disertacia _1_ _1

Transkript

disertacia _1_ _1
avtoris stili daculia
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti
humanitarul mecnierebaTa fakulteti
qarTuli literaturis instituti
Jana kotoraSvili
vaJa-fSavelas TxzulebaTa Tematika da mxatvruli struqtura
1900-1910-iani wlebis mixedviT
filologiis doqtoris (Ph.D.) akademiuri xarisxis mosapoveblad
warmodgenili
d i s e r t a c i a
samecniero xelmZRvaneli: filologiis mecnierebaTa doqtori,
profesori iuza evgeniZe
Tbilisi
2013
sarCevi
1. Sesavali .................................................................................................................... 3-19
2. I. Tavi- vaJa-fSavelas 1900-1910-iani wlebis lirikis Tematika
da mxatvruli struqtura; ....................................................................... 20-98
3. II. Tavi- vaJa-fSavelas 1900-1910-iani wlebis eposis Tematika
da mxatvruli struqtura; ...................................................................... 99-186
4. III. Tavi-dramatuli Janri vaJa-fSavelas SemoqmedebaSi (1910iani wlebis mixedviT); .................................................................................. 187-205
5. IV. Tavi-Targmani , rogorc vaJa-fSavelas SemoqmedebiTi
interesebis erT-erTi aspeqti (1900-1910-iani wlebis
mixedviT); ................................................................................................................... 206-224
6. V. Tavi-1900-1910-iani wlebis vaJa-fSavelas
publicistika; ....................................................................................................... 225-242
7. daskvna ......................................................................................................................... 243
8. gamoyenebuli literatura ...................................................................... 244-251
2
SesavaliKKKK
naSromis
kvlevis
mizans
warmoadgens
TxzulebaTa Tematikisa da mxatvruli struqturis
1900-1910-iani
wlebis
kompleqsuri analizis
safuZvelze vaJa-fSavelas SemoqmedebiT interesTa eTikuri da esTetikuri
samyaros analizi.
Ddakvirvebis obieqtia mxatvrul saxeTa sistemis funqciebi, teqstebsa
da Janrebs Soris urTierTmimarTeba. Ggarkveuli adgili eTmoba vaJas
nawarmoebebTan sxva qarTvel mweralTa Txzulebebis konkretuli pasaJebisa
da motivTa Sejerebas.
am fonze, Tvisobrivad
gasarkvevia, Tu ra gziT ganviTarda da ra xasiaTisa
genialuri mgosnis SemoqmedebiTi interesebi, ra novaciebi warmoCnda mis
poeziaSi,
prozaSi,
dramaturgiaSi
publicistikaSi
Tu
mTargmnelobiT
saqmianobaSi,
msoflmxedvelobrivi cvlilebebis mxriv, ideur–Tematuri
Ziebis, mxatvrul–gamomsaxvelobiTi xerxebisa da saSualebebis gamoyenebis
aspeqtiT.
vaJa-fSavelas
muxtis
mier
matarebelia,
warmosaxul
romelic
personaJTa
ganapirobebs
zneobrivi
mxatvruli
samyaro
im
Semoqmedebis
urTules saidumloebebSi mkiTxvelis gacnobierebas.
adamianis fiqri, azrovneba, emociebi, misi Sinasamyaro ayalibebs da
monoliTad
warmoaCens
mis
pirovnul
,,me“–s.
amis
warmosaxva–gamosaxva
xelovnebaSi, kerZod mxatvrul literaturaSi, mocemulia specifikur WrilSi
da naTels xdis Semoqmedis msoflSegrZnebas, adamianurobis niWsa da unars. es ki
Semoqmeds aZlevs garkveul garantias,– gaaSuqos RvTisgan qmnili samyaros
saidumloebani. mudam unda axsovdes da iTvaliswinebdes RmerTTan mosaubre
hainrix
haines
sityvebs,
codvila–upatronos
saflavis
warmouTqvams: ,,ama qvis qveSe garindula mTeli samyaro“.
qvis
win
rom
Tumca, amave dros
mwerals hmarTebs didi sifrTxilec, gaTvaliwineba imisa, rom mas, rogorc
adamians, ver SeeZleba yvelafrisa da yvelas mxatvruli gardasaxva, Tuki amas
moiwadinebs
igi
aRmoCndeba
iseT
ukiduresobaSi,
romelsac
faqtologia
SeiZleba ewodos, amitom mas unda SeeZlos SerCeva, danaxva umTavresi da
ganumeorebeli sagnebisa da movlenebisa.
kultura sityvisa, kultura grZnobisa, kultura adamianur gancdaTa
gaxsnisa mTeli elvarebiT gansakuTrebiT maSin unda gamosWviodes, rodesac
3
mwerals
uxdeba
individTa
zneobrivi
mRelvarebis,
maTi
cxovrebiseuli
kataklizmebis gadmocema. yovelive amas ki xorcs unda asxamdes TxzulebaTa
mxatvrul saxeTa sistema, TiToeul frazaSi, sityvaSi Cadebuli ideur–
emocionaluri gamovlinebani.
mxatvrulma sityvam ideur–emocionaluri gamomxatveloba srulyofilad
rom SeZlos, ramdenime faqtors unda akmayofilebdes:
a)TxzulebaSi aRZrul gancdaTa, msoflSegrZnebaTa gamoxatva Sesabamisi
mxatvruli stiliT.
b)lirikuli
gmirisa
Tu
epikur–dramatul
personaJebis
mimarTeba
sazogadoebis garkveul interesebTan;
g)rogoraa warmoCenili maTSi bunebis gancda ;
d)ra diapazonisaa adamianis Semecnebis farglebi mwerlis SemoqmedebaSi;
e)rogor mJRavndeba sxvadasxva literaturuli mimarTulebis esTetikuri
principebi konkretuli avtoris konkretul TxzulebebSi.
amaSi xedavda prof. gr. kiknaZe vaJa–fSavelas Zalas: ,,vaJa–fSavelas es
siZliere marto mis poetur alRosa da niWze ar aris dafuZnebuli. vaJas
Semoqmedeba misi, rogorc moazrovne–moqalaqis, poeturi warmonaqmnia. igi
Tavisi drois socialuri viTarebis Svili da mowinave moazrovneTa sulieri
memkvidrea.
amitomacaa,
rom vaJa–fSavelas
Semoqmedebis
ideuri Sinaarsi
gamocalkevebuli saxiT ki ar warmogvidgeba, aramed Tavisi mizandasaxulobiT
es Semoqmedeba erTvis Cveni imdroindeli mwerlobis mZlavrsa da mowinave
nakads, Tumca, arasodes ar kargavs Tavis mkveTr poetur individualobas“(49,3–5).
umdidresi
mxatvruli
samyaroTi,
intonaciuri
mravalferovnebiT,
mizanswrafviT, SemoqmedebiTi interesebiT vaJa–fSavela, Tu guram asaTians
davesesxebiT–,,dakavSirebulia
sakuTari
xalxis
sulier
cxovrebasTan,
romelic didebulad gamoxatavs ,,xalxis erovnuli fsiqikis iersac“ .(6,312)
xalxis sulier cxovrebasTan organuli kavSiri, romelic ,,erovnuli
fsiqikis iersac“ atarebs, naTlad aisaxa vaJas lirikaSi.
kanonzomierebadaa qceuli is realoba, rom erTi saukunis dasasruli da
axali saukunis dasawyisi TiTqmis revoluciur gardaqmnaTa periodia xolme
cxovrebis yvela sferoSi, zogadad, xelovnebis istoriaSi, yvelaze mkveTrad ki
4
mxatvruli
literaturis
samyaroSi.
aq
demarkaciuli
xazis
gavleba
gamoricxulia, miTumetes gamoricxulia iseTi didi masStabisa da genialuri
poetis SemoqmedebaSi, rogoric vaJa–fSavelaa.
XIX da XX saukuneebis uReltexilze dgomam Tavisi keTili kvali daaCnia
mis poezias, mis sazogadoebriv pozicias, mis SemoqmedebiT interesTa farTo
speqtrs.
vaJa–fSavelas
pirovneba,
misi
Semoqmedeba
samarTlianad
aris
gaazrebuli msoflios masStabiT: ,,...iwureboda mecxramete da iwyeboda meoce
saukune.
msoflio
literaturis
literaturaSic
titanebidan
yvelaze
iwyeboda
meoce
saukune.
mZlavrad
momavlisaken
msoflio
es
ltolva
tolstoim, dostoevskim, Tagorma da uitmenma gamoxates. vaJam ki kidev erTi
nabiji gadadga am mimarTulebiT. da saqarTvelos tragikul pirobebSi, e.i.
msoflio rezonansis yovelgvar saSualebas moklebulma, man daiwyo damkvidreba
am axali filosofiuri, eTikuri da esTetikuri principebisa, man Seqmna axali
epikuri msoflSegrZnebiT gamsWvaluli axali epikuri forma, man Seasxa axali
frTebi romantizms ara realizmis sawinaaRmdegod, aramed misganve gamomdinarem,
man Seitana axali eTikuri principebi esTetikurSi da qmediTi humanisturi suli
STabera mxatvris filosofias“(13,274).
bunebrivia,
gamomricxavi,
marTalia
an
mamuka
am
geniosi
erTimeoris
Wanturaia,
Semoqmedis
Sesaxeb
Seiqmneboda
Semavsebel–ganmaviTarebeli
rodesac
aRniSnavs:
erTimeoris
Sexedulebebi.
,,...winaaRmdeg
zogierTi
mkvlevaris mosazrebisa, swored 900–iani wlebidan iwyeba vaJas azrovnebaSi
inteleqtualuri simwifis axali xana, mZafrdeba misi mxatvruli azrovnebis
unari, Rrmavdeba filosofiur–esTetikuri are“(114,4;).
XXsaukunis 90–iani wlebis dasasruls misi poeturi gumani gafacicebiT
daeZebda ,,samSoblos mkvlelT”; guls stkenda ,,sikvdili gmirisa“(1899); SaSvs ki
emduris imitom, rom ,,mSvidi, bavSuri guneba“ ar amRvrevia mterzeda, rom
,,movaleobis uReli“ ara sdgomia qedzeda (,,SaSvo, masve hmRer“.1899) da
dasafiqreblad afrTxilebs usazRvrod Zalmomreobas:
,,vinc avs uSvreba moyvassa,
sxvac misTvis avis mqnelia;
TviTac muxTalad mokvdeba
5
muxTalad kacis mkvlelia“
(,,mxolod Zala gvaqvs dRes xelTa“)
mkiTxvelebis,
sazogadoebis
Segoneba–gafrTxilebis
intonacia
sagrZnoblad icvleba saaxalwlo survilebSi. 1899 wlis bolo akordad unda
miviCnioT leqsi ,,saaxalwlod“, romelic gamoqveynda ,,iveriis“ 1900 wlis pirvel
nomerSi.
sazogadoebis zneobrivi cxovrebis Sefasebisas vaJa xSirad sentencia–
aforizmebiT gamoxatavs xolme sakuTar midgomas da am mxriv gamonakliss arc es
leqsi warmoadgens: magaliTad, aq poeti qarTvel dedebs mouwodebs, rom
,,SvilTa aRzrdaze iubnon,ro Seiyarnen erTada “ da iqve brwyinvale sentenciiT
amagrebs sakuTar Sexedulebebs qarTvel dedaTa mimarT:
,,lamazad Svilis aRmzdeli
deda micvnia RmerTada...“(,,saaxalwlod”,1899).
qronologiurad am leqss mosdevs leqsebi: ,,viToma vTibdi bejiTad
(simRera)“–,,iveria“,
1900w.
4
aprili,N74
da
,,zamTari
da
gazafxuli“–
,,jejili“,1900,N2, 1900 wliTvea daTariRebuli poemac –,,nangrevTa Soris“–
gaz.,,iveria“,1900w; N141; ,,brZeni viri(ZvelisZveli ambavi) “, ,,iveria“, 1900w. N190.
Tu leqsiT ,,saaxalwlod “ vaJa–fSavelam ganvlil, 1899, welSi gaweuli
saqmianoba
Seafasa,
leqsSi
,,viToma
vTibdi
bejiTad“
ki,
Cveni
fiqriT,
avtoriseuli TviTSefaseba, ganvlil gzaze Tvalis Sevleba ufro farTo
masStabisaa, ganzogadebulia.
