evropa: 12 gakveTili

Transkript

evropa: 12 gakveTili
evropa:
12 gakveTili
avtori: paskal fonteni
evrokavSiri
am broSurisa da evrokavSirTan dakavSirebiT sxva mokle, sainformacio xasiaTis
masalebi SegiZliaT moiZioT internetSi Semdeg misamarTze: ec.europa.eu/
publications/
evrokomisia
komunikaciis generaluri direqtoratis gamocemebi
B-1049 briuseli
xelnaweri dasrulebulia 2006 wlis oqtomberSi
ilustracia ydaze da ZiriTadi Tavebis ilustraciebi: avtorebi
luqsemburgi: evropul TanamegobrobaTa oficialuri gamocemebis samsaxuri,
2006 weli
©European Communities, 2006
gamocema nebadarTulia
dabeWdilia saqarTveloSi
evropa: 12 gakveTili
evropa:
12 gakveTili
avtori: paskal fonteni,
Jan mones yofili asistenti da parizis
Institut d’Études Politiques-is profesori
1
ratom gaxda saWiro evrokavSiris Camoyalibeba?
4
2.
aTi istoriuli nabiji
8
3.
gafarToeba da samezoblo politika
12
4.
rogor funqcionirebs evrokavSiri?
16
5.
ras akeTebs evrokavSiri?
22
6.
saerTo bazari
28
7.
ekonomikuri da monetaruli kavSiri
da evro
32
8.
swrafva sazogadoebisaken, romelic
codnaze iqneba damyarebuli
36
9.
evropa moqalaqeebisaTvis
40
10.
Tavisufleba, usafrTxoeba da marTlmsajuleba
44
11.
evrokavSiri msoflio arenaze
48
12.
rogori momavali elis evrokavSirs?
54
umTavresi TariRebi evropuli
integraciis istoriaSi
58
evropa: 12 gakveTili
sarCevi
1.
3
1. ratom gaxda saWiro
evrokavSiris Camoyalibeba?
• Tavisi xalxebisaTvis mSvidobis, keTildReobisa da
stabilurobis uzrunvelyofa;
• kontinentze arsebuli uTanxmoebebis gadalaxva;
• Tavisi xalxebisaTvis usafrTxo cxovrebis SesaZleblobis
uzrunvelyofa;
• dabalansebuli ekonomikuri da socialuri ganviTarebis
xelSewyoba;
• globalizaciis Sedegad wamoWrili amocanebis daZleva da
evropis xalxTa mravalferovnebis SenarCuneba;
• evropelTa saziaro faseulobebis – mdgradi ganviTarebisa
da jansaRi garemos, adamianis uflebebis pativiscemisa da
socialuri sabazro ekonomikis erTguleba.
I. mSvidoba da stabiluroba
sanam realur politikur miznad iqceoda, evropis gaerTianebis idea mxolod
filosofosebisa da meocnebeebis ideali
iyo. magaliTad, viqtor hiugo mSvidobian,
humanisturi idealebiT gamsWvalul `evropis SeerTebul Statebze” ocnebobda.
es ocneba daamsxvria im saSinelma omebma,
me-20 saukunis pirvel naxevarSi evropis
kontinents auracxeli ngreva rom moutana.
magram meore msoflio omis nangrevebze
axleburi imedi aRmocenda. im adamianebs,
vinc omis dros totalitarizms ebrZoda,
gadawyvetili hqondaT, bolo moeRoT
saerTaSoriso siZulvilisTvis da mtrobisTvis evropaSi da SeeqmnaT pirobebi
mSvidobiani cxovrebisTvis. 1945-1950
wlebSi ramdenime gabedulma saxelmwifo
moRvawem, maT Soris rober Sumanma, konrad adenauerma, alCide de gasperim da
uinston CerCilma gadawyvites, TavianTi
xalxebi axal epoqaSi gadasvlaSi daerwmunebinaT. dasavleT evropaSi saerTo interesebze dayrdnobiT Camoyalibdeboda
axali struqturebi da maT safuZvlad
daedeboda xelSekrulebebi, romlebic
kanonis uzenaesobis da yvela qveyanas
Soris Tanasworobis garantias uzrunvelyofda.
Jan mones ideiT STagonebulma safrangeTis sagareo saqmeTa ministrma rober
Sumanma 1950 wlis 9 maiss wamoayena winadadeba, Seqmniliyo evropis qvanaxSiris
mompovebeli da foladis mwarmoebeli
qveynebis gaerTianeba. im qveynebSi, romlebic odesRac erTmaneTs ebrZodnen,
qvanaxSiris mopoveba da foladis war-
evropa: 12 gakveTili
evropis misia 21-e saukuneSi:
moeba gaerTiandeboda da daeqvemdebareboda erT umaRles organos. praqtikuli,
magram aseve Zalze simboluri saxiT
omisTvis gamoyenebuli nedleuli urTierTSerigebisa da mSvidobis misaRwev instrumentebad iqceoda.
II. evropis xelaxali
gaerTianeba
evrokavSiri mxars uWerda germaniis
gaerTianebas 1989 wels berlinis kedlis dangrevis Semdeg. 1991 wels sabWoTa
kavSiris daSlis Semdeg centraluri da
aRmosavleTi evropis yofilma komunisturma qveynebma, romlebic aTwleulebis
ganmavlobaSi iyvnen moqceulni varSavis
paqtis avtoritaruli uRlis qveS, gadawyvites, rom maTi momavali demokratiuli evropis xalxTa rigebSia.
gafarToebis procesi dRemde grZeldeba.
gawevrianebasTan dakavSirebuli molaparakebebi TurqeTsa da xorvatiasTan 2005
wlis oqtomberSi daiwyo, xolo balkaneTis ramdenime qveyana ukve daadga im gzas,
romelsac SeuZlia erT mSvenier dRes evrokavSiris wevrobamde miiyvanos.
III. uSiSroeba da usafrTxoeba
21-e saukuneSi evropis winaSe kvlav dgas
uSiSroebisa da usafrTxoebis sakiTxebi.
evrokavSirma qmediTi zomebi unda gaataros Tavisi wevri saxelmwifoebis uSiSroebisa da usafrTxoebis uzrunvelsayofad.
man konstruqciulad unda iTanamSromlos misi sazRvrebis maxloblad mdebare
regionebTan: balkaneTTan, CrdiloeT afrikasTan, kavkasiasa da axlo aRmosavleT-
5
Tan. man aseve unda daicvas sakuTari samxedro da strategiuli interesebi Tavis
mokavSireebTan (gansakuTrebiT, nato-s
wevrebTan) TanamSromlobiT da evropis
uSiSroebisa da Tavdacvis saerTo politikis CamoyalibebiT.
Sida da gare usafrTxoeba erTi monetis
ori mxarea. terorizmTan da organizebul
danaSaulTan brZolisaTvis aucilebelia,
rom evrokavSiris yvela qveynis policiis Zalebma aqtiurad da mWidrod iTanamSromlon. evrokavSiris qceva `sivrced,
sadac gamefebuli iqneba Tavisufleba,
usafrTxoeba da marTlmsajuleba”, sadac yvela adamians Tanabrad SeeZleba
marTlmsajulebiT sargebloba da yvelas
erTnairad daicavs kanoni, axali amocanaa, romelic saWiroebs mTavrobebs Soris
mWidro TanamSromlobas. ufro aqtiuri
da qmediTi roli unda iTamaSon iseTma organizaciebma, rogoric aris `evropoli”, evropis policiis samsaxuri,
da `evrojasti”, romelic xels uwyobs
TanamSromlobas evrokavSiris sxvadasxva
qveynis prokurorebs, mosamarTleebsa da
policiis oficrebs Soris.
IV. ekonomikuri da socialuri solidaroba
evrokavSiri Seiqmna politikuri miznis –
mSvidobis _ misaRwevad, magram misi dinamikuroba da warmatebebi momdinareobs
ekonomikaSi misi monawileobidan.
evrokavSiris qveynebSi msoflios mosaxleobis sakmaod mcire nawili cxovrobs. amitom imisaTvis, rom uzrunvelyon ekonomikuri ganviTareba da SeZlon msoflio
arenaze arsebul sxva mZlavr ekonomikur
sistemebTan konkurencia, am xalxebma unda
gaagrZelon gaerTianeba. evrokavSiris
arc erTi calke aRebuli qveyana ar aris
sakmarisad Zlieri saimisod, rom martom
moaxerxos msoflio vaWrobaSi aqtiurad
Cabma. evropis saerTo bazari kompaniebs sTavazobs sasicocxlod aucilebel
platformas msoflio bazrebze efeqtiani
konkurenciisaTvis.
magram evropis masStabis Tavisufali
konkurencia evropis masStabis solidarobam unda daabalansos. amas evropis
moqalaqeebisaTvis aSkara, xelSesaxebi upiratesobebi moaqvs: rodesac isini wyaldidobebisa da sxva bunebrivi katastrofebis msxverplni xdebian, isini daxmarebas
evrokavSiris biujetidan iReben. struqturuli fondebi, romelTac evrokomisia
marTavs, xels uwyobs da avsebs evrokavSiris wevr saxelmwifoTa erovnuli da
6
regionuli xelisuflebebis mcdelobebs,
Seamciron evropis sxvadasxva nawils Soris
arsebuli uTanasworoba. fuladi saxsrebi
evrokavSiris biujetidan da evropis sainvesticio bankis mier gamoyofili sesxebi gamoiyeneba evropis satransporto infrastruqturis gasaumjobeseblad (magaliTad, avtomagistralebisa da Cqarosnuli
rkinigzebis gasafarToeblad), es ki iZleva
moSorebul regionebSi advilad misvlis
da transevropuli vaWrobis gafarToebis
SesaZleblobas. evrokavSiris ekonomikuri
warmateba nawilobriv gaizomeba misi erTiani bazris (romelic naxevari miliardi
momxmareblisagan Sedgeba) SesaZleblobiT,
rac SeiZleba met adamiansa da bizness
moutanos sargebloba.
V. TviTmyofadoba da mravalferovneba
msoflioSi, romelSic globalizebis
procesebi mimdinareobs
evropis postindustriuli sazogadoebebi
sul ufro kompleqsuri xdeba. cxovrebis
done stabilurad matulobs, magram jer
kidev arsebobs mniSvnelovani gansxvaveba
mdidrebsa da Raribebs Soris. gafarToebam es gansxvavebac gazarda, vinaidan axlad SemoerTebul qveynebSi cxovrebis
done evrokavSiris saSualo doneze dabalia. mniSvnelovania, rom evrokavSiris
qveynebi erToblivi ZalisxmeviT Seecadon
am gansxvavebaTa aRmofxvras.
magram am Zalisxmevis gaweva arasodes
xdeboda evrokavSiris calkeuli qveynebis
kulturuli Tu enobrivi Taviseburebebis
dakninebis xarjze. piriqiT, evrokavSiris
mier warmoebuli sxvadasxva saqmianoba
xels uwyobs axali ekonomikuri zrdis
wamowyebas regionul Taviseburebebsa
da tradiciebisa da kulturebis mdidar
mravalferovnebaze dayrdnobiT.
evropuli integraciis naxevarsaukunovanma istoriam cxadyo, rom evrokavSiri,
rogorc mTlianoba, bevrad metia, vidre
misi nawilebis jami: mas gacilebiT meti
ekonomikuri, socialuri, teqnologiuri,
komerciuli da politikuri zegavlena
aqvs, vidre saTiTaod mis wevr saxelmwifoebs eqnebodaT, cal-calke rom uwevdeT moqmedeba. erToblivad moqmedebas da
erTxmad - evrokavSiris saxiT - gamosvlas
didi mniSvneloba aqvs.
ratom?
• imitom, rom evrokavSiri msoflios
wamyvani savaWro Zalaa da amitom gadamwyvet rols asrulebs saerTaSoriso
molaparakebebSi, rogoric 149 wevrisgan Semdgar vaWrobis msoflio organziaciasTan molaparakebebia, aseve
evropa: 12 gakveTili
© Sylvain Grandadam/Van Parys Media
mravalferovnebiT gaerTianebulni – orenovani abra maltis erT-erT quCaze
haeris dabinZurebisa da klimatis cvlilebis Sesaxeb kiotos oqmis ganxorcielebaSi;
saWiroebebs ver daakmayofilebs mxolod
sabazro Zalebi an Tavsmoxveuli calmxrivi qmedeba.
• vinaidan mas mkafio pozicia ukavia iseT
mniSvnelovan sakiTxebTan dakavSirebiT, romlebic Cveulebriv adamianebze
axdens zegavlenas, rogoric aris garemos dacva, ganaxlebadi energiis wyaroebi, `prevenciuli principi” sasursaTo usafrTxoebaSi, bioteqnologiebis eTikuri aspeqtebi da gadaSenebis
safrTxis qveS myofi jiSebis dacvis
saWiroeba;
evrokavSiri mowodebulia, daamyaros humanizmi da sazogadoebis iseTi modeli,
romelsac misi moqalaqeebis umravlesoba
emxroba. evropelebi erTad ufrTxildebian faseulobaTa mdidar memkvidreobas:
rwmenas adamianis uflebebSi, socialur
solidarobas, Tavisufal mewarmeobas,
ekonomikuri ganviTarebis produqtebis
samarTlian ganawilebas, uflebas, garemo
daculi iyos, kulturuli, enobrivi da
religiuri mravalferovnebis pativiscemas da tradiciebisa da progresis harmoniul Serwymas.
• vinaidan 2002 wels iohanesburgSi gamarTul `dedamiwis samitTan” dakavSirebiT man wamoiwyo mniSvnelovani iniciativebi mTel planetaze mdgradi ganviTarebis mizniT.
Zveli gamoTqma `Zala erTobaSia” dRes
iseve
aqtualuria
evropelebisTvis,
rogorc yovelTvis. magram evropuli integraciis process ar SeuSlia xeli misi
xalxebis cxovrebis gansxvavebuli wesis,
tradiciebisa da kulturebisTvis. piriqiT, SeiZleba iTqvas, rom evrokavSirma
mravalferovneba erT-erT Tavis umTavres
faseulobad aqcia.
evrokavSiris ZiriTad uflebaTa qartiaSi, romelic 2000 wlis dekemberSi nicaSi
gamoqveynda, Camoyalibebulia yvela is
ufleba, romlebsac dRes evrokavSiris
wevri saxelmwifoebi da maTi moqalaqeebi
aRiareben. am faseulobebs SeswevT unari, warmoqmnan siaxlovisa da erTobis
grZnoba evropelebs Soris. amis mxolod
erT magaliTad evrokavSiris yvela wevr
saxelmwifoSi sikvdiliT dasjis gauqmeba
gamodgeba.
VI. faseulobebi
evrokavSirs amoZravebs survili, xeli
Seuwyos humanuri da progresuli faseulobebis damkvidrebas da uzrunvelyos,
rom kacobriobam isargeblos uzarmazari
mimdinare globaluri cvlilebebiT da
ar Seewiros maT msxverplad. adamianebis
7
2. aTi istoriuli
nabiji
8
gadawyvita, daearsebina evropis ekonomikuri TanamSromlobis gaerTianeba (EEC),
romelic saqonlisa da momsaxurebis
ufro farTo saerTo bazars daemyareboda, da 1957 wlis 25 marts xeli moawera
romis xelSekrulebas. 1968 wlis 1 ivliss mTlianad gauqmda sabaJo mosakreblebi am eqvs qveyanas Soris. 1960-iani
wlebis ganmavlobaSi damkvidrda saerTo
politika, gansakuTrebiT vaWrobasa da
soflis meurneobaSi.
3. wamowyeba imdenad warmatebuli gamodga, rom gaerTianebaSi gawevrianeba daniam, irlandiam da gaerTianebulma samefomac gadawyvites. es pirveli gafarToeba
eqvsidan cxra wevramde 1973 wels moxda.
amave dros SemoRebuli iqna axali socialuri da garemos dacvis politika,
xolo 1975 wels Camoyalibda evropis regionuli ganviTarebis fondi.
© EC
1. 1950 wlis 9 maisis `Sumanis deklaraciaSi” mocemuli iyo winadadeba evropis
qvanaxSiris mompovebeli da foladis
mwarmoebeli
qveynebis
gaerTianebis
(ECSC) Seqmnis Sesaxeb. es realobad
iqca 1951 wlis 18 aprils parizSi xelmowerili xelSekrulebis safuZvelze.
xelSekrulebam daaarsa qvanaxSirisa da
foladis saerTo bazari eqvsi damfuZnebeli saxelmwifosaTvis (belgia, germaniis federaciuli respublika, italia,
luqsemburgi, niderlandebi da safrangeTi). gaerTianebis Seqmnis mizans warmoadgenda meore msoflio omis Semdgom
periodSi evropis gamarjvebuli da damarcxebuli qveynebisaTvis mSvidobis uzrunvelyofa, Tanaswori pirobebis Seqmna
da erToblivi institutebis farglebSi
TanamSromlobis SesaZleblobis micema.
2. gaerTianebis maSindelma eqvsma wevrma
evropa: 12 gakveTili
1951: eqvsma damfuZnebelma saxelmwifom daaarsa evropis qvanaxSiris
mompovebeli da foladis mwarmoebeli qveynebis gaerTianeba
1957: romis xelSekrulebis safuZvelze daarsda saerTo bazari
1973: evrogaerTianeba gafarTovda: mis wevrTa raodenoba cxra gaxda da
SemuSavda saerTo politika
1979: Catarda evroparlamentis pirveli pirdapiri arCevnebi
1981: evrogaerTianebas pirvelad uerTdeba xmelTaSuazRvispira qveyana
1993: daarsda saerTo bazari
1993: maastrixtis xelSekrulebis safuZvelze daarsda evrokavSiri
1995: evrokavSiris Semdgomi gafarToeba: axla kavSirSi ukve 15 wevria
2002: SemoRebulia evros monetebi da banknotebi
2004: evrokavSirs kidev aTi axali qveyana uerTdeba
1950 wlis 9 maiss safrangeTis sagareo saqmeTa ministrma rober Sumanma sajarod
pirvelad isaubra im ideebze, romlebic safuZvlad daedo evrokavSiris Seqmnas.
amitom 9 maiss evrokavSiris dabadebis dRe aRiniSneba.
9
4. 1979 wlis ivnisSi mniSvnelovani nabiji gadaidga evropis Tanamegobrobis
daarsebisken – Catarda evroparlamentis
pirveli pirdapiri arCevnebi pirdapiri
sayovelTao kenWisyriT. arCevnebi xuT
weliwadSi erTxel imarTeba.
5. 1981 wels gaerTianebas SeuerTda saberZneTi, xolo 1986 wels – espaneTi da
portugalia. aman ufro gaaZliera gaerTianebis pozicia samxreT evropaSi da
saswrafod saWiro gaxda misi regionuli
daxmarebis programebis gafarToeba.
6. 1980-iani wlebis dasawyisSi msoflio
ekonomikurma krizisma `evropesimizmis”
aRmoceneba gamoiwvia. Tumca 1985 wlidan
moyolebuli SeimCneva imedis gamococxleba. am dros evrokomisiam (maSindeli
prezidenti _ Jak delori) gamoaqveyna
`TeTri wigni”, romelSic miznad daisaxa
1993 wlis 1 ianvrisaTvis saerTo bazris
daarseba. es pativmoyvruli mizani 1986
wlis TebervalSi xelmowerilma erTianma
evropulma aqtma daadastura. aqti ZalaSi
1987 wlis 1 ivliss Sevida.
amave dros wevri saxelmwifoebi awarmoebdnen molaparakebebs evrokavSiris Sesaxeb
axal xelSekrulebasTan dakavSirebiT,
romelic miRebuli iqna maastrixtSi 1991
wlis dekemberSi gamarTul evropuli
sabWos (romelic Sedgeba saxelmwifoTa
prezidentebis da/an premier-ministrebisagan) sxdomaze. xelSekruleba 1993 wlis
1 noembers Sevida ZalaSi. gaerTianebis
arsebuli erTiani struqturebisTvis
samTavrobaTaSoriso
TanamSromlobis
sferoebis damatebiT xelSekrulebis safuZvelze daarsda evrokavSiri.
8. am axalma evropulma dinamikam da kontinentis cvalebadma geopolitikurma
situaciam ubiZga kidev sam qveyanas _ avstrias, fineTsa da Svecias _ 1995 wlis
1 ianvars SeerTdeboda evrokavSirs.
9. im droisaTvis evrokavSiri Tavisi yvelaze mniSvnelovani miRwevis - erTiani
valutis daarsebis gzaze idga. finansuri (unaRdo xasiaTis) operaciebisaTvis
evro 1999 wels iqna SemoRebuli, xolo
© Reuters
7. 1989 wels berlinis kedlis dangrevam,
rasac 1990 wlis oqtomberSi germaniis
gaerTianeba mohyva, centraluri da aRmosavleT evropis qveynebis ganTavisu-
flebam sabWouri kontrolisagan da
maTma Semdgomma demokratizaciam gadaasxvafera evropis politikuri struqtura. 1991 wlis dekemberSi Tavad sabWoTa
kavSiric daiSala.
mas Semdeg, rac 1989 wels berlinis kedeli daingra, evropis kontinentze gamyofi
xazebi TandaTanobiT gaqra.
10
evropelebi globalizaciis procesSi
imyofebian. axali teqnologiebi da internetis sul ufro mzardi gamoyeneba
cvlis ekonomikas, Tumca socialur da
kulturul amocanebsac saxavs.
2000 wlis martSi evrokavSirma miiRo
`lisabonis strategia” evropis ekonomikis modernizebis mizniT, asev imisaTvis, rom SesaZlebloba mieca misTvis,
konkurencia gaewia msoflio bazarze
sxva didi ZalebisaTvis, rogoric aris
amerikis SeerTebuli Statebi da axali
industriuli saxelmwifoebi. lisabonis strategia gulisxmobs inovaciebisa
da biznesSi investirebis xelSewyobas
da evropis saganmanaTleblo sistemebis
misadagebas sainformacio sazogadoebis
saWiroebaTa dakmayofilebisTvis.
amave dros wevr saxelmwifoTa ekonomikur sistemebze Zlier zegavlenas axdens
umuSevroba da pensiebTan dakavSirebuli
mzardi xarjebi, rac aucilebels xdis
reformebs. amomrCevlebi mouwodeben
sakuTar mTavrobebs, gamonaxon am prob-
lemaTa mogvarebis praqtikuli gzebi.
10. sul male mas Semdeg, rac evrokavSiris Semadgenloba 15 gaxda, daiwyo
samzadisi uprecedento masStabis axali gafarToebisaTvis. 1990-iani wlebis
SuaxnebSi evrokavSiris karze daakakunes
yofili sabWouri blokis qveynebma (bulgareTma, CexeTis respublikam, ungreTma,
poloneTma, rumineTma da slovakeTma),
uwin sabWoTa kavSirSi Semavalma baltiispireTis samma saxelmwifom (estoneTma,
latviam da litvam), yofili iugoslaviis
erTma respublikam (sloveniam) da orma
xmelTaSuazRvispira qveyanam (kviprosma
da maltam).
evrokavSiri sixaruliT Sexvda am SesaZleblobas – daxmareba gaewia evropis
kontinentis stabilizebisTvis da evropuli integraciiT motanili upiratesobebiT sargeblobis SesaZlebloba
mieca am saxelmwifoebisTvis, romlebSic
demokratiis ganviTarebis procesebs Caeyara safuZveli. molaparakebebi wevrobis
Taobaze 1997 wlis dekemberSi daiwyo. evrokavSiris gafarToeba 25 wevramde 2004
wlis 1 maiss moxda, rodesac mas 12-dan
10 kandidati SeuerTda. am saxelmwifoebs
2007 wlis 1 ianvars bulgareTi da rumineTic mihyvnen.
evropa: 12 gakveTili
monetebi da banknotebi sami wlis Semdeg
gamouSves evros sivrcis 12 qveyanaSi.
dRes evro aSS dolarTan erTad msoflios ZiriTadi fuladi erTeulia gadaxdebisa da rezervebis sawarmoeblad.
11
3. gafarToeba da
samezoblo politika
12
I. kontinentis gaerTianeba
da wevr saxelmwifoTa raodenoba 27-mde
gaizarda.
a. kavSiri, romelSic 25 wevri Sedis
g. wevrobis kandidatebi
2002 wlis dekemberSi kopenhagenSi gamarTul sxdomaze evropulma sabWom evropuli integraciis istoriaSi erT-erTi
yvelaze mniSvnelovani gadawyvetileba
miiRo. evrokavSirma, romelmac 10 saxelmwifos SesTavaza 2004 wlis 1 maiss masSi
gawevrianeba, ara marto Tavisi geografiuli areali da mosaxleoba gazarda,
aramed bolo mouRo kontinentis gaxleCas, romelic 1945 wlidan moyolebuli
Tavisufal samyaros komunisturi blokisgan acalkevebda.
TurqeTma, romelic nato-s wevria da
didi xnis win aqvs xelmowerili asocirebis SeTanxmeba evrokavSirTan, wevrobaze
ganacxadi 1987 wels Seitana. am qveynis
geografiuli mdebareobisa da politikuri warsulis gamo evrokavSirSi did xans
ikavebdnen Tavs TurqeTis mier Semotanil
gawevrianebis ganacxadze dadebiTi pasuxisagan, Tumca bolos daTanxmdnen. 2005
wlis oqtomberSi evrokavSiris sabWom
daiwyo gawevrianebis Sesaxeb molaparakebebi TurqeTTan. paralelurad evrokavSirma wamoiwyo molaparakebebi kidev erT
kandidat qveyanasTan - xorvatiasTan.
jerjerobiT arc erTi am qveynisaTvis ar
gansazRvrula gawevrianebis Sesaxeb samomavlo xelSekrulebis (romelic molaparakebebis dasrulebisas unda daidos)
ZalaSi Sesvlis TariRi.
evrokavSiris mexuTe gafarToebas politikuri da zneobrivi aspeqtebi axasiaTebda. man saSualeba misca im qveynebs
– estoneTs, kvipross, latvias, litvas,
