobrioba mudmivad xom ar motyuvdeba... is rodesac kargad Caxedavs
istoriul wyaroebs da sabuTebs, aRiarebs WeSmaritebas”. (gv.51).
baton klimenti Selias sarecenzio
wignSi miTiTebulia masalebi imis
Sesaxeb, rom inJinerma SoTa xvedeliZem
gaSifra-amoikiTxa 4 aTasi wlis winandeli iberiuli tabula, romelic 1975
wels madrididan gamoagzavna cnobilma mecnierma manuel de drangim da
romelic gamoqveynda JurnalSi “teqnika molodioJi” _ gaSifvris siswores
adasturebs akademikosi arnold
Ciqobava, rusi akademikosebi a. belopliedevski, cnobili istorikosi i.
baraJkovi, kuibiSeveli mecnieribaskologi i. zicari da sxvebi. magram
rusma Sovinistebma dainaxes, rom qarTuli damwerlobis sawyisma istoriam SeiZleba gadaiwios 4 aTasi wliT,
amitom yvelaferi gaakeTes saqmis miCqmalvisaTvis. aseve, axalgazrda mecnierma gia kvaSilavam gaSifra 4 aTasi
wlis winandeli “festosis disko”,
romelic aRmoCenili iqna 1908 wels
kolxebis uZveles sacxovrisSi kunZul
kretaze, Tixis firfitaze orive mxares
oqros yalibiT amotvifrulia 244
niSani da sxva sityva-kompoziti.
2008 wlis 31 oqtombers _ 1 noembers
londonSi Catarebuli saerTaSoriso
samecniero konferencia mieZRvna “festoris diskos” aRmoCenis 100 wlisTavs.
iubileze profesor gia kvaSilavas
moxseneba iyo msoflio konferenciia
gvirgvini da mSveneba, romelSic warwerebiani disko ametyvelebul iqna
proqarTul _ kolxur enaze.
profesorebi:
jemal jinjixaZe,
iakob axuaSvili,
ioseb kapanaZe
7
23 Tebervali 2010
ilori
saqarTvelos sagareo politika da diplomatia 1918-1921 wlebSi
1918 wlis 26 maiss TbilisSi, mefisnacvlis yofil sasaxleSi, gamarTul erovnuli sabWos sxdomaze n.
Jordaniam waikiTxa saqarTvelos damokideblobis aqti.
Turqebma isargebles amierkavkasiis
seimis mier brest-litovskis zavis arcnobiT, ganaviTares samxedro Seteva
da daikaves saqarTvelosa da somxeTis
sagrZnobi nawili.
14 maiss saqarTvelos erovnulma sabWom daxmarebisa da mfarvelobisaTvis
germanias mimarTa. germaniis xelisufleba dadebiTad moekida am Txovnas:
feldmarSali ludendorfi igonebda,
rom saqarTvelos Txovnis meSveobiT
SesaZlebeli xdeboda kavkasiuri nedleulisa da rkinigzebis gamoyeneba
Turqebisagan damoukideblad. `...amitom
me viSuamdgomle imperiis kancleris
winaSe saqarTvelos Txovnis dakmayofilebisaTvis,~ _ werda igi.
28 maiss foTSi germaniisa da saqarTvelos warmomadgenlebma xeli
moaweres SeTanxmebaTa pakets. imave
dRes germaniis warmomadgenelma fon
losovma saidumlo weriliT aRuTqva
saqarTvelos xelisufalT, rom Seecdeboda, daeyoliebina germaniis mTavroba ruseT-saqarTvelos molaparakebebSi am ukanasknelisaTvis mxardaWeris aRmoCenaze, ruseTisagan gamoyofis Semdgom ki saqarTvelos damoukideblobis aRiarebaze.
a. Cxenkeli germaniis delegacias
berlinSi gahyva. TurqeTTan sazavo molaparakebis gagrZeleba iTava n. ramiSvilma, romelic 31 maiss Cavida baTumSi. baTumSi sazavo molaparakeba
dasrulda 1918 wlis 4 ivniss. `zavis da
megobrobis~ xelSekruleba TurqeTs
akuTvnebda mTel mesxeTs, awyurisa da
abasTumnis gamoklebiT.
sainteresoa ruseTisa da antantis
qveynebis reaqcia saqarTvelo-germaniis
daaxloebis faqtze.
bolSevikur ruseTSi saqarTveloSi
am droisaTvis Seqmnili situacias ase
afasebdnen `saqarTvelos es damoukidebloba yovlad aSkara motyuebad
iqca _ sinamdvileSi es aris saqarTvelos okupacia da sruli dapyroba
germaneli imperialistebis mier~.
antantis qveynebi, romelnic germanias eomebodnen, aseve Tvlidnen, rom saqarTvelos damoukidebloba ararealuri iyo. aSS-is saxelmwifo mdivnis
movaleobis Semsrulebeli frenk polki swerda 31 ivliss did britaneTSi
amerikis elCs peijs:
`doqtori kiulmanis 24 ivnisis gamosvlidan Cans, rom germaniis mTavrobam cno saqarTvelos `damoukidebloba~. kiulmanis gancxadeba, Turquli presis toni da sxva faqtebi metyvelebs imaze, rom centralurma saxelmwifoebma saqarTvelo sruli kontrolis qveS moaqcies~.
1920 wlis 16 dekembers erTa ligis
saerTo krebaze ixileboda saqarTvelos am organizaciaSi wevrad miRebis
sakiTxi. sakiTxis dayeneba erTa ligis
saerTo krebaze JenevaSi momzadda
erTa ligis mudmiv samdivnosTan molaparakebebisa da mimoweris gziT
1920 wlis zafxulsa da Semodgomaze.
erTa liga, wesdebis Tanaxmad, miznad
isaxavda `TanamSromlobis ganviTarebas xalxTa Soris da maTi mSvidobisa da usafrTxoebis garantias~.
saqarTvelos da sxva axalgazrda
qveynebs erTa ligisaken izidavda misi
wesdebis meaTe statia. am statiis Tanaxmad, erTa ligis wevrebi iRebdnen
valdebulebas, pativi ecaT da daecvaT
organizaciis yvela wevris saxelmwifoebrivi damoukidebloba. magram swored es statia gaxda saqarTvelos
erTa ligaSi gawevrianebis xelisSemSleli garemoeba. ganxilvaze sityviT
gamovidnen f. nanseni (norvegia) da r.
sesili (samxreT afrika). nansenma saqarTvelos mxardamWeri sityva warmosTqva. sityvam didi STabeWdileba
moaxdina damswreebze.
sesilmac mxari dauWira saqarTvelos miRebas erTa ligaSi. Semdgom amisa, sityva moiTxova inglisis warmomadgenelma fiSerma. man ganacxada,
rom nansenisa da sesilis gancxadebebi sworia, magram saqarTvelos dacva
sirTules warmoadgens. ar SeiZleba
saqarTvelos sakiTxis gancalkeveba
baltiispireTis respublikaTa sakiTxisagan (saqarTvelos sakiTxis ganxilvamde safrangeTis sagareo saqmeTa ministri viviani baltiis qveynebis
erTa ligaSi gawevrianebis winaaRmdeg
gamovida). `me viTxov dafiqrebas sakiTxze, mzad varT Tu ara, vurCioT
Cvens mTavrobebs, aRmouCinon materialuri daxmareba am mamac patara saxelmwifos, Tu amgvari aucilebloba
dadgeba,~ _ dasZina fiSerma.
kenWisyraSi 24 saxelmwifo monawileobda. saWiro iyo 16 xmis miReba. saqarTvelos erTa ligaSi gawevrebas
mxari dauWira 10-ma saxelmwifom. inglisisa da safrangeTis opoziciam saqarTvelos erTa ligaSi miReba SeuZlebeli gaxada.
imavdroulad saqarTvelos mTavroba molaparakebas awarmoebda angoris mTavrobis di plomatiur warmomadgenel kiazim-beisTan. igi cdilobda, moepovebina TurqeTis dapireba daxmarebis an neitralitetis Sesaxeb. 1921 wlis 11 ianvris Semdeg Tbilissa da angoras Soris moxda depeSebis gacvla. TurqeTi daTanxmda, gaewvia samxedro daxmareba im pirobiT,
Tu saqarTvelo uars ityoda olTisis
dablobze da daTmobda ardaRanis
mxares.
Turqebs esmodaT, rom demokratiuli
saqarTvelo umZimes pirobebSi aRmoCnda. amitomac maTTvis mTavari iyo, moqmedebaTa dawyebamde xelT egdoT momenti, raTa movlenebisaTvis win ar
gaeswroT da arc daegvianebinaT. 17
Tebervals noe Jordaniam ganacxada saqarTvelos mTavrobis Tanxmobis Sesaxeb TurqeTis pirobebze, Tu `TurqeTi dauyovnebliv gadmovidoda saqarTvelos mxareze~. am sakiTxze molaparakebebi mimdinareobda 1921 wlis TebervalSi ankaraSi Casul saqarTvelos
warmomadgenel s. mdivanTan, magram
TurqeTi saqmes aWianurebda da arc
daxmarebia saqarTvelos, ardaRansa da
arTvinSi ki Jordanias TanxmobiT Tavisi jarebi Seiyvana.
* * *
damoukideblobis dros tfilisi
mxiarulad scxovrobda. ar CamorCeboda provinciac. marTalia, gzebis moWris gamo, pirvel xanebSi xalxi bevr
nakls ganicdida, magram tfilisis sazogadoeba mainc `gemozed~ icvamda.
sWarbobda samxedro Cacmuloba. did
samsaxurs uwevda xalxs zamTarSi _
omis monarCeni frenCi, zafxulSi _ narmis xalaTi. Tu xalxs bevri ram
aklda, samagierod Rvinos hqonda am
wlebSi kargi mosavali. gatana SeuZlebeli an Zneli iyo da Sin wyaliviT iRvreboda. kacma marTali unda
sTqvas, Cveni `demokratia~ puradi iyo.
TiTonac Seeqcevoda, stumrebsac dros
atarebinebda, amdeni mxiaruloba tfiliss arasodes ar unaxavs, krebas banketi mosdevda, bankets _ kreba, tfilelobac Tavis xelisuflebas baZavda da restornebSi erTi varxalalo
da sityvebis raxaruxi idga.
maxsovs erTi aseTi banketic qarTul klubSi gamarTa mTavrobam da
stumrebad germanuli da avstriuli
misiebi hyavda. me am banketzed ar vyofilvar, magram roca mTavroba da misiis oficialuri pirni wavidnen, generalma vas. gabaSvilma, romelic bankets daeswro, danarCen germanelebs
axali sufra gauSala da klubidgan
ramdenime kaci migvi patiJa. visxediT
didxans da germanelebi da avstrielebi siamovnebiT svamdnen Cvenebur
Rvinos, magram banketi arc amiT gaTavda. namdvili `axali sufra~ axla
klubis oficiantebma gauSales general gabaSvils. gabaSvili tfilisSi
mudam didi vinme iyo. miT umetes mas
Semdeg, rac pirvel qarTul jars mTavarsardlobda. misi stumrebic xom naxevrad germanel-avstrielebi iyvnen.