,,lirikuli gmiri ukmayofilo Cans gaweuli Sromis SedegiT, arc gaoceba
da arc imedgacrueba ar tovebs mTibels. Sroma, mcdeloba, sibejiTe ar
dauSurebia mas,–,,Tavs karg mTibelad vsaxavdio”, magram verc ki warmoedgina, ,,Tu
mTas uTibsve vnaxavdio“. xeli moscarvia mTibvels, radgan ,,...Tiva arsad Cans, –
qars mtverad gautania da saTibebSi niaRvars lodebi moutania“(123,173).
erTi SexedviT, aq sayofacxovrebo, socialur momentzea aqcenti aRebuli,
magram Tu vaJas sxva leqsTa Tu moTxrobaTa qveteqstebs gaviTvaliswinebT,
miviCnevT, rom am leqsSic striqonebSorisi wakiTxva bevr alegoriul midgomas
6
gviCvenebs, SeiZleba imis daSvebac, rom poeti TibvaSi SemoqmedebiT process
gulisxmobdes, xolo naTibSi– SemoqmedebiT produqcias“.(123,175)
udaod didi pirovnebis Tavmdabloba gamosWvivis striqonebs Soris, rac
esoden damaxasiaTebelia maTTvis, didi ana kalandaZis Tqmisa ar iyos–,,Tu... es
maRalTa Tavmdablobaa odiT da odiT?“ (ana kalandaZe, ,,fexi damadgiT“).
absoluturad gansxvavebuli intonaciisaa Jurnal ,,jejilis“ 1900wlis
meoTxe nomerSi gamoqveynebuli mozrdili leqsi–,,zamTari da gazafxuli“.
rogorc xSirad uTqvamT, didi ,, vaJa bunebas sicocxlis sinonimad Tvlida
da mas ucnauri ZaliT ganicdida... bunebis wiaRSi dabadebulsa da gazrdil kacs
buneba marTlac sulCadgmuli da metyveli egona. es arc animizmi iyo da arc
panTeizmi. es iyo dausrulebeli SegrZneba bunebisa, rodesac iSleboda
sazRvari adamiansa da samyaros Soris“(117, 672).
am leqsSi, Cveni rwmeniT, gamoixata vaJas SemoqmedebiTi interesis erTi
aspeqtic . kerZod: wlis droebi, flora da fauna, ciuri manaToblebi, stiqiuri
movlenebi, feris esTetikuri funqcia lirikaSi.
900–910–ian wlebSi poetisaTvis erTgvar Tezad aris qceuli odnav adre
Camoyalibebuli Segoneba, aforizmi–,,avsa da kargsa kacisas rodi iviwyebs
sofeli! guls nu mogviklavT, vinca xarT Cveni keTilis–myofeli“(saaxalwlod“,
1894w). marTlac, Tu gulisgulSi CavxedavT vaJa–fSavelas Semoqmedebas, erT–
erT mTavar aspeqtad unda miviCnioT gmiris, pirovnebis, znekeTilis Zieba, anu is,
,,visac dRe–da–Ram hnatrulobs Cumi natvriTa qarTveli“(ilia).
mraval leqsSi xazgasmulia is fsiqologiuri WeSmariteba, rom avtoris
mier lirikul personaJad gamoyvanili pirovnebis ,,Sigani sinamdvile iqmneba
obieqturi samyaros pirovnul moTxovnilebaTa da RirebulebaTa Sesatyvisad
gadamuSavebis Sedegad. adamianis Sinagan samyaroSi sinamdvile pirovnuli
TvalsazrisiT aris interpretirebuli“(62,364).
marTlac
900–910–wlebSi
daweril
lirikul
nawarmoebebSi
gacocxlebulia is socio–zneobrivi garemo, romelSic uxdeboda cxovreba did
poets. rogorc prof.iuza evgeniZe aRniSnavs:,,vaJa–fSavela gansakuTrebul
SemoqmedebiT
interess
iCens
,,eTikurad
Rirebuli
problemebisadmi
.
am
7
SemTxvevaSi vaJas poeturi idealebi saTaves iRebs Cveni xalxis gancdaSi
tradiciulad damkvidrebuli zneobrivad gamZle warmodgenebidan.“(69,216).
vaJasTvis organuli Tvisebaa ,,didi madlisa“ da ,,didi borotebis“
maradkacobriul problemebze msjeloba. bunebrivia, es mudmivi Widili mraval
siZnelesTan iyo dakavSirebuli, misi TiTqmis yvela moqmedeba da mTeli misi
Semoqmedeba, amaRlebuli moralis TvalsazrisiT, simarTle–samarTlianobis,
humanurobis gansaxierebas warmoadgenda.
vaJa-fSavelas
farTodaa
SemoqmedebiTi
warmodgenili
SemecnebiTi
eposi,
funqciebi,
SesaZleblobani,
interesebis
epikuri
sakmaod
ganapirobebs: siuJetianoba, moqmed
mxare,
metyvelebis
gvari,
sinamdvilis
resursebi
stili,
didia.
mravalferovan
speqtrSi
romlis
mxatvruli
Aamas
ki
mxatvrulgardasaxvis
mravali
faqtori
pirTa xasiaTebis gaxsna, mxatvruli
fabulis
Sinaarsoblivi
siRrme,
teqstis
moculoba, emociuri muxtis vrceli amplituda da a.S.
miCneulia, rom JanrTa klasifikacia Tavis TavSi moicavs mxatvrul
nawarmoebTa saTanado Janrisadmi adgilis gansazRvris problemebs. Aamas
garkveuli sirTuleebi axlavs, rac gamowveulia mxatvruli azrovnebis
istoriuli ganviTarebis intensiurobiT, TiToeuli Janris SigniT mimdinare
evoluciis procesiT. Mmixeil baxtinis moxdenili TqmiT-,,Janri”-es xom
warmomadgenelia
literaturis
ganviTarebis
procesSi
SemoqmedebiTi
mexsierebisao”
prof. gr. kiknaZis rwmeniT, 1900-ian wlebSi, vaJas ,,..poeturi simwifis
Jams... yovelgvari usafuZvlo siTamamis gareSe hqonda Sinagani ufleba
TviTdaxasiaTebiT warmdgariyo sazogadoebis winaSe: is ukve iyo avtori
saxelganTqmuli
pativcemul
poemebisa,
mkvlevars
mravali
miaCnia,
rom
leqsisa
yvela
da
moTxrobisa...”(2,28).
werilSi,
yvela
leqsSi,
moTxrobasa Tu poemaSi ,,daufaravi da SeuniRbavi saxiTaa misi mxatvruli
Semoqmedebis leitmotivi”. amdenad, asevea misaRebi yvela saTauris qveS
poetis
gakeTebuli
klasifikaciaSi,
gadatanili.
amis
minaweri
Cveni
gvaris,
fiqriT,
Taobaze
saxis,
Janris
raobaze.
Tumca,
mainc
fabulis
warmoSobazea
detaluri
analizia
mocemuli
q-n
am
aqcenti
laura
grigolaSvilis statiaSi ,,vaJas poemaTa fabulis sakiTxi”.(24,98–123).
vaJas
mier
epikur
TxzulebaTa
mikuTvneba
ama
Tu
im
Janrisadmi
CaTvlilia aratradiciul midgomad litmcodneobis TvalsazrisiT, Tumca
8
imavdroulad atarebs novaciis xasiaTs da mis mier gansazRvruli yvela
,,Janri” warmoadgens TxzulebaTa kompoziciuri modelirebis aucilebel
,,ornaments”.
naSromSi warmodgenilia maTi klasifikacia Janruli kuTvnilebis
mixedviT, romelic aseT suraTs gvaZlevs: 1. ,,naTqvami”-,,naambobi”-,,Tqmuleba”
(8 poema, 6 prozauli Txzuleba); 2. ,,Zveli ambavi”-,,Zvelis-Zveli ambavi”,,ambavi”
(11
,,moTxroba”
poema,
(2
3
poema,
prozauli
18
nawarmoebi);
prozauli
3.
Txzuleba);
,,cxovrebidan”-,,suraTi”4.
,,araki”
(1
poema,
1
prozauli nawarmoebi); 5. ,,balada” (1 poema); ,,zRapari”-,,legenda”(2 poema, 4
prozad Tqmuli); 7. epikuri nawarmoebebi, romelTa saTaurebSi avtoris mier
ar aris miTiTebuli maTi Janruli kuTvnileba (13 poema, 54 prozad Tqmuli);
8. Txzulebis saTaurSi miTiTebulia adresati (1 poema); 9. prozad Tqmuli
ori Txzuleba gansxvavebuli miTiTebiT; 10. prozad Tqmuli Txzulebebi
Tematuri ciklizaciis mixedviT: a) ,,sizmari”(4 nawarmoebi), b) ,,moCveneba” (2
Txzuleba).
Aamgvari
ganviTarebis
procesi
poliJanruli
xels
Semoqmedeba,
uwyobs
eposis
kompoziciuri
intensiuri
modelirebis,
tipologiisa Tu sxva amocanebis amoxsnas.
vaJasmcodneobaSi
miRweuli
Sedegebis
kvaldakval
kvlevis
Tanamedrove meTodebidan gaTvaliswinebulia hermenevtika da naratologia.
Uuaxles
principTa
gamoyenebiT
ganisazRvra
vaJas
eposis
kompleqsuri
analizis niuansebi; iqneba es teqstSi ritorikul, poetur gamoTqmaTa
mxatvrul-esTetikuri da semantikuri funqciebi, TxzulebebSi Cadebuli
ideur-Tematuri motivacia, simboluri Tu alegoriuli saxismetyveleba,
urTierToba folklorTan, eTnografiasTan; ganxilulia sxva avtorebTan
JanrTa tipologiuri, genetikuri kavSirebi, TviTganmeorebis, avtologiis
faqtebi.
Ggarkveuli dro aSorebs erTmaneTisagan ilias ,,kacia-adamiansa” da
vaJas ,,mucelas”, vaJas poemis ,,coli, anu Cemi Tavgadasavlis” fabulas Sio
aragvispirelis
novelebis
fabulebTan,
agreTve
mixeil
javaxiSvilis
,,TeTri sayelos” garkveul pasaJebTan.
naSromSi
,,miTologiuri
kritikis”
principis
gaTvaliswinebiT
dasabuTebulia vaJas poemebSi Tu prozaul TxzulebebSi miTiurobasTan
dakavSirebuli
problemebis
originaluri,
brwyinvale
interpretaciebi
vaJas mier.
9
1900-1910-ian wlebSi vaJa-fSavelas mier Seqmnil poemebis
analizis
fonze (k. abaSiZe, v. kotetiSvili, t. tabiZe, gr. robaqiZe, gr. kiknaZe... ,,vaJafSavelas xuTi poema da sxva) yuradRebas iqcevs Tanamedrove mkvlevarTa
safuZvliani,
zogjer
Tamami
analitika
vaJas
poemebisa
(a.
baqraZe,
T,
Cxenkeli, g. asaTaani, i. evgeniZe...). miCneulia, rom vaJa-fSavelam, rogorc
farTo masStaburi xedvis Semoqmedma, adamianis xedvis Sina samyaro gaxsna
virtoozuli
saxismetyvelebiT.
Gglobaluri
problemebis
gadaWris
idealuri nimuSi ki vaJam mogvca ,,gvelis mWamelis” saxiT.
vaJa-fSavelas
poeturi eposiT xazgasmiT mtkicdeba misi, rogorc
msoflio rangis moazrovnisa da udidesi mxatvris imiji.
Ddadgenilia, rom vaJam naxevar saukuneze meti xnis ganmavlobaSi
Seqmna 112 mxatvruli prozauli Txzuleba, aqedan 1900-1915 wlebSi daiwera
50 dasaxelebis prozauli qmnileba. vaJas prozis poetika brwyinvaledaa
ganxiluli prof. gr. kiknaZis mier.
vaJa-fSvelas literaturuli zRapari mravalferovania Tematuradac,
Janrul elementTa sinTeziTac, es naTlad Cans rogorc XIX, ise XX
saukuneSi Seqmnil TxzulebebSi, romlebSic brwyinvaled aris daculi
folkloruli
tradiciebic
da
literaturuli
zRapris
specifikac.
siuJeturad TiTqmis Tanabradaa warmodgenili ambis gazRaprebac da faunis
warmomadgenlebis
Cveulebrivi
literaturul-mxatvruli
gasaxierebac.
cxovelTa eposi brwyinvaledaa warmodgenili vaJas lirikaSic, poemebSic,
prozaSic,
piesaSic.
saTaurSi
maTi
,,kurdRlis
Ees
naTlad
dasaxelebiT
simRera”),
ise
Cans
rogorc
(,,daTvi”,
,,Sinaarsis
uSualod
,,mgeli”,
gamJRavnebul
nawarmoebis
,,daWrili
saTaurebSic
vefxvi”,
(38,92):
,,saTaguri”, ,,bunebis mgosnebi”, ,,tyis komedia” da sxv.
yofiTi problemaa mocemuli
vaJas nawarmoebSi ,,daTvi”. zRapari. Ees
mozrdili prozauli Txzuleba daibeWda JurnalSi ,,Cveni eri” (1904w. #1,
#2).