maltas, poloneTs, slovakeTs, slovenias, ungreTsa da CexeTis respublikas
_ romlebic ara marto geografiuli
TvalsazrisiT, aramed TavianTi kulturiT, istoriiTa da miswrafebebiTac
iseTive evropuli qveynebia, rogorc
sxvebi, SeerTebodnen evropis demokratiul ojaxs. dRes es qveynebi partniorebi arian evrokavSiris damfuZnebeli mamebis mier wamowyebuli uzarmazari proeqtis farglebSi.
b. Semdgomi gafarToeba
bulgareTi da rumineTi 1995 wels gaxdnen kandidatebi.
am ori qveynis evrokavSirSi gawevrianebis procesi danarCen aT qveyanasTan
SedarebiT ufro didxans gagrZelda,
Tumca 2007 wlis 1 ianvars bulgareTi da
rumineTi evrokavSiris wevrebi gaxdnen
evropa: 12 gakveTili
 evrokavSiris kari Riaa evropis nebismieri qveynisTvis, romelic
akmayofilebs wevrobisTvis dawesebul demokratiul, politikur da
ekonomikur kriteriumebs.
 ramdenime gafarToebis Sedegad evrokavSiri gaizarda: Tavdapirveli
eqvsis nacvlad dRes masSi 27 wevri Sedis. ramdenime sxva qveyana wevrobis kandidatia.
 nebismieri axali wevris misaRebad saWiroa yvela wevri saxelmwifos
erTsulovani Tanxmoba. garda amisa, yovel axal gafarToebamde evrokavSiri Seafasebs Tavis unars, miiRos axali wevri (wevrebi), aseve Tavisi
institutebis SesaZleblobas, gaagrZelon saTanado funqcionireba.
 ramdenime gafarToebam ganamtkica demokratia, evropa ufro usafrTxo
gaxada da gaaZliera misi potenciali vaWrobisa da ekonomikuri zrdis
TvalsazrisiT.
d. dasavleTi balkaneTis qveynebi
dasavleTi balkaneTis qveynebi, romelTa
umravlesoba erT dros iugoslaviis
SemadgenlobaSi Sedioda, cdiloben, evrokavSirisaken aiRon gezi da am gziT
daaCqaron
ekonomikuri
gardaqmnebi,
gaaumjobeson eTnikur da religiur safuZvelze gaCaRebuli omebiT gamowveuli
rTuli urTierTobebi da ganaviTaron
demokratiuli institutebi. 2005 wlis
noemberSi evrokavSirma kandidati qveynis
statusi mianiWa yofili iugoslaviis respublika makedonias. gawevrianebis sxva
potenciuri kandidatebi arian albaneTi,
bosnia da hercegovina, montenegro da
serbia.
13
II. gawevrianebis pirobebi
a. samarTlebrivi moTxovnebi
evropuli integracia politikuri da
ekonomikuri procesia. masSi monawileoba
SeuZlia yvela im evropul qveyanas, romelic mzad aris, SeuerTdes evrokavSiris
damfuZnebel xelSekrulebebs da srulad
gaiziaros evrokavSiris kanonmdeblobis
yvela moTxovna. romis xelSekrulebis
237–e muxlis Tanaxmad ,,nebismier evropul qveyanas aqvs ufleba, Seitanos
ganacxadi evropis TanamegobrobaSi gawevrianebaze.“
maastrixtis SeTanxmebis (v) muxlSi
ki gansazRvrulia, rom evrokavSiris
wevr saxelmwifoebSi unda arsebobdes
,,demokratiis principebze damyarebuli
mmarTvelobis sistema.“
moxdes. Tavisi dadebiTi damokidebuleba
wevrTa xmebis absoluturi umravlesobiT evroparlamentmac unda gamoxatos.
unda moxdes evrokavSiris yvela qveynisa
da kandidati qveynis mier gawevrianebis
TiToeuli xelSekrulebis ratificireba
im sakonstitucio procedurebis Sesabamisad, romlebic TiToeul am qveyanaSi
moqmedebs.
molaparakebebis procesSi gawevrianebis kandidati qveynebi iReben daxmarebas evrokavSirisagan, rac uadvilebs
maT, ekonomikurad daewion evrokavSiris
qveynebs. 2004 wels evrokavSirSi 10 axali
wevris misaRebad gankuTvnili daxmarebis paketma 41 milioni evro Seadgina.
es daxmareba ZiriTad miznad isaxavda
struqturuli proeqtebis dafinansebas,
rac saSualebas miscemda axal qveynebs,
SeesrulebinaT evrokavSiris wevrobiT
dakisrebuli valdebulebebi.
b) kopenhagenis kriteriumebi
1993 wels, mas Semdeg, rac uwin komunisturi reJimis mqone qveynebma evrokavSirSi gawevrianebis survili gamoTqves,
evropulma sabWom SeimuSava sami kriteriumi, romlebic am qveynebs evrokavSirSi
gawevrianebisaTvis unda daekmayofilebinaT. imisaTvis, rom evrokavSirSi gawevriandnen, saxelmwifoebs unda hqondeT:
© Inger Hogstrom/Van Parys Media
 stabiluri institutebi, romlebic
uzrunvelyofen qveyanaSi demokratiisa da kanonis uzenaesobis arsebobas
da adamianis uflebebis da umciresobaTa uflebebis dacvas;
 moqmedi sabazro ekonomika da unari,
gauZlon evrokavSiris bazarze arsebul konkurencias da bazris wesebs;
 unari, Seasrulon evrokavSiris wevrobiT dakisrebuli valdebulebebi da
mxari dauWiron evrokavSiris saerTo
miznebis ganxorcielebas. am qveynebSi
unda iyos iseTi saxelmwifo administracia, romelic SeZlebs evrokavSiris kanonmdeblobis gamoyenebas da
mis ganxorcielebas yoveldRiur cxovrebaSi.
g) gawevrianebis procesi
evrokavSirSi gawevrianebis Sesaxeb molaparakebebi imarTeba yovel kandidat qveyanasa da evrokomisias Soris, romelic evrokavSirs warmoadgens. molaparakebebis
dasrulebis Semdeg ama Tu im qveynisaTvis evrokavSirSi gawevrianebis uflebis
miniWeba evrokavSiris yvela wevris (romlebic evropul sabWoze Seikribebian)
erTsulovani
gadawyvetilebiT
unda
14
“adriatikis margaliti” qalaqi dubrovniki xorvatiaSi
III. ra sididis SeiZleba gaxdes evrokavSiri?
a) geografiuli sazRvrebi
evrokavSiris konstituciuri SeTanxmebis
ratificirebasTan dakavSirebiT evrokavSiris umetes wevr qveyanaSi Catarda debatebi, romlebSic gamomJRavnda, rom
bevr evropels awuxebs evrokavSiris saboloo sazRvrebTan da TviTmyofadobasTan
dakavSirebuli sakiTxebi. am sakiTxebze
martivi pasuxi ar arsebobs, miT umetes,
belarusSi arsebuli politikuri situacia da moldovis strategiuli mdebareobac problemebs qmnis. isic naTelia, rom
ruseTis SesaZlo gawevrianeba daarRvevs
evrokavSirSi rogorc politikur, ise
geografiul wonasworobas da, amdenad,
miuRebelia.
b) administraciuli sirTuleebi
evrokavSirSi gawevrianebis amJamad arsebuli wesebiT, romlebic nicis 2003 wlis
SeTanxmebaSia gansazRvruli, dadgenilia
instituciuri CarCo, romelic maqsimum
27 qveynisTvisaa gaTvaliswinebuli. qveyanaTa raodenobis gazrdis SemTxvevaSi
evrokavSiris institutebis SigniT wevr
saxelmwifoTa urTierTobis Sesaxeb axali
saxelmwifoTaSorisi SeTanxmebis dadeba
gaxdeba saWiro.
IV. kandidatebi da arakandidatebi
evrokavSirs mezobel qveynebTan urTierTobis ori paraleluri politika aqvs da
es politika imazea damokidebuli, aris
Tu ara esa Tu is qveyana evrokavSirSi
gawevrianebis kandidati.
• stabilizaciis
da
asocirebis
SeTanxmebebi SesaZleblobas aZlevs
qveyanas, molaparakebebis procesis
dasrulebis Semdeg gaxdes evrokavSirSi gawevrianebis kandidati. pirveli
aseTi SeTanxmebebi daido xorvatiasTan da iugoslaviis yofil respublika makedoniasTan /FYROM/. Semdegi
SeTanxmeba albaneTTan gaformda. aseTi SeTanxmebis dadebis sxva potenciuri kandidatebi arian bosnia da hercegovina, montenegro da serbia.
evropa: 12 gakveTili
rodesac yoveli saxelmwifo Tavis geopolitikur da ekonomikur interess gansxvavebulad ganixilavs. baltiispireTis qveynebi da poloneTi mxars uWeren
evrokavSirSi
ukrainis
gawevrianebs.
TurqeTis gawevrianeba dRis wesrigSi
daayenebs kavkasiis iseTi qveynebis statusis gansazRvras, rogoricaa saqarTvelo da somxeTi. miuxedavad imisa, rom
islandia, norvegia, Sveicaria da lixtenSteini srulad akmayofileben evrokavSiris wevrobis kriteriumebs, isini ar
arian kavSiris wevrebi, radgan sazogadoeba am qveynebSi gawevrianebis winaaRmdeg aris ganwyobili.
• evropis samezoblo politikis farglebSi evrokavSirs aqvs savaWro da
TanamSromlobis SeTanxmebebi samxreTi
xmelTaSuazRvispireTis da samxreTi
kavkasiis, aseve aRmosavleTi evropis
qveynebTan, romelTa samomavlo urTierToba evrokavSirTan jer kidev bundovania.
Tuki evrokavSirSi Semaval qveyanaTa
raodenoba 30-s gadaaWarmebs, misi funqcionireba xelSekrulebebSi (ix. Tavi 4
- ,,rogor funqcionirebs evrokavSiri?“)
gansazRvruli fundamenturi principebis
Sesabamisad Zalian garTuldeba. gadawyvetilebebis miRebis procedura safuZvlianad unda Seicvalos, raTa ar moxdes
am procesis paralizeba da evrokavSirma
SeinarCunos moqmedebis unari.
arsebobs, agreTve, delikaturi sakiTxebi
evrokavSiris SigniT, magaliTad, oficialuri enis sakiTxi. bulgareTis da rumineTis gawevrianebam oficialur enaTa
raodenoba 23-mde gazarda. evrokavSirSi
gawevrianebam ar unda Seuqmnas xalxs
iseTi grZnoba, rom maTi nacionaluri
da regionuli TviTmyofadoba waSlilia
standartizebul evrokavSirSi.
15
.4. How does the EU work?
4. rogor funqcionirebs
evrokavSiri
16
 evropis parlamenti, romelic evropis xalxs warmoadgens,
sakanonmdeblo da sabiujeto pasuxismgeblobas evrokavSiris
ministrTa sabWosTan inawilebs.
 evrokomisia evrokavSiris ZiriTadi aRmasrulebeli organoa.
komisias aqvs sakanonmdeblo iniciativis wardgenis ufleba da
igi uzrunvelyofs, rom evrokavSiris politika sworad iyos
ganxorcielebuli.
I. gadawvetilebis mimRebi samkuTxedi
evrokavSiri ufro metia, vidre qveynebis
ubralo konfederacia. is arc federaluri saxelmwifoa. evrokavSiri aris axali tipis struqtura, romelic ar jdeba
tradiciul samarTlebriv klasifikaciaSi. misi politikuri sistema istoriulad
unikaluria, igi 50 wlis ganmavlobaSi
ganuwyvetliv viTardeboda.
© EC
SeTanxmebebi anu xelSekrulebebi (romlebic pirveladi kanonmdeblobis saxeliTaa cnobili) safuZvlad udevs didi moculobis meorad kanonmdeblobas, romelsac
uSualo zegavlena aqvs evrokavSiris moqalaqeebis yoveldRiur cxovrebaze. meoradi kanonmdebloba ZiriTadad Sedgeba
evroparlamenti: misi xma Tqveni xmaa
evropa: 12 gakveTili
 evrokavSiris ministrTa sabWo, romelic evrokavSiris wevr
qveynebs warmoadgens, evrokavSiris ZiriTadi gadawyvetilebebis mimRebi organoa. wevri qveynebis saxelmwifos meTaurebis doneze Sexvedras evropuli sabWo ewodeba da misi roli
aris evrokavSirisaTvis politikuri biZgis micema ZiriTad
sakiTxebSi.
evrokavSiris institutebis mier miRebuli debulebebisgan, direqtivebisa da
rekomendaciebisagan.
es kanonmdebloba evrokavSiris zogad
politikasTan erTad aris im gadawyvetilebebis Sedegi, romlebsac instituciuri samkuTxedi iRebs. am samkuTxedSi Sedian evrokavSiris sabWo (sadac warmodgenili arian erovnuli mTavrobebi),
evroparlamenti (romelic warmoadgens
xalxs) da evrokomisia (romelic aris evrokavSiris wevr saxelmwifoTa mTavrobebisgan damoukidebeli organo da icavs
saerToevropul interesebs).
a. evrokavSiris sabWo da evropuli
sabWo
evrokavSiris sabWo (cnobilia aseve
ministrTa sabWos saxelwodebiT) evrokavSiris gadawyvetilebaTa mimRebi
mTavari organoa. evrokavSiris wevri
qveynebi rig-rigobiT, eqvsi Tvis vadiT
Tavmjdomareoben evrokavSiris sabWos.
sabWos yovel sxdomas evrokavSiris
TiToeuli qveynis TiTo ministri eswreba. is, Tu romeli ministri daeswreba
Sexvedras, damokidebulia dRis wesrigSi Setanil gansaxilvel sakiTxebze: es
SeiZleba iyos sagareo saqmeebi, soflis
meurneoba, mrewveloba, transporti, garemos dacva da a. S.
sabWos aqvs sakanonmdeblo Zalaufleba, romelsac is evroparlamentTan inawilebs gadawyvetilebis erToblivad
miRebis proceduris farglebSi. amasTan,
evrokavSiris sabWo da parlamenti evrokavSiris biujetis miRebaze Tanabar
pasuxismgeblobas iziareben. evrokavSiris
sabWo aseve debs saerTaSoriso SeTanxmebebs, romelTa Sesaxeb molaparakebebs
evrokomisia awarmoebs.
SeTanxmebebis mixedviT sabWom unda miiRos gadawyetileba an ubralo umravle-
17
xmebis raodenoba TiToeuli qveynisaTvis evrokavSiris sabWoSi
gaerTianebuli samefo, germania, italia da safrangeTi 29
espaneTi da poloneTi
27
rumineTi
14
niderlandebi
13
belgia, portugalia, saberZneTi, ungreTi da CexeTis respublika12
avstria, bulgareTi da SvedeTi
10
dania, irlandia, litva, slovakeTi da fineTi
7
estoneTi, kviprosi, latvia, luqsemburgi da slovenia
4
malta
3
sul:
345
kvalificirebul umravlesobas 345-dan (73,9%) sul mcire 255 xma sWirdeba.
garda amisa:
 wevri saxelmwifoebis umravlesobam (zog SemTxvevaSi orma mesamedma) unda
daamtkicos gadawyvetileba da
 nebismier wevr saxelwifos SeuZlia moiTxovos imis dasturi, rom micemuli
xmebidan momxreTa raodenoba evrokavSiris sruli mosaxleobis sul mcire
62% -s Seadgens.
sobiT, an kvalificirebuli umravlesobiT, an erTsulovnad, imis mixedviT, Tu
ra sakiTxia gadasawyveti.
iseT sakiTxebze, romlebic Seexeba
SeTanxmebebSi cvlilebebis Setanas, axali saerTo politikis SemuSavebas an evrokavSirSi axali qveynis gawevrianebas,
evrokavSiris sabWom gadawyvetileba erTsulovnad unda miiRos.
sxva sakiTxebi umetes SemTxvevaSi kvalificirebuli umravlesobiT miiReba. es
niSnavs, rom evrokavSiris sabWos gadawyvetileba miRebulad CaiTvleba, Tuki
is gansazRvruli raodenobis xmaTa minimalur odenobas miiRebs. evrokavSiris
yoveli
qveynisaTvis miniWebul xmaTa
raodenoba met-naklebad Seesabameba am
qveynis mosaxleobis raodenobas.
evropuli sabWo, Cveulebriv, weliwadSi
oTxjer ikribeba. mas im qveynis prezidenti an premier-ministri xelmZRvanelobs,
romelic am periodSi evrokavSiris
Tavmjdomare qveyanas warmoadgens. evrokomisiis prezidenti evropuli sabWos
muSaobaSi sruli wevris statusiT iRebs
monawileobas.
maastrixtis xelSekrulebis safuZvelze
evropuli sabWo gaxda mTavari iniciatori evrokavSiris ZiriTadi politikuri mimarTulebebisa; mas mieniWa ufleba, gadaWras is rTuli sakiTxebi, romlebzec evrokavSiris ministrTa sabWos
Sexvedrebisas ministrebma SeTanxmebas
ver miaRwies.
18
b. evropis parlamenti
evropis parlamenti arCeviTi organoa da
is evrokavSiris moqalaqeebs warmoadgens.
mas evrokavSiris saqmianobaze politikuri zedamxedvelobis funqcia akisria.
evroparlamenti sakanonmdeblo procesSic monawileobs. 1979 wlidan evroparlamentis wevrebis arCeva xdeba yovel xuT
weliwadSi pirdapiri kenWisyriT.
avstria
belgia
bulgareTi
gaerTianebuli samefo
germania
dania
espaneTi
estoneTi
irlandia
italia
kviprosi
latvia
litva
luqsemburgi
malta
niderlendebi
poloneTi
portugalia
rumineTi
saberZneTi
safrangeTi
slovakeTi
slovenia
ungreTi
fineTi
SvedeTi
CexeTis respublika
sul
18
24
18
78
99
14
54
6
13
78
6
9
13
6
5
27
54
24
35
24
78
14
7
24
14
19
24
785
evroparlamenti, Cveulebriv, plenarul
sxdomebs strasburgSi atarebs, damatebiT
sxdomebs ki briuselSi. evroparlamentSi 20
komitetia, romlebic plenaruli sxdomebisaTvis mosamzadebel samuSaos atareben;
parlamentSi aris, agreTve, ramdenime saparlamento jgufi, romlebic, rogorc
wesi, briuselSi ikribebian. evroparlamentis generaluri samdivno saqmianobas
luqsemburgsa da bruselSi awarmoebs.
parlamenti evrokavSiris sakanonmdeblo
saqmianobaSi sami ZiriTadi proceduris
saSualebiT monawileobs:
 TanamSromlobis procedura, romelic
1987 wels ,,erTiani evropuli aqtiT“ iqna
SemoRebuli, saSualebas aZlevs evroparlaments, gamoxatos Tavisi azri evrokomisiis
mier SemoTavazebul direqtivebsa da debulebebze da sTxovos evrokomisias, parlamentis poziciis gaTvaliswinebiT, cvlilebebi Seitanos SemoTavazebul winadadebebSi.
evropa: 12 gakveTili
xmaTa raodenoba evroparlamentSi
qveynebis mixedviT 2007–2009 wlebSi
 1987
wlidan
arsebobs,
agreTve
,,Tanxmobis“ procedura, romlis mixedviT
evroparlamentma Tanxmoba unda misces
saerTaSoriso SeTanxmebebs, romlebTan
dakavSirebiTac evrokomisia awarmoebs
molaparakebebs, da, aseve, evrokavSiris
Semdgom SemoTavazebul gafarToebas.
 1992 wlis maastrixtis SeTanxmebis
Tanaxmad SemoRebuli iqna ,,gadawyvetilebis erToblivad miRebis“ procedura,
romelic parlaments evrokavSiris ministrTa sabWos Tanabar uflebamosilebas
aniWebs
kanonmdeblobis SemuSavebisas
iseT mniSvnelovan sakiTxebze, rogoricaa
mSromelTa Tavisufali gadaadgileba, Sida
bazari, ganaTleba, kvleva, garemos dacva,
transporti, evropuli qselebi, jandacva,
politikuri jgufebi evroparlamentSi
sul : 785
2006 wlis oqtombris
monacemebiT
19
kultura, momxmarebelTa dacva da a.S.
evroparlaments ufleba aqvs, uari Tqvas
am sferoebSi SemoTavazebuli kanonmdeblobis damtkicebaze, Tuki parlamentis
wevrebis absoluturi umravlesoba ministrTa sabWos ,,erTiani poziciis“ winaaRmdeg miscems xmas. aseT SemTxvevaSi
maastrixtis SeTanxmeba morigebis proceduras iTvaliswinebs.
evrokavSiris biujetis miRebaze pasuxismgeblobas
evroparlamenti
evrokavSiris sabWosTan Tanabrad inawilebs. evroparlaments SeuZlia Caagdos
SemoTavazebuli biujeti, rogorc es mas
araerTxel gaukeTebia. aseT SemTxvevebSi
mTeli sabiujeto procedura Tavidan
unda daiwyos. evrokomisia warmoadgens
biujetis proeqts, romlis ganxilva
xdeba evrokavSiris sabWosa da evroparlamentSi. evrokavSiris politikaze gavlenis moxdenis mizniT evroparlamenti
srulad iyenebs Tavis sabiujeto uflebamosilebas.
aranakleb mniSvnelovania is, rom evroparlamenti demokratiul zedamxedvelobas uwevs evrokavSirs. mas ufleba
aqvs, undobloba gamoucxados evrokomisias da daiTxovos igi. am proceduras
xmaTa ori mesamedi sWirdeba. evroparlamenti evrokavSiris politikis ganxorcielebasTan dakavSirebul sakiTxebze evrokomisiasa da evrokavSiris sabWos zepir da werilobiT SekiTxvebs ugzavnis da am gziT zedamxedvelobas uwevs
evrokavSiris yoveldRiur muSaobas. da
bolos, evrokavSiris sabWos prezidenti
angariSs abarebs parlaments evrokavSiris
sabWos mier miRebul gadawyvetilebebTan
dakavSirebiT.
g. evropis komisia
evrokomisia evrokavSiris instituciuri samkuTxedis mesame nawilia da is
evrokavSiris marTvis funqcias axorcielebs. misi wevrebi evrokavSiris wevri
saxelmwifoebis SeTanxmebiT 5 wlis vadiT
irCevian. evrokomisiis wevrebs evroparlamenti amtkicebs. evrokomisia evroparlamentis winaSea angariSvaldebuli. Tuki
parlamenti mas undoblobas gamoucxadebs, evrokomisia sruli SemadgenlobiT
unda gadadges.
2004 wlidan evrokomisiis SemadgenlobaSi
evrokavSiris yvela wevri saxelmwifos
evrokomisaria warmodgenili.
evrokomisia Tavis saqmianobaSi sakmarisi
xarisxis damoukideblobiT sargeblobs.
misi funqciaa evrokavSiris saerTo interesis dacva, rac niSnavs, rom is ar
20
unda asrulebdes arc erTi calkeuli
mTavrobis instruqcias. evrokomisia evrokavSiris fuZemdebluri SeTanxmebebis
damcvelia; man unda uzrunvelyos evrokavSiris wevri saxelmwifoebis mier
evrokavSiris sabWos da evroparlamentis
mier miRebuli debulebebis Sesruleba.
Tuki es debulebebi ar Sesruldeba, evrokomisias SeuZlia damrRvevs evrokavSiris marTlmsajulebis sasamarTloSi
uCivlos da aiZulos is, Seasrulos evrokavSiris kanonmdebloba.
evrokomisia, rogorc evrokavSiris aRmasrulebeli organo, axorcielebs evrokavSiris mier iseT sferoebSi miRebul gadawyvetilebebs, rogoricaa erTiani sasoflo–sameurneo politika. evrokomisias
aqvs farTo uflebamosileba, ganaxorcielos evrokavSiris saerTo politika iseT
sferoebSi, rogoricaa kvleva da teqnologiebi, sagareo daxmareba, regionuli
ganviTareba, regionuli TanamSromloba
da a.S. am sferoebisaTvis politikis gansaxorcieleblad gamoyofil biujetsac
evrokomisia ganagebs.
evrokomisiis muSaobas daxmarebas uwevs
sajaro samsaxuri, romelic 36 generaluri direqtoratisa da samsaxurisagan
Sedgeba. maTi umravlesoba briuselsa da
luqsemburgSi mdebareobs.
II. sxva institutebi da struqturebi
a. marTlmsajulebis sasamarTlo
evropis
TanamegobrobaTa
marTlmsajulebis sasamarTlos SemadgenlobaSi
Sedis TiTo mosamarTle yoveli wevri
saxelmwifodan, romelsac daxmarebas
uwevs rva e.w. ,,generaluri advokati.“
maTi daniSvna xdeba wevri saxelmwifoebis mTavrobebis erToblivi Tanxmobis
safuZvelze eqvswliani vadiT (am vadis
gagrZeleba SesaZlebelia). mosamarTleTa
damoukidebloba eWvs ar iwvevs. sasamarTlo uzrunvelyofs evrokavSiris kanonmdeblobis Sesrulebas, xelSekrulebaTa
swor interpretirebas da Sesrulebas.
marTlmsajulebis sasamarTlo luqsemburgSi mdebareobs.
b. auditorTa sasamarTlo
auditorTa sasamarTlo 1975 wels
luqsemburgSi Camoyalibda. sasamarTlos SemadgenlobaSi Sedis TiTo wevri
evrokavSiris yoveli saxelmwifodan.
sasamarTlos wevrebi wevri saxelmwifoebis TanxmobiT da evroparlamentTan
© Marcy Maloy/Photodisc Red/Getty Images
evropis sainvesticio banki
evropis sainvesticio banki, romelic
luqsemburgSi mdebareobs, gascems sesxebsa da garantiebs, riTac evrokavSiris
ufro naklebad ganviTarebul regionebs
exmareba, aseve exmareba bizness, gaxdes
ufro konkurentunariani.
evropa: 12 gakveTili
xelSekrulebis Tanaxmad aucilebelia evrokavSiris sabWosTan da evrokomisiasTan