Cveni friad gawvrTnili oficiantebi,
Zvels droSi amas ver gabedavdnen, magram dro iyo qarTuli, patriotuli
da `erovnuli sixaruli~ yovelive `sazRvars~ laxavda. ra Tqma unda, oficiantebi CvenTan erTad sufrazed ara
msxdaran da mxolod maspinZlobas gviwevdnen.
amave banketzed aseTi ambavic maxsovs. roca yvelaferi gaTavda, grafi
Sulenbergi saxlSi me gavacile. dilis meSvide saaTi iyo, tfilisi axlad
iRviZebda. mxolod Tavisuflebis moedanzed SevniSne, rom kaizeris warmomadgenels da kuzens Tavzed qudi ara
hqonda da arc xelSi eWira. Sulenbergi Zveli `tfiliseli~ iyo. omis win
CvenSi konsulad iyo da Cveneburi Rvinis Zala kargad icoda, magram etyoba,
am Rvinos savsebiT ejobna dRes. davbrundiT qudis mosaZebnad da Semdeg
suraTs wavawydiT: `delegacias~, ra
Tqma unda, CvensaviT SezarxoSebuls, didis mowiwebiT mihqonda es qudi, albaT,
grafis binazed.
osmaleTTan omma, axalcixis operaciebma, somxebis Tavdasxmam, glexebis
ajanyebam _ xan aq, xan iq, gagris frontma, osebis gandgomam, terorma qarTlSi, xan ki mTeli mazris `kanongareSe~ dayenebam da miwis kanonma, romelic, agreTve, qveyanazed Tavdasxmas
ufro hgavda, vidre saxelmwifo reformas, dRemdi iseTi STabeWdileba
dastoves Cemzed, TiTqos am sami wlis
ganmavlobaSi gamudmebul omSi viyaviT.
aqedgan iyo es gamudmebuli lxinic, Tanamavali yvela omebis, jer kidev homerosis droidgan da CvenSi didi omisagan gacxovelebuli.
tfilisi, erT dros mefeTa sajdomi, Semdeg rusebisagan kavkasiis sanamestnikos centrad gamocxadebuli da
nair-mosaxleobaSi aTqvefili isev saqarTvelos dedaqalaqad iqca. aq ijda
saqarTvelos mTavroba, aqave iyvnen
ucxo saxelmwifoTa warmomadgenelni
am mTavrobasTan.
im dros, rodesac qarTuli sazogadoeba im tradicias agrZelebda, romlis fesvebi Zvel istoriul wiaRSi
iyvnen wasulni, Cveni demokratia Jordanias piriT acxadebda, rom `Zveli saqarTvelo~ ise mokvda, arc erTi dawesebuleba ar dagvitovao~. Cveni ocsaukunovani istoria qarTuli `demokratiisaTvis~ dawesebuleba ar iyo.
aRorZinebis gzazed Semdgari eri ambobda, rom es warsuli mdidrad naweri etrati iyo. Jordania upasuxebda,
rom saqarTvelo `tabula raza~ ariso.
ase gamoeyo respublika qarTul istorias, `demokratia~ _ qarTvel ers, mTavroba _ qarTul Semoqmedebas.
samagierod, mas surda, iseTi saqarTvelo Seeqmna, romelic arc odesme ambad Tqmula, arc sadme wignad werebula. Cven kurTxeul demokratiul saqarTveloSi moxda ambavi, romelic qarTul respublikas, SesaniSnavad axasiaTebs. tfilisSi arsebobda irakli
mefis saxelobis skola, erTaderTi Zegli, romelic Cven SesaniSnav mefes,
jer kidev rusebis dros Tavis sataxto qalaqSi hqonda. me exlac ar vici,
rogor moxda, rom tfilisis qalaqis
somxurma sabWom da rusis administraciam amis neba darTo. samagierod
kargad vicnobdi am skolas, vinaidgan
gamged Cemi naTesavi hyavda, davdiodi
xSirad, vxedavdi qarTvel bavSvebs,
romlebic iq swavlobdnen da, rac mTavaria, yovelTvis vkiTxulobdi rusul
warweras, Zalian sadas da gangeb pataras, rom skola irakli mefis saxelobisa iyo. TiTqos patara ramea, magram sxva uCveno erSi patrioti qarTvelebi Svilebs ganzrax am skolaSi
miiyvandnen da radgan es skola patara iyo, iq Sesvla sacilo sagnad gaxdeboda. ase iqmneba patara ramedgan
didi erovnuli tradicia. magram mdidar da `ganaTlebul~ qarTvelebs Tavisi Svilebi iq ar mihyavdaT da amazed arca vnanob. iq swavlobda Cveni
mdabio xalxis Sviloba, qalaqis ubralo xalxi, romelsac Cveni didebuli
mefis xsovna ufro metad miaCnda da
miaCnia, vidre mdidar da `ganaTlebul~
qarTvelobas. me mgonia, saqmisaTvis es
saukeTeso iyo. Cvenma respublikam ai, am
skolazed gailaSqra.
erT dRes, gaqarTulebulma tfilisis qalaqis sabWom, arc meti arc naklebi, am skolas, rogorc demokratiisaTvis Seuferebeli, irakli mefis
saxeli moxsna da rogorc `qarTuli
demokratiisaTvis~ friad Sesaferi,
rusuli saxeli miakera. vin iyo es
rusi, aRar maxsovs da arc sayuradReboa. roca qvas gesvrian, sulerTia,
marmariloa, Tu riyis qva! mTavari is
aris, rom es moxda qalaqis sabWos darbazSi, rodesac yvela lamfebi enTo da
patiosani xalxi, romelmac es moimoqmeda, erTmaneTs kidev pirSi uyurebda!
exla, roca am demokratiis `uwarCinebulesi~ nawili, erisa da qveynis sasaxelod parizis trotuarebs stkepnis
da Tavis bednieri TvaliT xedavs, rom
demokratiis qalaqSi cocxali prezidentis gverdiT, gaqvavebul mefeTa Zeglebic bevria, iqneba vinme dagveTanxmos, rom safrangeTis demokratia arc
Tu iseTi CamorCenili yofila. magram
maSin tfilisSi, roca qalaqis mouravad gansvenebuli benia CxikviSvili iyo,
xolo qalaqis erT patara skolas irakli mefis saxeli erqva, aseTi ram qarTulma demokratiam iseT sircxvilad
da CamorCenilobad miiCnia, rom arafris win ar daixia da mefe irakli
tfilisidgan `gadaasaxla~. patriotebma protesti ganacxades, magram qalaqis sabWoSi isini cotani iyvnen. sazogadoeba aRSfoTda. Tumca respublikaSi vcxovrobdiT, Tumca `droni
mefoben da ara mefeni“-o, aris aseTi andazac! magram irakli mefe mainc irakli mefe iyo! petre didis Zegli bolSevikebsac ar mouspiaT. aseTi Seuracxyofa im patara qarTvelebisa, romlebsac jer kidev rusebis dros Tavi
imiTi mohqondaT, rom irakli mefis
skolaSi swavlobdnen.
Cvens protestebzed da sazogadoebis ukmayofilebazed `demokratiam~ yuric ar gaibertya. skolas iraklis saxeli moxsnes da patara dafa, romelsac didi qarTuli saxeli ewera, sadRac miagdes. erovnuli grZnobis aseTi Selaxva da erovnul wesrigis aseTi darRveva damoukidebel saqarTveloSi fexis yovel nabijzed xdeboda.
gana visTvis iyo saWiro, rom tfilisis erT umTavres quCas `plexanovis
prospeqti~ daarqves? mxolod ramdenime TuTiyuSisaTvis, romelic plexanovs saqarTveloSi hyavda! magram es
moxda da mravali sxvac. ar iyo saministro, sadac TiTo rusi mainc ar
mjdariyos _ Cveni erovnuli mTavrobis `partiuli~ amxanagi. gvardiis
Stabi, profesionaluri kavSirebi, partiuli presa araqarTuli xalxiT iyo
savse. aseTi iyo `saqarTvelos~ social-demokratiuli partia. gana dRes
bevrs axsovs, rom `qarTuli~ miwis kanoni rusma neruCevma daswera?! am kanons mere cota feri ucvales, xomerikis Txzulebad monaTles da cxovrebaSiac SemoiRes. saqarTvelos mindvrebSi stepka razinis, pugaCovis da
leninis suli daTeses...
warsuli saqmea da msjeloba damSvidebuli SeiZleba. iseTi ambavi, rogoric qarTuli skolisgan qarTveli
mefis saxelis moxsna aris, demokratiuls arafers Seicavs da xalxs arasodes ar moewoneba. qarTvelma mefeebma saqarTvelo didebiT ganvles da
dRes mis panTeonSi ganisveneben. imaTi
aqedgan gamodevna gulidgan _ siyvarulis, sindisidgan _ madlobis da Tavidgan _ Wkuis gandevnas niSnavs.
qarTulma `demokratiam~ am dRes
maRla SeafurTxa da mere saxe SeuSvira. es seiri mTelma saqarTvelom
naxa! im crumorwmuneobisagan, romelic
bednierebas ekonomikur da politikur
subordinaciaSi xedavda, iwyeba axali
xana erebis aRorZinebisa, romelTa interesebi iseve Zvirfasia progresisa
da kulturisaTvis, rogorc interesebi yvela aqamde Tavisufal erebisa.
`saqarTvelo~ #8, ianvris 11, 1918 w.
Temur qoriZe
8
ilori
23 Tebervali 2010
eri da meri anu teftis formula,
vasiliCi da matome ugaki
saqarTvelo uaxlovdeba morig politikur kriziss ise morCilad, rogorc sikvdilmisjili eSafots. garkveuli Sinagani SfoTva, raRa Tqma unda
aris, Tumca sabediswero gezis Secvlis
survili da SesaZlebloba, namdvilad
ar SeiniSneba. xelisuflebis da opoziciuri partiebis ganwyoba ukve dRes
cxadyofs, rom gazafxulze mwvave konfrontaciis garda verafers SemogvTavazeben. arsebobs Tu ara Sansi,
rom mosalodneli krizisi gansakuTrebiT mZime Sedegebis gareSe dasruldes?
sicruis formula
gavrcelebuli mosazrebis Tanaxmad,
30 maisis ,,adgilobrivi arCevnebi metia
vidre ubralod arCevnebi”. ise, am
qveyanaSi ,,ubralod arCevnebi” didi xania aRar tardeba, sul gadamwyveti
brZola da titanebis Serkinebaa. mTavari kiTxva ki sakmaod martivia: aris
Tu ara romelime politikuri Zala
sakmarisad Tavdajerebuli imisTvis,
rom xelisuflebis SecvlisTvis realuri nabijebi gadadgas?
,,Statebis elCi jon tefti eubneboda saqarTveloSi pirvelad Camosulebs, rom qarTveli politikosebis
upirvelesi wesi aris yvelafris gazviadeba 25%-iT, Tu ara metiT”,- es citata ronald asmusis axali wignidanaa ,,patara omi, romelmac SeZra msoflio”. misi xangrZlivi da mtkivneuli
citireba jer kidev win gvaqvs. amjerad,
mxolod is aRvniSvnoT, rom qarTul
politikaSi WeSmaritebis dadgenisas,
albaT, marTlac ajobebs ,,teftis
formula” (x=0,75y) gamoviyenoT.
swored es 25%, savaraudod qmnis
erTgvar sicruis vels, realobis
aRqmis mrude sarkes, romlis tyveobaSi upirvelesad Tavad pilitikosebi
eqcevian. nebismier situaciaSi, romlis
ganviTarebidan logikurad erTi Sedegi unda dadges (magaliTad 2+2=4),
,,asmus-teftis koeficients” sruli
gaurkvevloba Seaqvs _ Sedegad jamSi
xan 5-s viRebT, xan 7-s, xanac (gamoTqmisTvis bodiSi) 3,14-s mzard progresiaSi.
yovelive es saxaliso iqneboda, rom
ara Sedegebis simZime: magaliTad, realobisgan erT-erTma bolo acdenam 2008
wlis agvistos omi warmoSva _ es azri
ronald asmusis Txzulebas erTgvar
refrenad gasdevs. amerikeli di plomatis wigni sulac ar warmoadgens WeSmaritebas bolo (gnebavT boloswina)
instanciaSi, Tumca mis mier Segrovebuli (rig SemTxvevaSi sakmaod ostaturad interpretirebuli) faqtebi,
savsebiT sakmarisia imisTvis, rom
mkiTxvels saqarTvelos xelisuflebis
msubuqi araadekvaturobis STabeWdileba darCes (absoluturis ara, ase
25%-ianis).
masSi kidev erTi saintereso qveteqstis daWera SeiZleba. am mxriv, wigni ucnaurad hgavs sul sxva JanrSi da
gacilebiT maRali ostatobiT daweril barbara takmanis ,,agvistos zarbaznebs”, romelic I msoflio omis
sawyis etapze mogviTxrobs. am wignis
wakiTxvis Semdeg, mkiTxvels SeiZleba
darCes STabeWdileba, metic, Rrma Sinagani rwmena imisa, rom did britaneTs
(asmusis SemTxvevaSi aSS-s) krizisis
formirebasa da omis gaCaRebaSi gansakuTrebuli brali ar miuZRvis, da igi,
ubralod, garemoebaTa uiRblo kombinaciis msxverpli gaxda. am azris
Tavs moxveva, iribad, movlenebis Tavbrudamxvevi aRweris miRma xdeba.