Txzulebis fabula, misi Sinaarsi, mTlianad siuJeti
garkveulwilad
amarTlebs literaturismcodneobaSi arsebul debulebas imis Sesaxeb, rom
mxatvruli qmnilebis Janris gansazRvra avtorTa mier xSirad ar emTxveva
mis namdvil gvarsa Tu saxeobas, Janris raobas. magaliTad, vaJam 1909 wels
daweril nawarmoebs-,,daTvi” uwoda-zRapari.
10
Ees nawarmoebi, Cveni fiqriT, aris klasikuri nimuSi moTxrobisa;
nawarmoebisa, romelic faqtiurad alegoriaa sazogadoebrivi yofierebis
Sesaxeb.
zRaprobas
mas
aniWebs
garkveul
cxovelTa
ametyveleba
adamianurad.
daTvSi,
meliaSi,
mgelSi,
maCvSi,
virSi,
lom-vefxvSi
avtorma
ganasaxiera Tavisi drois sazogadoebis warmomadgenlebi. maTi xasiaTebi.
maTi urTierToba erTmaneTTan, garemo tipiuria da ganazogadebs socialur
Tu fsiqologiur viTarebas.
rodesac
yuradRebas
personificinirebaze,
vamaxvilebT
bunebrivia,
vaJa
gapirovnebaze ,,uenpiro
maT
bunebis
,,gaadamianurebaze”
akeTebs
aqcents anu misi poeturi TvalTaxedvis areSi mudam adamiania moqceuli
Tavisi rTuli cxovrebiT.
Cans, did poets yovelTvis awuxebda da afiqrebda bedi, cxovreba
oblisa. amasTan dakavSirebiT yvela nawarmoebi aRsavsea maTadmi avtoris
TanagrZnobiT; ara aqvs mniSvneloba, adamiani iqneba is (,,suli oblisa”,
,,eTeri”), Tu frinveli (,,rogor gaCndnen buebi qveyanazed”), an cxoveli
(,,Svlis
nukris
naambobi”,
tipologiurobisa,
SemoqmedebaSi,
,,melia-serefenia”...).
fabulam
rogoricaa
gamoiwvia
erTi
TviTganmeoreba.
garda
Temis,
stilisturi
gavixsenoT
ideis
xerxic
,,Svlis
mis
nukris
naambobis sawyisi sityvebi: ,,pawawa var, oboli. Bbedma damibriyva: cud dros
davobldi
da
aseve
sawyisi
frazebis
detalebi
Txzulebidan
,,melia-
serefenia”: ,,patara daoblda. Mmagram arc ise patara iyo, sazrdos mopoveba
ar SesZleboda” (32,511).Aam nawarmoebTa Soris ki idga meoTxed saukuneze
meti.
vaJas eposze saubrisas win wamoiwevs agreTve sxva uamravi sakiTxic
tipologiurobisa.
miTologiuri,
Eesenia:
metafizikuri,
sayofacxovrebo,
zRaprul
religiur-mistikuri,
legenduri,
cxovelTa
eposi,
liro-epikurobis struqturebi da a.S.
Tu eTeris (,,eTeri”), sofios ,,suli oblisa”), Svlis nukris, meliaserefenias yofa gausaZlisia maTi patara asakidanve, Tu daTvi (zRapari
,,daTvi”), goCi an mucela mZime codvebis msxverplni xdebian, Tu aRazam,
aludam,
joyolam,
mravalsaukunovani
TavianTi
Cakiruli
feriscvalobiT
mkacri
adaT-wesebi,
Searyies
zneobrivad
tradiciebi,
Tu
beri
luxumi, lela, kviria, ivane kotoraSvili, giglia, gogoTuri an ZaRlika
11
ximikauri
Rirsebisa
da
gmirobis,
mamuliSvilobis
SaravandediT
sxivmosilni arian, Tu axundsa da beslans, uzneobisa da moRalatis lafiT
saxeSercxvenilebs vxedavT, Tu sanaTas, mamida xoSias, qiCirs SurisZiebis
survili
da
qmedeba
igavmiuwvdomelia
gamarTlebulia
vaJa-fSavela,
aranakleb
da
maTi
gamaognebelia
gansaxovnebiT
am
bumberazi
Semoqmedis siTbo da sinaze ,,jejilisa” da ,,nakadulis” mimarT aRvlenil
vedrebaSi:
,,RmerTo,
nu
mohklav
pataras!”,
an
ra
didi
TanagrZnoba
gamosWvivis bavSvebisadmi moTxrobidan ,,rogor gaCndnen buebi qveyanazed”,
poemidan ,,anna-bulbuli”, lirikuli leqsidan ,,oblebis simRera”...
Aaqve gvsurs daveyrdnoT isev vaJas sxva Teoriul statias ,,fiqrebi”,
romelSic
igi
aRniSnavs:
,,Tu
ginda
originaluri
mwerali
dagiZaxon,-
uTqvams bernes-swere ise, rasac hfiqrob, ise, rogorc hfiqrobde, rogorc
Sen sulsa da guls undodes, moswondeso”(33,22).
Tu kritikuli TvaliT gadavxedavT misi poetur epos
Seqmnils XX
saukunis dasawyisidan, naTlad davrwmundebiT, rom did poets yvela Tema,
suJeti, fabula Taviseburad brwyinvaled gadaumuSavebia da Seuqmnia iseTi
nawarmoebebi, romlebic mis sulsa da guls undoda da moswonda.
Ees
naTlad
nawarmoebebSi,
gamovlinda
aramed
1900
ara
wliT
marto
XIX
daTariRebul
saukuneSi
Seqmnil
pirvelsave
poemaSi
,,nangrevTa Soris” (monadiris naambobi)-daibeWda ,,iveriaSi”. 1900 wlis
#141.
naSromSi dakvirvebis obieqtia poema ,,sisxlis Zieba”, romelsac ar
mohklebia mkvlevarTa yuradReba.
Cveni amocanidan gamomdinare, mivyeviT ra Txrobis temps, yuradReba
SevaCereT
naratologiis
iseT
tipur
SemTxvevaze,
rogoricaa
,,deskriptiuli pauza”, anu rodesac ,,Txroba Cerdeba, viTarebis, peizaJis,
interieris an sagnis aRwera iwyeba”(121,90)
Ppauza droTi unda izomebodes da poemaSic misi ganzomilebis metnakleboba ganvsazRvreT TxzulebaSi arsebuli siuJetidan gadaxvevis an
retradiciis
Sinaarsoblivi
mxolod
oTx
Tu
aTeulze
funqciuri
stilistikuri
meti
SemTxveviT.
klasifikacia,
figurebi,
xolo
movaxdineT
samsjavrod
maTi
ricxvidan
ra
maTi
gamovitaneT
SevCerdiT
ritorikul SeZaxilze. sxvagan ki saubari iqneba, aforizmul gamoTqmebze,
andazebze, wyevlis formulaze, Segonebaze, riTac ase uxvia poema ,,sisxlis
Zieba”.
12
poemaSi
,,mamidis
danabarebi”
poema
sisxlis
ZiebasTan”
tipologiurobis niuansebi SeiniSneba mxolod SurisZiebis, sisxlisZiebis,
rogorc aqtis, aspeqtiT. Tumca, motivaciurad qiCirbeisa (,,sisxlisZieba”)
da
aludas
(,,mamidis
mizanswrafviT
danabarebi”)
absoluturad
mier
Catarebuli
gansxvavebulni
arian.
aqtebi
Tavisi
es
poemebi
erTimeorisagan sxvaoben agreTve monoTematurobisa (,,mamidis danabarebi”)
da
poliTematurobis
(,,sisxlis
Zieba”)
mixedviTac.
Surismgeblobis
tipologiurobam gvibiZga ,,mamidis danabarebSic” mogveca teqstSi arsebuli
ritorikul-figuralur
gamoTqmaTa,
sityvis
masalis,
aforizmebis,
Segonebis, andazis, retradiciis klasifikacia.
rogorc cnobilia, prof. gr. kiknaZem calke gamoyo e.w. ,,colis
motivi”. (gavixsenoT mis mier mocemuli SedarebiTi analizi ,,gogoTur da
afSinasi” da ,,gvelis mWamelisa” am aspeqtiT).
vaJas mier 1908 wels dawerili poema –,,coli anu Cemi Tavgadasavali.
Tqmuleba
Tandila–aragvelisa“ gamoqveynda
1916
wels
gazeT ,,saxalxo
furcelSi“.vaJasmcodneobaSi samarTlianad uyeneben pretenzias am Txzulebis
mxatvrul dones, magram TematikiTa da ideiT iq bevri sagangaSo movlenaa
gansaxovnebuli–aqac colis motivi, ojaxis problemaa win wamoweuli, magram
gogoTur
da
afSinasagan“
,,gvelis
da
mWamelisagan“absoluturad
gansxvavebuli.
vaJas am Txzulebaze imitom SevaCereT yuradReba, rom iq aRwerili
ambavi im periodis zneobrivi katastrofis tipiuri movlena iyo.
gavixsenoT
Sio aragvispirelis novelebi, mixeil javaxiSvilis ,,TeTri sayelo”.
vaJa-fSavelas eposis arsi naSromSi warmodgenilia tician tabiZis
werilze
dayrdnobiT:
,,mxolod
vaJa-fSavelam
SesZlo
mieca
qarTuli
mwerlobisaTvis namdvili eposi... qarTuli eposis saukeTeso nawarmoebad
CaiTvlebian
vaJa-fSavelas
poemebi...
vaJas
fantazia
aq
met
gasaqans
naxulobs“.
sruliad gancalkevebuli adgili uWiravs vaJas SemoqmedebaSi prozas.
vaJa weris maneriT realistia, misi stili daxvewilia, ara aqvs arc erTi
provinciuli gamoTqma da misi wminda qarTuli kidev didxans darCeba
qarTul mwerlobaSi”.
vaJa-fSavelas, rogorc dramaturgis, originalurobas misi piesebis
struqturaSi
vxedavT.
kerZod,
misi
patar-patara
,,scenebis”
da
,,tyis
13
komediis” remarkebis ganxilviT win aris wamoweuli avtoris funqciebi
nawarmoebSi,
radgan
dramaturgis
wamyvani
roli
gadasulia
uSualod
remarkebSi.Kklasikuri ganmartebiT, remarkas ZiriTadad evaleba miTiTeba
moqmedebis, drois, adgil-garemos, gmirTa garegnobis, Cacmulobis Sesaxeb.
rogorc vxedavT, faqtiurad saqme gvaqvs mTxrobelis, avtoris saxesTan.
aman ki win wamoswia piesebis personaJebTan misi damokidebulebis forma,
anu
dramaturgi
ZiriTadad
ar
CaerTveba
informaciis
ganmavlobaSi remarkas
personaJTa
Semcvelia
SeuZenia
Tavisi
metyvelebaSi.
funqciiT.
remarka
Tumca,
xom
saukuneTa
axal-axali Sinaarsi, rac gamowveulia
piesis JanriTa da stiliT.
cnobilia, e.w. beletrizirebuli remarkebi (l.meterlinki, b. Sou, l.
andreevi), XIX-XX saukuneTa mijnaze Cndeba gaSlili, aRweriTi, sagnobrivi
remarkebi (hauptmani, ibseni, Cexovi, ostrovski). zogi avtoris piesebSi
remarkebs ukaviaT piesis TiTqmis mesamedi (b. Sou) da asrulebs ara mokle
miTiTebebis funqciebs, aramed faqtiurad warmoadgens piesis avtoriseul
komentars.
vaJas
piesaTa
remarkebidan
remarka
ZiriTadad
beletrizirebuli
saxisaa. magaliTad, piesas ,,scena mTaSi” saTauris qveS minawers ,,xevsurebis
cxovrebidan” mosdevs miniatura, eskizi, romliTac sxartadaa daxatuli
interierica da eqsterieric.
erTmoqmedebian
da
erTsuraTian
piesas
kompoziciur
mTlianobas
cxovrebidam)
kompozicia.
aniWebs safinalo remarka Tavisi SinaarsiT.
Taviseburia
piesis
,,scenebi”(fSavlebis
Ppiesa dayofilia oTx moqmedebad, oTx scenad. specifikuria TiToeuli
scenisadmi
wamZRvarebuli
remarka-saTaurebi
Tavisi
Sinaarsoblivi
funqciiT. xolo piesaSi ,,scenebi” (scena xevsureTSi) remarkebi informaciis
funqciebs atarebs, TiTon piesa faqtiurad ornawiliani moTxrobaa.
remarkis
beletrizireba
TiTqmis
gamoricxulia
,,tyis
komediaSi”,
Tumca avtori arsad tovebs piesas mokle komentarebis, miTiTebebis gareSe,
riTac garkveul gzamkvleobas uwevs siuJetis ganviTarebaSi maTi CarTvis
TvalsazrisiT.
sayuradReboa
piesis
saTauri-,,tyis
komedia”.