konsultireba im sakiTxebze, romlebic
exeba regionebs. Tavis mxriv, komitets
SeuZlia daskvnebis sakuTari iniciativiT
momzadeba da gamoqveyneba.
evropis centraluri banki
marTlmsajulebis sasamarTlo uzrunvelyofs evrokavSiris kanonebis pativiscemas.
magaliTad is uzrunvelyofs, rom dekretuli Svebulebidan dabrunebul dedas
damsaqmebeli samarTlianad moepyros.
evropis centraluri banki frankfurtSi
mdebareobs. is pasuxismgebelia evros da
evrokavSiris monetaruli politikis marTvaze (ix. Tavi 7 - ,,ekonomikuri da monetaruli kavSiri da evro“).
konsultaciebis Semdeg eqvswliani vadiT iniSnebian. auditorTa sasamarTlos
daniSnulebaa imis meTvalyureoba, rom
evrokavSiris Semosavali da gasavali
kanonieri da patiosani gziT iyos miRebuli, garda amisa, rom evrokavSiris biujeti sworad imarTebodes.
g. ekonomikur da socialur sakiTxTa
evropuli komiteti
politikasTan
dakavSirebul
gadawyvetilebaTa miRebamde evrokavSiris
sabWo da evrokomisia konsultaciebs gadian ekonomikur da socialur sakiTxTa
evropul komitetTan. misi wevrebi warmoadgenen sxvadasxva ekonomikur da socialur interesTa jgufebs, romlebic
erToblivad qmnian ,,organizebul samoqalaqo sazogadoebas“ da iniSnebian sabWos mier oTxwliani vadiT.
d. regionuli komiteti
regionuli komiteti evrokavSiris Sesaxeb
(maastrixtis) xelSekrulebis safuZvelze
daarsda da evropis qveynebis regionuli
da adgilobrivi xelisuflebis organoTa
warmomadgenlebisagan Sedgeba. komitetis
wevrebs evrokavSiris saxelmwifoebi waradgenen da sabWo niSnavs oTxwliani vadiT.
21
.5. What does the EU do?
5. ras akeTebs
evrokavSiri?
22
I. solidarobis politika
sami ZiriTadi miznis miRwevas emsaxureba:
solidarobis politikis ZiriTadi daniSnulebaa saerTo bazris (ix. Tavi 6 ,,saerTo bazari“) Camoyalibebis mxardaWera, aseve, struqturuli RonisZiebebis
gatarebis saSualebiT, CamorCenil regionebSi arsebuli uTanasworobis daZleva da im samrewvelo seqtorebis
daxmareba, romlebic sirTuleebs awydebian. mas Semdeg, rac sul axlaxans evrokavSirSi gawevrianda 12 axali qveyana,
romelTa Semosavlebi evrokavSiris saSualo Semosavlebs bevrad CamorCeba, solidarobis damyareba evrokavSiris qveynebsa
da regionebs Soris ufro mniSvnelovani
gaxda. evrokavSirma Tavisi wvlili unda
Seitanos ekonomikis im seqtorebis restruqturizebaSic, romlebsac swrafad
mzardma saerTaSoriso konkurenciam mZime Sedegebi moutana.
• konvergencia, anu daxmarebis gaweva
naklebad ganviTarebuli qveynebisa da
regionebisaTvis, raTa zrdisa da dasaqmebis pirobebis gaumjobesebis gziT isini
ufro swrafad gautoldnen evrokavSirSi
arsebul saSualo dones.
a. regionuli daxmareba
evrokavSiris regionuli politika mdidari qveynebidan Tanxebis Raribi qveynebisTvis gadaricxvas iTvaliswinebs. es
Tanxebi CamorCenili regionebis ganviTarebas, CamorCenili sawarmoo regionebis ganaxleba-gamococxlebas xmardeba.
am TanxebiT xdeba axalgazrdebisa da xangrZlivad umuSevarTa dasaqmebis xelSewyoba, fermeruli meurneobebis modernizeba da naklebad mdidari raionebis daxmareba.
2007–2013
wlebSi
regionuli
RonisZiebebisaTvis gansazRvruli Tanxebi
evropa: 12 gakveTili
• evrokavSiri moRvaweobs ramdenime iseT sfroSi – ekonomikur,
socialur, maregulirebel da finansur sferoebSi – sadac
aucilebelia politikis gansazRra. am saqmianobiT mas
wevri saxelmwifoebisaTvis moaqvs sargebeli. am politikur
mimarTulebebs Sorisaa:
• solidarobis politika (cnobilia aseve ,,integraciis
politikis”
saxelwodebiT)
regionul,
sasoflo–
sameurneo da socialur sakiTxebSi;
• inovaciis politika, romlis meSveobiT inergeba uaxlesi
teqnologiebi iseT sferoebSi, rogoricaa garemos dacva,
kvleva da ganviTareba da energetika.
• am politikas evrokavSiri Tavisi yovelwliuri biujetis
saSualebiT afinansebs. es biujeti, romelic ZiriTadad wevri
saxelmwifoebis mier gadmoricxuli Tanxebisgan Sedgeba, 120
milion evros aRemateba. es Tanxa evrokavSiris erToblivi
simdidris mcire nawilia (yvela wevri saxelmwifos mTliani
erovnuli Semosavlis maqsimum 1,24 %).
• regionuli konkurencia da dasaqmeba. am RonisZiebebis mizania, gaizardos
konkurencia, dasaqmebis done da mimzidveloba im regionebisa, romlebic
SedarebiT ukeTaa ganviTarebuli. amisaTvis unda moxdes ekonomikuri da socialuri cvlilebebis gatareba, inovaciebis, mewarmeobis, garemos dacvis
xelSewyoba, aseve, yvelasaTvis Tanabrad
xelmisawvdomi da adekvaturi samuSao bazris mxardaWera.
• evropuli teritoriuli TanamSromloba. am axali iniciativis mizania
sazRvrispira, transnacionaluri da regionTaSorisi TanamSromlobis gazrda. is
gulisxmobs mezobeli qveynebis xelisuflebaTa mier problemebis erTobliv
gadawyvetas iseT seqtorebSi, rogoricaa
urbanuli, regionuli da sanapiro zolis
ganviTareba, ekonomikuri urTierTobebis
xelSewyoba da mcire da saSualo zomis
sawarmoebs Soris qselis Seqmna.
am miznebis misaRwevad saxsrebi specialuri fondebidan gamoiyofa. es fondebi
gamoiyofa kerZo seqtoris mier gaweul
kapitaldabandebebze damatebiT da waaxalisebs investirebas kerZo seqtoris da
erovnuli da regionuli mTavrobebis
mier. es Tanxebi struqturuli fondebisa
23
da integraciis fondebis saxelwodebiTaa
cnobili.
© Chris Windsor/Photodisc Red/Getty Images
 evrokavSiris regionuli ganviTarebis
fondi pirveli struqturuli fondia,
romelic uzrunvelyofs ekonomikur, socialur da teritoriul integracias. is
emsaxureba regionebs Soris uTanasworobis aRmofxvras da maT struqturul ganviTarebas da regionul ekonomikasTan
morgebas, agreTve, problemebis mqone
sawarmoo regionebSi ekonomikuri saqmianobis gadaxalisebas.
 evropis socialuri fondi meore
struqturuli fondia da is profesiul ganaTlebasa da samuSao adgilebis
Seqmnaze mimarTul iniciativebs afinansebs.
 struqturul fondebTan erTad arsebobs integraciis fondi. es fondi satransporto infrastruqturas da garemosdacviT proeqtebs afinansebs evrokavSiris im qveynebSi, sadac mTliani Sida
produqti erT sul mosaxleze evrokavSiris saSualo mSp-is 90%-ze dabalia.
b. soflis meurneobis saerTo politika
soflis meurneobis saerTo politikis is miznebi, romlebic 1957 wlis
romis xelSekrulebaSia gansazRvruli,
ZiriTadad miRweulia: uzrunvelyofilia
fermerTa kargi cxovrebis done, stabilizebulia bazrebi, saqoneli midis
momxmareblamde da misi fasebi misaRebia,
fermeruli infrastruqtura modernizebulia. droTa ganmavlobaSi SemuSavebuli
wesebi da principebic kargad muSaobs.
momxmarebeli uzrunvelyofilia saqonlis uwyeti mowodebiT, sasoflo-sameurneo produqciis fasebi stabiluria da
daculia msoflio bazris ryevebisagan.
soflis meurneobis saerTo politikis
biujets evropis soflis meurneobis xelmZRvanelobisa da garantiebis fondi
ewodeba.
Tumca soflis meurneobis saerTo politika sakuTari warmatebis tyveobaSi aRmoCnda. warmoeba bevrad ufro swrafad
ganviTarda, vidre moxmareba, es ki evrokavSiris biujets mZime tvirTad
daawva. problemis gadasaWrelad soflis
meurneobis politikis gadaxaliseba gaxda saWiro. reforma TandaTanobiT iRebs
Sedegs. warmoeba TandaTanobiT Senelda.
xdeba fermerebis xelSewyoba, raTa garemosaTvis usafrTxo da mdgrad ganviTarebaze gaTvlili saSualebebiT warmarTon
meurneoba, daicvan soflis garemo da
wvlili Seitanon sakvebis xarisxisa da
uvneblobis gazrdaSi.
24
sakvebi, romelsac Tqven iRebT: xarisxi
iseve mniSvnelovania, rogorc raodenoba.
fermerTa sazogadoebas axali roli
daekisra. es aris ekonomikuri saqmianoba garkveuli masStabiT soflad, yvela
regionSi, da evropis soflis mravalferovnebis dacva. mravalferovneba da sofluri cxovrebis wesis – anu adamianis
miwasTan harmoniaSi cxovrebis – aRiareba
evropuli identobis umniSvnelovanes
nawils Seadgens.
evrokavSirs surs, rom vaWrobis msoflio organizaciam ufro didi yuradReba
miaqcios sakvebis xarisxs, profilaqtikur RonisZiebebs da cxovelTa jandacvas. evrokavSirma daiwyo, agreTve,
Tevzis rewvis politikis reformireba.
reformis mizania TevzWeris Semcireba,
raTa SenarCundes Tevzis populacia da
finansuri daxmareba gaewios TevzWeraSi
dasaqmebulebs sxva ekonomikuri saqmianobis warmarTvaSi.
g. socialuri politika
evrokavSiris socialuri politikis mizania, gamoasworos evropuli sazogadoebis yvelaze TvalSisacemi uTanasworoba.
1961 wels evropis socialuri fondis
Seqmnis mizani iyo samuSao adgilebis
Seqmnis xelSewyoba da mSromelebis erTi
tipis samuSaodan meore tipis samuSaoze,
agreTve, erTi geografiuli arealidan
meore geografiul arealSi gadasvlis
mxardaWera.
finansuri daxmareba ar aris erTaderTi
1991 wels maastrixtis evropulma sabWom
miiRo ,,Tanamegobrobis ZiriTadi socialuri uflebebis qartia,“ romelSic ganisazRvra evrokavSiris yvela mSromelis
uflebebi. es uflebebia: Tavisufali gadaadgileba, saTanado anazRaureba, gaumjobesebuli samuSao pirobebi, socialuri dacva, kavSirebis Seqmnis ufleba da
uflebebis koleqtiurad dacvis ufleba,
profesiuli momzadebis miRebis ufleba,
Tanabari uflebebis miniWeba qalebisa da
mamakacebisaTvis, mSromelTa informireba, konsultireba da maTi monawileobis
uzrunvelyofa, samuSao adgilebze janmrTelobis dacva da SromiTi usafrTxoebis uzrunvelyofa, bavSvebis, moxucebisa da SezRuduli SesaZleblobis mqone
pirebis dacva. 1997 wels amsterdamSi
,,Tanamegobrobis ZiriTadi socialuri
uflebebis qartia“ xelSekrulebis teqstSi Sevida da misi Semadgeneli nawili gaxda, ase rom dReisaTvis mas evrokavSiris
yvela saxelmwifo iyenebs.
II. inovaciis politika
evrokavSirSi mimdinare saqmianoba moicavs
sazogadoebis winaSe mdgar iseT realur
problemebs, rogoricaa garemos dacva,
janmrTeloba, teqnologiuri inovaciebi,
energetika da a.S. swored amitom moaqvs
am saqmianobas Sedegi da gavlenas axdens
moqalaqeTa yoveldRiur cxovrebaze.
(a) garemo da mdgradi ganviTareba
evrokavSiris garemosdacviTi saqmianobis qvakuTxedi aris samoqmedo programa,
romelsac ewodeba ,,garemo 2010: Cveni
momavali, Cveni arCevani.“ es programa 2001–2010 wlebs moicavs da ZiriTad
yuradRebas Semdeg sakiTxebs uTmobs:
klimatis cvlilebis da msoflio daTbobis uaryofiTi gavlenis Semsubuqeba
da Seferxeba;
bunebrivi garemos da veluri florisa da faunis dacva;
garemosTan
da
janmrTelobasTan
dakavSirebuli problemebis mogvareba;
bunebrivi resursebis SenarCuneba da
narCenebis efeqtiani marTva.
am programiT gaTvaliswinebul vadaSi,
aseve manamde arsebuli xuTi programis
farglebSi da im standartebis saSualebiT, romelTa danergvas
30 welze
meti dasWirda, evrokavSirSi Seiqmna garemos dacvis yovlismomcveli sistema.
evropa: 12 gakveTili
gza, riTac evrokavSiri cdilobs, gaaumjobesos socialuri pirobebi evropaSi.
mxolod daxmarebis saSualebiT
verasodes gadawydeba yvela is problema, romlebic ekonomikuri krizisiTa Tu regionis dabali ganviTarebiT aris gamowveuli. zrdis dinamikurma Sedegma, pirvel
rigSi, socialuri winsvla unda gamoiwvios. amas Tan unda axldes sakanonmdeblo garantiebi da minimaluri uflebebis
sakmaod soliduri paketi. am uflebaTagan zogierTi xelSekrulebebSia asaxuli,
magaliTad, qalTa da mamakacTa Sromis
Tanabrad anazRaureba.
sxva uflebebi
gansazRvrulia direqtivebSi, romlebic
Seexeba mSromelTa dacvas (janmrTeloba da samuSao adgilze usafrTxoeba) da
usafTxoebis ZiriTad standartebs.
am sistemas erTmaneTisgan Zalze gansxvavebul problemebTan uxdeba gamklaveba. es problemebia: xmauri, narCenebi,
bunebrivi garemos dacva, gamonabolqvi,
qimikatebi, sawarmoo avariebi, wylis
sisufTave da evropuli sainformacio da
daxmarebis iseTi qselis Seqmna, romelic
miiRebs zomebs ekologiuri katastrofebis – navTobis gaRvris an tyeSi gaCenili
xanZrebis – dros.
axlaxans SemuSavda samoqmedo gegma
2004–2010 wlebisaTvis, sadac ganxilulia
garemos dabinZurebis Sedegad adamianis
janmrTelobisaTvis miyenebuli ziani.
gegmaSi asaxulia janmrTelobas, garemosa da kvlevis politikas Soris kavSiris
aucilebloba.
evrokavSiris wesebi kavSiris yvela qveyanaSi garemos Tanabrad dacvas moiTxovs,
Tumca isini sakmaod moqnilia da adgilobrivi specifikis gaTvaliswinebis saSualebas iZleva. xdeba am wesebis mudmivi
ganaxleba. magaliTad, miRebuli iyo gadawyvetileba qimikatebTan dakavSirebuli
kanonmdeblobis gadamuSavebisa. Zveli
wesebi, romlebic calkeuli saxeobisaTvis iyo SemuSavebuli, Seicvala qimikatebis registraciis, Sefasebisa da nebarTvis gacemis erTiani sistemiT (REACH).
es sistema efuZneba centralur monacemTa bazas, romlis marTvas ganaxorcielebs
helsinkiSi arsebuli qimikatebis evropuli saagento. misi mizania haeris, wylis,
niadagisa da Senobebis dabinZurebis
Tavidan acileba, biomravalferovnebis
SenarCuneba da evrokavSiris moqalaqeebis janmrTelobisa da usafrTxoebis gaumjobeseba da, amave dros, evropul sawarmoTa konkurentunarianobis
SenarCuneba.
25
(b) teqnologiuri inovaciebi
© Andersen Ross/Digital Vision/Getty Images
evrokavSiris damfuZneblebma sworad
ganWvrites is, rom evropis samomavlo
keTildReoba damokidebuli iqneboda mis
unarze, SeenarCunebina msoflio lideris roli teqnologiebSi. isini did upiratesobas xedavdnen evropaSi erToblivi
kvleva xels uwyobs ekonomikur zrdas.
kvlevebis warmoebaSi. ase rom 1958 wels,
evropis ekonomikur gaerTianebasTan erTad, maT Seqmnes ,,evroatomi“ – evropis
atomuri energiis Tanamegobroba. misi mizani iyo evrokavSiris wevri saxelmwifoebis mier birTvuli energiis mSvidobiani
mizniT gamoyeneba. am miznis misaRwevad
Seiqmna ,,erToblivi kvlevis centri“,
romelic Sedgeboda cxra institutisagan da ganlagebuli iyo oTx sxvadasxva
adgilas: ispraSi (italia), karlsrueSi
(germania), petenSi (holandia) da geelSi
(belgia).
Tumca, inovaciebis SemoRebasTan erTad,
saWiro xdeboda evropuli kvlevebis
ufro gamravalferovneba, mkvlevarTa
da mecnierTa sul ufro farTo wreebis
mozidva. evrokavSirs unda epova maTi
samuSaos dafinansebis axali wyaroebi da
maTi aRmoCenebis warmoebaSi danergvis
axali gzebi.
evrokavSirSi mimdinare erToblivi kvlevis mizania, Seavsos kvlevis is programebi,
romlebic evrokavSiris yovel calkeul
qveyanaSi mimdinareobs. erTobliv kvle-
26
vebSi ZiriTadi yuradReba eTmoba iseT
proeqtebs, romlebSic evrokavSiris ramdenime qveynis laboratoria monawileobs.
garda amisa, es programebi xels uwyobs
fundamentur kvlevebs, rogoricaa marTuli TermobirTvuli Serwyma (potenciurad es aris energiis amouwuravi wyaro
21-e saukuneSi), xels uwyobs, agreTve,
kvlevis warmoebas da teqnologiur ganviTarebas wamyvan sferoebSi - eleqtronikasa da kompiuterebis warmoebaSi,
romlebic evropis gareT arsebul sawarmoebTan mkacri konkurenciis pirobebSi
muSaoben.
evrokavSiris masStabis kvlevis dafinansebis ZiriTadi saSualebaa CarCo programebi. kvlevisa da teqnologiuri ganviTarebis meSvide CarCo programa 2007–13
wlebisTvisaa SemuSavebuli. misi biujetis
(50 miliard evroze meti) udidesi nawili
gankuTvnilia
iseTi
sferoebisaTvis,
rogoricaa jandacva, sursaTi da soflis meurneoba, sainformacio da sakomunikacio teqnologiebi, nanomecnierebebi,
energetika, garemos dacva, transporti,
usafrTxoeba da kosmosuri kvlevebi da
socialur-ekonomikuri kvlevebi. damatebiTi programebi daexmareba ideebis, adamianebisa da maTi potencialis mxardaWeras kvleviTi samuSaoebis warmoebaSi,
aseve mkvlevarTa mxardaWeras kvalifikaciis amaRlebasa da saerTaSoriso
TanamSromlobis gaRrmavebaSi.
(g) energetika
evrokavSiris energomoxmarebis 80%-s
wiaRiseuli sawvavi - navTobi, bunebrivi
gazi da qvanaxSiri - Seadgens. am sawvavis
udidesi wili evrokavSiris garedan
Semodis. dReisaTvis gazis da navTobis
50% importirebulia. 2030 wlisaTvis es
cifri 70%-mde gaizrdeba. evrokavSiri
kidev ufro iolad SeiZleba emsxverplos
miwodebis Sewyvetas da fasebis zrdas,
rac SeiZleba gamoiwvios saerTaSoriso
krizisebma. bunebrivi sawvavis moxmarebis
Semcirebis kidev erTi mizezi globaluri
daTbobis procesis Semobrunebaa.
momavalSi mravali sxvadasxva saSualebis
gamoyenebaa saWiro. magaliTad, aucilebelia energiis gonivrulad moxmareba, energiis alternatiuli wyaroebis gamoyeneba (gansakuTrebiT, evropaSi arsebuli
ganaxlebadi wyaroebisa) da saerTaSoriso
TanamSromloba. energiis moxmareba 2020
wlisaTvis SesaZloa erTi mexuTediT
Semcirdes, Tuki momxmarebeli energiis
moxmarebis wess Secvlis da Tuki gamoyenebuli iqneba energoefeqtiani teqnologiebi.
evropa: 12 gakveTili
© Targa/Van Parys Media
dedamiwaze arsebuli bunebrivi energiis wyaroebis gamoyeneba klimatis cvlilebis
winaaRmdeg brZolis erT-erTi saSualebaa.
III. Tanxis gadaxda evropis sasargeblod:
evrokavSiris biujeti
sxvadasxva sferoSi arsebuli politikis
dasafinanseblad evrokavSirs aqvs wliuri biujeti, romelic 120 miliard evros aRemateba. es biujeti evrokavSiris
e.w. ,,sakuTari saxsrebiT“ finansdeba. am
Tanxis odenoba ar unda aWarbebdes evrokavSiris yvela wevri saxelmwifos erTiani erovnuli Semosavlis 1,24%-s.
wevrma saxelmwifoebma is erTsulovnad
unda miiRon da, amave dros, unda gaimarTos molaparakeba da miRweuli iqnes
SeTanxmeba evroparlamentTan. 2007–13
finansuri perspeqtivis saerTo biujeti
864,4 miliardi evroa.
am biujetis Sevsebis ZiriTadi wyaroebia:
• evrokavSiris sazRvrebs garedan importirebul saqonelze dawesebuli sabaJo mosakreblebi, fermerul
produqciaze mosakreblis CaTvliT;
• evrokavSiris mTels teritoriaze moqmedi, saqonelsa da momsaxurebaze
dawesebuli dRg-s garkveuli procenti;
• evrokavSiris
wevri
qveynebisgan
Semosuli Senatani, romelic am
qveynebSi arsebuli simdidris proporciulia.
yoveli wlis biujeti aris nawili
Svidwliani sabiujeto ciklisa, romelic
,,finansuri perspeqtivis“ saxelwodebiTaa cnobili. yovel jerze xdeba misi
SemuSaveba evrokomisiis mier, Semdeg
27
.7. Economic and monetary union (EMU) and the euro
6. saerTo bazari
28
I. 1993 wels dasaxuli miznis miRweva
(a) saerTo bazris winaSe arsebuli barierebi
1957 wels xelmowerilma xelSekrulebam, romelic safuZvlad udevs evropis
ekonomikur Tanamegobrobas, SesaZlebeli
gaxada Tanamegobrobis qveynebs Soris sabaJo barierebis gauqmeba da saerTo sabaJo
ganakveTis SemoReba Tanamegobrobis arawevri saxelmwifoebidan Semosuli saqonlisaTvis. am miznis miRweva 1968 wlis 1
ivliss gaxda SesaZlebeli.
Tumca sabaJo mosakrebeli vaWrobaSi
arsebuli proteqcionistuli barierebis mxolod nawilia. 70-ian wlebSi sxva
savaWro barierebma Seaferxes saerTo
bazris srulad Camoyalibeba. teqnikuri
normebi, janmrTelobisa da usafrTxoebis standartebi, zogierT profesiasTan
dakavSirebuli erovnuli wesebi da savaluto kursebis kontroli aferxebda adamianebis, kapitalisa da saqonlis
gadaadgilebas.
(b) 1993 wlis mizani
1985 wlis ivnisSi evrokomisiam, misi imdroindeli prezidentis Jak deloris
xelmZRvanelobiT, gamoaqveyna kanonmdeblobis proeqti, e.w. ,,TeTri wigni“, sadac gaTvaliswinebuli iyo Svidi wlis
ganmavlobaSi yvela im teqnikuri da sagadasaxado barieris gauqmeba, romlebic
dabrkolebas uqmnida
Tanamegobrobis
teritoriaze Tavisufal gadaadgilebas. am cvlilebis mizani iyo sawarmoo
da komerciuli eqspansiis stimulireba
da amerikis bazris masStabis erTiani
ekonomikuri arealis Seqmna.
samarTlebrivi
dokumenti,
romel-
evropa: 12 gakveTili
• saerTo bazris Seqmna evrokavSiris udidesi miRwevaa. wevr
saxelmwifoebs Soris arsebuli SezRudvebi vaWrobasa da
Tavisufal konkurenciaze TandaTanobiT gauqmda, aman ki
cxovrebis done gaaumjobesa.
• saerTo bazari jer kidev ver gaxda saerTo ekonomikuri
sivrce. ekonomikis zogierTi seqtori (sajaro seqtoris
mier gaweuli momsaxureba) dResac erovnul kanonmdeblobas
emorCileba.
• sagadasaxado sistemasa da socialur uzrunvelyofaze
jer kidev evrokavSiris TiToeuli wevri saxelmwifoa
pasuxismgebeli
• saerTo bazars safuZvlad udevs evrokavSiris mier wlebis
ganmavlobaSi
SemuSavebuli,
politikis
ganmsazRvreli
ramdenime dokumenti. isini uzrunvelyofen, rom rac SeiZleba
metma biznes-subieqtma da momxmarebelma isargeblos bazris
liberalizebiT.
mac SesaZlebeli gaxada saerTo bazris
Camoyalibeba, iyo ,,erTiani evropuli
aqti.“ es dokumenti ZalaSi Sevida 1987
wlis ivlisSi. is iTvaliswinebda:



II.
Tanamegobrobis
pasuxismgeblobis
gafarToebas zogierT sferoSi (magaliTad, socialur politikaSi,
kvlevaSi, garemos dacvaSi);
saerTo bazris Camoyalibebas 1992
wlis bolomde vrceli sakanonmdeblo programis saSualebiT, romelic asobiT direqtivasa da maregulirebel debulebas Seicavs;
evropis ministrTa sabWoSi xmaTa umravlesobiT kenWisyris ufro xSir
gamoyenebas.
rogor gamoiyureba saerTo bazari
dRes
(a) fizikuri barierebi
evrokavSiris SigniT saqonlis Semotanaze
da adamianebis gadaadgilebaze sasazRvro kontroli gauqmebulia. saWiroebis
SemTxvevaSi policia SerCeviT Semowmebebs
axorcielebs (danaSaulisa da narkotikebis winaaRmdeg brZolis konteqstSi).
Sengenis SeTanxmeba, romelsac 1985
wlis ivnisSi im droisaTvis
evrokavSiris wevrma 12-ma saxelmwifom moawera
xeli (gaerTianebul samefos, danias da
irlandias xeli ar mouweriaT), aregulirebs TanamSromlobas policiis samsaxurebs Soris, aseve gansazRvravs
TavSesafris miniWebisa da imigraciis erTian politikas, raTa SesaZlebeli iyos
evrokavSiris sazRvrebs SigniT adamianTa
Semowmebis srulad gauqmeba (ix. Tavi 10
- ,,Tavisufleba, usafrTxoeba da mar-
29
Tlmsajuleba“). evrokavSirSi 2004 wels
gawevrianebul qveynebs TandaTanobiT
SesabamisobaSi mohyavT TavianTi kanonmdebloba Sengenis SeTanxmebis moTxovnebTan.
(b) teqnikuri barierebi
produqtebis umetesi wilis damzadebisa
da gayidvisaTvis evrokavSiris qveynebs
miRebuli aqvT am produqtebis urTierTcnobis principi. nebismieri produqti, romelic evrokavSiris romelime qveyanaSi legalurad mzaddeba da iyideba,
evrokaSiris yvela sxva qveynis bazarze
SeiZleba iyos gamotanili.
zogierTi profesiis (iurisprudencia,
medicina, turizmi, sabanko saqme, sadazRvevo saqme) dauflebis da gamoyenebis erovnuli wesebis urTierTcnobis da maTi koordinirebis wyalobiT
SesaZlebeli gaxda momsaxurebis seqtoris
liberalizeba. miuxedavad amisa, adamianTa gadaadgilebis Tavisufleba jer
kidev ar aris bolomde miRweuli. jer
kidev arsebobs dabrkolebebi, romlebic
aferxebs evrokavSiris erTi qveynidan
meoreSi gadaadgilebas, aseve garkveuli
tipis samuSaos Sesrulebas sxva qveyanaSi.
miRebuli iqna zomebi mSromelTa gadaadgilebis SesaZleblobis gasaumjobeseblad,
kerZod ki imis uzrunvelsayofad, rom evrokavSiris romelime erT qveyanaSi miRebuli ganaTlebis diplomebi da samuSao
kvalifikacia (magaliTad, mewyalsadeneebis, durglebis da a.S.) aRiarebuli iyos
yvela danarCenSi.
erovnuli momsaxurebis bazrebis gaxsnam
Zalze Seamcira erovnuli satelefono
zarebis fasi 10 wlis win arsebul donesTan SedarebiT. satelefono zarebisTvis
sul ufro xSirad gamoiyeneba interneti,
romelsac axali teqnologia umagrebs
zurgs. konkurentulma zewolam evropaSi
sahaero mimosvlis fasis mniSvnelovani
Semcireba gamoiwvia.
g) sagadasaxado barierebi
sagadasaxado
barierebis
Semcireba
SesaZlebeli
gaxda
damatebuli
Rirebulebis gadasaxadis erovnuli ganakveTebis nawilobrivi daregulirebis
meSveobiT. sainvesticio Semosavlis dabegvris sakiTxi gaxda wevr qveynebsa da
sxva saxelmwifoebs (maT Soris Sveicarias)
Soris dadebuli xelSekrulebis sagani;
aRniSnuli xelSekruleba ZalaSi 2005
wlis ivlisSi Sevida.
d) saxelmwifo kontraqtebi
im direqtivebis miRebis Sedegad, rom-
30
lebic exeba momsaxurebas, momaragebasa
da samuSaoebis Sesrulebas sxvadasxva
seqtorSi (wyali, energetika, telekomunikaciebi), saxelmwifo kontraqtebze
ganacxadis Semotana SeuZlia yvela pretendents evrokavSiris nebismieri qveynidan, miuxedavad imisa, Tu visTan ideba
kontraqtebi - erovnul, regionul Tu
adgilobriv xelisuflebasTan.
III. mimdinare samuSao
a) finansuri momsaxureba
evrokavSiris samoqmedo gegma, romelic
iTvaliswinebda finansuri momsaxurebis
saerTo bazris Seqmnas 2005 wlisaTvis,
Sesrulebulia. es amcirebs sxvadasxva
saxis biznesisa da momxmareblebisaTvis gacemul sesxebze procentebs da
investorebs SesTavazebs sainvesticio
produqtis farTo arCevans - danazogTa gegmebs da sapensio sqemebs – ris
SeZenasac isini SeZleben evropeli provaiderebisgan sakuTari arCevani mixedviT.
Semcirda, agreTve, ucxoeTidan gadmoricxul Tanxebze dawesebuli sabanko gadasaxadi.
b)
Tavisufali gadaadgilebis administraciuli da teqnikuri barierebi
evrokavSiris qveynebi jer kidev xSirad
ewinaaRmdegebian erTmaneTis standartebisa da normebis miRebas an, zogjer,
profesiuli kvalifikaciebis aRiarebas.
bazris integraciasa da efeqtianobas
aseve aferxebs erovnuli sagadasaxado
sistemebis danawevrebuli xasiaTi.
g)
produqciis gamoyeneba licenziis
gareSe da gayalbeba
aucilebelia
evrokavSiris
qveynebis
produqciis licenziis gareSe gamo-yenebisa da gayalbebis winaaRmdeg damcavi
meqanizmis SemuSaveba. evrokomisiis gaangariSebis mixedviT evrokavSirs msgavsi
kanondarRvevebi yovelwliurad aTasobiT samuSao adgilis fasad ujdeba.
swored amitom muSaoben evrokomisia da
wevr saxelmwifoTa mTavrobebi sapatento
da saavtoro uflebebis dacvis gaZlierebaze.
IV. politika, romelic safuZvlad
udevs erTian bazars
a) transporti
evrokavSiris saqmianobis umTavres mizans warmoadgenda saxmeleTo trans-
saerTo sahaero satransporto politika unda akmayofilebdes msoflio
konkurenciis miznebs. evropis sahaero
sivrcis
liberalizeba
mimdinareobs
etapobrivad, rasac Sedegad mohyveba
mniSvnelovan aviakompaniebs Soris sakuTari
SesaZleblobebis
gadanawileba,
erTmaneTis bazrebis xelmisawvdomoba
da mgzavrobis safasuris dawesebaze
Tavisufleba. es xdeba usafrTxoebis
normebis SemoRebis paralelurad, aviakompaniebis momsaxurebasTan dakavSirebuli pasuxismgeblobisa da zonirebis
moTxovnebis gaTvaliswinebiT.
© Strauss/Curtis/Van Parys Media
tvirTis gadazidva unda eqvemdebarebodes
evrokavSiris mier dadgenil konkurenci-
b) konkurencia
evrokavSiris Zlieri konkurenciis politikis SemoRebas romis xelSekrulebam
Cauyara safuZveli. es politika erTian
evropul bazarze Tavisufali vaWrobis wesebis logikur gagrZelebas warmoadgens. mas axorcielebs evrokomisia,
romelic, marTlmsajulebis sasamarTlosTan erTad, pasuxismgebelia aRniSnuli politikis gatarebaze.
am politikis mizania, ar dauSvas, rom
biznesebs Soris nebismieri saxis garigebam, raime saxelmwifo daxmarebis miRebam
an usamarTlo monopoliam xeli SeuSalos
erTian bazarze Tavisufali konkurenciis
ganviTarebas.
evropa: 12 gakveTili
portiT momsaxurebaze Tavisuflebis
mopoveba, gansakuTrebiT, Tavisufali
gasvlis uflebisa transportis saerTaSoriso bazarze da ararezidenti satransporto firmebis daSveba wevri qveynebis erovnul bazrebze. miRebuli iqna
gadawyvetilebebi sagzao transportis
seqtorSi konkurenciis pirobebis harmonizebasTan dakavSirebiT, kerZod, es
exeba muSaxelis kvalifikaciis amaRlebas da bazris xelmisawvdomobas, biznesis
Camoyalibebisa da momsaxurebis gawevis
Tavisuflebas, sagzao usafrTxoebas da
tranportis moZraobis grafiks.
yvela iseTi SeTanxmebis Sesaxeb, romelic
xvdeba romis xelSekrulebis farglebSi,
kompaniebma da organizaciebma unda acnobon evrokomisias. komisia uflebamosilia, uSualod daajarimos nebismieri
kompania, romelic daarRvevs konkurenciis wesebs an ar warudgens mas Sesabamis
Setyobinebas.
b)
ukanono
saxelmwifo
daxmarebis
SemTxvevaSi an komisiis mier aRniSnuli
daxmarebis Sesaxeb Setyobinebis miuReblobis SemTxvevaSi evrokomisia uflebamosilia, mosTxovos mimRebs daxmarebis
Tanxis ukan dabruneba. komisias unda
ecnobos kompaniebis Serwymis an erTi
kompaniis mier meoris xelSi Cagdebis
Sesaxeb, ris Sedegadac am kompaniam romelime seqtorSi dominanturi mdgomareoba
SeiZleba moipovos.
g) samomxmareblo politika
gazrdili konkurenciis gamo bileTis
fasebma daiwia mogzauroba gaadvilda.
is wesebs, xdeba es evropuli kompaniebisa
Tu im qveynebis TviTmfrinavebis mier,
romlebic ar arian evrokavSiris wevrebi. aRniSnuli wesebis mizania ganfasebis
usamarTlo praqtikasTan brZola (gemebis
miwera im qveynis portisaTvis, romelic
uzrunvelyofs saukeTeso sagadasaxado,
usafrTxoebisa da a.S. pirobebs) da, aseve,
im seriozuli sirTuleebis mogvareba,
romelTa winaSe evropis gemTmSenebloba
dgas.
evrokavSiris samomxmareblo politika
saSualebas aZlevs moqalaqeebs, mSvidad
iyidon sasurveli produqcia nebismier
wevr qveyanaSi. saqoneli, romelsac Tqven
SeiZenT da sakvebi produqtebi, romliTac Tqven ikvebebiT, Semowmebulia, raTa
uzrunvelyofili iyos maTi usafrTxoeba. evrokavSiris mizania, ar darCeT motyuebulni TaRliTi movaWreebis mier da
ar gaxdeT macduri an SecdomaSi Semyvani
reklamis msxverpli. Tqveni uflebebi
daculia da evrokavSiris qveynebis farglebSi Tqven nebismier adgilas SeZlebT
yvelanairi darRvevis gamosworebas da
kompensaciis miRebas, miuxedavad imisa,
produqcias uSualod maRaziaSi iZenT Tu
eleqtronuli fostis, telefonis an internetis meSveobiT.
31
access to redress wherever you are in the
EU and whether you buy your goods in
a shop, by mail-order or via the telephone and internet.
7. ekonomikuri da monetaruli kavSiri da evro
32
• monetarul kavSirSi ar Sevida sami qveyana (dania, SvedeTi
da gaerTianebuli samefo).
• axali wevri qveynebi emzadebian evros sivrceSi Sesasvlelad
mas Semdeg, rac daakmayofileben aucilebel kriteriumebs.
• fuladi stabilurobis miznis – romelzec evropis
centraluri bankia pasuxismgebeli “ paralelurad wevri
saxelmwifoebi iRvwian zrdis tempis matebisa da ekonomikuri
daaxloebisaTvis.
I. monetaruli TanamSromlobis
istoria
a) evropis monetaruli sistema
1971 wels amerikis SeerTebulma Statebma
miiRo gadawyvetileba, gaeuqmebina fiqsirebuli kavSiri dolarsa da oqros
oficialur fass Soris, romelmac
uzrunvelyo globaluri savaluto stabiluroba meore msoflio omis Semdeg.
amiT dasrulda fiqsirebuli kursebis
sistemis arseboba. sakuTari monetaruli
kavSiris Camoyalibebis mizniT evrokavSiris qveynebma gadawyvites, savaluto
bazrebze uSualo CareviT SeeferxebinaT
evropuli qveynebis valutebs Soris kursis 2,25%-ze metad meryeoba.
amis Sedegad Seiqmna evropis monetaruli
sistema, romelmac 1979 wlis martidan
daiwyo funqcionireba. am sistemas sami
ZiriTadi maxasiaTebeli hqonda:
• sabanko saangariSsworebo erTeuli,
romelsac ewodeboda `ekiu”: es iyo
yvela wevri qveynis valutebisgan
Sedgenili `kalaTa”;
• kursis dadgenis meqamizmi: TiToeuli
valutis kursi dakavSirebuli iyo
ekiusTan. daiSveboda ormxrivi savaluto kursebis meryeoba 2,25%-is
farglebSi.
• sakredito meqanizmi: TiToeuli qveyana ricxavda Tavisi valutis da oqros
maragis 20%-s saerTo fondSi.
b) evropis monetaruli sistemidan
ekonomikur da monetarul kavSiramde evropis monetarul sistemas saintereso
istoria aqvs. germaniis gaerTianebisa da
evropaSi valutasTan dakavSirebuli zegavlenis ganaxlebis Semdeg evropis mone-
evropa: 12 gakveTili
• evro evrokavSiris saerTo valutaa. 15 qveynidan 12-ma
miiRo evro unaRdo angariSsworebisaTvis 1999 wlidan da
yvela saxis angariSsworebisaTvis - 2002 wlidan, rodesac
gamoSvebuli iqna evros banknotebi da monetebi.
tarul sistemas 1992 wels gamoeTiSnen
italiuri lira da girvanqa sterlingi.
1993 wlis agvistoSi evropis monetaruli
sistemis qveynebma gadawyvites, droebiT
15%-mde gaefarToebinaT fuladi erTeulebis meryeobis diapazoni. amavdroulad, evrokavSiris valutebs Soris
kursebis meryeobisa da konkurentuli
gaufasurebis Tavidan acilebis mizniT,
evrokavSiris saxelmwifoTa mTavrobebma
miiRes gadawyvetileba, aemoqmedebinaT
monetaruli kavSiri da SemoeRoT erTiani valuta.
1989 wlis ivnisSi, madridSi, evropul sabWoze, evrokavSiris saxelmwifoTa liderebma miiRes sametapiani gegma ekonomikuri da monetaruli kavSiris dasamkvidreblad. es gegma evropuli sabWos mier
1991 wlis dekemberSi miRebuli, evrokavSiris Sesaxeb maastrixtis xelSekrulebis
nawili gaxda.
II. ekonomikuri da monetaruli
kavSiri
a) sami etapi
pirveli etapi, romelic 1990 wlis 1 ivliss daiwyo, moicavda Semdegs:
• evrokavSiris farglebSi kapitalis
sruliad Tavisufali moZraoba (savaluto kursis kontrolis gauqmeba);
• fuladi resursebis gazrda evropis regionebs Soris uTanasworobis
Tavidan acilebis mizniT (struqturuli fondebi);
• ekonomikuri
konvergencia
wevr
saxelmwifoTa ekonomikuri politikis
mravalmxrivi kontrolis saSualebiT.
meore etapi 1994 wlis 1 ianvridan daiwyo
da iTvaliswinebda:
33
© Janez Skok/Corbis
2007 wlis 1 ianvars lublianis bazris movaWreebma sloveniuri tolari evroze
gacvales.
• evropuli
savaluto
institutis
daarsebas frankfurtSi; evropuli
savaluto instituti Sedgeboda evrokavSiris qveynebis centraluri
bankebis mmarTvelebisgan;
• wevr
saxelmwifoTa
centraluri
bankebis damoukideblobas;
• wevr saxelmwifoTa biujetebSi defitis Semcirebis wesebis dadgenas.
mesame etapi iyo evros SemoReba. 1999
wlis 1 ianvars 11 qveyanam miiRo evro,
romelic gaxda avstriis, belgiis, germaniis, espaneTis, irlandiis, italiis, luqsemburgis, niderlandebis, portugaliis,
safrangeTisa da fineTis saerTo valuta
(saberZneTi maT 2001 wlis 1 ianvridan
SeuerTda). am droidan evropis savaluto
institutis adgili evropis centralurma
bankma daikava da mas daekisra pasuxismgebloba monetarul politikaze, romelic
ganisazRvreba da xorcieldeba evroSi.
evros banknotebi da monetebi 2002 wlis 1
ianvars iqna gamoSvebuli evros sivrceSi
Semaval zemoxsenebul 12 qveyanaSi. ori
Tvis Semdeg brunvidan amoRebuli iqna
erovnuli valutebi. mas Semdeg evros
moqmedebis arealSi Semaval qveynebSi,
romlebSic evrokavSiris mTliani mosaxleobis or mesamedze meti cxovrobs,
34
gadaxdis erTaderTi kanonieri fuladi
erTeuli evro gaxda.
b) konvergenciis kriteriumebi
imisaTvis, rom gadavides mesame etapze,
evrokavSiris TiToeuli wevri qveyana
unda akmayofilebdes konvergenciis xuT
kriteriums. es kriteriumebia:
•
fasebis stabiluroba: inflaciis
maCvenebeli 1,5%-ze metad ar unda
aRematebodes yvelaze dabali inflaciis mqone sami wevri qveynis inflaciis saSualo maCveneblebs;
•
saprocento ganakveTi: grZelvadiani
saprocento ganakveTi 2%-ze metad
ar unda gansxvavdebodes yvelaze
dabali saprocento ganakveTis mqone
sami wevri qveynis saSualo saprocento ganakveTebisgan;
•
deficiti: erovnuli biujetis deficiti unda iyos mSp-s 3%-ze dabali;
•
saxelmwifo davalianeba: ar unda
aRematebodes mSp-s 60%-s;
•
saprocento
ganakveTis
stabiluroba: wina ori wlis ganmavlobaSi
saprocento ganakveTebi cvalebadobis nebadarTuli zRvris farglebSi
unda yofiliyo.
da
zrdis
e) axali wevri saxelmwifoebi da evropis savaluto instituti
1997 wlis ivnisSi evropulma sabWom
miiRo paqti stabilurobis da zrdis
Sesaxeb. es iyo biujetis stabilurobis
SenarCunebis mimarT mudmivi valdebuleba. SesaZlebeli gaxda jarimebis daweseba
evros sivrceSi Semaval nebismier qveyanaze, romlis biujetis deficiti 3%-s
aRemateboda. SemdgomSi paqti zedmetad
mkacrad iqna miCneuli da 2005 wlis
martSi igi gadaisinja.
axali wevri qveynebi evros maSin miiReben, rodesac daakmayofileben zemoT
CamoTvlil kriteriumebs. sloveniam,
pirvelma im qveynebidan, romlebic evrokavSirSi 2004 wels Sevidnen, moaxerxa
amis gakeTeba da SeuerTda evros sivrces
2007 wlis 1 ianvridan.
d) “The Eurogroup”
© Creativ Studio Heinem/Van Parys Media
“The Eurogroup” araoficialuri organizaciaa, romlis farlebSic erTmaneTs xvdebian evro sivrceSi Semavali qveynebis finansTa ministrebi. am Sexvedrebis mizania
qveynebis ekonomikur politikaTa koordinaciis gaumjobesebis uzrunvelyofa,
evros sivrcis qveynebis sabiujeto da
finansuri politikis monitoringi da evros warmodgena saerTaSoriso savaluto
forumebze.
evropa: 12 gakveTili
g) paqti stabilurobisa
Sesaxeb
evro: saerTo valuta evrokavSiris 310 milioniani mosaxleobisaTvis.
35
.8. Towards a knowledge-based society
8. swrafva
sazogadoebisaken, romelic
codnaze iqneba damyarebuli
36
• evrokavSirs ganzraxuli aqvs, globalizaciis gamowvevebs
evropuli ekonomikis ufro konkurentunarianad gadaqcevis meSveobiT upasuxos (telekomunikaciebis, momsaxurebebisa da energetikis liberalizacia).
• evrokavSiri daxmarebas uwevs wevri qveynebis reformebis programebs „mowinave gamocdilebis” gaziarebis
procesis gaadvilebiT.
• evrokavSiri cdilobs, ganviTarebisa da konkurentunarianobis aucilebloba miusadagos socialuri erTobisa da mdgradi ganviTarebis miznebs, rac evropuli
modelis birTvs warmoadgens.
evropa: 12 gakveTili
prioriteti mzard ganviTarebas da samuSao adgilebs
• 2007-13 wlebSi evrokavSiris struqturuli fondebi
ufro met Tanxebs gamoyofen treningebis, inovaciebisa
da kvlevebis dasafinanseblad.
urTierTdamokidebuli xdeboda, xolo
meore iyo teqnologiuri revolucia _
interneti, axali sainformacio da sakomunikacio teqnologiebi.
© IMAGEMORE Co, Ltd/Getty Images
1990-ni wlebis dasawyisSi momxdarma orma
didma cvlilebam gamoiwvia ekonomikisa
da yoveldRiuri cxovrebis transformacia mTlianad msoflioSi (da evropaSic).
pirveli iyo globalizebuli ekonomikis
warmoqmna, vinaidan sxvadasxva qveynis
ekonomikuri sistemebi ufro da ufro
dRevandel SromiT bazarze gasasvlelad evropelebi kargad unda iyvnen aRWurvilni.
37
© Javier Larrea/Van Parys Media
xvalindel pensionerebs socialuri uzrunvelyofa sWirdebaT, mas ki dRes unda
Caeyaros safuZveli.
I. lisabonis procesi
a) miznebi
2000 wlisaTvis evrokavSiris liderebs
kargad hqondaT gaTviTcnobierebuli,
rom evropis ekonomika modernizacias
saWiroebda imisaTvis, rom konkurencia
gaewia amerikis SeerTebuli StatebisaTvis
da sxva mniSvnelovani moTamaSeebisaTvis
msoflios arenaze. 2000 wlis martSi,
lisabonis sxdomaze, evropulma sabWom
evrokavSirs axali da ambiciuri mizani dausaxa: 2010 wlisaTvis evrokavSiri
unda gamxdariyo `msoflioSi yvelaze
konkurentunariani da dinamikuri, codnaze damyarebuli ekonomika, romelsac
Seswevs mdgradi ganviTarebis unari,
ufro meti da ukeTesi samuSao adgilebiTa da socialuri erTobiT”.
b) strategia
am miznis misaRwevad evropulma sabWom
detaluri strategiac SeimuSava. `lisabonis strategia” moicavs sxvadasxva sferoebs, rogoricaa: samecniero kvleva,
ganaTleba, profesiuli treningi, inter-
38
netis misawvdomoba da onlain reJimSi biznesis warmoebis SesaZlebloba. strategia exeba, agreTve, evropis socialuri
dacvis sistemebis reformirebas. es
sistemebi evropis didi monapovris erTerTi nawilia, romelic saSualebas aZlevs
Cvens sazogadoebas, zedmeti danakargebis
gareSe daZlios struqturuli da socialuri cvlilebebi. magram imisaTvis,
rom es sistemebi mdgradi gaxdes da maTi
sikeTiT momavalma Taobebma isargeblon,
isini modernizacias saWiroebs.
evropuli sabWo yovel gazafxulze