Tumca es niuansebia, _ isev ,,teftis
formulas” davubrundeT: swored
ukrainul zamTars qarTuli gazafxuli mosdevs
araadekvaturobis koeficientis wyalobiT, gazafxulis mosalodnelma
krizisma SeiZleba gamoiRos Sedegi, romelic mocemulobidan logikurad ar
gamomdinareobs, iseTi rogorsac, sazogadoeba da saerTaSoriso moTamaSeebi naklebad elian. amas kidev erTi
faqtori emateba: gare Zalebis Careva
procesebSi SedarebiT Semcirebuli
iqneba. ukrainis magaliTi Tvalwin
gvaqvs. globaluri balansis Secvlis,
rigi sxva garemoebebis gamo vaSingtoni
iZulebulia, nawilobriv mainc, uari
Tqvas uSualo Carevaze post-sabWoTa
qveynebis saSinao saqmeebSi. amgvarad,
rig SemTxvevebSi qarTvel politikosebs damoukidebeli gadawyvetilebebis
miReba mouwevT. kuratorebis kontrolis Sesusteba garkveul wilad ukve
daetyo xelisuflebas da igi sakmaod
mZime Secdomebs uSvebs (magaliTi:
igive ukrainis arCevnebSi Carevis mcdeloba. rogoraa neta vasiliCi?).
oriode sityviT vasiliCze; rodesac
paraskevs saRamos ukrainelma Zalovnebma kievis centrSi 1968 wels dabadebuli, trotiliT da pistoletiT
SeiaraRebuli qarTveli mamakacis dakavebis Sesaxeb gvamcnes, gulma avi
igrZno _ vasiliCic xom 68-Sia dabadebuli, xom ar gaudga igi iaponeli
vice-admiralis, matome ugakis gzas, da
marcxis aRiarebas samurais Rirseba
arCia; ugulvebelyo ra brZaneba kapitulaciis Sesaxeb da erTgul kamikaZeebTan erTad mainc aiWra caSi ukanasknel paemanze amomaval mzesTan.
mSfoTvare warmosaxva xatavda SarfebiT Semoxveul givi vasiliCs (kievSi
civa), romelic meryevi nabijebiT (trotuarebi moyinulia) xreSCatiks miuyveba. gayinuli TiTebi pistolets
ebRauWebian, xolo tuCebi imeoreben:
,,netav davece, spetaki rogorc sakuras
yvavili gazafxulze”... Tumca maleve
gairkva, rom dakavebuli sul sxva pirovnebaa, xolo is, rom matome ugaki da
vasiliCi gansxvavebuli miswrafebebis
da gaqanebis adamianebi gaxldnen imTaviTve cnobili iyo.
ager Sen da ager germania
zogadad, qarTuli politikis TandadanobiTi, Tundac iZulebiTi, gamosvla amerikelTa kontrolidan misasalmebelia, Tumca am medals meore
mxarec aqvs. warmovidginoT, rom Cveni
mezobeli, romelic bolo wlebis ganmavlobaSi warmatebiT kontroldeboda asaTianis quCaze TeTrxalaTiani
profesionalebis mier, uceb sadarbazoSi SemogvefeTa. TiTqosda yvelaferi wesrigSia, adamiani gamoweres, igi
iRimis da keTilganwyobas afrqvevs, magram arc erTi Cvengani ar motrialdeba ise, zurgs ukan rom datovos, miTumetes rom jibidan samarTebeli
uCans.
cvlilebebs saerTaSoriso arenaze,
qarveli politikosebis repertuarSi
sagulisxmo serenadebis gaCena moyva.
irakli alasania: ,,Cven realurad unda
gavxsnaT savaWro-ekonomikuri da sakomunikacio urTierTobebi ruseTis
federaciasTan, daviwyoT saxalxo diplomatiis resursis amoqmedeba. amavdroulad, am procesSi unda CavrToT
seriozuli evropuli liderebi. es
SeiZleba iyos germaniis federaciuli
respublika an nebismieri sxva qveyana,
romelsac wona aqvs ruseTisTvis da
Suamavlis rols ikisrebs politikuri dialogis aRdgenis mimarTulebiT”
(sainformacio saagento ,,pirveli”).
niSandoblivi iyo nino burjanaZis
gamosvlac telekompania ,,kavkasiis”
eTerSi (3 Tebervali), rodesac davosis
samitze (iq saakaSvili ar miuwveviaT)
gamarTul Sexvedrebze saubrisas, ramdenjerme, TiTqmis xazgasmiT, axsena
azrTa gacvla swored germaniis warmomadgenlebTan. man agreTve daadastura mzadyofna kremlTan molaparakebebi gamarTos.
mokled, _ marlen ditrixi rom
ityoda 1965-Si: “Berlin, Berlin, wenn deine
Blumen spriessen...” -logikuria, procesebisgan aSS-s Semdgomi distancirebis
WrilSi ki, albaT, gardauvalic. gasarkvevi mxolod is darCa, raSi sWirdeba es germanelebs? am konteqstSi, interesmoklebuli ar unda iyos, bodenis da Stainmaieris samSvidobo gegmebis gaxsenebac, romelTagan ukanaskneli, faqtobrivad, uSualod omis win
mowodebul, erTgvar samaSvelo rgols
warmoadgenda. idealuri namdvilad ar
yofila, Tumca, im momentSi albaT,
erTaderTi SesaZlebeli gaxldaT.
faqtia, dRes msgavs gegmas aravin SemogvTavazebs. dRevandeli gadasaxedidan, sakmaod mkafiod Cans, rom germanelebi kargad xedavdnen mosalodnel safrTxes da misi ganeitralebisaTvis SeZlebisdagvari nabijic (amao)
gadadges.
miunhenis konferenciaze (am RonisZiebamac raRacnairad saakaSvilis gareSe Caiara) germaniis sagareo saqmeTa ministrma gido vestervelem Semdegi prioritetebi CamoTvala: evrokavSiris jarebis Seqmna, germaniis teritoriidan aSS-s birTvuli iaraRis
gatana, ,,strategiuli partnioroba
ruseTTan evro-usafrTxoebis da globaluri problemebis gadawyvetis uzrunvelyofisTvis”. xatovnad rom
vTqvaT, adre msgavsi gancxadebebis
Semdeg, vaSingtonSi moiTxovdnen Wirveuli bundes-ministris skalpis Camokidebas Tavisuflebis qandaqebis
CiraRdanze, Tumca, rogorc Cans, tomohavkebi dauJangdaT an CingaCgukebi
dauberdaT.
Tres bien, germania da safrangeTi ekonomikuri kraxis piras mdgari saberZneTis gadarCenis operacias Seudgnen.
zogadad, am
ori
saxelmwifos
ganmsazRvreli roli pan-evropuli
sivrcis samxedro-politikuri da ekonomikuri usafrTxoebis uzrunvelyofis saqmeSi dRidan dRemde sul ufro
TvalsaCino xdeba; pasuxismgeblobis
areali farTovdeba, aqedan gamomdinare ruseTTan TanamSromlobac intensiur xasiaTs iZens. es realobaa _ moswons igi vinmes Tu ara. sakuTriv amaSi mdgomareobs saerTaSoriso urTierTobebis gansxvaveba mwvave Sizofreniisgan, romlis farglebSi arasasurveli faqtori SeiZleba ararsebulad gamoacxado.
amgvarad, irakli alasanias variaciebi evropul Temaze (arada, am politikoss saqarTveloSi xSirad vaSingtonis kreaturad aRiqvamen)
SemTxveviTi albaT ar aris. SesaZloa,
igi ubralod Zeitgeist-s, drois suliskveTebas grZnobs. moxerxdeba Tu
ara Cveni problemebis moqceva evropuli usafrTxoebis ganaxlebuli modelis farglebSi (mTavaria, troas cxenad ar CagvTvalon) momavali gviCvenebs. nebismier SemTxvevaSi, situaciis
ganxilva Sarikovis poziciidan: ,,пишут, пишут... конгресс, немцы какие-то... Голова пухнет. Взять всё, да и поделить...”, albaT aRar gamogviva.
eri da meri
30 maisis arCevnebis win, xelisuflebis Canafiqri opoziciis kandidatebs Soris xmebis gafantvis da amis
xarjze sakuTari favoritis gayvanis
Sesaxeb met-naklebad cxadi Seiqna. Tumca, sainteresoa imis garkveva, Seuwyobs
Tu ara igi xels, erT-erTi kandidatis,
navTobkorporaciis yofili Tavmjdomaris gia Wanturias mier maqsimaluri
Sedegis miRwevas, radgan am nabijiT
SeiZleba ramdenime arcTu urigo scenari aamoqmedos.
nebismier SemTxvevaSi, es figura ar
SeiZleba ganixilebodes, rogorc rigiTi teqnikuri kandidati, romlis
erTaderTi funqcia, arasaparlamento
opoziciis mTavari falavanisTvis
(alasania iqneba Tu sxva) xmebis garkveuli raodenobis warTmeva warmoadgens. ideaSi, mas gaaCnia sakmarisi potenciali (kavSirebi, biografia, imiji,
resursebi) imisTvis, rom swori teqnologiuri uzrunvelyofis SemTxvevaSi,
saprizo adgili daikavos, metic, misi,
gasvla (Tu gayvana?) meore turSi SeiZleba savsebiT bunebrivad da logikurad warmoCindes.
arasaparlamento opoziciis kandidatis mdgomareoba friad garTuldeba im SemTxvevaSi, Tu arCevnebis Sedegebis eWvqveS dayeneba ara meore, aramed mesame dakavebuli adgilidan mouwevs. amasTanave, Wanturias wamoweva
,,mTavari konkurentis” poziciaze, xelisuflebis kandidatis pozicionirebas mniSvnelovanwilad gaaiolebs.
xolo im SemTxvevaSi Tu xelisuflebas operatiuli siTamame eyofa da
igi, sul ramdenime Tanagundelis (TbilisTan dakavSirebul) biznes-interesebze maRla dadgeba, erTi strategiuli kombinaciis gaTamaSebasac SeZlebs: im kandidatisTvis, romelic
misTvis uSualo safrTxes ar wamoadgens, princi pSi, postis daTmobac SeiZleba. es mniSvnelovan wilad gaaneitralebs TbiliselTa 2/3-is protests,
romelsac meris savarZelSi ,,nacionaluri moZraobis” warmomadgenlis xilva ar surs. saerTaSoriso damkvirveblebsac gauWirdebaT im arCevnebis gakritikeba, romelsac opoziciis warmomadgeneli moigebs. isini xom, iseve
rogorc maT ukan mdgomi qveynebi, Cveni
saprotesto
eleqtoratisgan
gansxvavebiT, qarTveli qristian-demokratebis opoziciurobis xarisxis
dadgenas gansakuTrebul mniSvnelobas
ar aniWeben. Sesabamisad, momxdari
mTlianobaSi, savaraudod Sefasdeba,
rogorc demokratiis didi gamarjveba.
imis garantia ki xelisuflebisaTvis,
rom axali meri momavalSi mkveTr nabijebs ar gadadgams, iqneba qalaqis
biujetis formirebis wesi, iniciativebis dablokvisaTvis sakmarisi warmomadgenloba sakrebuloSi, sxvadasxva
administraciuli berketebi da figurantis mZime urTierTobebi arasaparlamento opoziciasTan, romelic arCevnebis winare periodSi aucileblad
Camoyalibdeba.