Ppiesas
komedia
pirobiTad SeiZleba ewodos, rameTu iq ar aris groteski, hiperbola,
satira, karikatura, rogorc klasikuri komediebis ZiriTadi maxasiaTebeli
14
niSnebi. Ppiesis saTauri orcnebiani frazaa: ,,tye” azustebs moqmedebis
adgils, xolo ,,komedia” gansazRvravs Txzulebis Janrobriv saxesxvaobas.
naSromSi saTanado analiziT garkveulia, Tu ramdenadaa es piesa
komedia, ra doziTaa mocemuli iq komikuri, satiruli Tu ,,iumoristikuli
(am bolo termins am formiT xmarobs prof. gr. kiknaZe)
Aanalizis
procesSi
amovdivarT
ra
prof.
gr.
kiknaZis
ganmartebebidan, dadgenilia, rom Semofarglulia mkiTxvelis asakobrivi
zRvari, rom zRvardaudebelia avtoris humanizmi, vinaidan piesaSi araa
mocemuli e.w. ,,zogadsakacobrio”, ,,didi” idea, ,,tyis komedia” Tamamad unda
miekuTvnos ,,iumoristuli” (gr. kiknaZe) nawarmoebTa jgufs.
,,tyis
komedia”
sazogadoebaSi
enobrivi
(1911
arsebuli
w.)
axalTaobis
mankierebis
TvalsazrisiTac.
Ppiesis
zneobrivi
mxilebasTan
ena
erTad
ZarRviani
aRzrdisa
da
samagaliToa
qarTulis
nimuSia,
stilisturad gamarTulia, mdidaria misi leqsika. personaJTa metyvelebaSi
CarTuli frazeologizmebi piesas saxalisos xdis. Mmoxmobili aforizmebi,
sentenciebi
ki
warmomavlobis
daafiqrebs
wyaroebs.
mozards
naSromSi
da
gonebiT
mocemulia
moaZebninebs
TiToeuli
maTi
maTganis
lingvisturi Tu poetikuri analizi.
naSromSi
komediis”
gverdia
analiziT
avlili
vadasturebT,
,,mokveTilis”
rom
analizisaTvis.
dramaturgia
,,tyis
angariSgasawev
faqtorad rCeba vaJa-fSavelas SemoqmedebiT interesebSi, rom iliasTan da
akakisTan erTad vaJam myari safuZveli Cauyara
XX saukunis qarTul
dramatul xelovnebas.
vaJa-fSavelas mTargmnelobiTi moRvaweobis analizi gverdauvlel
amocanad rCeba, miuxedavad imisa, rom mTargmneloba vaJasTvis ar qceula
did mowodebad, Tumca Targmani mas qarTuli mwerlobis ganuyofel sferod
miaCnda.
vaJas Targmanebi vaJasmcodneobaSi sakmaod maRalprofesionalurad
aris gaSuqebuli (ix. saTanado literatura). Ddgas ra iliasa da akakis
mxatvrul-esTetikur da ideur poziciebze. Ppirveli Txzulebis ,,feodalis
aRzrda” emil erkmanisa da aleqsandre Satrianis erToblivi moTxrobisa
(ix. q-n salome yubaneiSvilis mier mocemuli kompleqsuri analizi) da
pirveli
leqsis
,,bulbulsac
moewyineba”
Targmani
adasturebs
vaJas
15
interesTa farTo speqtrs, romelic Tanabrad aris warmodgenili rogorc
XIX, ise XX saukuneSi.
naSromSi sagangebodaa gaanalizebuli vaJa-fSavelas mier edgar pos
,,yoranis” Targmani. Eedgar pos ,,yoranis” motivacia, vaJasTvis misaRebi
aRmoCnda im aspeqtiT, rom uTanasworo brZolaSi daRupulni aRarasodes
aRdgebian.
naSromSi gaTvaliswinebulia e.pos Txzulebis filologiuri kvlevis
Sedegebi (n.wereTeli, z. abzianiZe...). Cveni mxriv mocemulia yornis, rogorc
erT-erTi saxe-xatis, evolucia rogorc qarTul-xalxur poeziaSi, ise vaJas
prozisa da poeziis mixedviT. Eedgar pos ,,yornis” motivacia vaJasaTvis
misaRebi aRmoCnda ara marto literaturuli mimarTulebis TvalsazrisiT,
aramed nawarmoebSi Caqsovili zogadadamianuri movlenebis gamo.
Cvens mier gaziarebulia b-n Tamaz Cxenkelis safuZvliani Sefaseba
vaJas mTargmnelobiTi sistemisa: ,,vaJas keTilsindisierad gadmoaqvs dednis
siuJeturi
qarga
da
Sinaarsi.
Mmagram
iq,
sadac
saqme
exeba
poeturi
nawarmoebis mTliani struqturisaTvis aucilebel aspeqtebs (intonacia,
bgerwera, ganwyobileba da sxva) igi ar iTvaliswinebs an ufro swored, ver
grZnobs ucxo nawarmoebis Taviseburebebis mTel sisavses da am aspeqtebis
srul asimilirebas... ase iqceoda TiTqmis yvela didi Semoqmedi, romelic
Targmnisadmi
TavisTavad
gansakuTrebul
maTi
temperamentis
midrekilebas
Tavisebureba
ar
amJRavnebda
ganapirobebda),
(rasac
Tundac
im
cxadi mizezis gamo, rom maTi gulisyuri da titanuri energia dReniadag
sakuTari poeturi samyaros Seqmniasaken iyo mimarTuli”.
vaJa–fSavelas
warmoudgenelia
misi
SemoqmedebiTi
publicisturi
interesebis
moRvaweobis
gaTvaliswineba
gareSe.
misi
drois
problemebma mTeli arsebiT iCines Tavi vaJas publicistur , eTnografiul,
dokumentur
werilebSi.
publicistikis,
rogorc
misi
SemoqmedebiTi
interesebis erTi mniSvnelovani aspeqtis, gaTvaliswineba aqtualuria imiTac,
rom didma mweralma Tavisi kalami pirvelad publicistikaSi scada; gavixsenoT
1915 wels
dawerili misi ,,avtobiografiuli cnoba“. igi aRniSnavs: ,,daviwye
wera pirvelad ,,droebaSi“ 1877–78 wlebSi, kargad ar maxsovs. jer isev Segirdi
viyavi, rom fSavidan korespondenciaseb maqvs iqaur maswavleblis uzneo yofa–
qcevaze. 1878–1879 maqvs dabeWdili imave ,,droebaSi“ soflis suraTi, iq
16
awerilia
duxWiri
cxovreba
fSaveli
,,korespondencia
dastambuli
buCukurisa...
imave
wlebSi
maqvs
xevsureTidan–sof.xaxmati...“(34,433).
vaJa–
fSavelas, rogorc publicists, Tavisi xalxis, qveynis Wir–varamisaTvis, erTi
wuTiTac ar mouxuWavs Tvali.
simptomaturad migvaCnia Semdegi niuansi vaJa–fSavelas publicistur
SemoqmedebaSi.
kerZod,
1900
wliT
daTariRebuli
statiis
(,,moxvediT
mSvidobiTa”) Sinaarsis damTxveva misi pirveli publicisturi werilebis
SinaarsTan; es aris avtoris daintereseba eTnografiiT.
werilebSi xSiria
amaze avtoriseuli miTiTebac: ,,mcire eTnografiuli SeniSvna“.
garda
amisa,
ra
Rrmaistoriul,
tradiciul
sarwmunoebriv
Tu
eTnografiul sakiTxebsac ar unda aSuqebdes igi, yvela werilSi, statiaSi
(agreTve
mxatvrul
problematikaSi
damokidebuleba
SemoqmedebaSic)
qristianuli
aSkaraa
moqalaqeobriv–patriotul
suliskveTebis
,,vaJas
gaZliereba:
qristianuli cxovrebis wesTan Sesabamisad aisaxa mis
msoflmxedvelobaSic, rac dasturdeba poetis mxatvruli SemoqmedebiT da misi
publicistikiT“(101,9).
marTlac, pirovnebis Tavisufleba, misi sulieri xsna–gadarCena vaJa–
fSavelas qristianuli sarwmunoebis gareSe warmoudgenlad miaCnia. qveynis,
samSoblos problemebis mogvarebis erT–erT da mTavar saSualebad xalxSi
religiuri cnobierebis aRorZineba–gaZlierebasac Tvlida. mis maxvil mzeras
ar gamohparvia arc erTi nabiji oficiozisa, gadadgmuli Cveni zneobis, Cveni
sarwmunoebis sazianod. am TvalsazrisiT uaRresad sainteresoa misi statia
,,episkoposis antonis azri fSav–xevsurTa sarwmunoebaze“(t.V,gv311–13).
publicist
vaJa–fSavelas
episkopos
antonis
Sexedulebebi
wminda
sarwmunoebrivi aspeqtiT gauanalizebia. Cven ki winaswar aRvniSnavT, rom
episkoposis qmedebani emsaxureboda Cveni ZirZveli tradiciebis, erovnuli
TviTSegnebis farul aneqsias, ruseTis imperiuli zraxvebis aRsrulebas iseT
koloritul da TviTmyofad garemoSic ki, rogoric iyo fSav–xevsureTi.
am sakiTxs exeba agreTve is statiebi, romlebSic maRalprofesionalur
donezea gaSuqebuli sarwmunoebrivi sakiTxebi: ,,moxvediT mSvidobiTa!“(1900,
iveria“,N176);
,,laSaris
jvris
dReoba
anu
laSaroba“(1903,
,,cnobis
17
furceli“,N2165); ,,did marxva“(1906, ,,cnobis furceli“, N3034); ,,fSavlebi“(1914,
,,saxalxo gazeTi“, N1082); ,,fSavlebi“(1914, ,,saxalxo gazeTi“, N1090, 1091)...
samecniero literaturaSi gamoTqmulia mosazreba, rom ,,arc imis
danamdvilebiT Tqma SegviZlia, rom vaJa ,,eklesiuri“ adamiani iyo; magram Tu
Rrmad SeviswavliT da gavaanalizebT mis Semoqmedebas, davinaxavT, rom didi
poetis
azrovneba
zedmiwevniT
mihyveba
qristianul
msoflgagebasa
da
morals...“(101,10). amis dasturad movixmobT vaJa–fSavelas publicistur
werils ,,did–marxva“(gaz. ,,cnobis furceli“, 1906,N3021). werilis daskvniT
nawilSi poeti wers: ,,dido–marxvao! didad moxarulni varT. Cveni gana marto
Tvalebi? gulic da gonebac cremlis morevSi dascuravs, vloculobT da
vevedrebiT RmerTs, gveqmnas mwed da mfarvelad, mogvces Cvenc, Cvenis qveynis
SvilT, Zali da Rone, movuaroT, vupatronoT Tavis Tavs, Tavis qveyanas, raTa
vZlioT eSmaks
da movipovoT cxovreba
saukuno,
moveswroT aRdgomasa
mkvdreTiT da cxovrebasa mermisa mis saukunisasa, amin!“(34,220).
vaJa–fSavelas
warmoadgens
naTlad
SemoqmedebiT
gamokveTili
interess
patriotuli
werilebi, rac gansakuTrebiT kargad aisaxa
publicistikaSic
grZnobis
gamomxatveli
im ,,werilebSi, romlebsac vaJa
uZRvnis fSavs, xevsureTs, Cveni qveynis av–kargs, mis warsulsa da awmyos, iqneba
es ,,ori ambavi mefe erekleze mTaSi darCenili“(1902), Tu ,,kosmopolitizmi da
patriotizmi“(1905)“(7,218).