ikribeba, raTa ganixilos warmateba lisabonis strategiis ganxorcielebaSi.
II. meti Zalisxmevis mimarTva samuSao
adgilebsa da ganviTarebaze
2006 wlis gazafxulze evropul sabWos
ar ucdia, daemala is faqti, rom amoqmedebidan 6 wlis Semdeg lisabonis procesis Sedegebi araerTgvarovani iyo.
sabWom gadawyvita, moegvarebina evrokavSiris mTel rig qveynebSi jer kidev arsebuli umuSevrobis problema da evrokav-
evrokomisiis prezidentis xose manuel
barozos iniciativiT evrokavSiris wevrma qveynebma miiRes Semdegi gadawyvetilebebi:
•
meti investiciebi gamoiyos kvlevisa
da inovaciisTvis;
•
gaZlierdes
evrokomisiis
roli
rogorc
koordinatorisa,
raTa
igi daexmaros wevr qveynebs, gansakuTrebiT, evropaSi `saukeTeso
gamocdilebis” gavrcelebis meSveobiT;
•
daCqardes finansur bazrebze da
socialuri dacvis sistemebSi reformebis gatareba da telekomunikaciebisa da energetikis seqtorebis liberalizacia.
evropa: 12 gakveTili
Siris prioritetebad daesaxa samuSao
adgilebis Seqmna da mzardi ganviTareba.
imisaTvis, rom gaZlierdes misi ekonomika
da socialuri erToba, evropam mTeli
Tavisi Zalisxmeva unda mimarTos ekonomikis produqtiulobis amaRlebisaken,
inovaciisaken da mosaxleobis qmediTunarianobis gaumjobesebisaken.
39
9. evropa
moqalaqeebisaTvis
40
I. evropaSi gadaadgileba,
cxovreba da muSaoba
II. rogor SeuZliaT moqalaqeebs sakuTari uflebebis gamoyeneba
evropis moqalaqis upirvelesi uflebaa evropaSi nebismier adgilas gadaadgilebis, cxovrebisa da muSaobis ufleba.
es ufleba gansazRvrulia maastrixtis
xelSekrulebis TavSi, romelic exeba moqalaqeobas.
evropelebi ar arian ekonomikisa da sazogadoebrivi saqmianobis sferoebSi mxolod momxmareblebi an monawileebi. isini
aseve arian evrokavSiris moqalaqeebi
da, rogorc moqalaqeebs, aqvT konkretuli politikuri uflebebi. maastrixtis xelSekrulebis Tanaxmad, kavSiris
TiToeul moqalaqes, miuxedavad erovnebisa, aqvs ufleba, xma misces da kenWi
iyaros rogorc kandidatma im qveynis
adgilobriv arCevnebSi, sadac is cxovrobs, da evroparlamentis arCevnebSi.
evrokavSirma gamosca direqtiva wevr
saxelmwifoebSi
miRebuli
umaRlesi
ganaTlebis urTierTaRiarebis sistemis
Camoyalibebis Sesaxeb. direqtiva exeba
umaRlesi saswavleblebis yvela kurss,
romlis xangrZlivoba sami an meti welia,
da mas safuZvlad udevs wevr saxelmwifoTa mier sxva saxelmwifoebis erovnuli ganaTlebisa da treningis sistemebis
xarisxis ndobis principi.
nebismier adamians, vinc evrokavSiris
qveynis moqalaqea, ufleba aqvs, imuSaos
janmrTelobis dacvis, saganmanaTleblo da sxva sajaro organizaciebSi kavSiris nebismier adgilas. es ar vrceldeba mxolod im sferoebze, romlebic
xelisuflebis prerogativas warmoadgens
(policia, SeiaraRebuli Zalebi, sagareo
saqmeebi da a.S.). marTlac, raoden kargi
da sasargebloa, daiqiravo britaneli
maswavlebeli romSi inglisuri enis maswavlebelad an waaxaliso axalgazrda
belgieli kursdamTavrebuli, saxelmwifo samsaxuris gamocda safrangeTSi
gaiaros!
2004 wlidan evropel moqalaqeebs, romlebic gadaadgildebian evrokavSiris
teritoriaze, sakuTari mTavrobebisgan
SeuZliaT miiRon janmrTelobis dazRvevis evropuli baraTi, romelic daexmareba maT samedicino xarjebis dafarvaSi, Tu es sxva qveyanaSi yofnis dros
dasWirdebaT.
evropa: 12 gakveTili
• evrokavSiris damsaxurebaa, rom wevri qveynebis moqalaqeebs
SeuZliaT gadaadgildnen, icxovron da imuSaon evropis
nebismier adgilas.
• yoveldRiur cxovrebaSi, evrokavSiri xels uwyobs da
afinansebs iseT programebs, romlebic aerTianebs da aaxloebs
moqalaqeebs, gansakuTrebiT ganaTlebisa da kulturis
sferoebSi.
• evrokavSirisadmi
kuTvnilebis
grZnoba
ganviTardeba
TandaTanobiT, xelSesaxebi warmatebebisa da miRwevebis
gaTviTcnobierebis gziT.
• ukve arsebobs garkveuli simboloebi, romlebic asaxavs
erTiani evropisadmi kuTvnilebas. maT Soris yvelaze
TvalSisacemia saerTo valuta, Tumca evrokavSirs droSac
aqvs da himnic.
yovelive es aaxloebs evrokavSirs Tavis
mosaxleobasTan. dRes kavSiris moqalaqeoba gansazRvrulia xelSekrulebaSi, romelic adgens: `TiToeuli adamiani, romelic wevri saxelmwifos moqalaqea, warmoadgens evrokavSiris moqalaqes. evrokavSiris moqalaqeoba ki ar
Caanacvlebs, aramed daemateba qveynis
moqalaqeobas”.
III. ZiriTadi uflebebi
amsterdamis xelSekrulebam, romelic 1999
wels Sevida ZalaSi, ganamtkica ZiriTadi
uflebebis cneba. am xelSekrulebis safuZvelze SemoRebuli iqna procedura
evrokavSiris im qveynis winaaRmdeg zomebis misaRebad, romelic arRvevs Tavis
moqalaqeTa ZiriTad uflebebs. garda
amisa, xelSekrulebam gaafarTova diskriminaciis akrZalvis principi, romelic
amJamad vrceldeba ara marto moqalaqeobis, aramed sqesis, rasis, religiis, asakisa da seqsualuri orientaciis niSniT
diskriminaciaze.
41
da bolos, amsterdamis xelSekrulebis
safuZvelze gaumjobesda evrokavSiris
gamWvirvalobis politika da moqalaqeebisTvis ufro xelmisawvdomi gaxda evrokavSiris institutebis oficialuri
dokumentacia.
moqalaqeTa uflebebis mimarT nakisri
valdebuleba evrokavSirma kidev erTxel
daadastura 2000 wlis dekemberSi, nicaSi,
ZiriTadi uflebebis Sesaxeb evrokavSiris qartiis sazeimo gamoqveynebiT. es
qartia SeimuSava konventma, romelSic
Sediodnen wevr saxelmwifoTa parlamentebis wevrebi, evroparlamentis wevrebi,
erovnuli mTavrobebis warmomadgenlebi da evrokomisiis wevri. qartiis eqvs
TavSi, romelTac ewodebaT `Rirseba”,
`Tavisuflebebi”, `Tanasworoba”, `solidaroba”, `moqalaqeTa uflebebi” da `marTlmsajuleba” da romlebic 54 muxlisgan
Sedgeba, Camoyalibebulia evrokavSiris
ZiriTadi faseulobebi da evrokavSiris
moqalaqeTa samoqalaqo, politikuri,
ekominomikuri da socialuri uflebebi.
qartiis dasawyisSi mocemuli muxlebis Temaa adamianis Rirseba, sicocxlis
ufleba,
`adamianis
xelSeuxeblobis”
ufleba da azris gamoxatvisa da sindisis Tavisuflebis ufleba. solidarobis
Sesaxeb TavSi axleburi saxiT Sesuli
socialuri da ekonomikuri uflebebi,
rogoric aris:
• gaficvis ufleba;
• mSromelTa ufleba, miiRon informacia da gaiaron konsultaciebi;
• ojaxuri da profesiuli cxovrebis
SeTavsebis ufleba;
• janmrTelobis dacvis, socialuri
uzrunvelyofisa da socialuri daxmarebis ufleba evrokavSiris masStabiT.
qartia xels uwyobs qalebisa da mamakacebis Tanasworobas da amkvidrebs iseT
uflebebs, rogoricaa monacemTa dacva,
adamianis klonirebis akrZalva, garemos dacvis ufleba, bavSvTa da moxucTa
uflebebi da kargi marTvis ufleba.
IV. evropa niSnavs ganaTlebas da kulturas
SeuZlebelia
erTi
mTlianisadmi
kuTvnilebisa da saerTo bed-iRblis
gaziarebis grZnobis xelovnurad Seqmna. is
mxolod saerTo kulturulma cnobierebam SeiZleba warmoSvas. swored amitom
aris dRes saWiro, rom evropam koncentrireba moaxdinos ara marto ekonomi-
42
kaze, aramed ganaTlebaze, moqalaqeobasa
da kulturaze.
am mimarTulebis erT-erTi elementia
evrokavSiris ganaTlebisa da treningis
programebi. gacvliTi programebi saSualebas aZlevs studentebs, wavidnen sazRvargareT, miiRon monawileoba sxvadasxva
qveynis erTobliv saskolo RonisZiebebSi,
Seiswavlon ucxo enebi da a.S. skolebisa da ganaTlebis sistemis organizebisa
da saskolo programebis Sesaxeb gadawyvetilebis miReba saxelmwifo an adgilobriv doneebze xdeba.
kulturis sferoSi evrokavSiris programebi `kultura” da `media” iZlevian
sxvadasxva qveynis programebis avtorebis, promouterebis, mauwyeblebisa da
xelovnebis
muSakebis
TanamSromlobis SesaZleblobas. isini xels uwyoben
ufro meti satelevizio programebisa da
filmebis Seqmnas, rac aRadgens balanss
evropul da amerikul warmoebas Soris.
V. ombudsmeni
ufleba
da
peticiis
Setanis
Tavis
xalxTan
evrokavSiris
daaxloebis mizniT evrokavSiris Sesaxeb
xelSekrulebiT SemoRebuli iqna saxalxo
damcvelis – ombudsmenis Tanamdeboba. evroparlamenti niSnavs ombudsmens, romelsac es Tanamdeboba parlamentis funqcionirebis mTeli xnis ganmavlobaSi ukavia. ombudsmenis movaleobaa, Seiswavlos
evrokavSiris institutebisa da uwyebebis
winaaRmdeg aRZruli saCivrebi. saCivris
Setana SeuZlia evrokavSiris nebismier
moqalaqes da nebismier adamians, romelic cxovrobs, an organizacias, romelic
mdebareobs evrokavSiris nebismier wevr
qveyanaSi.
ombudsmeni cdilobs, mSvidobiani gziT
moagvaros urTierToba mosarCelesa da
institutsa Tu uwyebas Soris.
moqalaqeebisa da evrokavSiris institutebis damakavSirebeli meore mniSvnelovani saSualebaa wevr qveynebSi
mcxovrebi nebismieri adamianis ufleba,
waradginos peticia evroparlamentSi
VI. moqalaqeTa monawileoba
evrokavSiris cxovrebaSi
`moqalaqeTa evropis” cneba axalia. ukve
arsebobs garkveuli simboloebi, romlebic evropul erTobas gamoxatavs: ev-
sfero
evrokavSiris
programis
dasaxeleba
miznebi
saskolo
ganaTleba
Comenius
evrokavSirSi skolis
moswavleTa 5% monawileobas
miiRebs erTobliv
saganmanaTleblo RonisZiebebSi.
umaRlesi
ganTleba
Erasmus
sami milioni studenti
SeZlebs swavlas umaRles
saswavleblebSi sazRvargareT.
profesiuli
momzadeba
Leonardo da Vinci
yovel wels 80 000 adamians
eqneba saSualeba, evropis
sxva qveynebis kompaniebsa da
treningis centrebSi gaiaros
treningi.
zrdasrul
adamianTa
ganaTleba
Grundtvig
yovel wels 7 000 adamians
eqneba saSualeba, miiRos
ganaTleba sazRvargareT.
evropuli
integraciis
kvleva
Jean Monnet
evropuli integraciis
sakiTxebze akademiuri kvlevisa
da swavlebis xelSewyoba.
ropuli pasporti (xmarebaSia 1985 wlidan), evropuli himni (beThovenis `oda
sixaruls”) da evropuli droSa (lurj
fonze wreze ganlagebuli 12 oqrosferi
varskvlavi). 1996 wlidan evrokavSiris
yvela qveyanaSi uSveben evropul marTvis mowmobebs; evrokavSirs aqvs devizi:
`mravalferovnebiT gaerTianebulni”, xolo
9 maiss `evropis dRe” aRiniSneba.
1979 wlidan evroparlaments irCeven
pirdapiri arCevnebis gziT da sayovelTao saarCevno uflebis gamoyenebiT, rac
evropuli integraciis process ufro met
demokratiulobas sZens, ukavSirebs ra mas
uSualod xalxis nebas. evropa SeiZleba
kidev ufro demokratiuli gaxdes, Tu
igi gazrdis parlamentis uflebamosilebas. amisaTvis saWiroa evropuli politikuri partiebis Camoyalibeba da arasamTavrobo da nebayoflobiT safuZvelze
momuSave sxva organizaciebis daxmarebiT Cveulebrivi moqalaqeebis CarTva
evrokavSiris politikis SemuSavebis procesSi.
evropa: 12 gakveTili
evrokavSiris programebi xangrZlivi swavlisaTvis: savaraudo monacemebi
2007-13 wlebSi gansaxorcielebeli programebisTvis
momsaxurebis evroSi ganfaseba saSualebas
aZlevs momxmareblebs, uSualod Seadaron
erTmaneTs sxvadasxva qveyanaSi arsebuli
fasebi. Sengenis SeTanxmebis (romelsac
droTa ganmavlobaSi evrokavSiris yvela
qveyanam unda moaweros xeli) safuZvelze
evrokavSiris qveynebis umetesobaSi gauqmebulia sasazRvro Semowmeba da es moqalaqeebSi aRvivebs grZnobas, rom isini
miekuTvnebian erTian geografiul sivrces.
`Cven ar vaaxloebT erTmaneTs qveynebs,
Cven xalxebs vaerTianebT”, _ Tqva 1952
wels Jan monem. evrokavSiris Sesaxeb
sazogadoebis codnis amaRleba da mis
saqmianobaSi moqalaqeTa CarTva evrokavSiris institutebis winaSe arsebul erTerT yvelaze did amocanad rCeba.
2002 wlidan evros banknotebisa da monetebis gamoyenebas udidesi fsiqologiuri
Sedegebi mohyva. evrokavSiris moqalaqeTa
or mesamedze mets piradi biujeti da danazogebi dRes evroSi aqvs. saqonlisa da
43
.10. Freedom, security and justice
10. Tavisufleba,
usafrTxoeba da
marTlmsajuleba
44
evropis moqalaqeebs ufleba aqvT, evrokavSiris mTels teritoriaze icxovron mSvidobian garemoSi, devnisa da
Zaladobis SiSis gareSe. magram evropelebisTvis erT-erTi umTavresi problema
saerTaSoriso danaSauli da terorizmia.
evropuli gaerTianebis Camoyalibebis
Sesaxeb xelSekruleba ar iTvaliswinebda
marTlmsajulebisa da Sinagani saqmeebis
sferoSi integracias. Tumca droTa ganmavlobaSi naTeli gaxda, rom gadaadgilebis Tavisuflebis paralelurad yvela adamianisTvis evrokavSiris mTels
teritoriaze erTnairi dacva da marTlmsajulebis xelmisawvdomoba unda
yofiliyo uzrunvelyofili. ase rom
wlebis manZilze, erTian evropul aqtSi,
evrokavSiris Sesaxeb (maastrixtis) da
amsterdamis xelSekrulebebSi cvlilebebis SetaniT TandaTanobiT iqmneboda
Tavisuflebis, usafrTxoebisa da marTlmsajulebis sivrce.
I. Tavisufali gadaadgileba
evrokavSirSi moqalaqeTa Tavisufali
gadaadgileba wevri qveynebis mTavrobebis winaSe usafrTxoebasTan dakavSirebul
sakiTxebs wamoWris, vinaidan isini aRar
akontroleben Sida sazRvrebs. amitom
saWiroa evrokavSiris gare sazRvrebis
kontrolisTvis usafrTxoebis damatebiTi zomebis miReba. garda amisa, vinaidan
Sida sazRvrebze Tavisufali gadaadgilebis uflebis borotad gamoyeneba
kriminalebsac SeuZliaT, wevr saxelmwifoTa policiis Zalebma da sasamarTlo
organoebma unda iTanamSromlon amis
winaaRmdeg sabrZolvelad.
erT-erTi yvelaze mniSvnelovani movlena
evrokavSirSi mgzavrobis gamartivebis
xelSesawyobad moxda 1985 wels, rodesac
belgiis, safrangeTis, germaniis, luqsem-
evropa: 12 gakveTili
• evrokavSiris wevr qveynebs Soris Sida sazRvrebis gaxsna
Zalze kargia Cveulebrivi moqalaqeebisTvis – es maT sasazRvro kontrolis gareSe, Tavisufali gadaadgilebis
saSualebas aZlevs.
• Tumca evrokavSiris teritoriaze Tavisufali gadaadgilebis paralelurad evrokavSiris gareTa sazRvrebze unda gamkacrdes kontroli adamianebiT trefikingTan, narkotikebiT
vaWrobasTan, organizebul danaSaulTan, ukanono imigraciasa da terorizmTan qmediTi brZolis mizniT.
• evrokavSiris qveynebi TanamSromloben sazogadoebrivi
wesrigis damyarebisa da marTlmsajulebis sferoSi, raTa
evropa gaxdes ufro daculi da usafrTxo.
burgisa da niderlandebis mTavrobebma
xeli moaweres SeTanxmebas luqsemburgis
patara sasazRvro qalaq SengenSi. isini
SeTanxmdnen,
gaeuqmebinaT
nebismieri
pirisaTvis, moqalaqeobis miuxedavad,
mgzavrobaze dawesebuli yvela saxis kontroli maT saerTo sazRvrebze, moexdinaT maT mosazRvre, evrokavSiris arawevr
qveynebTan saziaro sazRvrebze kontrolis RonisZiebebis harmonizeba da SemoeRoT vizebTan dakavSirebuli saerTo
politika. am gziT maT Seqmnes sivrce Sida
sazRvrebis gareSe _ Sengenis sivrce.
amis Semdeg Sengenis SeTanxmeba da mis
safuZvelze Seqmnili kanonmdebloba evrokavSiris xelSekrulebaTa ganuyofeli
nawili gaxda da Sengenis sivrce TandaTanobiT gafarTovda. 2006 wlisaTvis Sengenis SeTanxmebiT dadgenil wesebs srulad asrulebs evrokavSiris 13 qveyana
(avstria, belgia, germania, dania, espaneTi, italia, luqsemburgi, niderlandebi,
portugalia, saberZneTi, safrangeTi, fineTi da SvedeTi), evrokavSiris arawevr
or qveyanasTan - islandiasa da norvegiasTan erTad.
2004 wels, rodesac evrokavSirs 10 axali qveyana SemouerTda, maT 7 wlis vada
miecaT, raTa daekmayofilebinaT Sengenis
wevrobisaTvis aucilebeli kriteriumebi.
II. TavSesafris miniWebisa da imigraciis
politika
evropa amayobs Tavisi humanuri tradiciiT – keTili nebiT, miiRos ucxo qveynebis moqalaqeebi da TavSesafari misces
ltolvilebs, romelTac sxvadasxva safrTxe da devna emuqrebaT. dRes evrokavSiris saxelmwifoTa mTavrobebis winaSe
dgas problema _ rogor gadaWran legaluri da aralegaluri emigrantebis
sul ufro mzardi raodenobis miRebis
45
© IOM
trefikingis msxverplni daucveli da susti adamianebi xdebian. maT dasaxmareblad
policiis saerTaSoriso TanamSromlobaa saWiro.
sakiTxi teritoriaze, sadac aRar arsebobs Sida sazRvrebi.
evrokavSiris wevr saxelmwifoTa mTavrobebi SeTanxmdnen, moexdinaT sakuTari wesebis harmonizeba imisaTvis, rom
SesaZlebeli gamxdariyo TavSesafaris
miRebis Sesaxeb ganacxadebis damuSaveba
mTeli evrokavSiris masStabiT aRiarebuli ZiriTadi principebis Sesabamisad.
1999 wels maT miznad daisaxes, mieRoT
TavSesafris miniWebis saerTo procedura da yvela im adamianisTvis, vinc
TavSesafars
miiRebda
evrokavSirSi,
Tanaswori statusis miniWeba. SemoRebuli
iqna garkveuli teqnikuri normebi,
rogoric aris minimaluri standartebi
TavSesafris miRebis msurvelTaTvis da
maTTvis ltolvilis statusis miniWebisaTvis.
daarsda ltolvilTa evropuli fondi
weliwadSi 114 milioni evros biujetiT.
wevr saxelmwifoTa mTavrobebs Soris
aseTi farTomasStabiani TanamSromlobis
miuxedavad,
evrokavSiris TavSesafris
miniWebisa da imigraciis srulyofili
politika jer kidev ar aris damkvidrebuli.
46
III. saerTaSoriso danaSaulTan da
terorizmTan brZola
TavSesafris miniWebisa da imigraciis
politika rom aamoqmedos, evrokavSirs
unda hqondes migraciis marTvis qmediTi
sistema, romlis farglebSic moxdeba gare
sazRvrebis kontroli da aralegaluri
imigraciis Tavidan acileba. saWiroa
koordinirebuli brZola im kriminaluri dajgufebebis winaaRmdeg, romlebic
trefikingis qsels ganageben da eqspluatacias uweven daucvel adamianebs, gansakuTrebiT qalebsa da bavSvebs.
organizebuli danaSauli ufro da ufro
ikrebs Zalas da regularulad iyenebs
evropul an saerTaSoriso qselebs Tavisi
saqmianobisTvis. bolo drois movlenebma
gvaCvena, rom terorizms SeuZlia sastik
ieriSze gadavides msoflios nebismier
adgilas.
swored amis gamo Camoyalibda Sengenis
sainformacio sistema. es aris monacemTa
kompleqsuri baza, romelic saSualebas
kriminalebis dakavebis saukeTeso saSualeba ukanono gziT mopovebuli maTi
SemosavlebisTvisTvis Tvalis midevneba.
am da Mkriminaluri da teroristuli organizaciebis dafinansebis Semcirebis mizniT evrokavSirma miiRo fulis gaTeTrebis winaaRmdeg mimarTuli kanondebloba.
Zalovan struqturebs Soris TanamSromlobis sferoSi bolo wlebis udidesi
miRweva iyo `evropolis” Seqmna. `evropoli” evrokavSiris organizaciaa, romlis
Stabbina haagaSia. misi TanamSromlebi
policiisa da sabaJos warmomadgenlebi
arian. `evropoli” mravali saxis saerTaSoriso danaSauls ebrZvis: narkotikebis
gavrcelebas, moparuli avtomanqanebiT
vaWrobas, adamianebiT trefikingsa da
aralegaluri imigraciis qselebs, qalebisa da bavSvebis seqsualur eqspluatacias,
pornografias, falsificirebas, radioaqtiuli da atomuri masalebis trefikings,
terorizms, fulis gaTeTrebas da evros
falsificirebas.
isaxavs miznad.
saerTaSoriso danaSauli da terorizmi
ar cnoben erovnul sazRvrebs. es niSnavs, rom saWiroa sisxlis samarTlis
sferoSi evrokavSiris saerTo politikis
SemoReba, vinaidan sxvadasxva qveynis
sasamarTloebs Soris TanamSromlobas
SeiZleba xeli SeuSalos sisxlis samarTlis zogierTi qmedebis gansxvavebulma
ganmartebebma, romlebic am qveynebSia
miRebuli. mizans warmoadgens evrokavSirisTvis terorizmTan brZolis saerTo
bazis Seqmna, raTa misi moqalaqeebisTvis
garantirebuli iyos dacvis maRali done