Tumca, es mxolod varaudebia, gacilebiT didi albaTobiT, winasaarCevno
situacia uxeS konfrontacias warmoSobs da ZalTa mkveTr polarizebas gamoiwvevs, radgan rogorc ukve avRniSneT, es isev iqneba ,,meti vidre ubralod arCevnebi”, Sesabamisad meris da
sakrebulos arCevis nacvlad kvlav xelisuflebis sakiTxis yovlismomcvel
gadawyvetasTan dakavSirebuli problemebis winaSe aRmovCndebiT.
dimitri moniava
ilori
23 Tebervali 2010
samegrelo da svaneTi
am wignis avtoris, korneli
borozdinis samsaxureobrivi kariera
kavkasiaSi daiwyo. igi jer mTavarmarTeblis kancelariaSi muSaobda,
Semdeg ki (1854 wels) samegrelos
dedofalTan miavlines miwer-moweris
sawarmoeblad da misi Svilebis aRmzrdelad. 1858 wels dainiSna senakis
olqis ufrosad, sadac 1867 wlamde
imsaxura. swored aq gaecno igi
samegrelos mosaxleobis yofas,
romelic sainteresod aRwera Tavis
wignSi.
borozdinis mogonebebSi sakmaod
vrclad aris gadmocemuli osmaleTis jarebis mier samegrelos awiokeba, romelic Semdeg
rusma jariskacebma alagmes.
korneli borozdini
meore dRes yifianis sadgomis pirdapir dids mindorze Seiyara xalxi da
mamasaxlisebis arCeva daiwyes; es istoria mTeli dRe grZeldeboda da
saRamoze Cemma colma miTxra, rom Cveni
mzareuli, sadadiano glexi, mamasaxlisad
airCies da saxlTuxucesma ubrZana, Sens
saqmes Tavi daanebe da axlave CemTan
gamocxaddio. mzareuli TviTonve stiroda da ar undoda es arasasurveli da
moulodneli xarisxi, amitom rom kargi
jamagiri ekargeboda. aSkarad vxedavdi, es
yvelaferi Tavad Ciqovanis saqme iyo,
romelic guliT mondobili iyo rame
evno CemTvis da romelic, sabWos wevrisagan zurg-momagrebuli, Zveleburad frTis gaSlas apirobs-meTqi. magram mainc
ra unda meqna. colsa vTxove, axlave gauswore angariSi mzareuls da gauSvi-meTqi.
meore dilas, saaTis aTze, sabWos
wevrisa da mzrunvelisagan moweriloba
miviRe. mowerilobasTan erTad gamoegzavna sia arCeul pirTa, romelTac unda emsaxurnaT mTavris mamulSi. es sia me
soflebSi unda gamecxadebina da am saxiT yvela axals Tanamdebobaze damemtkicebina. magram 11 saaTze generlis
gamogzavnili kaci movida CemTan da
gaWirvebul mdgomareobisagan mixsna.
generali naTlad da mkafiod mwerda:
`mzrunvelis brZanebiT moxdenili
arCevnebi gaauqme, xolo arCeulebs xelwerili CamoarTvi da ise gamoucxade, rom
Tu gabedavs im Tanamdebobis asrulebas
romelic maT mzrunvelma miakuTvna, kanonis (ama da am muxlis ZliT dasjil
iqnebian, im wodebis daCemebisaTvis, romelic maTTvis mTavrobas ar miukuTvnebia~.
kanonis muxli swored ar maxsovs, magram Sinaarsi aseTi iyo.
imave dros generalma mibrZana, meore
paketi, leCxumis olqis ufrosis, Tavad
miqelaZis, saxelobaze gamogzavnili,
daniSnulebisamebr gamegzavna dauyonebliv; im paketebSiac is ewera, rasac
me mwerda generali. misi brZaneba maSinaTve avasrule.
arCeuli mamasaxlisebi jer kidev ar
wasuliyvnen da mindorze yayanebden.
movixme, xelwerilis
CamorTmeviT
gamovucxade generlis brZaneba da TavianTs saxlebSi gavuSvi, xolo yovelive
es yifians vacnobe oficialurad, Tan generlis mowerilobis kopioc gavugzavne.
advili warmosadgenia, rarig ewyineboda aseTi pasuxi im miss brZanebiTs Txovnaze, samis dRis winad, rogorc sabWos
wevrma, me rom gamomicxada. cota xans
Semdeg davinaxe. rom mis saxlis aivanTan
erTi faca-fuci SeudgaT, moiyvanes Sekazmuli da sabargo cxenebi da erTs saaTs
ukan dimitri yifianic gamovida gared.
wamosxmuli hqonda wiTel sarCuliani
palto (es SemoiRo insarskim samoqalaqo RenerlebisaTvis), iaxlnen saxlTuxucesebi da leCxumSi wavida. aba ras
moifiqrebda, rom miqelaZec gafrTxilebuli dauxvdeboda!..
d. yifiani mivida muxurSi, leCxumis
olqis ufrosis sacxovrebeli adgilSi.
gaigo, rom arc aq amisruldeba Cemi
brZanebao da gulmosuli meore dResve
raWis gziT quTaisSi wavida, rom kolubianikisaTvis eCivlna erisTavTan.
raki aseTi ganxeTqileba Camovarda
Cems da mzrunvel Soris, amis Semdeg, ra
Tqma unda, gordSi ar mecxovreboda da
vadaze adre davbrundi senakSi, magram es
erTi Tvec sakmao iyo, rom ciebisagan
Tavi damefarna. im weliwads cieba ara
mqonia. mxolod osten-sakeni gagvixda
avad. amas cieba ganarjias-muxurSi Sehyoloda, sadac tyis mwarmoebel
frangebTan msaxurobda adre. es wyeuli
avadmyofoba ise Caacivda, rom mTeli ori
weliwadi Tavi ar gaaneba.
1859 wlis mariamobisTveSi didi istoriuli ambavi moxda kavkasiaSi: am Tvis
25-Si Tavadma a.i. bariatinskim daRestanSi
atexil oms bolo mouRo da gunibTan
Samili Sei pyro. am wamis damswre
kavkasielT, sanam cocxalni arian, ar
daaviwydebaT is aRtaceba da sixaruli,
ra aRtacebiTi da sixaruliT yvela mSvidobismoyvare mcxovrebSi am ganapira adgilisa am ambavs miegebnen. yvelas
caTafrena hqonda Semdgari, sacaa, mxare
damSviddeba da xalxis winsvlasa da
warmatebas araferi gadaeRobeba winao.
tfilisSi ganuwyveteli lxini iyo, mxolod erTi ram awuxebdaT _ avadmyofoba TviT kavkasiis dampyrobelisa,
Tavadis bariatinskisa. oTxis Tvis ganmavlobaSi Tavadi sul omobda da unagiris uzangidan fexebi ar gamouRia.
nekresis qarebi gaaCnda da avadmyofoba
ise saSinlad aRonebda, rom mTelis
kvirebis ganmavlobaSi loginidan veRara
dgeboda. tfilisSi dabrunebuli sul
avadmyofobda da mxolod ori Tvis
Semdeg SeiZlo saqmeebisaTvis xeli
mieyo.
noemberSi gavigeT, yifiani bariatinskisTan iyo da vrcelis moxsenebis
qaRaldi miarTva samegrelos mTavris mamulis movlis Sesaxebao. am qaRaldSi yifiani saSinlad Turme uCioda rogorc
mTelis administracias samegrelosas, ise
gansakuTrebiT m.p. kolubiakins. bariatinskim yifianis qaRaldi masTan myof senators muxran-batons gadasca da miando,
m. p. koliuiakinma moaxsena, yifiani usafuZvlo rasme gTxovs, misi Txovna rom
avasruloT, mTavris mamulSi Zveli wesCveuleba wamohyofs Tavsao, garda amisa,
iman iseTi xerxi moigona, rom glex-kacoba winandelze uares satanjvelSi
Cavardebao; koliubiakinma isic moaxsena, rom Tavi-da-Tavi usafuZvloba d. yifianis Txovnisa _ TviTnebiTa gawera iyo
xarkisa da gadasaxadisa glexTa Soris;
mere yifianma es gadasaxadi fulad
moiTxova; raki rusis administraciam
mxari ar dauWira da azri ar ganaxorcielebina, mzrunvelma ganizraxa axali,
Taviseburi sasoflo mmarTveloba igive
iyo, rac saxlTuxucesis dros arsebuli
wesebi, romlebmac, rogorc vuwyiT, xalxi
aajanya kideca; yovelsave amas d. yifiani imasac dasZenda, rom eqvsma aTasma
saaznauro glexebmac gadasaxadi unda ixadon, amitom rom amaT mTavari axdevinebda, rogorc saWiro xarjs samegrelos
marTva-gamgeobisaTviso. es sarCelic usafuZvlo iyo yifianis mxriv, amitom rom
samegrelos marTva-gamgeoba rusis
mTavrobasa hqonda Cabarebuli, maSasadame,
xalxisagan akrebili gadasaxadic rusis
mTavrobas unda Cahbareboda da ara
mTavris samzrunvelos, xolo rusis administracia aramcTu ara sTxovda xalxs
am gadasaxads, arasmed savsebiT saWirod
sTvlida ramdenisame wliT yovelgvar
gadasaxadisagan
gaenTavisuflebina
samegrelos mkvidrni, rogorc gaWirvebuls mdgomareobaSi myofni. aqauri rusis administracia Taviss jamagirs
mTavarmarTeblis gankargulebiT im Tanxidan iRebda, romelic ikribeboda foTisa da yulevis sabaJoebidan, xolo rac
rusis
administracia
Semovida,
samegreloSi daubaJav saqonlis Semotana ise Semcirda rom yovelwliurma Semosavalma am sabaJoebisam samoc
aTas maneTiT imata.
koliubiakinma ganucxada bariatinskis, Tu yifianis moTxovnilebani
Sewynarebul iqnen da Cemdami rwmunebul
mxareSi mSvidobianoba dairRva, Cemi
brali ar iyoso.
ra Tqma unda, bariatinskim roca aseTi
sabuTiani azri moismina, kolubiakinis
mxare daiWira; maSin yifianma sTxova, neba
gviboZeT peterburgs wavide da yovelive
ekaterine dedofals movaxsenovo.
bariatinskimac neba darTo da yifiani peterburgs wavida. am saxiT mTavris mamulebis saqme kavkasiidan umaRles
mTavrobas Cauvarda gansaxilvelad da,
rogorc davinaxavT, didi miTqma-moTqma
gamoiwvia.
qristeSobiaTvis gasuls m.p. kolubiakini tfilisidan dabrunda da Zalian
gaxarebuli iyo, _ saqme, rogorc me mindoda, ise gavaTaveo.