Cveni mxriv CamovTvlidiT amave sakiTxTan dakavSirebul ramdenime
werilis saTaurs: ,,Tamaris cxvari fSavSi“(1902), ,,maxlas“(1905), ,,vin aris
marTali?“(1905),
,,Savbneli
ambebi“(1905),
,,xevsuric
SeinZra“(1907),
,,ver
mohkles!“(1907), ,,sityva ilia WavWavaZis cxedarze“(1907), ,,Sinauri ambebi“(1908),
,,yvav–yornebi ilias aCrdilis garSemo“(1908–1909) da a.S.
vaJa–fSavelas publicistikaSi SemoqmedebiTi interesebis arealSia
moqceuli is werilebi, statiebi, romlebSic safuZvlianadaa daxasiaTebuli
socialur–ekonomikuri mdgomareoba, rogorc mTeli qveynisa zogadad, ise
fSav–xevsureTisa
konkretulad.
vaJa–fSavelasaTvis
damaxasiaTebeli
obieqturobiTaa mocemuli qarTveli glexkacis, gansakuTrebiT mTis mkvidrTa,
duxWiri yofa, romelic gansakuTrebiT mZime Seiqmna 900–iani wlebidan. Cveni
18
ganxilvis obieqtad iqca Semdegi publicisturi werilebi: ,,fiqrebi“, (1902);
,,Tianuri feletoni“(1902);
,,,Sinauri ambebi“(1907); ,,Sinauri ambebi“(1908);
korespondenciebi: ,,fSavis–xevi“(1906); ,,qarTvelTa axalSeni SiraqSi“(1913).
rogorc aRniSnaven, zemoxsenebul sakiTxebTan erTad vaJas esTetikas
axasiaTebs Tavisi, specifikuri da ganumeorebeli niSnebi. maT exeba vaJa
werilebSi ,,niWieri mwerali“, ,,sad aris poezia“, ,,ena“ da sxva. ( ,399).
damajereblad Seafasa vaJas SemoqmedebiT interesTa es mniSvnelovani aspeqti
prof. i.evgeniZemac odnav mogvianebiT: ,,vaJas SemoqmedebiT interesTa Soris
ukanaskneli adgili ar ukavia xelovanis problemas, mis rols da adgils
cxovrebaSi, anu upiratesad sakuTari SemoqmedebiTi ,,me“–sdaxasiaTebas. es
sakiTxi
qarTul
saliteraturo
kritikaSi
umetesad
gaSuqebulia
vaJas
cnobili literaturuli werilebis mixedviT“(27,229).
es problema monografiuladaa damuSavebuli
mier
prof. d. wowkolauris
sadoqtoro disertaciaSi–,,vaJa–fSavelas Teoriul–literaturuli
naazrevi“(2004w.). ,,eleqtronuli katalogebi(28,4).
publicistika,
rogorc
vaJa–fSavelas
SemoqmedebiTi
samyaro,
ar
amowuravs poetis interesTa wres, rameTu ,,kidev mravali sakiTxisa da motivis
daZebna SeiZleba vaJasTan, romelic Cvens literaturaSi ufro warmoaCens
miseul Temebs“(27,231).
amrigad, sapaeqrod warmodgenil naSromSi kvlevis sagnadaa qceuli vaJa–
fSavelas lirika, eposi, dramaturgia, Targmani, publicistika. aqcenti
gadatanilia ZiriTadad im TxzulebaTa kompleqsur analizze, romlebic
naklebadaa
ganxiluli
vaJasmcodneobaSi,
an
saerTod
ar
dasTmobiaT
mkvlevarTa saTanado yuradReba. maRali done da masStaburoba sakiTxis
Seswavlisa garkveuli sirTuleebis winaSe gvayenebda, magram imavdroulad
naTelyofda Cveni midgomis strategias.
19
I. Tavi-vaJa-fSavelas lirikis tematika da mxatvruli
struqtura
1900-1910-iani wlebis mixedviT)
A
vaJa-fSavelas
SemoqmedebiTi
interesebis
erT-erT
umniSvnelovanes
sferos misi lirika warmoadgens.
zedmetad migvaCnia detaluri saubari lirikis sagnisa, misi formisa
da Sinaarsis Sesaxeb, radgan antikuri epoqidanaa igi kvlevis obieqtad
qceuli.
miaCniaT,
rom
lirikaSi
mTavaria
gansaxovnebaTa
da
gansjaTa
emocionalurad warmoCena avtorebis mier. swored es ganapirobebs e.w.
,,avtofsiqologiuri”
leqsebis
arss,
romlebSic
lirikuli
subieqti
uSualod avtoria. gamoaqvT daskvna, rom lirikuli Semoqmedeba ZiriTadad
avtofsiqologiuri
movlenaao(69,157).
Mmoxdeniladaa
iqve
Tqmuli,
rom
lirika araviTar SemTxvevaSi ar ariso avtorTa mier realur cxovrebaSi
gancdilis stenograma (iqve).
Dda vinaidan es asecaa, saSualeba gveZleva, Tvali mivadevnoT poetis
lirikul
miiCneven,
meditaciebs,
rom
individualuri
rameTu
literaturuli
avtoris
Tanamedrove
nawarmoebebi
pirovnulobis
literaturaTmcodneobaSi
warmoadgenso
struqturis
,,...upiratesad
gonismieri
xedvis
mxatvruli formiT gamoxatulebas (3,210).
rac ufro didia niWiereba lirikosisa, miT ufro mravalferovania
misi Semoqmedeba, miT ufro maRldeba igi sazogadoebis TvalSi. Ees ki
udides pasuxismgeblobas akisrebs poets; igi xdeba aucdeneli samizne
TavdamsxmelebisTvisac da misi talantis Rirseulad damfaseblebisaTvisac.
Cans, aseTi yofila odiTganve rCeulTa xvedri. magaliTad, jer kidev
sinanuliTa
ramdenime
da
simwriT
qarTveli
iglovda
mwerlis
qarTveloba
akakis,
gardacvalebas,
vaJasi
rodesac
da
sxva
galaqtionma
evropiskenac migvaxeda da didni Semoqmedni man Seadara maRal kipariss,
Cinars, romlisTvisac simaRle sawamebeli yofila:
rogorc Cinari-ise poeti,
misTvis simaRle aris wameba,
ara RimiliT da aloeTi
dahfaravs mterTa ciliswameba.
is-maRalia, didia mainc!
20
misTvis moismis zarebis zari:
qari ara sCans, qari ara sCans,
mainc mwvervalebs edeba qari.
(galaqtioni, isev efemera,1961w.)
rogorc
vxedavT,
RvTivrCeuleba
xelovanTa
tragikuli
sve-bedis,
ciliswamebaTa vualiTaa dafaruli da mis maRal tans missave sicocxleSi
susxiani qari arxevs da misi gardacvalebis Semdegac qarborbalasaviT rom
dastrialebs miss saxels.
Aamgvarad
maRalia
da
diadi
vaJa-fSavelac,
romlis
simaRlesac
uxilavi frTebis qroliT edeba qari xan sastik qartexilad, xanac unazes
siod.
Ddasturad
amisa
gavixsenoT
mecxramete
saukunis
qarTuli
literaturuli kritikis mier araerTgvarovani Sefaseba da gageba misi
Semoqmedebisa, misi poeturi
enisa
da
avadsaxsenebeli periodic
meoce
saukuneSi, rodesac ,,Cvens Tvalwin, dRisiT, mzisiT scades vaJa-fSavelas
Rvawlis damcireba yalbi, antimecnieruli motivirebiT”(3,108).
sabednierod,
imave
mecxramete
saukuneSic
da
meoce
saukuneSic
samudamod dasamarda nihilisturi toni vaJa-fSavelas Semoqmedebisa da
cxovrebis mimarT, ris Semdgomac Rirseuli adgili daikava vaJa-fSavelam
msoflio kulturis saganZurSi.
susxiani qaris qrolvas yvelaze mZafrad uSualod
Semoqmedi
SeigrZnobs. amgvarma alRom ar uRalata jer kidev Wabuk vaJas, rodesac
damajereblad ganacxada:
mkvdaria ugrZnobi kaci,
usazarlesi mkvdarzeda,
miT rome sicocxle udgas
salis yinulis taxtzeda.
ar ebraleba moyvasi,
mis win rom acvan jvarzeda...
(,,mkvdaria ugrZnobi kaci”.1886w.)
am patara leqsSi, romliTac axalgazrda kacis mier aris SemCneuli
da
Sefasebuli
sagulisxmoa
sagulisxmoa
sazogadoebaSi
bolo
ori
taepi,
arsebuli
ugrZnobeloba,
romelic,
faqtiurad,
sentenciurobiTac-,,sazarelia
dadgoma
gulcioba.
Segonebaa
da
ugrZnobelobis
gzazeda”.
21
Aam mZime gancdis ganqarveba amovikiTxeT leqsSi ,,papiCemis anderZi”.
Ggenetikuri kavSiri gamosWvivis mis imedis momcem tonalobaSi. Ppoeti (aq
papamisi-J.k.) STaagonebs axalgazrdebs:
WirSi yofnis dros gaZleba
Mmudam vaJkacis wesia!
vaJkacs ar Svenis cremlis Rvra,
qviTini diacurada...
... nu daisveneb, ebrZole
Mmters, minam gidga sulio.
Svilo, mec egre viyavi,
Eeg aris Cveni rjulio.
(,,papiCemis anderZi”, 1886w.)
Aamitomac
gankicxul
kidev
ufro
gulgrilobas,
damajereblad
ugrZnoblobas,
aRviqvamT
avtoris
sulerTiaobas
da
mier
sadRac
kacTmoZuleobasac, gaxmianebuls wina leqsSi.
aseTi ganwyobileba Wabuki poetisa garkveuli kamertonia mTeli misi
Semdgomi
poeturi
moRvaweobisaTvis;
Tamamad
unda
iTqvas,
rom
vaJa-
fSavelas, rogorc poetsa da moqalaqes, ar gadauxvevia papis anderZisaTvis.
Aamitomac ityvis maSinve:
veras damakleb, varamo,
ra gind guls mWido bjRalebi,
Tu Sen me damaZabuno,
numc mitireben Tvalebi...
RrublebSi elvad mnaTobni,
xan ki mibJutviT mqralebi.
(veras damakleb, varamo, 1886w.)
,,ebrZole mterso”-uanderZebda papa, mteri ki axalgazrda vaJasaTvis
mxolod momxduri dampyrobeli ara yofila. Mmas mtrad, arakacad miaCnia
iseTi
TavkerZa
Tanamemamulec,
romelic
qveynis
sikeTisaTvis
brZolis
siZneleebs Tavs aridebs da vaJac dabrZenebuli, asakovani kacis toniT
SeukiJinebs amgvarT:
tyuilad ityvis –kaci var,
Tavzeda qudi mxuria,is, visac kargis saqmisad
varamic ara swyuria!(iqve).
22
Ggaivlis
aTiode
WaRaragamoreuli
weli
didostati
am
leqsebis
qarTuli
daweridan
leqsisa
gulRiad
da
ukve
Seexmianeba
axalgazrda mgosnebs leqsiT ,,simRera (vuZRvni axalgazrda mgosnebs).”
Aavtori
itovebs
moralur
uflebas,
rom
Tavisi
poeturi
,,me”
magaliTad dauZaxos maT da is, rac mas Tavad gauxdia sakuTar samoqmedo
kredod, igive moiTxovos maTganac. Aamas ki orjer ityvis dabejiTebiT:
,,RmerTo, samSoblo micocxle!”
mZinarec imas vduduneb!
(,,simRera”, 1896w.)
Mmaradiuli
moZraoba,
saqmis
keTeba,
Sezavnuli
sityvasTan,
misi
rwmeniT, garantiaa qveynis gadarCenisa, winsvlisa. Aamave wlis saaxalwlo
milocvaSi aki ambobda kidec:
ZvelTa Tqves Zveli qarTuli
Tavis Zvelebur weszeda:
,,xelebs nu ikrebT gulzeda,
saqmes nu agdebT RmerTzeda”.
Semdegi
sityvebiT
ki
ra
brwyinvaled
exmianeba
poeti
Cvens
DdRevandel yofas,,TviT upatroneT Tavis-Tavs,
Nnu imedovnebT sxvebzeda.”
(,,saxalwlo”. 1896)
sxvaTa
moimede
adamianebi,
bunebrivia,
miuRebeli iyvnen vaJasTvis da, albaT, arc maT exatebodaT gulze omaxiani,
pirdapiri da marTali xmis poeti. Cans, didi brZolebis gadatana uxdeboda
vaJas amgvar sazogadoebaSi brunvisas. Aavznian qarad edebodnen mis sulier
simaRleebs isini. vaJas ki wuTiTac ar ufiqria maTTan zavis dadeba:
damsetyve, cao damsetyve,
aqa var Cemis TaviTa,
guliTa gautexeli,
mouRalavi mklaviTa.
rac unda Wiri momkerZo,
bilwT ar Savekvri zaviTa;
mcnebas ver Semacvlevineb
mozRvavebulis aviTa!
(,,damsetyve, cao.” 1903w.)
23
im realobaSi yofnisas igi Tavs ,,sawyal amirans” adarebda, autaneli
iyo misi arseboba-gulSi wylulebi gazrdia, suls uxuTavs: ,,sikvdili ara
mwadian, Tumc tanjva sikvdils magonebso”(memRereba da vimReri,”, 1903w). es
arc iyo gasakvirveli , rogorc TviT ityvis lirikuli gmiri-sicocxlem
Sxami asmia, eklis loginic daugo da mainc vaJkacurad uZlebs simwares:
maRlidan Savi Rrubeli
Tavs damwolia mWexari.
raca swadian, isa qmnas,
mesrolos mexi-medgari.
Mme var da ar Sevudrkebi
gakaJebuli mxedari.
jer ase yofna varCie,
nuki ggonivar cxedari.
(,,sicocxlem Sxami masmia”. 1903).
daaxloebiT erTi wlis Semdeg ufro damajereblad ityvis Tavis
gamZleobaze, gautexlobaze. marTalia, ,,cxovrebam ar Seibrala”: gulze
isari daaso da Tan amas CasCiCinebda: ,,unda dagamxo, dagavso! xalxic mas
CasCurCulebda:
,,borots fiqrebsa hmalavso...