da xeli Seewyos saerTaSoriso TanamSromlobas am sferoSi.
evropa: 12 gakveTili
aZlevs policiasa da sasasamarTlo organoebs, gauziaron erTmaneTs informacia im adamianTa Sesaxeb, romelTa mimarT
aRZrulia sisxlis samarTlis saqme an
gacemulia maTi eqstradiciis moTxovna,
aseve moparuli qonebis – magaliTad, avtomanqanebis an xelovnebis nimuSebis _
Sesaxeb.
samoqalaqo samarTlis sferoSi evrokavSirma miiRo kanonmdebloba sasamarTlo
dadgenilebebis
gamoyenebis
xelSesawyobad im saqmeebSi, romlebic sxvadasxva
qveyanas moicavs da exeba gayras, meuRleTa dacalkevebas, bavSvze meurveobasa da
aRzrdas, raTa erT qveyanaSi miRebuli
sasamarTlo ganaCeni misaRebi iyos meore
qveyanaSic. evrokavSirma SemoiRo yvela
qveynisaTvis saerTo procedurebi, raTa
saqmeebSi, romlebic sxvadasxva qveyanas
moicavs, gaemartivebina da daeCqarebina
regulireba mcire da gausaCivrebeli
samoqalaqo sarCelebisa, rogoric aris,
magaliTad, valis moTxovna da gakotreba.
IV. `evropuli marTlmsajulebis sivrcisaken”
amJamad evrokavSirSi erTmaneTis gverdiT bevri sxvadasxva sasamarTlo sistema
arsebobs – yovel qveyanas Tavisi sistema aqvs. Tu evrokavSirs surs, rom misma
mosaxleobam marTlmsajulebis erTiani
koncefcia miiRos, misma sasamarTlo
sistemam ki ar unda gaarTulos, aramed
gaartivos moqalaqeTa yoveldRiuri cxovreba.
nayofieri
TanamSromlobis
yvelaze
TvalsaCino magaliTi am sferoSi `evrojastis” mier Catarebuli samuSaoa. `evrojasti” centraluri sakoordinacio
struqturaa, romelic 2003 wels haagaSi
daarsda. misi mizania, saSualeba misces
erovnul sagamoZiebo da prokuraturis
organoebs, iTanamSromlon sisxlis samarTlis gamoZiebaSi, romelic evrokavSiris
ramdenime qveyanas moicavs.
evropuli dapatimrebis orderi 2004
wlis ianvridan moqmedebs da eqstradiciis xangrZlivi procedurebis Secvlas
47
11 . evrokavSiri
msoflio arenaze
48
ekonomikis, vaWrobisa da savaluto
TvalsazrisiT evrokavSiri msoflioSi
mniSvnelovani Zala gaxda. miuxedavad
amisa, zogierTebi evrokavSirs axasiaTeben, rogorc ekonomikur gigants, magram
politikur jujas. es didi gadaWarbebaa.
evrokavSirs didi gavlena aqvs saerTaSoriso organizaciebze, magaliTad, vaWrobis msoflio organizaciasa da gaerTianebuli erebis organizaciis specializebul uwyebebze, aseve garemos dacvisa
da ganviTarebis sakiTxebTan dakavSirebiT mowveul msoflio samitebze.
da mainc, evrokavSirsa da mis wevr qveynebs diplomatiuri da politikuri TvalsazrisiT namdvilad grZeli gza aqvT
gasavleli, sanam isini SeZleben erTxmad
ilaparakon ZiriTadi msoflio problemebis _ mSvidobisa da stabilurobis,
amerikis SeerTebul StatebTan urTierTobis, terorizmis, axlo aRmosavleTisa
da gaerTianebuli erebis organizaciis
uSiSroebis sabWos rolis Sesaxeb. rac
mTavaria, erovnuli suverenobis arsebiTi
elementi _ Tavdacvis sistemebi _ rCeba
erovnuli mTavrobebis xelSi, romlebic
sxvadasxva aliansSi, magaliTad, nato-Si
arian gaerTianebulni.
I. Tavdacvis saerTo politika
evrokavSiris ZiriTad amocanebs Tavdacvis sferoSi gansazRvraven maastrixtis (1992), amsterdamis (1997) da nicis
(2001) xelSekrulebebis safuZvelze SemoRebuli saerTo sagareo da uSiSroebis politika da evropis uSiSroebisa da
Tavdacvis politika. amasTan dakavSirebiT evrokavSirma SeimuSava Tavisi `meore
burji”, romlis politikac ganisazRvreba mTavrobebs Soris SeTanxmebiT da
romelSic evrokomisia da evroparlamenti mxolod mcired rols asruleben.
am sferoSi gadawyvetilebebis miReba
xdeba konsensusis safuZvelze, Tumca
calkeul wevr saxelmwifoebs SeuZliaT
Tavi Seikavon.
evropa: 12 gakveTili
• evrokavSirs meti gavlena aqvs msoflio arenaze, rodesac
saerTaSoriso saqmeebSi Tavisi wevri saxelmwifoebis saxeliT
erTxmad laparakobs. amis kargi magaliTia molaparakebebi
vaWrobis sferoSi.
• Tavdacvis sferoSi TiToeuli qveyana inarCunebs suverenitets,
miuxedavad imisa, natos wevria is Tu neitraluria. Tumca
evrokavSiris wevri saxelmwifoebi aviTareben TanamSromlobas
samxedro sferoSi samSvidobo misiebis sawarmoeblad.
• istoriuli da geografiuli siaxlovis gamo samxreTi
xmelTaSuazRvispireTi da afrika arian is regionebi,
romlebsac evrokavSiri did yuradRebas uTmobs (ganviTarebis
sferoSi daxmarebis politika, savaWro prioritetebi, sakvebi
produqtebiT daxmareba da adamianis uflebebi).
(a) 2006 wlis politikuri da strategiuli foni
damTavrda naxevar saukuneze metxans mimdinare civi omi – ruseTs axali orientacia aqvs aRebuli da yofili komunisturi
qveynebi nato-s da evrokavSirs TiTqmis
erTdroulad SeuerTdnen. evropis kontinenti mSvidobiani gziT erTiandeba da
evropis qveynebi erToblivad ibrZvian
saerTaSoriso danaSaulis, adamianebiT
trefikingis, aralegaluri imigraciisa
da fulis gaTeTrebis winaaRmdeg.
gafarToebulma evrokavSirma daaarsa
partniorobis struqtura Tavis mezoblebTan, romelTagan zogierTs evrokavSirSi gawevrianebis saSualovadiani
perspeqtiva aqvT.
amerikis SeerTebulma Statebma Tanxmoba
ganacxada, rom samxedro qmedebebSi, romlebSic amerikelebi ar monawileoben, evropas SeuZlia gamoiyenos nato-s materialur-teqnikuri SesaZleblobebi – misi
dazverva, komunikaciebi, sameTauro SesaZleblobebi da satransporto saSualebebi.
2001 wlis 11 seqtembers niu-iorksa da
vaSingtonze ganxorcielebulma teroristulma aqtma, 2004 wels madridis da 2005
wels londonis dabombvam didi dartyma
miayena msoflios da Zireulad Secvala
strategiuli foni. evropis qveynebma
ufro mWidrod unda iTanamSromlon,
raTa moiZion informacia, romelic xels
Seuwyobs teroristebisa da maTi mfarvelebis mxridan Semdgomi Setevebis Tavidan
acilebas. dRes TanamSromloba amerikis
SeerTebul StatebTan da yvela im qveyanasTan, romelic demokratiisa da adamianis uflebebis damkvidrebisTvis iRvwis,
49
© EC
daxmarebis gaweva rTul dros - evrokavSiris samxedro pirebi daxmarebas uweven
mSvidobis aRdgenas kongoSi.
scildeba tradiciuli TavdacviTi aliansebis farglebs.
misiebis, samSvidobo operaciebisa da
krizisebis mosagvarebeli sxva qmedebebis
Casatareblad.
b) xelSesaxebi miRwevebi usafrTxoebisa da Tavadacvis sferoSi
vinaidan samxedro teqnologia sul ufro
ixveweba da Zvirdeba, evrokavSiris wevr
saxelmwifoTa mTavrobebs miaCniaT, rom
aucilebelia SeiaraRebis erToblivad
warmoeba. garda amisa, Tu maTma SeiaraRebulma Zalebma erToblivi misiebi unda
ganaxorcielon, maT unda Seqmnan qseluri sistemebi da sakmarisad standartizebuli teqnika. 2003 wels TesalonikSi
evropulma sabWom miiRo gadawyvetileba
evropis Tavdacvis uwyebis daarsebis Sesaxeb.
amsterdamis xelSekrulebis safuZvelze
evrokavSiris saerTo sagareo da usafrTxoebis politikis sakiTxebSi pirvel
umaRles warmomadgenlad 1999 wels xavier solana dainiSna.
evropis usafrTxoebisa da Tavdacvis
politikis damkvidrebis amocanis farglebSi evrokavSiris wevrma saxelmwifoebma specifikuri mizani daisaxes. es aris
sazRvao da sahaero Zalebis daxmarebiT
swrafi reagirebis SenaerTis ganlagebisa
da erTi wlis ganmavlobaSi misi uzrunvelyofis SesaZleblobis Seqmna. aRniSnuli swrafi reagirebis SenaerTi ar iqneba
namdvili evropuli jari. masSi Sevlen arsebuli erovnuli SeiaraTebuli Zalebis
piradi Semadgenlobis warmomadgenlebi.
Tumca sabWos daqvemdebarebaSi myofi
da briuselSi ganlagebuli politikuri
da uSiSroebis komitetis, evrokavSiris
samxedro komitetisa da evrokavSiris
samxedro Stabis Camoyalibebis Semdeg
kavSirs gauCnda politikuri da samxedro
Zala Tavisi miznebis gansaxorcieleblad:
evropis farglebs gareT humanitaruli
50
2003 wlidan evrokavSirma ganaxorciela mTeli rigi samSvidobo da krizisis
mogvarebisaTvis aucilebeli misiebisa.
maT Soris yvelaze mniSvnelovani misia
Catarda 2004 wlis dekemberSi, bosniasa
da hercegovinaSi, sadac evrokavSiris
7000 kacianma jarma (EUFOR) Secvala
nato-s samSvidobo jarebi.
II. mTeli msofliosaTvis misawvdomi
savaWro politika
evrokavSiri mxars uWers vaWrobis msoflio organizaciis wesebze dafuZnebul
retuli savaWro SeTanxmebebi Tavis
ZiriTad savaWro partniorebTan - industriul qveynebTan, magaliTad, amerikis SeerTebul Statebsa da iaponiasTan.
maTTan savaWro urTierTobebi regulirdeba vaWrobis msoflio organizaciis
meqanizmebze dayrdnobiT. SeerTebuli
Statebi da evrokavSiri cdiloben, ganaviTaron Tanasworobasa da partniorobaze damyarebuli urTierTobebi. magram
evrokavSiris qveynebi yovelTvis ver
Tanxmdebian imis Taobaze, Tu ra tipis
diplomatiuri, politikuri da samxedro
kavSirebi daamyaron StatebTan.
evrokavSiris saavaWro politika mWidrod aris dakavSirebuli misi ganviTarebis politikasTan. upiratesi xelSewyobis
reJimis zogadi sistemis safuZvelze evrokavSirma ganviTarebadi da gardamaval
etapze myofi qveynebidan Semosul
produqcias Tavis bazarze daubegravi
da dabali fasebiT Sesvlis neba darTo.
msoflios
yvelaze Rarib 49 qveyanas
kidev ufro didi SeRavaTi eZleva. 2001
wels wamowyebuli programis farglebSi
mTeli maTi eqsporti, garda iaraRisa, evrokavSiris bazarze daubegravi Sesvlis
uflebiT sargeblobs.
evrokavSiri afarToebs savaWro urTierTobebs axal partniorebTan msoflios
sxva nawilebSi, dawyebuli CineTiT da
indoeTiT da damTavrebuli centraluri
da samxreT amerikis qveynebiT. am qveynebTan savaWro SeTanxmebebi teqnikur da
kulturul TanamSromlobasac moicavs.
evrokavSirs
ar
gaaCnia
konk-
III. urTierToba evrokavSirsa da xmelTaSuazRvispira qveynebs Soris
geografiuli mdebareobis, istoriulkulturuli kavSirebis da amJamindeli
da momavali migraciis gamo xmelTaSua
zRvis samxreT sanapiros qveynebi gan-
© Reuters
Tumca
evropa: 12 gakveTili
sistemas, romelic uzrunvelyofs saerTaSoriso vaWrobis warmoebis kanonierebasa
da gamWvirvalobas. vaWrobis msoflio
organizacia adgens pirobebs, romelTa
Tanaxmad misi wevrebs SeuZliaT Tavi daicvan arakeTilsindisieri praqtikisgan,
magaliTad, dampingisgan (saqonlis gayidvisgan mis Rirebulebaze dabal fasSi),
rasac eqsportiorebi mimarTaven xolme
konkurentebTan sabrZolvelad. vaWrobis
msoflio organizacia aseve uzrunvelyofs or an met savaWro partniors Soris
arsebuli davis mogvarebisaTvis saWiro
proceduras.
Rvino evrokavSiris erT-erTi ZiriTadi saeqsporto produqtia, romelsac is Tavis
udides savaWro partniorTan - amerikis SeerTebul StatebTan - gzavnis.
51
sakuTrebuli mniSvnelobis partniorebs
warmodgenen. swored amitom aris, rom
evrokavSiri tradiciulad atarebs regionuli integraciis politikas.
1995
wlis
noemberSi,
barselonaSi
Catarebul konferenciaze, romelsac
eswrebodnen evrokavSiris yvela wevri
qveyana da xmelTaSuazRvipira qveynebi
(albaneTis, libanis da yofili iugoslaviis qveynebis gamoklebiT), evrokavSirma safuZveli Cauyara axal partniorobas evrokavSirsa da xmelTaSuazRvispira qveynebs Soris. konferenciaze
gamoikveTa axali partniorobis monaxazi,
romelic moicavda:
politikur
dialogs
monawile
qveynebs Soris da partniorobas
uSiSroebis sferoSi, rac daemyareba
SeiaraRebis kontrolis meqanizmebsa
da konfliqtebis mSvidobiani gziT
mogvarebas;
•
or regions Soris savaWro da ekonomikuri urTierTobebis ganviTarebas: am procesSi gadamwyveti adgili
ukavia 2010 wlisaTvis evrokavSirisa
da
xmelTaSuazRvispira
qveynebis Tavisufali vaWrobis sivrcis
daarsebas;
•
socialur da kulturul sferoebSi
partniorobas.
© EC
•
2000–06 wlebSi evrokavSirma 5,3 miliardi
evros finansuri daxmareba gauwia xmelTaSuazRvispira qveynebs. 2007-13 wlebis
sabiujeto periodSi evropis samezoblo
da partniorobis politika Seerwymeba
damoukidebeli daxmarebis programas
xmelTaSuazRvispira qveynebisa da yofili sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg warmoSobili sxva mezobeli qveynebisaTvis.
yvela adamianis sufTa wyliT uzrunvelyofa evrokavSiris prioritetia.
52
evropasa da saharis samxreTiT mdebare
afrikul qveynebs Soris urTierTobas
didi xnis istoria aqvs. 1957 wels romSi
dadebuli xelSekrulebis Tanaxmad, maSindeli koloniebi da wevri qveynebis
teritoriebi gaxdnen evropuli gaerTianebis mokavSireebi. dekolonizaciis
proocesma, romelic 1960-iani wlebis
damdegs daiwyo, es kavSiri sxva tipis _
suverenul qveynebs Soris arsebul kavSirad gadaaqcia.
kotonus SeTanxmebiT, romelsac 2000
wels beninis dedaqalaq kotonuSi moewera xeli, axali etapi daiwyo evrokavSiris ganviTarebis politikaSi. evrokavSirsa da afrikis, karibis zRvisa da wynari okeanis auzis qveynebs Soris dadebuli es SeTanxmeba yvelaze ambiciuri
da Sorsmimavali SeTanxmebaa vaWrobisa
da daxmarebis sferoebSi, rac ki odesme
gaformebula ganviTarebul da ganviTarebad qveynebs Soris. es SeTanxmeba
efuZneboda 1975 wels togos dedaqalaq
lomeSi xelmoweril lomes konvencias da
SemdgomSi regularulad xdeboda misi
ganaxleba.
maTi urTierTobebis ganmtkiceba da gamravalferovneba solidarobisa da saerTo
interesebis gaTvaliswinebiT”.
axali SeTanxmeba bevrad ufro mravlismomcvelia, vidre wina SeTanxmebebi,
vinaidan am SeTanxmebiT gaTvaliswinebuli savaWro urTierTobebi bazris misawvdomobasTan SedarebiT (romlebsac
wina SeTanxmebebi iTvaliswinebda) ufro
masStaburi gaxda. is aseve moicavs adamianTa uflebebis darRvevis winaaRmdeg
axali procedurebis danergvas.
evrokavSirma SemoiRo specialuri savaWro
SeRavaTebi yvelaze naklebad ganviTarebuli qveynebisaTvis, romelTagan 39-ma
xeli moawera kotonus SeTanxmebas. 2005
wlidan maT saSualeba aqvT, evrokavSirSi
praqtikulad nebismieri saxis produqtis eqsporti sabaJo gadasaxadis gareSe
awarmoon. evropuli ganviTarebis fondi
afinansebs afrikis, karibis zRvisa da
wynari okeanis auzis qveynebis daxmarebis
programebs, raSic weliwadSi oridan sam
miliard evromde ixdis.
evropa: 12 gakveTili
IV. afrika
vaWrobisa da daxmarebis sferoebSi am
farTo SeTanxmebis ZiriTadi mizani
igivea, rac lomes konvenciisa: `afrikis,
karibis zRvisa da wynari okeanis auzis
qveynebis ekonomikuri, kulturuli da
socialuri ganviTarebis xelSewyoba da
evrokavSirTan da mis wevr qveynebTan
53
12. rogori momavali elis
evrokavSirs?
54
`mova dRe, rodesac yvela eri am kontinentze, Tavisi ganmasxvavebeli Tvisebebisa
Tu gansakuTrebuli individualurobis
dakargvis gareSe, aiTqvifeba erTmaneTSi. isini Seqmnian ufro maRali safexuris erTobas da Camoyalibdebian evropul saZmod. mova dRe, rodesac brZolis
erTaderTi veli iqneba konkurentuli
ideebis gaclis adgili. mova dRe, rodesac tyviebi da Wurvebi saarCevno xmebiT
Seicvleba.”
es winaswarmetyveluri sityvebi 1849 wels
viqtor hiugom warmoTqva, magram am utopiuri winaswarmetyvelebis sinamdviled
qcevas saukuneze meti dro dasWirda. am
drois ganmavlobaSi evropaSi momxdarma
orma msoflio omma da uTvalavma konfliqtma milionobiT adamiani imsxverpla. iseTi droc movida, rodesac TiTqos
yvela imedi gaqra. dRes 21-e saukunis
pirveli aTwleuli gvTavazobs naTel
momavals, magram evropisaTvis mas axali
sirTuleebi da gamowvevebic moaqvs.
kavSiris mniSvnelovani gafarToeba ukve
dawyebulia. rogorc erT-erTi axali
wevri qveynis politikosma Tqva, `evropam
rogorc iqna moaxerxa sakuTari istoriis sakuTar geografiasTan SeTavseba.”
evrokavSiri momavalSic gaagrZelebs
axali qveynebis SemoerTebas. amasobaSi
mis liderebs, romlebic yuradRebiT usmenen sazogadoebriv azrs, mouwevT gadawyviton, Tu sad gaavlon kavSiris geografiuli, politikuri da kulturuli
sazRvrebi.
evrokavSiri aris paqti suverenul saxelmwifoTa Soris, romlebmac gadawyvites,
gaeziarebinaT saerTo bedi da daeTmoT
sakuTari suverenulobis mniSvnelovani
wili. es moicavs iseT sakiTxebs, rac evropelebs yvelaze metad awuxebT: mSvidobas,
ekonomikur da fizikur keTildReobas,
evropa: 12 gakveTili
• evropuli integracia gagrZeldeba im sferoebSi, romlebSic
wevr qveynebs miaCniaT, rom sasargebloa erToblivi
muSaoba
evrokavSiris
tradiciul
CarCoebSi
(iseT
sakiTxebSi, rogoric aris vaWroba, globalizacia, erTiani
bazari, regionuli da socialuri ganviTareba, kvleva da
ganviTareba, ekonomikuri zrdisa da samuSao adgilebis
daarsebis xelSemwyobi zomebi da mravali sxva).
• gagrZeldeba instituciuri procesi im wesebis ganaxlebisa,
romlebic aregulirebs wevr qveynebsa da evrokavSirs da
evrokavSirsa da mis moqalaqeebs Soris urTierTobebs.
konstituciuri SeaTanxmebis sakiTxi momavali wlebis
diskusiebis mTavari Tema iqneba, miuxedavad imisa, sabolood
miRebul teqsts rogori forma da Sinaarsi eqneba.
uSiSroebas, saxelmwifo marTvaSi aqtiuri monawileobis uflebas, demokratias,
marTlmsajulebas da solidarobas. am
paqts mxars uWeren da aZliereben mTels
evropaSi: naxevarma miliardma adamianma gaakeTa arCevani, ecxovra kanonis
uzenaesobis principsa da saukuneobriv
faseulobebze dayrdnobiT, romlebic
humanurobasa da adamianis Rirsebas
efuZneba.
mimdinare teqnologiuri revolucia
radikalurad cvlis cxovrebas industriul samyaroSi, maT Soris evropaSic.
Zalian mniSvnelovania imis gaazreba, rom
es warmoqmnis axal gamowvevebs, romlebic
scildeba tradiciul sazRvrebs. mdgradi ganviTareba, mosaxleobis tendenciebi, ekonomikuri dinamika, socialuri
solidaroba da eTikuri reagireba sicocxlesTan dakavSirebul mecnierebaTa
progresze _ es aris sakiTxebi, romelTa
qmediTi mogvareba erovnul doneze ukve
SeuZlebelia. Cven aseve unda gaviTvaliswinoT momaval TaobaTa interesebi.
evropuli integraciis procesi zemoqmedebas axdens mTel kontinentze, es
kontinenti ki, Tavis mxriv, warmoadgens swrafad da radikalurad cvalebadi msoflios nawils, romelsac Zalian
sWirdeba axali tipis stabiluroba. evropaze zegavlenas axdens sxva kontinentebze momxdari movlenebi, iqneba es
islamur samyarosTan urTierToba, daavadebebi da SimSili afrikaSi, calmxrivi
ganiaraRebis tendenciebi amerikaSi, dinamikuri ekonomikuri zrda aziaSi Tu industriebisa da samuSao adgilebis globaluri gadaadgileba. evrokavSirs jer
kidev grZeli gza aqvs gasavleli, sanam
is SeZlebs Tavisi moqalaqeebis saxeliT
erTi xmiT laparaks an gaxdeba sando moTamaSe globalur politikasa da diplomatiaSi.
55
evrokavSiris institutebma gaamarTles
TavianTi arseboba, magram saWiroa maTi
adaptireba kavSiris gafarToebasTan da
im mzardi amocanebis SesrulebasTan,
romlebic maT pasuxismgeblobas warmoadgens. rac ufro gaizrdeba wevri qveynebis raodenoba, miT ufro moimatebs centridanuli Zalebi, rac Seqmnis kavSiris
gaxleCvis saSiSroebas. moklevadian interesebs advilad SeuZliaT grZelvadiani prioritetebisTvis Ziris gamoTxra.
swored amitom yvelam, vinc ki monawileobs am uprecedento procesSi, Tavis
Tavze unda aiRos pasuxismgebloba, raTa
uzrunvelyos evrokavSiris instituciuri sistemis qmediTi muSaobis gagrZeleba. nebismierma mniSvnelovanma cvlilebam arsebul sistemaSi unda ganapirobos