1860 wlis damdegs, samegrelos marTva-gamgeobas svaneTic SemouerTda da
svaneTis boqauli, Tavadi iliko amirajibi, mix. kolubakinTan movida. amirejibi
qarTleli iyo, Zvelad samxedro samsaxurSi imyofeboda da kapitnoba mieRo. maRalis tanisa iyo, WaRara Sereuli, xmelxmeli, jer isev mxned gamoiyureboda.
svaneTSi sul erTi weliwadi cxovrobda, magram am mokle xanSiac ise daayena
saqme, rom usazRvro ndoba daimsaxura
iqaur mkvidrTa. martod-marto cxovrobda aq, ukancelariod da mxolod
erTi Tu ori yazaxrusi axlda Tan da
mainc axarebda yvelaferi gaekeTebina aq
da am mTis xalxisaTvis mamasaviT Seeyvarebina Tavi. roca generals davTari
warudgina Tavis sasamarTlo ganCinebiTa da gadawyvetilebaTa, kolubiakinma
sasacilod erTi maTgani maCvena. samoqalaqo saqmeebi
sasisxlissamarTlo
saqmeebTan iyo erTmaneTSi areuli, rac
saqme atydeboda, yvelafers TviTona
swyvetda sabolood. sxvaTa Soris, aseTi
saqmeebic eria: `erTma svanma esa da es
svani mohkla. davadgine: mkvlels
gadaxdes sami Tumani da mieces moklulis ojaxobas~. ganaCeni aesrulebinaT
da moklulis ojaxobas jvaris saxed
xeli mouwernia niSnad kmayofilebisa.
amirejibsa swamda, kanonierad viqcevio.
amitom rom sabuTad aqauri adaTi da
Cveuleba maqvso, xolo svanebs Cemi moqmedeba sruliad samarTlianad miaCniaTo. sxvanairad, ese igi, rusis kanonmdeblobis Tanaxmad rom moqceuliyo, verafers gaxdeboda; mkvleli daimaleboda,
boqauls misi daWera veRar SeeZlo,
radgan saSualeba ar hqonda da, bolos,
saqme imiT gaTavdeboda, rom moklulis
naTesavebs sisxli unda eZiaT:
unda
moeklaT mkvleli. ra Tqma unda, aseT
garemoebaSi Cavardnili, rva Tvis ganmavlobaSi Tovlisagan xel-fex Sekrueli da mTel qveyanas mowyvetili amirajibi marTali iyo, kaci ver ukiJinebda, ratom sxvanairad ar iqcevio; mis msgavs boqaulis naxva adgilic ar iyo. aq
saWiro iyo gansakuTrebuli niWi, unari,
Tavis ganwirva da erTguleba Tavis
saqmisa; moxuci amirajibi TiTonac gasvanda mTlad, maTi zne-Cveuleba SeiTvisa
da amnairadve cxovrobda, rogorc es
mTiulebi cxovrobden. roca svaneTidan
zugdidSi wamovidoda, TiTqmis naxevari
gza fexiT unda earna mTis bilikze. da
aseTs kacs sul mcire jamagirs aZlevd-
9
nen, wliurad raRac asoc Tumans!...
maisSi gardaicvala Teofane Wyondideli, gansvenebuli sikvdilamde didxans avadmyofobda, ase rom mis sicocxleSive amorCeuli iyo mis moadgiled
arqimandriti martvilis taZrisa tarasi.
netarxsenebuli didis ambiT gaasvenes.
martvilSi Tavi moiyares didZalma
Tavadebma da maT Soris aznaurebma
gabuniebma, romlebic Teofane epikoposs,
rogorc gabunias gvarisas, Tavisianad
sTvliden.
mariamobis TveSi general-gubernatori m. kolubikinTan erTad svaneTSi
gaemgzavra samxedro ekzekuciisaTvis.
ekzekucia imitom iyo saWiro, rom dava
astyda saTavado, sadadiano, Tavisufal
svanebsa da yaraCaelebs Soris. am dros
generalTan mividen sami Zmani dasjil
murzayan dadiSqelianisa_islam, Tengizi
da cioxi da Tavis nebiT morCileba
gamoucxades; generalma poruCiki princi
gaayola da samive tfilisSi gagzavna,
xolo Semdegi Tav-gadasavali maTi Cven
ukve gagebuli gvaqvs.
1861 wlis aprilis TveSi me gadayvanil
viqmen Telavis mazris ufrosad. amave
dros didi cvlileba moxda mTels
quTaisis sageneral-gubernatorSi: Tavadma g. erisTavma avadmyofobis gamo samsaxurs Tavi daaneba, mis adgilze
erevnidan gadmoiyvanes nik. petresZe
kolubiakini, da radgan misTvis uxerxuli
iyo Tavis Zmis, samegrelos mmarTvelis,
ufrosad yofiliyo, amitom mixeil kolubiakini tfilisSi gadaiyvanes sasoflo
sammarTvelos ufrosad, xolo mis
alagze daniSnes WilaSvili. yovelive es
moaxerxa Tavad a. iv. bariatinskim ramdenisame dRiT adre, sanam sazRvar-gared
wavidoda, sadac eqimebi gzavniden
mosarCenad.
swored am dros, roca Tavadi
bariatinski foTSi gemSi unda CaesvaT,
misi momavali coli, xolo maSin meuRle
v. p. davidovisa, elisabed dimitri orbelianis qali, fostis cxenebs odesidan,
sadac qmars Tavi daaneba, xarkovSi miaqrolebda. Tan mihyveboda bariatinskis
siZe gvaTua. xarkovSi bariatinskis
sacoles Sexvda inglisis pastori
palmeri da inglisSi waiyvana. aq iman
icxovra ori weliwadi, manam qmarTan ganqorwinebis saqme gaTavda, da elisabedi
Tavads al. bariatinskis misTxovda.
samegrelos Tavi vanebe, magram Soridan Tvals vadevnebdi am mxaris ambebs.
peterburgSi yifiani da samegrelos
dedofali cdilobden mTavris samzrunvelos saqme, rogorc TviTon swaddaT, ise
daebrunebinaT da xma mogvdioda _ imedi aqvT gamarjvebiso. am dros erT-erT
rusul gazeTSi, romelic sazRvargared
ibeWdeboda da romelsac kavkasiaSi
xSirad Sexvdeboda kaci, 1861 w. 1 oqtombris nomerSi Semdegi werili daibeWda.
`kavkasiaSi rusebis Semosvlamde
batonymoba ar arsebobda. glexebi Ralas
aZlevdnen
memamuleT, magram ufleba
hqondaT erT memamulisaTvis
Tavi
daenebebinaT da meoresTan gadasuliyvnen. samarTals maT mier arCeulni pirni
swyvetden da sxva.; sakuTari miwa ara
hqondaT; yvela mamulebi, rac saeklesio
da saTavad-aznauro ar iyo, mTavris
kuTvnilebad iTvleboda _ aseT mdgomareobaSi iyo samegreloca, roca es samTavro ruseTs SeuerTda 1801 wels, gr.
dadianis dros. aleqsandre I-ma dadians
SearCina ufleba Tavis qveynisaTvis
Zvelebur CveulebaTa Tanaxmad moevlo,
mxolod waarTva ufleba kaci CamoexrCo, damnaSavisaTvis xelebi daeWira,
cxviri moeWra, Tvalebi daeTxara da sxv.
samegrelos glexebma dadianebis xelSi
1853 wlamde, ese igi, daviT dadianis
sikvdilamde, ar icoden, ra iyo ruseTis
baton-ymoba. daviTis Svili nikolozi
manam srulwlovani gaxdeboda, manamde
rusis mTavrobam samegrelos marTva
dedofals, kneina ekateine aleqsandre
WavWavaZis asuls dadianisas, Caabara.
kneina aRmosavleT saqarTveloSi iyo
aRzrdili, SeeCvia rusebis mier SemoRebul baton-ymur wes-wyobilebas da Tavis
Tavs ise uyurebda, rogorc samegrelos
batons. rogorc xarbma da fulis
flangvis moyvare qalma, dedofalma ramdensame weliwadSi mTeli mxare ise
gaaRataka da cxovreba gaumwara, rom
glexebma, miuxedavad maTis morCiluris
xasiaTisa, veRar moiTmines da ajanydnen,
rogorc erTi kaci.
10
ilori
23 Tebervali 2010
“yvelaze naTeli”, romelsac bneli axlavs
“aha,
Tavs
vesxmi
winaswarmetyvelebs, cru
sizmrebs rom xedaven, ambobs ufali. yvebian maT
da acTuneben Cems ers
TavianTi tyuilebiT da
trabaxiT”.
(ieremia. 23,31)
gazeTma “svobodnaia gruziam” 1992
wlis 23 ianvars (#8) gamoaqveyna
saubari baton Wabua amirejibTan: saTauriT “народ не шутит...”
mas Semdeg 18 weli gavida... vici,
ityvian: raRa dros Zveli ambebis qeqvaa, cxovreba win midiso!
cxovrebis winsvla Tu ukusvla,
ganviTareba Tu degeneracia mTlianad
damokidebulia qveynis warsulis
memkvidreobaze, riTac awmyo da momavali iqmneba. es kanonzomiereba
brZenma kacma, didma iliam lakonurad Tqva:“awmyo, Sobili warsulisagan, aris mSobeli momavalisa”!
Cveni winaprebi rudunebiT qmnidnen
im sulier memkvidreobas, romlis xelTuqmneli saunjidan momdevno Taobebi sazrdoobda. am sulierma memkvidreobam SeaZlebina qarTvel ers
mterze gamarjveba didi gansacdelebis
Jams, SeaZlebina qarTuli sulieri
wyobis,
kulturis,
tradiciebis,
fizikuri ier-saxis SenarCuneba da momavali TaobebisaTvis gadacema...
sulieri memkvidreobis Secvladamaxinjeba aucileblad gamoiwvevs
momdevno TaobaTa zneobriv gadagvarebas, sazogadod eris kvdomas, asimilacias...
mravali WeSmariti mamuliSvili
SeSfoTebulia saqarTvelos dRevandeli mdgomareobiT, cru winaswarmetyvelTa, mucliTmezRapreTa, motrabaxeTa usaSvelo zakviT... magram SeSfoTeba da saprotesto ganwyobileba
waxdenil saqmes veras uSvelis Tu daviviwyebT im arc Tu Soreul warsuls,
roca Zaladobrivad daiwyo eris
sulieri memkvidreobis ngreva, ramac
dRes apogeas miaRwia.
damaxinjebulma sulierma memkvidreobam Sva damaxinjebuli awmyo
erovnuli nihilizmiT, “jeobaruli”
suliT, uvicobiT, uzneobiT, kuTxuri da
religiuri gaTiSulobiT, SiSveli
pragmatizmiT, sodomiT da gomoriT...
waxdenil saqmes ver vuSveliT Tu
ganmanTavisuflebeli moZraoba.
“did moazrovnes” xma Seuwyes “inteleqtualebma”... mamardaSvilma Sva
dRevandeli TevzaZeebi, lomaiebi, darCiaSvilebi, TargamaZeebi, paiWaZeebi,
TevzaZeebi, jgerenaiebi, ramiSvilebi...
amitom, gasakviri ar unda iyos is,
rom gadagvarebuli memkvidreobiT Sobilni dRes ase daundoblad uteven
qarTul enas, qarTul cnobierebas,
ilia WavWavaZes, universitets, marTlmadideblobas...
“Tanamedroveobis
udidesi
filosofosis” (ase moixseniebdnen
da moixsenieben merab mamardaSvils)
ara
mxolod
kosmopoliturantierovnuli, aramed zogadad misi
“filosofiuri” nabodvari im WeSmaritebad
aRiares,
romelic
saqarTvelos “provinciuli faSizmis” Wirisgan ixsnida...
batoni Wabua amirejibi gazeT “svobodnaia gruziasTan” saubarSi mkiTxvels auwyebs ara mxolod pirad
mosazrebebs, aramed inteligenciis im
nawilis politikur Sexedulebebs, mrwamss, guneba-ganwyobilebas, romelic
erovnul-ganmanTavisuflebeli moZrao-
cxovrebis winsvla Tu ukusvla, ganviTareba
Tu degeneracia mTlianad damokidebulia warsulis memkvidreobaze, riTac awmyo da momavali
iqmneba. es kanonzomiereba brZenma kacma
lakonurad gamoTqva: “awmyo, Sobili warsulisagan, aris mSobeli momavalisa”!
bis aRmavlobas ratomRac imTaviTve
skeptikurad uyurebda, qirqilebda,
arCevnebis Semdeg kanonier xelisuflebas daupirispirda da saxelmwifo
gadatrialebas ideologiuri safuZvlebi moumzada.
Tavs uflebas vaZlev, Cems sayvarel
mwerals, baton Wabua amirejibs mokrZalebiT vuTxra is, rom igi nebsiT Tu
uneblied imeorebs putCist inteligentTa Soris moarul Sexedulebebs. “svobodnaia gruziasTan”
saubarSi gacxadebuli yoveli argumenti rioSia! anu putCisti inteligentebis mier atexili maSindeli vai-uSvelebeli siyalbe iyo da
emsaxureboda xalxis cTunebas!
batoni Wabua samxedro-kriminalur gadatrialebas “revolucias”
uwodebs. am “revoluciis” gardau-
“yovelgvar revolucias Tan mosdevs kontrrevolucia...” _ brZanebs mwerali, _ “dasavleT
saqarTvelos zogierT raionSi kontrrevolucias
socialuri safuZveli ar aqvs. ukmayofilebas mxolod separatistebi aRviveben zviad gamsaxurdias
pirovnebis kultis fonze”.
ar vecdebiT aRvadginoT is sulieri
memkvidreoba, romelmac 90-ian wlebSi
eri erT muStad Sekra, romelmac
erovnuli energia mimarTa qarTuli
saxelmwifoebriobis aRdgenisaken, gaZlierebisken, garsmojaruli mtermoyvaris alagmvisaken, Tavisi adgilis
miCenisaken...
gamoCnda “didi moazrovne” kosmopoliti filosofosi merab mamardaSvili, romelic 1990 wlis
mravalpartiul arCevnebamde adre
aqtiurad alaparakda qarTul nacionalizmze da Sovinizmze, diqtaturaze, provinciul faSizmze,
eris CamorCenilobaze... anu daiwyo
im sulieri memkvidreobis ngreva,
romliTac iyo damuxtuli erovnul-
cionerebi kompartiis wevr deputatebs
uzenaesi sabWodan ar daiTxovdnen! ar
garekavdnen!