Ddahkari, nu Seiwyaleb
Qqveynis sikeTis mparavso!”
(,,cxovrebam ar Samibrala”1904w.)
borotebam sasikvdilod uqnia maxvili, mis mokvlas ecada, magram
ramdenic damkra, imdeni
me aviwie zecada.
adamianad visaxvi,
mgmoblebi darCnen mxecada
da davdeg ca-qveynis Sua
qed –moudrekel svetada.(iqve)
daundobeli yofila wuTi–sofeli–Sxam-naRveliT utarebia lirikuli
gmiri, magram RmerTs ar gauwiravs igi: imedi akiafebula amis gzaze; xedavs,
rom suls Rafavs veSapi, ,,qveynisTvis sisxlis msutavi”:
mirCeba gulis wylulebi,
rCeba sneuli ocneba:
24
tydeba monobis borkili,
dResaswaulobs goneba.
RmerTma uSvelos imaTa,
vinc mieqima, miwamla!
(,,maTria wuTisofelma”.1905w.)
gasaTvaliswinebelia
dawerisa
da
gamoqveynebis
dro.
Ees
iyo
revoluciuri aRmavlobis periodi, romlisganac qarTveloba da mis bedSi
myofi sxva erebi, upirveles yovlisa, erovnuli Tavisuflebis molodinSi
imyofebodnen, Tumca, monobis borkilebis msxvreva imeds iZleoda maSin,
magram yvelaferi amao gamodga. cxovrebam lirikuli gmiri mwared Caagdo
sagonebelsa. Aar surs gauziaros mokeTes gulis varami, radgan ,,amis Tqma
sevdas Semimsubuqebso”:
saidumloa, veravis getyviT,
amis Tqma sevdas Semimsubuqebs,
vici da mitom ver maTqmevinebT,
dae, iseve Cems gulSi sduRdes,
es saWiroa kaeSnisaTvis,
rom gaizardos da ufro hquxdes.
(,,mwares Cavvardi sagonebelsa”.1912w.)
ilia
WavWavaZisa
da
akaki
wereTlis
TanamebrZolis
guls
obi
arasodes ar moedeboda da usasooba, uimedoba verasodes ver moikidebda
fexs mis arsebaSi.
Nnumca msmenia sikvdili
Dda numc minaxav lomisa!
Nnumc minaxia arwivi,
Sno aRar hqondes omisa!...
ra lamazia diliTa,
mze rom sxivs mohfens gorisa!...
turfaa axalgazrdoba,
zaTqi vnebaTa TrTolvisa.
(,,numca msmenia sikvdili”.1914w.)
WeSmariti marTmadidebeli qristiania Cvens win leqsSi ,,me Senis
trfobiT ver gavZeR”. Lleqsi mis gardacvalebamde gamoqveynebula JurnalSi
,,klde”, 1915w.
25
am
leqsSi
lirikuli
gmiri
gulwrfelia
lirikul
aRsarebaSi;
adresati misi mimarTvisa mTeli sazogadoebaa, mTeli qveyanaa:
me Senis trfobiT ver gavZeR,
Sen-Cemis siZulviliTa.
ver giRalateb mainca,
Tund xorcs viglejde kbiliTa,
Gguldakodili Sengana
miTc RmerTs gaxveweb sityviTa.
(,,me Senis trfobiT ver gavZeR”. 1915w.)
Aaqac ormagi standarti gamosWvivis sazogadoebis damokidebulebaSi
Semoqmedis mimarT. qveteqstiT igrZnoba, rom siZulvilis garda siyvaruliT
damokidebulebac
warmoudgeneli
arsebobda,
iqneboda.
radgan
trfoba
Aanalitikuri
mxolod
midgomac
ormagi
moZuleebisa
standartiTaa
sagulisxmo. kerZod, karl gustav iungi 1922wels naSromSi ,,poeziisadmi
analitikuri fsiqologiis mimarTebis Sesaxeb” SeniSnavda, ,,rom xelovnebis
qmnilebaze marTebuli msjelobisaTvis unda gaviTvaliswinoT ori saxis
SemoqmedebiTi
procesis
arseboba:
erTi
maTganis
Sedegad
vRebulobT
nawarmoebs, romelic zustad emTxveva avtoris Canafiqrs, aRwevs im efeqts,
risi miRwevac poets surda”(16,67).
warmodgenili leqsebis mixedviT rom vimsjeloT, yvela maTganSi
dasaxuli
mizani
zedmiwevniT
gadmogvcems
avtoris
Canafiqrs;
poeti
naTlad, gamWvirvaled ayalibebs saTqmels da udaod ,,aRwevs im efeqts,
risi
miRwevac
poets
surda”.
TiToeul
maTganSi
,,masala
poetis
gacnobierebul zraxvaTa Sesatyvisad aris organizebuli”(iqve, 68).
Gganxiluli
esTetikuri
sazogadoebis
nawarmoebebis
mixedviT
mrwamsi-TergdaleulTa
naTelia
poziciaze
urTierTdamokidebulebis
garkvevis
poetis
dgoma
eTikuri
poetisa
da
da
TvalsazrisiT, Tumca,
gacxadebuli da gamyarebuli Taviseburi midgomiT, myari, monoliTuri
moralitetiT,
gansxvavebuli
mravalferovnebiT,
riTac
mxatvruli
vaJa-fSavelas
samyaroTi,
Semoqmedeba
intonaciuri
,,...dakavSirebulia
sakuTari xalxis sulier cxovrebasTan, romelic didebulad gamoxatavs
,,xalxis erovnuli fsiqikis iersac (6,312).
Gibadeba
kiTxva,
rogor
axdenda
yovelive
amis
realizebas
didi
poeti? Aam kiTxvaze amomwurav pasuxs vRebulobT vaJas werilSi ,,fiqrebi”.
Aam
statiaSi
avtors
mkafiod
aqvs
Camoyalibebuli
eTikuri
normebi,
26
romlebsac
mtkiced
Tanamokalmeebisadmi
icavda
igi
mowodebad
mTeli
Tavisi
gaismis
misi
cxovrebis
sityvebi
:
manZilze.
,,..moqmedebac
TviToeuli Cvenganisa unda iyos azrSewonili. dRevandels TviToeulis
Cvenganis
moqmedebas
unda
iq
mivyavdeT,
saca
saWiroa
Cveni
misvla.
TviToeulis Cvenganis moqmedeba, maSasadame, is gza unda iyos, romelmac
romSi unda migviyvanos. Ees romi Cveni momavalia da Tu romSi misasvleli
gziT
ar
wavediT...
roms
avcdebiT.
swori
gza
awmyoa.
vinc
awmyos
keTilsindisierad emsaxureba, igi didebul momavals qmnis... momavalic
imisia, vinc awmyos mizanSewonilad emsaxureba”.
,,xalxis
,,erovnuli
sulier
fsiqikis
cxovrebasTan”
iersac”
atarebs,
organuli
naTlad
kavSiri,
aisaxa
vaJas
romelic
lirikuli
leqsebis im ciklSi, romelic pirdapirac da qveteqstiTac miniSnebulia
sazogadoebrivi problematikis gadaWrisaken. Mmravali mtkivneuli sakiTxi
gamosWvivis
wminda
eTikuri
xasiaTis
leqsebSi.
Ees
gansakuTrebiT
sagrZnobia ori saukunis mijnaze Seqmnil TxzulebebSi.
Kkanonzomierebadaa
qceuli
is
realoba,
rom
erTi
saukunis
dasasruli da axali saukunis dasawyisi TiTqmis revoluciur gardaqmnaTa
periodia xolme, zogadad xelovnebis istoriaSi, yvelaze mkveTrad kimxatvruli literaturis samyaroSi. Ggardaqmna ki imas gulisxmobs, rom
wina saukuneebSi dagrovili problemebi viTardeba da organulad gadadis
axal saukuneebSi. Aaq demarkaciuli xazi gamoricxulia, miTumetes vaJas
rangis Semoqmedis SemTxvevaSi.
XIX da XX saukuneebis uReltexilze dgomam Tavisi kvali daaCnia mis
poezias, mis sazogadoebriv pozicias; amitom miznad davisaxeT dakvleva im
gzisa, romelmac ,,romSi unda migviyvanos. Ees romi Cveni momavalia”(vaJafSavela). swored es amoZravebs did Semoqmeds, rodesac mTeli Tavisi
arsebiT
ebrZvis
da
icavs
Tavis
ers
,,zneobrivi
dabeCavebisagan”,
daberebisagan. Mmas absolutur WeSmaritebad miaCnia, rom ,,energia erisa ar
unda iyos Seborkil-SejaWvuli, unda mas qondes sarbieli”(vaJa-fSavela).
vaJa-fSavelas pirovneba, misi Semoqmedeba samarTlianadaa gaazrebuli
globaluri masStabiT: ,,..iwureboda mecxramete da iwyeboda meoce saukune.
Mmsoflio literaturaSic iwyeboda meoce saukune. Mmsoflio literaturis
titanebidan
yvelaze
mZlavrad
momavlisaken
es
ltolva
tolstoim,
dostoevskim, Tagorma da uitmenma gamoxates. vaJam ki kidev erTi nabiji
gadadga
am
mimarTulebiT
da
saqarTvelos
pirobebSi,
e.i.
msoflio
27
rezonasis yovelgvar saSualebas moklebulma, man daiwyo damkvidreba am
axali filosofiuri, eTikuri da esTetikuri principebisa, man Seqmna axali
epikuri msoflSegrZnebiT gamsWvaluli axali epikuri forma, man Seasxa
axali frTebi romantizms, ara realizmis sawinaaRmdegod, aramed misganve
gamomdinarem, man Seitana axali eTikuri principebi esTetikurSi da qmediTi
humanisturi suli STabera mxatvris filosofias”(5,274).
rogorc
Seiqmneboda
win
erTimeoris
ganmaviTarebeli
Wanturaia:
aRiniSna,
am
inteleqtualuri
Semoqmedis
gamomricxavi
Sexedulebebi.
,,...swored
geniosi
marTebulad
900-iani
simwifis
an
xana,
bunebrivad
erTimeoris
SeniSnavs
wlebidan
axali
Sesaxeb
Semavsebel-
mkvlevari
iwyeba
vaJas
mZafrdeba
mamuka
pirovnebaSi
misi
mxatvruli
azrovnebis unari, Rrmavdeba filosofiur-esTetikuri are”(114,4).
jer
gafacicebiT
kidev
900-iani
daeZebda
wlebis
dasasruls
,,samSoblos
mcvelT”;
vaJas
guls
poeturi
stkenda
gumani
,,sikvdili
gmirisa”; SaSvs emduris imitom, rom ,,mSvidi, bavSuri guneba ar amRvrevia
mterzeda, rom ,,movaleobis uReli” ara sdgmia qedzeda; dasafiqreblad
afrTxilebs usazRvro Zalmomreobas:
gsurs anebivro svavebi
tial-oxeris leSzeda;
nu Svrebi magas, dafiqrdi,
xels nu aiReb RmerTzeda.
Nnu, Torem marto ara var
Aama simarTlis mTqmelia:
vinc avs uSvreba moyvassa,
sxvac misTvis avis mqnelia;
TviTac muxTalad mokvdeba
muxTalad kacis mkvlelia
(,,mxolod Zala gvaqvs dRes xelTa”, 1899w.).
gafrTxilebis
amaRlebuli
saaxalwlo
garda,
frazebi.
zneobriv
sifrTxilis
survilebSi.
Segonebasac
intonacia
magaliTad,
1899wlis
atarebs
sentenciamde
sagrZnoblad
bolo
icvleba
akordad
unda
miviCnioT leqsi ,,saaxalwlod”, romelic gamoqveynda ,,iveriis” 1900wlis
pirvel nomerSi.
tradiciulad,
erTgvarad
ajamebda
saaxalwlod
wina
wlis
gamiznul
movlenebs,
leqsebSi
vaJa-fSavela
sazogadoebis
zneobriv
28
cxovrebas; xSirad sentencia-aforizmebiTac gamoxatavda xolme sakuTar
midgomas, Sefasebas. Ggamonakliss arc xsenebuli leqsi warmoadgens.
Uupirveles salams avtori uZRvnis,,iveris are-maresa
mis sisxlsa da xorcs-qarTl-kaxeTs
da imereTis mxaresa.
Bbedi da bedniereba,
dReTamc nu hnaxven mwaresa...
vusurveb dRegrZelobasa
samSoblos mzes da mTvares...”
(,,saaxalwlod”, 1899)
Ppoeturad amkobs sxvadasxva fenis warmomadgenlebs da vrcel qebas
uZRvnis qarTvel dedas. Ppoeti maT mouwodebs: ,,SvilTa aRzrdaze iubnon,
ro
Seiyarnen
erTada”
da
iqve
didebuli
sentenciiT
amagrebs
Tavis
dasturdeba
prof.