pluralizmi da pativi sces im mravalferovnebas, romelic evropis xalxebisTvis
yvelaze did faseulobas warmoadgens.
saWiroa reformebis koncentrireba gadawyvetilebis miRebis procesze. erTsulovani konsensusis daJinebuli moTxovna
yvela SemTxvevaSi sistemis paralizebas
gamoiwvevs. erTaderTi sistema, romelic imuSavebs – es aris umravlesobis
arCevanze damyarebuli politikuri da
samarTlebrivi sistema kontrolisa da
dabalansebis meqanizmebiT.
rogori konstituciuri sistemac ar unda
airCion sabolood evrokavSiris qveynebma jansaRi diskusiebis Sedegad, saWiro
iqneba misi ratificireba an saparlamento kenWisyriT, an erovnuli referendumis CatarebiT. debatebis warmarTvis
xelSewyobis da sakuTar xalxTan daaxloebis mizniT evrokomisiam wamoiwyo
gegma `d” – `demokratiis, dialogisa da
debatebisaTvis”.
© Flying Colours/Digital Vision/Getty Images
2004 wlis oqtomberSi romSi 25 saxelmwifosa Tu mTavrobis meTauris mier miRebuli konstitucia (romelic ratificirebu-
li unda iqnes) Seecada, gaeTvaliswinebina
arsebuli xelSekrulebebis gamartivebisa
da evrokavSiris gadawyvetilebis miRebis sistemaSi ufro meti gamWvirvalobis
saWiroeba. Cveulebrivma moqalaqeebma
unda icodnen, `vin ras akeTebs evropaSi”. mxolod am SemTxvevaSi mixvdebian
isini, Tu raoden aqtualuria yovelive
es maTi yoveldRiuri cxovrebisTvis, miiReben monawileobas evropul arCevnebSi
da dauWeren mxars evropuli integraciis
ideas. konstitucia naTlad gansazRvravs
evrokavSiris, misi wevri saxelmwifoebisa da regionuli xelisuflebis warmomadgenelTa uflebebsa da movaleobebs,
naTelyofs im faqts, rom evropuli integracia emyareba ormag legitimurobas:
xalxis mier uSualod gamoxatul nebas
da saxelmwifos legitimurobas. es is
safuZvelia, romelsac dResac eyrdnoba
evropuli sazogadoeba.
evropa - ideebis `bazari”.
56
zogadi informacia
2001 wlis dekemberSi, im mizniT, rom Tavi gaerTva mravali sxvadasxva
gamowvevisTvis,
romelsac
evrokavSirs
Seuqmnida
centraluri
da aRmosavleT evropis saxelmwifoebis SemoerTeba, evropulma
sabWom Camoayaliba konventi sakonstitucio SeTanxmebis proeqtis
mosamzadeblad.
am konventSi, romelic valeri Jiskar destenis TavmjdomareobiT 2002 da
2003 wlebSi muSaobda, Sedioda 105 wevri, maT Soris wevr saxelmwifoTa
da kandidati qveynebis mTavrobaTa warmomadgenlebi, wevr saxelmwifoTa
parlamentebis wevrebi, evroparlamentisa da evrokomisiis wevrebi.
evropa: 12 gakveTili
evropis konstitucia
SeTanxmebis proeqti konventma konsensusis safuZvelze 2003 wlis ivnisSi
miiRo.
SeTanxmebas oficialurad moewera xeli romSi 2004 wlis 29 oqtombers
da igi daegzavna wevr saxelmwifoebs ratificirebisaTvis.
miuxedavad imisa, rom SeTanxmebis ratificireba wevr saxelmwifoTa
umravlesobam moaxdina, 2005 wlis maissa da ivnisSi mas xma ar misces
safrangeTma da niderlandebma. kenWisyris am uaryofiTi Sedegebis
Semdeg evropuli sabWos ivnisSi gamarTul sxdomaze gamocxadda periodi
sakonstitucio SeTanxmebis momavalze dasafiqreblad.
konstituciis ZiriTadi debulebebi
 evropuli sabWos prezidentis arCeva kvalificirebuli umravlesobiT
ornaxevari wliT; SesaZlebelia am Tanamdebobaze erTi damatebiTi
vadiT arCeva.
 evrokomisiis prezidentis arCeva evroparlamentis wevrTa xmebis
ubralo
umravlesobiT;
prezidentis
kandidaturas
ayenebs
evropuli sabWo; am dros xdeba `evropis saparlamento arCevnebis
gaTvaliswineba”.
 evrokavSiris sagareo saqmeTa ministris Tanamdebobis SemoReba.
 evrokavSiris Sesaxeb xelSekrulebaSi ZiriTad uflebaTa qartiis
CarTva.
 sabWoSi kvalificirebuli umravlesobiT dasamtkicebel sferoTa
raodenobis gazrda.
 evroparlamentis sakanonmdeblo da sabiujeto uflebamosilebis
gazrda.
 evrokavSirsa da mis wevr saxelmwifoebs Soris uflebamosilebisa da
pasuxismgeblobis ufro TvalnaTeli dayofa.
 wevr saxelmwifoTa parlamentebisTvis axali rolis dakisreba. es roli
gulisxmobs imis uzrunvelyofas, rom evrokavSiri Seesabamebodes
pasuxismgeblobaTa ganawilebis princips.
57
umniSvnelovanesi TariRebi
evropuli integraciis
istoriaSi
58
Jan mones ideebiT STagonebul sityvaSi safrangeTis sagareo saqmeTa ministrma rober
Sumanma wamoayena winadadeba, rom safrangeTma, germaniis federaciulma respublikam da
evropis nebismierma qveyanam, romelsac surs
maTTan SemoerTeba, gaaerTianon TavianTi
qvanaxSirisa da foladis resursebi axal
organizaciaSi.
nizaciis) aRmasrulebel organoTa Serwyma.
es xelSekruleba ZalaSi 1967 wlis 1 ivliss
Sevida.
1966
vinaidan es dRe evrokavSiris dabadebis dRed
SeiZleba iqnes miCneuli, 9 maiss yovelwliurad evropis dRe aRiniSneba.
29 ianvari
miRweulia
`luqsemburgis
kompromisi”;
politikuri krizisis Semdeg safrangeTma
kvlav daikava Tavisi adgili sabWoSi, sanacvlod ki SenarCunebuli iqna gadawyvetilebis
erTxmad miRebis procedura, rodesac safrTxe emuqreba `sasicocxlo mniSvnelobis
erovnul interesebs”.
1951
1968
18 aprili
parizSi eqvsma saxelmwifom – belgiam, germaniis federaciulma respublikam, italiam,
luqsemburgma, niderlandebma da safrangeTma _ xeli moawera xelSekrulebas, romlis
safuZvelzec daarsda evropis qvanaxSiris
mompovebeli da foladis mwarmoebeli
qveynebis gaerTianeba. xelSekruleba 1952
wlis 23 ivliss Sevida ZalaSi 50 wliani periodiT.
1 ivlisi
ganrigiT gaTvaliswinebulze 18 TviT adre
samrewvelo saqonliT Tanamegobrobis Sida
vaWrobaSi gauqmda SemorCenili sabaJo gadasaxadebi da SemoRebuli iqna sabaJoebis
saerTo tarifi.
1955
1 da 2 ivnisi
eqvsi damfuZnebeli qveynis sagareo saqmeTa
ministrebi Sexvdnen erTmaneTs mesinaSi da
gadawyvites evropuli integraciis gavrceleba ekonomikis yvela sferoze.
1957
25 marti
romSi xelmowerili iqna xelSekrulebebi, romelTa safuZvelze daarsda evropis
ekonomikuri gaerTianeba da atomuri energiis dargSi evropis TanamSromlobis organizacia (`evratomi”). es xelSekrulebebi
1958 wlis 1 ianvars Sevida ZalaSi.
1960
4 ianvari
gaerTianebuli samefos iniciativiT xelmowerili iqna stokholmis konvencia, romlis
safuZvelzec daarsda evropaSi Tavisufali
vaWrobis asociacia. am asociaciaSi Sevidnen
is qveynebic, romlebic ar warmoadgenen evropis ekonomikuri TanamSromlobis organizaciis wevrebs.
1963
20 ivlisi
iaundeSi xelmowerili iqna asocirebis
SeTanxmeba evrogaerTianebasa da afrikis 18
saxelmwifos Soris.
1965
8 aprili
xelmowerili iqna xelSekruleba, romlis
Tanaxmadac moxda sami Tanamegobrobis (evropis qvanaxSiris mompovebeli da foladis
mwarmoebeli qveynebis gaerTianebis, evropis
ekonomikuri gaerTianebisa da atomuri energiis dargSi evropis TanamSromlobis orga-
evropa: 12 gakveTili
1950
9 maisi
1969
1 da 2 dekemberi
haagis samitze evropis ekonomikuri gaerTianebis politikurma liderebma gadawyvites evropuli integraciis procesis
gaRrmaveba da misi pirveli gafarToeba.
1970
22 aprili
luqsemburgSi
xelmowerili
iqna
xelSekruleba, romlis Tanaxmadac evropul
gaerTianebebs TandaTanobiT unda SemoeRoT
`sakuTari resursebis” sistema. garda amisa,
xelSekrulebam gaafarTova evroparlamentis sazedamxedvelo uflebamosileba.
1972
22 ianvari
briuselSi xelmowerili iqna xelSekrulebebi evropul gaerTianebebSi daniis, irlandiis, norvegiisa da gaerTianebuli samefos
gawevrianebis Sesaxeb.
1973
1 ianvari
dania, irlandia da gaerTianebuli samefo
uerTdebian evrogaerTianebas, romelSic
axla ukve cxra wevri saxelmwifo Sedis.
referendumis Semdeg (romelSic mosaxleobis umravlesoba gaerTianebaSi Sesvlis winaaRmdeg gamovida) norvegiam uari Tqva gawevrianebaze.
1974
9 da 10 dekemberi
parizis samitze cxra wevri saxelmwifos
meTaurebma gadawyvites, evropuli sabWos
saxiT Seikribon weliwadSi samjer; garda
amisa, maT daadgines evropis parlamentis
pirdapiri arCevnebis Catareba sayovelTao
kenWisyris saSualebiT da SeTanxmdnen evropis regionuli ganviTarebis fondis daarsebaze.
59
1975
28 Tebervali
lomeSi xelmowerili iqna pirveli konvencia
evropis ekonomikur gaerTianebasa da afrikis, karibis zRvispireTisa da wynari okeanis
auzis 46 saxelmwifos Soris.
22 ivlisi
xelmowerili iqna xelSekruleba, romlis safuZvelzec evroparlaments ufro farTo sabiujeto uflebamosileba mieniWa da daarsda auditorTa sasamarTlo. es xelSekruleba
ZalaSi Sevida 1977 wlis 1 ivniss.
1992
7 Tebervali
maastrixtSi xelmowerili iqna xelSekruleba evrokavSiris Sesaxeb, romelic ZalaSi
1993 wlis 1 noembers Sevida.
1979
1993
7 da 10 ivnisi
Catarda 410 adgiliani evroparlamentis
pirveli pirdapiri arCevnebi.
1 ianvari
daarsda saerTo bazari.
1981
1 ianvari
evrogaerTianebas uerTdeba saberZneTi da
gaerTianebaSi axla ukve aTi wevri saxelmwifo Sedis
1984
14 da 17 ivnisi
meored Catarda evroparlamentis wevrTa
pirdapiri arCevnebi.
1985
7 ianvari
evrokomisiis prezidenti gaxda Jak delori
(1985-95).
14 ivnisi
xeli moewera Sengenis SeTanxmebas, romelic
miznad isaxavda evrogaerTianebaTa wevr
saxelmwifoebs Soris sasazRvro Semowmebebis
gauqmebas.
1986
1 ianvari
evrogaerTianebas uerTdebian espaneTi da
portugalia. wevrTa raodenoba 12 xdeba.
17 da 28 Tebervali
luqsemburgSi da haagaSi xelmowerili iqna
erTiani evropuli aqti, romelic ZalaSi
Sedis 1987 wlis 1 ivliss.
1989
15 da 18 ivnisi
mesamed Catarda evroparlamentis wevrTa
pirdapiri arCevnebi.
9 noemberi
berlinis kedlis dangreva.
1990
3 oqtomberi
germaniis gaerTianeba.
1991
9 da 10 dekemberi
60
evropuli sabWos maastrixtis sxdomaze
miRebuli iqna xelSekruleba evrokavSiris
Sesaxeb, romelmac safuZveli Cauyara saerTo sagareo da uSiSroebis politikas, ufro
mWidro TanamSromlobas marTlmsajulebasa
da Sinaur saqmeebSi da ekonomikuri da monetaruli kavSiris, maT Soris saerTo fuladi
erTeulis, Seqmnas.
1994
9 da 12 ivnisi
meoTxed Catarda evroparlamentis wevrTa
pirdapiri arCevnebi.
1995
1 ianvari
evrokavSirs uerTdebian avstria, fineTi da
Svecia. wevrTa raodenoba 15 xdeba. norvegia isev uars ambobs gawevrianebaze referendumis Semdeg, romelSic mosaxleobis umravlesoba gaerTianebaSi Sesvlis winaaRmdeg
gamovida.
23 ianvari
muSaobas iwyebs axali evrokomisia, romlis
prezidenti xdeba Jak santeri (1995-99).
27 da 28 noemberi
barselonaSi Catarda evropisa da xmelTaSuazRvispireTis qveynebis konferencia,
romelzec saTave daedo evrokavSirisa da
xmelTaSua zRvis samxreT sanapiroze ganlagebul qveynebs Soris partniorobas.
1997
2 oqtomberi
xeli moewera amsterdamis xelSekrulebas,
romelic ZalaSi 1999 wlis 1 maiss Sevida.
1998
30 marti
iwyeba axali kandidati qveynebis gawevrianebis procesi, romelSic CaerTvebian kviprosi, malta da centraluri da aRmosavleT
evropis 10 qveyana.
1999
1 ianvari
evropis monetaruli kavSiris mesame etapi:
evrokavSiris 11-ma qveyanam miiRo evro,
romelmac Secvala maTi fuladi erTeulebi
unaRdo angariSsworebisaTvis finansur bazrebze. evropis centralur banks ekisreba
pasuxismgebloba monetarul politikaze. 11
qveyanas 2001 wels saberZneTi uerTdeba.
15 seqtemberi
muSaobas iwyebs axali evrokomisia, romlis
prezidenti xdeba romano prodi (1999-2004).
2001
26 Tebervali
xeli moewera nicis xelSekrulebas, romelic
ZalaSi Sevida 2003 wlis 1 Tebervals.
15-16 oqtomberi
evropuli sabWos tampereSi gamarTul
sxdomaze miRebuli iqna gadawyvetileba
Tavisuflebis, uSiSroebisa da marTlmsajulebis sivrced evrokavSiris gadaqcevis
Sesaxeb.
14–15 dekemberi
evropuli
sabWos
lekenis
sxdoma.
SeTanxmebuli iqna deklaracia evrokavSiris momavlis Taobaze, ramac safuZveli
Cauyara evrokavSiris momaval mniSvnelovan
reformirebas da konventis Camoyalibebas
evropis konstituciis teqstis mosamzadeblad.
2000
2002
23-24 marti
evropuli sabWos lisabonSi gamarTul sxdomaze SemuSavda axali strategia evrokavSirSi
dasaqmebis xelSewyobis, ekonomikis modernizebisa da socialuri erTobis ganmtkicebis
Sesaxeb codnaze damyarebul evropaSi.
13 dekemberi
evropuli sabWos kopenhagenSi gamarTul
sxdomaze gadawyda, rom evrokavSirs 2004
wlis 1 maiss SeuerTdes 10 kandidati qveyana
(estoneTi, kviprosi, latvia, litva, malta,
poloneTi, slovakeTi, slovenia, ungreTi da
CexeTis respublika).
2003
10 ivlisi
konventi asrulebs evropis konstituciis
proeqtze muSaobas.
© Reuters
7–8 dekemberi
nicaSi evropulma sabWom miaRwia SeTanxmebas
axali xelSekrulebis teqstTan dakavSirebiT. es xelSekruleba cvlis evrokavSiris
gadawyvetilebaTa miRebis sistemas saimisod,
rom kavSiri mzad iyos gafarToebisaTvis.
evroparlamentis, evropuli sabWosa da
evrokomisiis prezidentebma sazeimod gamoaqveynes evrokavSiris ZiriTad uflebaTa
qartia.
1 ianvari
evros sivrceSi Semaval 12 qveyanaSi brunvas
iwyeben evros monetebi da banknotebi.
evropa: 12 gakveTili
10 da 13 ivnisi
evroparlamentis wevrTa mexuTe pirdapiri
arCevnebi.
axali valutis - evros dabadebis TariRad miCneulia 1999 weli, rodesac evro jer
kidev mxolod finansuri (unaRdo) angariSsworebisTvis gamoiyeneboda. evros banknotebi da monetebi 2002 wels Semovida.
61
4 oqtomberi
daiwyo samTavrobaTaSoriso konferencia,
romelic pasuxismgebelia sakonstitucio
SeTanxmebis Sedgenaze.
2004
1 maisi
evrokavSirs SeuerTdnen estoneTi, kviprosi,
latvia, litva, malta, poloneTi, slovakeTi,
slovenia, ungreTi da CexeTis respublika.
10 da 13 ivnisi
evroparlamentis wevrTa meeqvse pirdapiri
arCevnebi.
29 oqtomberi
romSi miRebuli iqna evropis konstitucia
(romelmac unda gaiaros ratificireba wevri
saxelmwifoebis mxridan).
22 noemberi
muSaobas iwyebs axali evrokomisia, romlis
prezidenti xdeba xose manuel baroso.
2005
29 maisi da 1 ivnisi
safrangeTis amomrCevlebma referendumze
konstituciis winaaRmdeg misces xma, sami
dRis Semdeg ki igive gaakeTes niderlandebis amomrCevlebma.
3 oqtomberi
daiwyo gawevrianebis Taobaze molaparakeba
TurqeTsa da xorvatiasTan.
2007
1 ianvari
evrokavSirs bulgareTi da rumenTi uerTdebian.
sloveniaSi SemoRebulia evro.
62
evropa: 12 gakveTili
evrokavSiri
63
evrokomisia
evropa: 12 gakveTili
avtori: paskal fonteni
luqsemburgi: evropul TanamegobrobaTa oficialuri gamocemebis samsaxuri,
2006 weli – 62 gv. – 16,2 x 22,9
ra mizans emsaxureba evrokavSiri? ratom da rogor Camoyalibda igi? rogor funqcionirebs? ras miaRwia evrokavSirma dReisaTvis Tavisi moqalaqeebis sakeTildReod
da ra axali gamowvevebi dgas mis winaSe? rogor SeiZleba moqalaqeebis ufro metad
CarTva evrokavSiris cxovrebaSi?
SeuZlia Tu ara evrokavSirs globalizaciis epoqaSi warmatebiT gauwios konkurencia
sxva umTavres ekonomikur sistemebs da SeinarCunos Tavisi socialuri standartebi?
SeuZlia Tu ara evropas gaagrZelos msoflio arenaze wamyvani rolis TamaSi da
SeuZlia Tu ara daxmareba terorizmisgan dacvaSi?
es zogierTia im sakiTxebidan, romlebsac paskal fonteni – evrokavSiris eqsperti da
universitetis yofili leqtori – ganixilavs Tavisi popularuli broSuris - `evropa:
12 gakveTili” 2007 wlis axal gamocemaSi.
damatebiTi informacia evrokavSiris Sesaxeb
moiZieT informacia internetSi
informacia evrokavSiris yvela oficialur enaze SegiZliaT ixiloT internetSi vebgverdze www: europa.eu
gvestumreT
evropaSi evrokavSiris asobiT adgilobrivi sainformacio centria. TqvenTan
yvelaze axlos ganlagebuli centris misamarTi SegiZliaT moZebnoT Semdeg
vebgverdze: europedirect.europa.eu
dagvirekeT an mogvwereT
EUROPE DIRECT satelefono samsaxuria, romelic dagexmarebaT evrokavSiris
Sesaxeb SekiTxvebze pasuxebis miRebaSi. SegiZliaT dagvirekoT ufaso satelefono xaziT: 00 800 6 7 8 9 10 11
(an fasiani satelefono xaziT evrokavSiris farglebs garedan: (32-2) 299 96 96,
an eleqtronuli fostiT internetgverdis europedirect.europa.eu meSveobiT.
informacia da publikaciebi evrokavSiris Sesaxeb inglisurad SegiZliaT
moiZioT Semdeg ofisebSi:
evrokomisiis warmomadgenlobebi
warmomadgenloba irlandiaSi
18 Dawson Street, Dublin 2
telefoni: (353-1) 662 51 13
faqsi: (353-1) 634 11 12
interneti: www.euireland.ie
el. fosta: [email protected]
warmomadgenloba gaerTianebul samefoSi
8 Storey’s Gate, London SW1P 3AT
telefoni: (44-20) 79 73 19 92
faqsi: (44-20) 79 73 19 00/10
interneti: www. ec.europa.eu/uk
warmomadgenloba uelsSi
2 Caspian Point, Caspian Way,
Cardiff CF10 4 QQ
telefoni: (44-29) 20 89 50 20
faqsi: (44-29) 20 89 50 35
interneti: www. ec.europa.eu/uk
warmomadgenloba SotlandiaSi
9 Alva Street, Edinburgh EH2 4PH
telefoni: (44-131) 225 20 58
faqsi: (44-131) 226 41 05
interneti: www. ec.europa.eu/uk
warmomadgenloba CrdiloeT irlandiaSi
Windsor House
9/15 Bedford Street, Belfast BT2 7EG
telefoni: (44-28) 90 24 07 08
faqsi: (44-28) 90 24 82 41
interneti: www. ec.europa.eu/uk
sainformacio samsaxuri aSS-Si
2300 M Street, NW – 3rd floor
Washington DC 20037
telefoni: (202) 862 95 00
faqsi: (202) 429 17 66
interneti: www.eurunion.org
305 East 47th Street
3 Dag Hammarskjöld Plaza
New York, NY 10017
telefoni: (212) 371 38 04
faqsi: (212) 688 10 13
interneti: www.eurunion.org
evroparlamentis ofisebi
ofisi irlandiaSi
European Union House,
43 Molesworth Street, Dublin 2
telefoni: (353-1) 605 79 00
faqsi: (353-1) 605 79 99
interneti: www.europarl.ie
el. fosta: [email protected]
ofisi gaerTianebul samefoSi
2, Queen Anne’s Gate, London SW1H 9AA
United Kingdom
telefoni: (44-20) 72 27 43 00
faqsi:
(44-20) 72 27 43 02
interneti: www.europarl.org.uk
el. fosta: [email protected]
ofisi SotlandiaSi
The Tun, 4 Jackson’s Entry,
Holyrood Road, Edinburgh EH8 8PJ
telefoni: (44-131) 557 78 66
faqsi: (44-131) 557 49 77
interneti: www.europarl.org.uk
el. fosta: [email protected]
evrokomisiisa da evroparlamentis warmomadgenlobebi da ofisebi arsebobs evrokavSiris yvela qveyanaSi. garda amisa,
evrokomisias
aqvs
warmomadgenlobebi
msoflios sxva nawilebSic.
evropa: 12 gakveTili
ra mizans emsaxureba evrokavSiri? ratom da rogor
Camoyalibda igi? rogor funqcionirebs? ras miaRwia
evrokavSirma dReisaTvis Tavisi moqalaqeebis
sakeTildReod da ra axali gamowvevebi dgas mis
winaSe? rogor SeiZleba moqalaqeebis ufro metad
CarTva evrokavSiris cxovrebaSi?
SeuZlia Tu ara evrokavSirs globalizaciis epoqaSi
warmatebiT gauwios konkurencia sxva umTavres
ekonomikur sistemebs da SeinarCunos Tavisi
socialuri standartebi? SeuZlia Tu ara evropas
gaagrZelos msoflio arenaze wamyvani rolis
TamaSi da SeuZlia Tu ara daxmareba terorizmisgan
dacvaSi?
NA-AK-06-290-EN-C
es zogierTia im sakiTxebidan, romlebsac paskal
fonteni – evrokavSiris eqsperti da universitetis
yofili leqtori – ganixilavs Tavisi popularuli
broSuris - `evropa: 12 gakveTili~ 2007 wlis axal
gamocemaSi.