“tyavgamocvlili” da “demokratiis
ZonZebSi gaxveuli kompartiis funqcionerebi” gasakviri ar aris bolSevikebi yofiliyvnen, magram gasaocari
“inteligencia”
is
aris, rom
erovnul moZraobas neobolSevizms
uwodebs!
“Tavis droze, moZraoba romelsac
zviad gamsaxurdia meTaurobda, profesorma Tengiz buaCiZem gansazRvra
rogorc neobolSevizmi...”_ brZanebs
batoni Wabua.
rogorc vxedavT, am SemTxvevaSi
“profesoroba” da “mwerloba” sulac
ar yofila inteleqtis kriteriumi.
sicrue, ciliswameba, bezRoba!
ai, ra yofila maSindeli inteligenciis erTi nawilis azrovnebis
produqti!
ai, ra dros da rogor iwyeboda qarTuli erovnuli sulis veraguli
ngreva!
ai, rogori meTodebiT xdeboda
saqarTvelos erovnul-gamaTavisuflebeli moZraobisaTvis saxelis Se-
valoba ki Turme iman gamoiwvia, rom
“yvela mokavSire respublikaSi, dRes
suverenul saxelmwifoebSi, xelisuflebaSi kompartiis funqcionerebi
movidnen, romlebmac tyavi saswrafod gamoicvales da demokratiis
ZonZebi gadaicves”.
rogor moxda is, rom xelisuflebaSi mosulma kompartiis funqcionerebma kompartiis wevr deputatebs undobloba gamoucxades, uflebamosileba CamoarTves, uzenaesi sabWodan daiTxoves?
am movlenas mokvdavi adamianis
logikiT ver axsni. mokvdavi adamianis logika ki gveubneba, rom xelisuflebaSi mosuli kompartiis funq-
laxva da misi sruli diskreditacia!
“saqarTveloSi zviad gamsaxurdias
xelisuflebaSi mosvlis Semdeg Tu
rame Seicvala, moxda socialisturi
sistemis gamkacreba. profesor buaCiZis
termini, rogorc vxedavT, marTebulia.” _ brZanebs batoni Wabua.
cru sizmris moyolas hgavs
msjeloba imis Sesaxeb, rom mravalpartiuli arCevnebis Catarebis Semdgom erovnuli xelisuflebis mier
komunisturi sistemis oficialuri
uaryofa socialisturi sistemis
ganmtkiceba-gamyareba yofila!
“qarTvelebi sxvebze adre mixvdnen,
rasTan aqvT saqme da neobolSevizmi
uaryves... revolucia 22 dekember-7 ianvars moxda. daemxo diqtatura”. _
brZanebs batoni Wabua.
mainc ra mixvedrilebi vyofilvarT qarTvelebi!
“xom ar gamoricxavT imas, rom am
gzas sxvebic daadgebian?” _ ekiTxeba
Taflad qceuli korespondenti.
mwerali pasuxobs: “Rrmad var darwmunebuli, es procesi gardauvalia
“esengeSi” Sesuli yvela qveynisaTvis...
dro gviCvenebs marTali var Tu ara”.
drom gviCvena, rom marTali ar
aris. raRa darCa “Rrma darwmunebisagan”?
is, rac saqarTveloSi moaxdines
moRalate qarTvelebma ucxoeTis
qveynebis specsamsaxurebis dakveTiT da
daxmarebiT, “esengeSi” Semaval sxva
qveynebSi namdvilad ar momxdara.
“esengeSi” Semavali qveynebis inteligencia qarTvelebze adre mixvda,
Tu “rasTan aqvT saqme”, gamoiCina
politikuri gamWriaxoba da sakuTari
samSoblo da xalxi saxelmwifo gadatrialebebiT, samoqalaqo omebiT,
SeiaraRebuli kriminaluri bandebis
TareSiT, ZirZveli teritoriebis
dakargviT dasaRupad ar gauwiravs. am
qveynebSi revoluciad monaTluli
saxelmwifo gadatrialebebi ar momxdara.
batoni Wabua amirejibi ki bolSevizmis erT-erTi Semoqmedisa da mamamTavar lev trockiviT permanentul
msoflio revoluciebs moeloda...
aris Tu ara es cru winaswarmetyveleba?
“yovelgvar revolucias Tan mosdevs
kontrrevolucia...” _ brZanebs mwerali,
_ “dasavleT saqarTvelos zogierT
raionSi kontrrevolucias socialuri
safuZveli ar aqvs. ukmayofilebas mxolod separatistebi aRviveben zviad
gamsaxurdias pirovnebis kultis
fonze”.
Zneli misaxvedri sulac ar aris:
“dasavleT saqarTvelos zogierT
raionSi” “kontrrevolucias” megreli separatistebi aRviveben!
ai, ra dros da rogor iwyeboda
erovnuli sulis veraguli rRveva!
megruli separatizmi... igi dResac
modaSia qarTul gvarebs TavSesaferebul ucxo TeslisaTvis...
“revoluciis” gamarjvebiT gabruebuli saubari, cxadia, naTel ferebSi
unda damTavrebuliyo... asec moxda...
kiTxvaze, Tu rogori prognozi aqvs momavalze, batonma Wabuam upasuxa: “yvelaze naTeli!”
cxovrebam maleve dagvanaxa, rom
“naTeli mimavali” sapnis buStiviT
gaskda, xelSi ki viris Tav-fexi SegvrCa!
SegvrCa SevardnaZe-siguas xelisuflebis mier gapartaxebuli qveyana...
prixvatizacia... mosaxleobis arnaxuli
Zarcva...
sisxli
da
cremli...
SeiaraRebuli bandebis dausjeli
TareSi... dakarguli teritoriebi...
aseul aTasobiT devnili sakuTar
samSobloSi... uzneobis apologia...
“uxseneblis” ujiSo memkvidreebi...
Tu am saSinelebaTa aRqma da analizi ar SeuZlia inteligenciis Tvalsa da gonebas, maSin inteligencia rogorRaa? da Tu xedavda da guls
uklavda samSoblos tragedia, maSin win
ratom ar aRudga misTvis saZulveli
kompartiis funqcioneris tipiuri warmomadgenlis eduard SevardnaZis
moRalatur politikas iseTive revoluciuri mgznebarebiT, rogoric iyo
igi “neobolSevik” da “diqtator” zviad gamsaxurdias xelisuflebis “mxilebisa” da damxobis dros?
“народ не шутит...” _ am sityvebiT
iwyebs saubars batoni Wabua amirejibi,
magram kvlav cdeba: amdeni “Sutebisa”
da Souebis Semyure xalxi kidec “шутит” da kidec aRamebs da aTenebs toto
kutunios koncertebze...
“Так вот: грузинский народ в борьбе за демократию шутить не собирается!” _ am
sityvebiT amTavrebs saubars batoni
Wabua gazeT “svobodnaia gruziasTan”.
WeSmaritad! “revoluciebiT” mopovebuli demokratiis xelyofas ki namdvilad aravis vapatiebT, im demokratiisa,
romelic sul male lesboselobasa da
da geiobas dagvikanonebs!
gixaroden!
yovelive es Tqveni damsaxurebaa,
winaswarmetyvelo batonebo!
Tengiz kublaSvili
ilori
merabiSvilis
saqarTvelo ukve SeeCvia videokamerebisa da Jurnalistebis TanxlebiT, xmauriani, gapiarebul specoperaciebsa da
daWerebs. iWeren yvelas, maRalCinosnebidan dawyebuli JurnalistebiT
damTavrebuli.
holivudis varskvlavebi ar Canan
ise xSirad ekranze, rogorc Sss konstituciuri usafrTxoebis departamentis Tavjdomaris moadgile soso TofuriZe. ar aris gamoricxuli, rom TofuriZe oskarzec waradgino daWerebis
saukeTeso SesrulebisTvis.
bevri Cinovniki daiWires sxvadasxva
korufciuli braldebebisTvis, visTanac
gauvidaT didi odenobiT fulic `Seaweres~, vinc ar gadaixada, cixeSi
gamoamwyvdies. `vardebis revoluciis~
Semdeg nadirobis sezoni SevardnaZis im
CinovnikTa daWeriT gaixsna, romlebic
saakaSvils TavlSi eCxireboda. es Savi
sia jer kidev ar aris gadaxazuli,
radgan zogierTi Cinovniki an ar daiWires, an mizezTa da mizezTa gamo ver
daiWires.
vesaubrebiT imereTis yofil gubernators Temur SaSiaSvils:
_ SaSiaSvils veravin daiWers, radgan
dasaWeri TviTon arian. isini kargad
micnoben. vici, rom Cemi daWera undaT, magram ver damiWeren. me sxvanairad vicxovre, aranair korufciaSi ar gavreulvar. Cemi gubernatorobis dros sxvadasxva cnobili profesorebi quTaisSi Camodiodnen da leqciebs kiTxulobdnen.
quTaisSi
viTardeboda
ganaTleba da kultura da bednieri var,
rom es Cemi gubernatorobis dros xdeboda.
_ ratom xarT aseTi darwmunebuli,
11
23 Tebervali 2010
rom es xelisufleba ver dagiWers?
_ saakaSvilma rogor unda damiWiros,
TviTonaa dasaWeri. saqarTveloSi fuli
im xalxis xelSi aRmoCnda, romelsac
sikeTis motana ar SeuZlia. fuls maSin
aqvs Zala, roca is zneobrivi da wesieri
adamianebis xelSia. saqarTveloSi ki
piriqiTaa. vis daiWers saakaSvili, man
vis unda mosTxovos pasuxi, rodesac
misi Zmis xelSia benzinis monopolia. es
xelisufleba rom ar iyos, benzinis fasi
ganaxevrdeboda. ras flobdnen saakaSvilis gaprezidentebamde misi ojaxis wevrebi? sadac ar unda Caxvide yvelaferi saakaSvilis dedis, Zmis, mamis da
naTesavebis kuTvnilebaa.
_ SevardnaZis prezidentobis dros
ar iyo korufcia?
_ me SevardnaZis prezidentobis
drosac vambobdi, rom korumpirebuli
iyo mTeli sistema da `moqkavSirs~ korumpirebuli sistemis SeqmnaSi vdebdi
brals. saakaSvils dResac igives veubnebi, parlamentic da xelisuflebac korumpirebilia. `moqalaqeTa kavSiris~ da
`aRorZinebis~ ideuri memkvidrea `nacionaluri moZraoba~ da opozicia.
_ romel opoziciaze ambobT?
_ ra Tqma unda, saparlamentoze,
TargamaZe da sxvebi. ra situacia SevardnaZis prezidentobisas iyo, igive
situaciaa dResac. axlac `nacionaluri
moZraoba~ da saparlamento opozicia
erTad aris. saqarTveloSi 1992 wlidan
politikuri xelisufleba ar Secvlila.
swored maSin movidnen maWavariani,
wereTeli da dResac isini arian. eseni
iyvnen `moqalaqeTa kavSiris~ `fafarayrili~ warmoamdgenlebi. dRes is
adamianebi, romlebic SevardnaZes
Savi
aginebdnen, ramdenime wlis winaT masze
loculobdnen da mis saxels ise
axsenebdnen, rogorc RmerTisas.
_ Tqvenc xom iyaviT SevardnaZesTan
daaxloebuli?
_ ki, magram masze arasodes ar
vloculobdi. piriqiT, Cems erT gamonaTqvamsac ver i poviT, sadac me SevardnaZes vaqeb. bevrjer miTqvams SevardnaZisTvis, iprezidente Tu SegiZlia,
magram am xalxs Tavze nu daijen daRupav qveyanas-meTqi.