Sexedulebas:
,,lamazad Svilis aRmzdeli
Ddeda micvnia RmerTada...”(30,172).
vkiTxulobT
leqss
da
vrwmundebiT,
rogor
grigol kiknaZis debuleba vaJas Semoqmedebis ,,poliTematurobis” Sesaxeb.
kerZod, am leqSi poeti marTlac Rrmad Caufiqrebia
eTikuri xasiaTis
problemebs.
iwyebs
patriotizmis
TemiT-man
gulwrfelad
miuloca
erTian
saqarTvelos weli axali.
A milocvis Semdeg pirvelad miesalmeba miwis mxvnel-mTesvelebs
culis da Toxis mqnevelTa,
mwyemsTa da Ramis mexreTa,
mindorSi Ramis mTevelTa,
Tavis marjvenis madliTa
mTelis xmeleTis mrCenelTa
(iqve)
Aamgvari
mwyemsebisaTvis
pativi
ar
unda
pirvelmilocvisa
iyos
mkiTxvelebisaTvis
mxvnel-mTesvelebisadmi,
moulodneli,
rameTu
Tavadac xom ,,imaT gobisa” iyo, visi Sromis wyalobiTac eZleoda ojaxs,
qveyanas, xalxs ,,puri arsobisa”. Aamitomac SesTxovda igi ufals, Zala
mieca misTvis imad, rom
29
nugeSad vyvande yvelasa,
rom ar vzarobde ara dros
gaWirvebulis Svelasa,
Tofs vesvri daumcdarada
cbiersa, TeTrsa melasa.
(,,ar vtiri”(simRera),1900w.)
Pprof.
Ggrigol
kiknaZe
miuTiTebda:
,,vaJa-fSavela
sulis
poetiao”(35,10). marTalia, am gancxadebis dros mecnieris aqcenti vaJas
poemebze iyo gadatanili, magram, ganzogadebis kanonis ZaliT, es debuleba
vaJas mTel Semoqmedebaze vrceldeba. Ggamonakliss arc es gansaxilveli
leqsi warmoadgens.
Ppoetma arsobis puris momyvanTa Semdeg axali weli miuloca sulis
puris SemoqmedT, anu mwignobarT:
mwignobarT-eris winamZRvarT,
qveynisTvis kargis mrCevelTa;
ra gvargebs, ra gvazaralebs,dRe-mudam imis mkvlevelTa
(,,saaxalwlod”)1899w.
poeti
aq
mrCenelTa”,
Tavisi
,,eris
,,mes”,
Tavis
winamZRvarTa”
Tavs
da
uSualod
,,mTelis
,,qveynisTvis
kargis
xmeleTis
mrCevelTa”
samyaroSi moiazrebs... maTTan erTad efereba Tavis qveyanas
Semdegi saaxalwlo milocva ,,mSobeli qveynis dedaTa” eZRvneba. Ees
arcaa moulodneli, rameTu vaJac xom iliasi da akakis saqmeTa Tanamesagre
iyo da yvela qarTvelis gulSi zariviT rekda didi ilias mowodeba
dedebisadmi:
,,dedav, ismine qarTvlis vedreba;
ise aRzarde Sen Svilis suli,
rom win gauZRves WeSmariteba,
ukan hrCes kvali ganaTlebuli!
rogorc
zemoT
aRvniSneT,
vaJaseuli
Sefaseba
dedis
funqciisa
amagrebs iliaseul pozicias da mis sityvebSi moCans raindis mier uaRresi
Tayvaniscemis gamoxatvac, sagalobelic dedebisadmi.
Ddid
vaJas
uyuradRebod
ar
dautovebia
bavSvebic,
yrmanic.
Mmouwodebs, rom30
erTgulni hyvandnen dedasa
da ar Seudrknen bolo Jams
basris maxvilis kveTasa,
roca ki mteri maT mSoblis
Seuracxyofas hbedavsa.
Lleqsi ,,saaxalwlod” Tavidan aqtualobas imiTac inarCunebs, rom
,,iveriaSia” dabeWdili da erTgvar savizito baraTadac miviCnevT vaJafSavelas 1900-1910-iani wlebis SemoqmedebiT samyaroSi Sesasvlelad.
saaxalwlo Temaa gaSlili vrcel leqsSi ,,Cemi axali mekvle”(1910w.
,,iveria”,N1 ianvari). Tematikis garda, leqsi imiTac iwvevs Cvens interess,
rom mxatvruli struqturis mxriv ganixileba e.w. mkrTali siuJetis mqone
lirikul
TxzulebaTa
ciklSi(,,bakuri”,
,,mogoneba”
(nu
miwyenT,
momagondeba)”, ,,tyis suraTebi”, ,,aqa ambavi diswul-dediZmaTa” da sxva.
1902wliT
aris
daTariRebuli
leqsi
,,mikvleva”(1902w.
,,iveria”,
1
ianvari).
Mmentoruli,
damrigeblobiTi
kiloa
am
nawarmoebis
wamyvani
intonacia. leqsSi adresatad ar Cans konkretuli pirovneba. zneobriv
kodeqss mogvagonebs nawarmoebis Sinaarsi; mkafiod igrZnoba publicisturi
SemarTeba avtorisa da leqsi mainc lirikuli Janris Txzulebaa imitom,
rom iq uSualod poetis sakuTari gancdebi, misi guliswadili da ideuri
Canafiqria erTimeoreze akinZuli.
Mmkvlevarni
mowodebiT
apolon
xSirad
maswavlebeli,
maxaraZe
da
aRniSnaven,
pedagogi
sxva).
Ees
iyo
momenti
rom
vaJa-fSavela
(prof.
grigol
winamdebare
profesiiT,
kiknaZe,
leqsSi
prof.
ramdenime
adgilas mkafiodaa gamoxatuli.
Nnawarmoebis
funqciidan
gamomdinare,
avtors
mimarTvis
forma
gamouyenebia mkiTxvelebisadmi:
Kkidevac mekvled movdivar,
Tuki keTilad dascadeT,
Cemi mokvleva... molocviT
Tuki keTili ram hnaxeT,
Aan ra vqna sawyalobelma,
aTasi xerxi gacadeT?!
Mmainc Tqven yeinebi xarT,
Mme maCanCalad gamxadeT
31
(,,mikvleva”, 1902w.)
lirikuli
gmiri,
rogorc
WeSmariti
qristiani,
maT
mimarT
mimtevebelia: arc emduris da arca swyins, maTTvis mainc keTili swyuria.
rac mTavaria,samSoblos majis cemiske
fxizlad miWiravs yuria...(iqve).
amis Semdeg icvleba leqsSi intonacia da avtoris Txovna ufro
mkacri
xdeba:
egeb
dagCemdesT
Tqvenc
es
zne,//sxvasac
rom
gauziaroT”(iqve,gv.189).
Cans, XXsaukunis dasawyisSic saxifaTo senad iyo qceuli uZraobis,
indiferentulobis sindromi; Cans, jer kidev ver gamofxizlebuliyo eri
,,saRaTas
Zilidan”,
Torem
ase
dabejiTebiT
ar
gaafrTxilebda
Tavis
Tanamedroveebs poeti:
Zili gaSorosT xangrZlivi,
sifxizle mogcesT mravali.(30,190).
Ooptimizmi,
imedi
ar
kargavs
lirikul
gmirs
leqsis
safinalo
striqonebis mixedviT:
isemc gaswurTniT Tavis Tavs,
saamo iyvneT RvTisada;
rom imis locva-kurTxeviT
saSiSni gavxdeT mtrisada.(iqve)
da mamuliSviluri gafrTxileba, mowodeba, Segoneba
agSordeT Suri erT-urTSi,eg Cveni damamxobeli.
(,,mikvleva”,1902w.gv.190)
naTelia, rom arc im ideas, leqsSi gatarebul Sinaarss daukargavs
didaqtikur-aRmzrdelobiTi da patriotuli suliskveTeba sadReisodac ki.
sayuradRebo
,,simRera”:
da
,,saSobao
sagulisxmoa
simRera”
da
1907wlis
dekemberSi
,,saaxalwlo
Seqmnili
simRera”.
Orive
ori
leqsi
gamoqveynebulia gazeTSi ,,isari”. ,,saSobao simRera”,-1907wlis 25 dekembris
nomerSi,
xolo
,,saaxalwlo
simRera”-imave
gazeTSi
1908wlis
pirveli
ianvris nomerSi.
Ees
swored
gasrolili
is
Tofebis
droa,
eqo,
rodesac
jer
rodesac
kidev
ismoda
wiwamurTan
ganadgurebulia
erovnuli
damoukideblobis mopovebis Sansi, gabatonebulia Savi reaqcia, gadafaseba
32
iwyo
esTetikurma
Rirebulebebma.
kerZod,
miTiTebulia,
rom
,,900-iani
wlebis literaturuli cxovreba saqarTveloSi Tavisi SinaarsiT metad
mdidari da, amave dros, rTuli iyo...
Aam
periodSi,
esTetikur-ideuri
erTi
mxriv,
koncefcia
moRvaweoben
da
is
mxatvruli
mwerlebi,
stili
romelTa
XIXsaukuneSi
Camoyalibda, xolo meore mxriv, qarTvel mweralTa rigebi ivseba axali
mZlavri
SemoqmedebiTi
ZalebiT,
romlebic
axali
sayuradRebo
nawarmoebebiT amdidreben mSobliur literaturas...
Aam ZiriTadi realisturi nakadis paralelurad sakmaod Zlieria
dekadenturi
tendenciebic,
romelTac
saTanado
safuZveli
misca
revoluciis damarcxebis Semdeg inteligenciis garkveul wreebSi Seqmnilma
ideurma dabneulobam”(15,248).
Oda mainc... qarTveli kaci qarTvelad rCeba, anu Wirsac da lxinsac
odiTganve simReriT umklavdeboda. Ddidma vaJamac am ori simReriT gaacila
1907weli.
Oorive
avtoris
wyobisaa:
leqsi
gancdaTa
wminda
gancxadebaa
,,saSobao
demonstrirebaa,
lirikuli
xolo
simRera”
Cvenwin,
bunebisaa,
orive
nawarmoebi
STabeWdilebis,
,,saaxalwlo
simRera”
orTaveSi
monologuri
nafiqris
SeTxzulia
uSualod
poeturi
Congurisadmi,
naRarisadmi avtoris mimarTvis formiT.
leqsSi ,,saSobao simRera” mocemulia mkacri, piruTvneli Sefaseba
rwmenaSeryeuli qarTvelobisa. Ppoets zaravs is viTareba, rom vinc_
qveynis gulisTvis iRvawa,
suli tanjvaSi dalia!
Dda dRes ki imis swavlisa
aRarsada sCans kvalia...
garegnulad vscemT pativsa,
formisTvis ukravs zaria.
dResc ver SevigneT mis mcneba,
gvesmis ramdeni xania!
(,,saSobao simRera”, 1907w.)
Bbunebrivia, saSobao dResaswaulTan dakavSirebiT leqsis mTavari
gmiria macxovari Cveni, anu is, vinc mogviwodebda, rom aRgvesrulebina
moZRvreba- ,,moyvasi Seibralia!” magram poets guls stkens farisevloba
umravlesobisa, rac imaSi gamoixateba, rom mis mowodebas ,,garegnulad
33
vscemT pativsa, formisTvis ukravs zaria...” rom ,,sawyali sawyladve rCeba,
isev sdis cremlis Rvaaria”.
rogorc
vxedavT,
avtorma
socialur
sakiTxs
daukavSira
rwmenis
problema da aqac umTavres mizezad xalxis zneobrivi degradacia miiCnia.
Mman gapirovnebis mxatvruli xerxiT dagvixata isini, vinc tkivils ayenebs
TanamoZmeebs:
mglebi, afTrebi mravldeba,
xarobs imaTi gvaria,
azri ki azri maRali,
hgodebs bed-ganamwaria!
(,,saSobao simRera”)
Aaqve miniSnebulia moqalaqeTa inteleqtualur-sarwmunoebrivi
kraxi: ,,azri ki, azri maRali, hgodebs bed-ganamwaria”.
,,saSobao simReras” moculobiT bevrad aRemateba leqsi ,,saaxalwlo
simRera”(1907w.). am leqsSi avtorma esTetikuri sakiTxis win wamoweviT
logikurad,
argumentirebulad
gaSala
eTikuri
problematika:
zneobis,
patriotizmis Tematika. amiT kidev erTxel vrwmundebiT, Tu ra saimedo
TanamebrZolia vaJa-fSavela ilia WavWavaZisa da akaki wereTlisa...
imedis, sikeTis, rwmena-optimizmis aura modis vaJa-fSavelas mier
gancdili saaxalwlo ganwyobilebidan.
interess
gviZlierebs
nawarmoebis
siuJetur-kompoziciuri
modelireba, anu is, rom poetisaTvis mimarTvis mTavari obieqtia misive
Conguri da naRara. Mmekvle-mgosani pirvelive striqonidanve mimarTavs maT:
Seni Wirime, Conguro,
Sen genacvale, naRara!
rad meubnebiT: ,,gaCumdi,
aRar imRero, aRara?!
xom hxedavT, ndomam mRerisa
Cems gulSi daisaxlkara,
Mmofina ia-vardiTa,
Mmas Sestrfis Cemi WaRara?