Podobné dokumenty

diagnostikis ZiriTadi principebi

diagnostikis ZiriTadi principebi teqnikuri saSualebebi; eleqtruli da eleqtronuli wredebisa da maTi elementebis, eleqtruli aparatebis, aRricxvis kvanZebis montaJisa da diagnostikis sakiTxebi. minimumamdea dayvanili Teoriuli msjelob...

Více

facebook

facebook gviani Sua saukuneebis Semdeg daiwyo, burJuaziis dabadebis Semdeg! burJuazia CvenTan dRes ibadeba. amitom, sworad gamigeT, saidan, rogor SemiZlia samoqalaqo interaqciebSi CaverTo, rodesac me rom mo...

Více

SDEœ LENI¬ Ministerstva zahranicœnı¬ch veœcı

SDEœ LENI¬ Ministerstva zahranicœnı¬ch veœcı UrovnaÂvaÂnõ sporuÊ JestlizÏe mezi dveÏma nebo võÂce smluvnõÂmi stranami tohoto protokolu vznikne spor o jeho vyÂklad nebo uplatnÏovaÂnõÂ, budou usilovat o vyrÏesÏenõ cestou vyjednaÂvaÂnõ nebo j...

Více

elene garibashvili

elene garibashvili 2013 w. - NIMD-is saerTaSoriso demokratiis banaki, Imagine Georgia in 2025 – treningebi; 2013 w. – treningebi kulturis menejmentSi, saerTaSoriso festivali ,,niu-nadimi”.

Více