_ SevardnaZis mTavrobaSi bevrma imdeni fuli iSova, rom axla sasaxleebSi cxovroben. ra qonebas flobs Temur
SaSiaSvili?
_ dedamiwis zurgze mamapapiseuli
saxlis garda araferi gamaCnia. quTaisis merobis da imereTis gubernatorobis dros mTavrobam ori bina gadmomca.
mamapapiseul saxlSi vcxovrobdiT oTxi
ojaxi da swored amitom gadmogvces
bina. imis gamo, rom vicodi ganaTleba
iyo upirvelesi, arCil kostavas, did
mecniers, romelsac quTaisSi bina ar
hqonda Cemi bina vaCuqe. meore bina ki 1993
wels, rodesac qalaqis meri gavxdi, gadaveci veeberTela mecniers, msoflioSi
aRiarebul iranist magali Toduas. es
bumberazi pirovneba sastumros erT
patara oTaxSi cxovrobda.
rodesac imereTis gubernatori viyavi,
quTaisSi awyobili manqaniT davdiodi,
davfrinavdi quTaisSi gamoSvebuli
TviTmfrinaviT da mecva saqarTveloSi
Sekerili Tansacmeli. amas imitom ki ar
vakeTebdi, rom vtrabaxobdi an vinme Tavs
vawonebdi. Zalian kargad vicodi, rom
ukeTesi iyo mersedesi, cnobili brendebis tansacmeli, magram amiT Cemi qvey-
nis produqcias vuWerdi mxars.
_ Cveni ministrebi da parlamentarebi ZviradRirebili manqanebiT dadian da
sxvadsxva cnobili brendis tansacmeli
acviaT.
_ dRes saqarTveloSi beJuaSvilia
milioneri, imitom rom saakaSvilis
megobaria. saqarTveloSi milioneri
unda iyos, Wabua amirejibi, muxran
maWavariani, merab berZeniSvili, otia
ioseliani, robert sturua, giga
lorTqifaniZe, magram es bumberazi
adamianebi
dRes
suls
Rafaven,
saakaSvilma ki milionerebad Zmebi koduebi,
axalaiebi,
beJuaSvilebi,
kublaSvilebi aqcia. kublaSvils,
romelsac araferi ar ebada, dRes
samasarTuliani saxli aqvs da iciT
deklaraciaSi ra uweria? TiTqos es
saxli misma 22 wlis colisdam aCuqa.
naxeT sad cxovrobs ekonomikis yofili
ministri arvelaZe. rodesac SiaT
akademikosebs, reJisorebs, kulturis
sferos warmomadgenlebs da parlamentarebi gaxdnen milionerebi, Sen ra
prezidenti xar, Sen xalxis prezidenti
ki ara, milioneri parlamentarebis bandis prezidenti xar. saqarTveloSi
saakaSvilis gaprezidentebis Semdeg
mdidari kidev ufro gamdidrda, Raribi
ki ufro gaRaribda. batonma Wabua
amirejibis gamonaTqvamia, rom sikeTea
gaTiTokacebuli da boroteba erT muStad Sekrulio. erT muStad Sekruli
saqarTveloSi aris xelisufleba da
Tavisuflebis instituti. Tavisuflebis
institutis warmomadgeneli rom gyavs
qalaqis merad, dabeCavebuli prezidenti
xar, aba vin xar.
kidev erTi wigni megruli enis fenomenze
gamovida kidev erTi wigni megruli enis
fenomenze, romlis avtoria SesaniSnavi
mkvlevari da enaTmecnieri batoni murTaz
janjRava. wignis recenzentis, akademikos
klimenti Selias miaCnia, rom aRniSnuli
wigni qarTveluri enebis, kerZod ki
megruli enis mecnierulad SeswavlaganviTarebis saqmisaTvis kargi SenaZenia.
Sesaval werilSi batoni murTaz janjRava aRniSnavs, rom igi sakmaod gvian _
ormocdaaTi wlis asakSi Sedgomia
megrul leqsikaze muSaobas. “megruli
enis sakiTxze muSaobam ukidegano samyaro
momagona Tavisi uTvalavi varskvlavebiT,
planetebiT da sxva patara ciuri
sxeulebiT. Seuracxmyofelia megruli
enisaTvis misi kuTxur enad moxsenieba. es
ena medicinis, metalurgiisa da kartigrafiis Semoqmedi kolxi xalxis enis
memkvidrea”, _ aRniSnavs avtori. da marTlac, saeWvoa, rom megrul zmnas precedenti moeZebnebodes enaTa Soris.
garkveuli kategoriis megruli sityvebi
fonemur-struqturuli agebulebiT uaRresad daxvewilia.
avtoris yuradReba mii pyro megrul
sityvebSi Tanxmovan bgeraTa idumalma
metyvelebam. am enis zmnebi Sinaarsobrivad mravalmxrivad farTo tevadobisaa, es
ena, utyuarad gviCvenebs misi ganviTarebis
Zalze xangrZliv periods. janjRavas
wignSi mravali sityva sizustiT ar aris
gadaTargmnili misi Sinaarsis fotografiuli tevadobis gamo. TviT
xalxSic ki ama Tu im sityvas gansxvavebulad xsnian, radgan ubadlo megrulis
mcodne pirovnebebi dRes samegreloSic ki
TiTqmis sanTliT arian saZebni.
swored batonma murTaz janjRavam aRmoaCina, rom garkveuli kategoriis sityvebis fonemur-struqturuli agebuleba emyareba
kanonzomierebis
sistemur
princi pebs. wignSi naCvenebia adamianTa
fizikuri garegnobis aRmweri sityvebidan rogor xdeba amave fuZeebSi arsebul Tanxmovan bgerebiT gadasvla adamianTa gansxvavebuli xmaTa tembrebis aRmwer sityvebSi.
uRmerTobidan RmerTebamde, anu poliTeizmidan monoTeizmamde kacobriobam
ganviTarebis didi gza gaiara. adamianis
azrovneba RmerTamde rom mivida, misi, ro-
gorc adamianis adamianad Camoyalibebac
aqedan iwyeba umniSvnelovanes wilad.
swored rwmena gaxlavT adamianis
sulierebis arqiteqtonika, realuri Zala,
romelic lokomotivs warmoadgens progresisaTvis. am udidesi rwmeniT gamsWvalulma murTaz janjRavam Seqmna
moculobiT patara, magram SinaarsiT veeberTela wigni, romlis mecnieruli Rirsebac mkiTxvelma unda Seafasos.
mas Semdeg, rac cnobili qarTveli
politologisa da mecnieris aleqsandre
WaWias iniciativiT Seiqmna saxalxo moZraoba “samegrelo”, es organizacia yvelafers
akeTebs saimisod, rom saTanado codniTa da
yuradRebiT movepyroT megrul enas, rogorc zogadqarTuli kulturis xelTuqmnel Zegls. megrul da svanur enebs saxelmwifom unda Seuqmnas ganviTarebis Tanabari pirobebi. 2001 wlis 12 oqtombers, zugdidSi gamarTul saxalxo moZraoba
“samegrelos” meore yrilobaze batonma
aleqsandrem xazgasmiT aRniSna, rom “wlebis
ganmavlobaSi ena, romelzec qarTvelTa
erTi mesamedi laparakobs, uZvelesi ena, romlis leqsikuri maragi erT-erTi umdidresia
mTel msoflioSi, qarTvelebis mierve xan
kiloTi, xan dialeqtiT, xan damaxinjebul
qarTul enad iwodeboda” da iqve Segvaxsenebs didi akakis sityvebs: “megruli
dRes salaroa namdvili qarTuli sityvebisa. aRmosavleT saqarTvelos dahkargvia
sia
namdvili qarTuli sityvebi, maT nacvlad
somxur-TaTrul-sparsuli SemouRia, romelic qarTvelis yurs cudad eCxireba da gulsa swyens. da megrul enaSi ki Senaxulia
margalitebad is Zveli sityvebi. Cven
vurCevT Cvens mweral mwignobrebs, meti yuradReba miaqcion megruls, rom iqidan
amokrebili sityvebiT Seivsos dRes maTi Selaxuli qarTuli leqsikoni...”
am azris gansamtkiceblad mxolod
imas vityviT, rom SoTa rusTavels Tavis
ukvdav “vefxistyaosanSi” uamravi megruli
sityva aqvs gamoyenebuli. dRes ki, mavanT,
ukuagdebuli aqvT SesaniSnavi sityva
“mafSalia” da kvlavac iyeneben sparsul
sityva “bulbuls”.
profesor klimenti Selias wignSi
“kolxeTi _ Cveni samyaros karibWe” aRniSnulia “ ... civilizebuli samyaros arc
erT enaTmecniers sakamaTod ar miaCnia, rom
megruli ena aris msoflios erT-erTi uZvelesi, erT-erTi pirveli ena”. amave wignSi
vkiTxulobT 1926 wels kowia kapanelis
mier Tavis wignSi (“suli da idea, biofsiqizmi da kosmizmi”) moyvanil citatebs
profesor niko maris sityvebidan: “...magram,
bevrjer ufro sayuradReboa megruli
enis verbaluri simdidre iSviaTi
fsiqologiuri siRrmiT da iseTi niuansebis aRniSvniT, romelTa garkveul cnebaSi
gadatana did mecniersac gauWirdeba”.
dedamiwis zurgze ar moiZebneba sxva
qveyana, garda saqarTvelosi, sadac cxovrobdnen qaldeuri modgmis STamomavali xalxebi. karduxebi (qarTebi),
svanebi da megrelebi swored rom
qaldeur modgmas ganekuTvnebian. yoveli
qarTvelisaTvis didad saamayo unda iyos,
rom saqarTveloSi qarTul enasTan erTad
cocxloben da metyveleben megruli da
svanuri enebi.
es enebi qarTuli enisaTvis uSret
masazrdoebel wyaros warmoadgenen.
avtori aseve did madlobas uxdis
akademikos fridon Toduas wignis gamocemaSi gaweuli garkveuli finansuri
daxmarebisaTvis. Cven ki, Cvenis mxridan, did
madlobas vuxdiT wignis avtors baton
murTaz janjRavas, romelmac rudunebiT
Seqmna es wigni asfurcela.
roland jalaRania
aleqsandre akobia
gvisamZimreben Cveni
germaneli megobrebi
didi mwuxareba mogvgvara
Tavzardamcemma cnobam imis
Taobaze, rom kanadis qalaq
vankuverSi tragikulad daiRupa olimpiuri TamaSebis monawile qarTveli sportsmeni
nodar qumaritaSvili. es
gaxlavT
aunazRaurebeli
danaklisi da ara mxolod
saqarTvelos, aramed mTeli
msoflios sportuli samyaros
tragedia.
Cven wlebis ganmavlobaSi
vmuSaobdiT
qarTvel
fexburTelebTan da kargad
vicnobT
rogorc
Tqveni
sporstmenebis, aseve mTeli
qarTveli xalxis gmirul
suliskveTebas da vaJkacur SemarTebas. miT ufro sawyenia,
rom daiRupa axalgazrda, perspeqtiuli sportsmeni, romelic
mSvidobiani gamarjvebisaTvis
Cavida olimpiur qalaqSi.
samwuxaroa, rom am tragediis
mizezad iqca viRacis ugunureba da gulgriloba.
RmerTma maradis naTelSi
amyofos lamaz sicocxlesa
da did gamarjvebebs mowyurebuli nodar qumaritaSvilis
suli.
Cven,
rogorc
mTeli
msoflios progresuli sazogadoeba, TanavugrZnobT sruliad
saqarTvelos
da
vusurvebT, rom mis wiaRSi
kvlavac
gamozrdiliyvnen
sportsmenebi,
romlebic
msoflio sportis mSvenebad
iqnebian aRiarebulebi.
Cven gvaxsovxarT, Zalian
gviyvarxarT, did pativs gcemT
da mudam Tqvendami TanagrZnobiT viqnebiT gamsWvalulebi.
marad saqarTvelos megobrebi da keTilismsurvelebi,
klaus topmioleri, hainc
topmioleri, herbert
cankeri, ralf minge,
piter sergti
12
ilori
23 Tebervali 2010
gazeTi “ilori” uZRveba rubrikas “saukeTeso safexburTo klubebi” gazeTi “ilori” uZRveba rubrikas “saukeTeso safexburTo klubebi”
“feienoords”
daeufla gundi 1970 wels evropis
sadagi dReebi
msoflios saukeTeso safexburTo klubebi qveynebis
daudga, roca mas mwvrTnelad dauCempionTa Tass. gaTamaSebis
“feienoordi”, roterdami, holandia
daarsebulia 1908 wels,
stadioni: de kei pi (52.000 mayurebeli).
holandiis 14-gzis Cempioni,
aTjer daeufla qveynis Tass,
1970 wels daeufla sakontinentaTSoris Tass,
1970 wels gaxda evropis CempionTa
Tasis mflobeli,
uefas Tass daeufla 1974 wels.
sakmaod STambeWdavi sportuli
istoriis mqone safexburTo klubi,
holandiis qalaq roterdamis “feienoordi” daafuZna holandiis samTomompovebel sferoSi moRvawe biznesmenma, sportis didma moyvarulma
da sponsorma k.r. kiboomma.
meoce saukunis ocdaaTian wlebSi
evropulma fexburTma gansakuTrebuli aRmavloba ganicada da am
mxriv holandiuri fexburTic gamorCeuli iyo. imdroindeli gundis
kaSkaSa varskvlavi gaxldaT marcxena
flangze moTamaSe naxevarmcveli pak
van heeli, romelic holandiis safexburTi nakrebis SemadgenlobaSi
monawileobda 1934 da 1938 wlebis
msoflio CempionatSi. mis mier damyarebuli rekordi (man 64 matCi Caatara holandiis erovnuli nakrebis
SemadgenlobaSi) sakmaod did xans
iyo xelSeuxebeli. meore msoflio
omisSemdgomi wlebi krizisuli periodi iyo mTeli msofliosaTvis,
rac uaryofiTad aisaxa roterdamis
“feienoordis” TamaSis klaszec.
SeiZleba iTqvas, rom fexburTelebi
iumori
* * *
“axali qarTveli” fsiqiatrTan aris miRebaze:
_ ese igi, Tqven amtkicebT,
rom gadasaxadebs yovelTvis
sixaruliT ixdidiT? da didi
xania, dagewyoT es?
* * *
_ kolega, rogoraa Tqveni
pacienti, axirebuli rom
hqonda, mosaklavad damdeveno?
_ mkurnalobis kursma SesaniSnavi Sedegi mogvca, magram
saavadmyofodan gavida Tu ara,
viRacam mokla...
* * *
Tu Tqven gindaT, iqorwinoT
Wkvian, lamaz da mdidar qalze,
samjer daqorwineba mogiwevT...
* * *
_ ara xar marTali, waqceulisTvis aRar unda dagertya!
_ waqceulisTvis, Torem, Sen
wamiqcie...
* * *
_ icode, rom miRalato, saflavSi gadavbrundebi!.. _ daubara momakvdavma seroJam
cols.
gamoxda xani, seroJas colic mokvda. gadawyvita qmari
moeZebna saiqioSi.
_ seroJasTan ver mimaswavliT? _ hkiTxa man pirvelsave
Semxvedrs.
_ romel seroJasTan, “ventilatorad” rom muSaobs?
gazeTSi gamoqveynebuli
publikaciis avtorebs
ekisrebaT
pasuxismgebloba
faqtebisa da
monacemebis sizusteze
maSin SimSilobdnen kidec. magram,
sayovelTao krizisi male gadailaxa. gundis cxovrebaSi ki yvelaferi Seicvala 1950 wlis dasasrulidan, roca holandia cxovrebis
Cveul ritms daubrunda da aq saboloo damkvidrda profesiuli fexburTi.
klubis aRmavloba gamoixata imaSi,
rom man moi pova qveynis yvela umaRlesi tituli da male holandiis
farglebs gareT gaitana am qveynis
sportuli dideba. 13 wlis ganmavlobaSi “feienoordi” eqvsjer gaxda
holandiis Cempioni, 1965 da 1969
wlebSi Seasrula “oqros dubli”,
roca Cempionic gaxda da holandiis
Tassac daeufla. maSin klubis Rirsebas icavdnen fexburTis iseTi didostatebi, rogorebic iyvnen mekare
edi piters-graaflandi, romelic roterdamis gundma “aiaqsisagan” SeiZina,
im droisaTvis zRaprul Tanxad _
20.000 funt sterlingad, aseve, naxevarmcvelebi rainer kraiermaati, hans
kraai da ian klasensi, aseve msoflio
fexburTis varskvlavi, marcxena
flangze moTamaSe Tavdamsxmeli kun
muleini.
gundis “triumvirati” _ kun muleini, legioneri, Svedi bombardiri
uve kindvali da fizikurad Zlieri
da ganumeorebeli safexburTo teqnikis mqone naxevarmcveli vin vam hanegemi warmoadgenda holandiuri
gundis damkvrel Zalas, romelTa dawolas Znelad Tu uZlebdnen evropis
gamoCenili gundebic ki. swored
“feienoordis” am birTvis wyalobiT
finalSi, romelic italiis qalaq milanSi gaimarTa, “feienoordma” damatebiT droSi daamarcxa glazgos
“seltiki”.
am droisaTvis gundis mwvrTneli
gaxldaT fexburTis didi specialisti, avstriis safexburTo nakrebis yofili moTamaSe ernest hapeli,
romelmac gundSi mosvlisTanave daatyo xeli koleqtivs. amrigad, swored
“feienoordi”, da ara “aiaqsi” gaxda
pirveli holandiuri safexburTo
gundi, romelic daeufla uaRresad
prestiJul evropul trofeis.
magram “feienoordi” am jildos
ar dasjerda _ man sakontinentaTSoriso Tasis finalSi damajereblad daamarcxa argentinuli gundi
“estudiantes dela plata” da msoflio saklubo gundebis CempionTa
Tassac daeufla.
1974 wels roterdamis “feienoordma” Tavisi sportuli koleqcia
kidev erTi umaRlesi jildoTi gaamdidra _ igi uefas Tasis mflobeli
gaxda swored van hanegemis brwyinvale TamaSiT, romlis wyalobiTac
“feienoordi” myarad flobda moednis Suaxazs. Semdeg Tavi iCina krizisma da gundma poziciebi daTmo
TviT holandiur fexburTSi. finansuri problemebis gamo roterdamelTa gundi iZulebuli Seiqmna, rom
uZlieresi fexburTelebi gaeyida.
ase wavida gundidan ruud guliti,
romelic Tavis droze “feienoordma”
aRmoaCina “harlemSi” da wamoiyvana.
guliti “eindhovenma” SeiZina, magram
igi, aseve moulodnelad warmoqmnili finansuri krizisis gamo, male
mihyida italiis gund “milans”.
brunda warsulSi amave gundis yofili warmatebuli moTamaSe vim ianseni. igi, amave dros, holandiis safexburTo nakrebis wevri gaxldaT
da monawileobda 1974 wlis safexburTo CempionatSi, sadac holandielebma iansenisa da sxva cnobili fexburTelebis SesaniSnavi TamaSis wyalobiT moaRwies msoflio Cempionatis finals.
axali mwvrTnelis damsaxureba
gaxldaT is, rom roterdamis “feienoorma” moaxerxa Zalebis koncentracia da 1993 wels igi holandiis
Cempioni gaxda.
giorgi jalaRania
sizmrebis axsna daniel winaswarmetyvelis mier
vagrZelebT nawyvetebis beWdvas „efrem verdis“ wignis
im monakveTidan, sadac Sekrebilia sizmrebis axsna daniel winaswarmetyvelis mier:
_
_
_
_
Widan wylis amoReba _ keTili niSania da Semateba;
WaSi Cavarde _ metismeti SeWirvebisa da mowyenilobisaa;
WianWvelebis naxva _ kargia da keTili, mxolod daxocva _ cudia;
xatva naxo raimesi _ keTils daamxob;
_
_
_
_
_
_
_
_
xidi Cagitydes anu Catexili naxo _ sikvdilis niSania;
xelgaxsnili Seni Tavi naxo _ simdidres male moewevi;
xorcis mWameli frinveli Tu naxe _ cudi ambavia;
xma tkbili gesmodes _ sasixarulo dReebs moewevi;
xaris naxva _ xan keTilia da xanac avi saqme;
xes foToli scvivodes _ omianobis da Cxubis niSania;
xe nayofis momcemi _ kargia, sarCo da sacxovrebeli Segematos;
xis waqceva _ kacis sikvdils moaswavebs.
vaxtang gabelia iubilaria
ra uceb gasula dro, Cemo vaxtang. sakuTari asakisaTvis
yuradReba arasodes mimiqcevia, magram, roca Sevitye, rom
Sen (Cemze 8 wliT umcrosi) 25 Tebervals 60 wlis gaxdebi, maSin mivxvdi, rom dro mogvZalebia...
magram asaki yovelTvis ar niSnavs siZabunes, miT umetes
Semoqmedi adamianisaTvis, romelic yalamsa da saWreTels
ar uSvebs xelidan da dRedaRam, sicivesa Tu sicxeSi, SimSilisas Tu avadmyofobisas qmnis naxat-Sedevrebs, raTa
naTeli kvali dautovos momaval Taobebs.
TiTqmis ymawvili biWebi viyaviT, “xelovnebaSi” rom daviwyeT muSaoba. auuuh, ra dro gasula!
Seni kargi biWoba imiTac daamtkice, rom totaluri
Zarcva-glejis miuxedavad, romelic saqarTveloSi mZvinvarebda da mZvinvarebs, maSin, roca udidesi gamomcemlobebi gaiyida, gasaCuqrda an gakotrebis gamo gauqmda,
Sen SeinarCune gamomcemloba “xelovneba” da igi dResac
funqcionirebs.
didi madloba Sen, amisaTvis!
didi madloba gamomcemloba “xelovnebis” yofili direqtorebis oTar egaZis, nikoloz jaSis, eduard sixaruliZis, gamomcemlobis yvela im TanamSromlis saxeliT,
vinc dRes cocxali ar aris, magram sicocxleSi gark-
redaqciis misamarTia:
Tbilisi,
zandukelis quCa #1
sareg.#01018002930
veuli sikeTe SesZines gamomcemloba “xelovnebas”.
didi madloba Sens dedikos, qalbaton vera grigolaias,
SesaniSnav moqalaqes da Rvawlmosil pedagogs, Sennairi
vaJkaci Svilis aRzrdisaTvis. naTqvamia, vaSli vaSlis
xidan Sors ar ecemao, amitomac vemadlierebiT Sens dedikos, romelic, martod myofi, mamiseul keras ar gicivebs senakis raionis sofel uSafaTSi. didi madloba im
pedagogebs, vinc samSoblosa da mSobeli eris siyvaruli
daganaTla da gza gagixsna sazogadoebriv asparezze!
WeSmaritad devkaci xar, amiranis garegnobisa, magram
Sengan daCagruli WianWvelac ar daiareba dedamiwis
zurgze, kolxuri siqvele da zrdiloba gamSvenebs, Cemo
vaxtang, amitomac gTvlian lamaz kacad.
vaSli da vaSlis xe vaxsene, da isic unda davamato _
erTi ukmarobis grZnoba mawuxebs. miniSnebiT getyvi _ vidre jer kidev jani mosdgams Cemi asakis xalxs da qorwilSi simRera ZaluZs, iqneb erT karg qorwilsac gvaRirso.
sxvamxriv yvelaferi kargadaa!
Seni ufrosi megobari,
mTavari redaqtori: roland jalaRania
mT. redaqtoris moadgile: daviT qobalia
teqnikuri redaqtori: mixeil CodriSvili
gazeTis menejeri: zurab qobalia
roland jalaRania
[email protected]
e-mail:[email protected]
reklamis ganTavseba
899-57-33-22
893-51-01-71
899-34-37-27

Podobné dokumenty