(,,saaxalwlo simRera”,1907.30 gv.254).
qarTuli
ganwyobilebiT:
poeturi
Tavis
samyaro
CoganTan,
mdidaria
kalamTan,
qnarTan,
SemoqmedTa
CangTan,
amgvari
CongurTan,
fandurTan migulgulebiT. Aakakis Canguri imisTvis unda, rom ,,ganamtkicos
34
azri wminda”, rom ,,simarTles msaxurebdes”; moSaire xelmarjved unda
scemdes Cogansa, ,,ixmaros didi gmiroba”; rom uSiSari poetis kalams taSi
ara sWirdeba; vaJas ,,saaxalwlo simReris” Seqmnidan gaivlis oTxi aTeuli
weli da Tavisi qnarisken migvaxedebs didi galaqtioni: ,,maqvs mkerds
midebuli// qnari, rogorc minda,// CemTvis didebuli// sxivi gamobrwyinda...”
da ese yoveli anTebulia im wminda cecxliT, romelic maTze gardamovida
taZrionebis sanTlebidan Tu qarTvel xalxur maleqsebelTa gaWvartluli
fanduris danakvnesidan, didi rusTavelis geniidan...
vaJa-fSavelas es leqsi, romelic avtobiografiul muxts aSkarad
atarebs, misi ,,gulis, gonebisa da sulis” amonakvnesia... da es kvnesaa ara
usasoobisa,
mZraxvelisa,
davrdomilisa,
RmerTTan
aramed
moyvrisaTvis
pirSi
mosaubre
mociqulisa,
poeziis
sakurTxevelTan mlocvelisa... vaJas
es
mTqmelisa,
RvTiur
,,saaxalwlo simRera” erTgvari
saaxalwlo epistolecaa poeziis qurumisa Tavisi mkiTxvelebisadmi...
rogorc aRvniSneT, am leqsSi aqcenti zneobriobazea aRebuli da
poeti
daundoblad
amxels
maT,-,,vinc
sicocxle
umadlod
gaaCanCala”;
amxels ugunurTa mier mis mimarT mkvaxe SeZaxilebs, arad miiCnevs amas,
rameTu tirilisa Tu mReris masala TviTon cxovrebas miucia misTvis; mas
mtkiced gadauwyvetia, rom sicocxles emsaxuros erTgulad, miuxedavad
imisa, rom am cxovrebam bevri samsala daalevina. Yyvelas gasagonadaa
Tqmuli: ,,ver momkla ugunorT Zraxvam// verc grZnobisagan damcala.” maTgan
aseTi mopyroba arc ukvirs, radgan ,,uwmindurs wminda grZnobebi// sad
gagonila sdebodes”-o da am sentenciur gamonaTqvams TiTqmis aforizmad
agvirgvinebs: ,,sad Tqmula, visac vina sZuls, imis gulisTvis kvdebodes?!”
mTavari ki is aris mainc, rom ar Semdrkala misi guli, rodesac
mklav-muxlma ususta, misma gulma ki ,,Sesuta” maTi danaklisi Zal-Rone,
magram ,,aras dagidevs Zraxvasa, moqmedebs Tavis nebiTa.”
Aam
codvad
leqsSi
miiCnevs
mkafiod
Camoyalibda
av-sityvaobas,
qveynis
codva-madlis
Wir-varamis
sakiTxi.
miCqmalvas,
Ppoeti
dumils.
erTgan, sxva leqsSi, vaJa gulistkiviliT daiCivlebs: ,,gadairia qveyana
erTurTze avis TqmaSia”(,,guTnisdedis Civili”, 1889w.), aq ki misi guli
,,ganmtkicda, gaizafxula, Seimko yvavilebiTa”. Ppoeti saqveyno madlad imas
miiCnevs, rom misi guli mec mijavrdeba: ,,ar dascxre,// vidre hmetyvelob
eniTa,// Tavis samSoblos varami// alaparake mReriTa,//unda samaris karzeda
35
mivdgeT
Conguris
JReriTa//
vaJkacni
laRad,
Tamamad//
Cven
vaJkacuris
feriTa!” da mouwodebs:
Kkargebo, modiT, xels-xeli,
Bbilwno, Sors gaiWreniTa!”
Gguli lirikuli gmirisa ara hnebdeba borotebas da magrobs imiT, rom,,madli maqvs, madli!-dudunebs
Tavis mxlebelTa krebiTa:
,,qveynis Wir-varams vatareb,
veravin SemedrebiTa!”
(,,saaxalwlo simRera”, 1907w)
rogorc aRniSnaven: ,,vaJas Semoqmedebis erT-erTi ZiriTadi motivia
codva-madlis
sakiTxi.
suliwmindis
vaJas
gadmosvla
azriT,
adamianze;
madli
erTaderTi
RmerTTan
realuri
miaxlebaa,
boroteba
ki
codvaa-RmerTisgan dacileba. codva-madli vaJas SemoqmedebaSi erTmaneTs
upirispirdeba,
jojoxeTi...
rogorc
yvela
masStabiTki
sinaTle
saqmis
qveynis
da
sibnele,
mSvidobianad
bedniereba,
rogorc
dasruleba,
adamianze
samoTxe
ufro
madlis
da
farTo
gadmosvlas
ukavSirdeba”(101, 259-260).
Aam gadasaxedidan leqsi ,,saaxalwlo simRera” udaod Seuwyobs xels
mkiTxvelze optimizmis, mamuliSvilobis gancdaTa gardamosvlas.
rogorc zemoT aRvniSneT, vaJas ,,saSobao simReraca” da ,,saaxalwlo
simRerac” dabeWdilia gazeT ,,isarSi”. Aavtors maRalprofesionalurad
miusadagebia orive nawarmoebi gazeTis profilisaTvis. Oorive TxzulebaSi
avtori
naklebi
narTaulobiT
ambobs
saSobao-saaxalwlo
milocva-
survilebs da tvirTavs maT publicisturi intonaciiT. ,,marTlis Tqmis
principiT” kidevac amxels eris zneobriv mankierebebs da imavdroulad
kidec unergavs mkiTxvelebs imeds, optimizms, patriotisms, sikeTis Cadenasamsaxuris survils.
Bbunebismetyvelebis saocari gakveTili Cautares qarTvel bavSvebs
vaJam
da
Jurnal
,,nakadulis”
redaqciam
1909wlis
pirvel
nomerSi
,,saaxalwlo simRerisa” da amave wlis bolo nomerSi ,,saSobao zRapris”
gamoqveynebiT.
Ees
leqsi
,,nakadulis”
redaqtors
Jurnalis
mozrdil
mkiTxvelTaTvis gankuTvnil nomrebSi gaumiznavs. Aazrobrivi datvirTviT,
ideuri
amocaniT,
mxatvruli
aqsesuarebiT
da
mizandasaxulobiT
es
36
marTlac Seesabameba pubertetis asakidan gamosuli mkiTxvelebis sakiTxav
repertuars.
qarTul
saymawvilo
literaturis
kritikaSi
sagangebod,
maRalmecnierulad aris ganxiluli vaJa-fSavelas sabavSvo nawarmoebebi
(a.wereTeli,
i.gogebaSvili,
a.papava,
l.bocvaZe,
gr.
kiknaZe,
a.CaCibaia,
a.RviniaSvili, T.jiblaZe, i.evgeniZe, z.bocvaZe, l.sulxaniSvili da sxva.)
yvela erTsulovnad aRniSnavs vaJas did Rvawls am sferoSi.
erTnairi suliskveTebisaa orive ,,simRera”-saaxalwloca da saSobaoc.
,,simRerisa”
da
,,zRapris”
sazeimo
ganwyobilebiT
SeuRo
poetma
Tavis
mkiTxvelebs bunebis kari, Tbili kerebidan daTovlili vel-mindvrebisaken,
tyisaken gaaxedebs maT da gayinul-Secivnuli usulo sagnebis saubars
moasmeninebs
maT,
maT
saSobao
da
saaxalwlo
ganwyobilebasac
gaacnobierebinebs patarebs. xolo im dros, rodesac uenpiro bunebasTan
Suamavlad maTi enis mTargmnelad didi poeti da bunebis didi mesaidumle
daudgebaT,
gancdebs
udaoa,
ar
sicocxlis
daiviwyeben
bolomde
isini
da
tkbil
da
Tbil
vaJa-fSavelas
mogonebebs,
xedviT
Sexedaven
saqarTvelos bunebas; yovel axlad Semosul Soba-axalwels gaaxsenebT
Tavs didi poetis saaxalwlo Segonebani, zogjer msubuqi iumori...
es nawarmoebebi Taviseburi miniSnebacaa vaJa-fSavelas SemoqmedebiTi
interesebis gasaazreblad, anu sabavSvo Tematika erT-erTi mniSvnelovani
ubania misi SemoqmedebiTi samyarosi.
leqsSi
,,saSobao
zRapari”(30,295-297)
ukve
saTauridanvea
Camoyalibebuli misi funqcia, ganwyobileba. zRaproba es aris mSvenieri
svla mozardis interesTa sferosaken, maTi yuradRebis mipyrobisaken.
rogorc es did vaJas poetur xelweras Seesabameba, aq umartivesi
fabulis
mSvenier
poetur
zRaparSi”
fabulis
ZiriTadad
gamoyenebuli
qmnilebad
zRaprad
qcevas
amaRlebas
vgulisxmob,
ganapirobebs
ambis
gapirovneba-metaforizaciis
,,saSobao
ganviTarebaSi
mxatvruli
xerxi-
bavSvTaTvis gasagebi eniT asaubreba tyis binadari xeebisa.
Aavtorma sadad, magram naTeli StrixebiT daxatul tyes Seadara
Tavisi
samSoblo.
romantizmis
Aarsebuli
ZiriTadi
niSniT
viTareba,
warmoudgina
realuri
cxovreba
mkiTxvels.
Ees
poetma
ZiriTadad
warsulis idealizaciaSi da awmyoTi ukmayofilebaSi mdgomareobs:
,,tye rogor daberebula,
Zirs Tavi daukidia!
37
Seubralebels zamTarsa
zurgs tvirTi aukidia
sawylisTvis. tyes zvavi awevs
mZime, TeTri da didia...
(,,saSobao zRapari” 1909w)
Aaq
moxmobili
citati
imiTacaa
saintereso,
rom
saxezea
ori
anJanbemeni: 1. grZeli anJanbemani: ,,Seubralebels zamTarsa
zurgs tvirTi aukidia
sawylisaTvis”
da 2. mokle anJanbemeni: ,,tyes zvavi awevs
mZime, TeTri da didia...”.
Lleqsis
Semdegi
pasaJi
ukve
tyis
sxva
binadarTa-xeTa
gancdebis
poetur metyvelebas eTmoba.
vidre sityvas miscemda avtori, anu mTxrobeli, xeebs didebulad,
yovelgvari siyalbis, aJitirebis gareSe Semoitans optimistur, saimedoobis
Semcvel notebs da aqac alegoriulad migvaniSnebs qristianuli rwmenis
Taobaze,
imedad
mxolod
am
yiamaT
Sobis
brwyinvale
zamTarSi.
dResaswaulis
cxraTvala
mzis
moaxloeba
(iesos
qceula
mxatvruli
saxe)
gamobrwyinebaa is uZleveli Zala, siTbo da RvTaebrivi naTeba, romelic
gaalRobs yinulis artaxebs, daamxobs zamTris sabrZanebel taxts. tyes
Causaxavs gadarCenis imeds, gauTeTrebs naTel dRes:
,,magram xandaxan zamTrisa
dRe gamoCndeba naTeli,
da cxraTvala mze kaSkaSebs,
rogorc wyvdiadSi sanTeli,
swored aseTi dRe iyo
Sobis samis dRis winaTa,
xeebic, saban-axdilni,
mzes Sehxarodnen mwkrivada.
Yyinuli, namad qceuli,
Ddabla Camodis xSirada”
(,,saSobao zRapari”, 1909w.)
rogorc vxedavT, avtorma, mTxrobelma samoqmedo drois lokalizeba
moaxdina:
sami
dRe
darCenila
Sobamde.
Mmzadebis
periodSi
sazeimo
ganwyobilebas xeli albaT araferma ar unda SeuSalos, magram xeebs
38
naTeli dRe, saSobao gancdebi uceb adamianebis gamoCenam Caumwara, radgan
,,tyeSi modian kacebi, mxarze gaedoT culebi”. Mmosalodnelma ubedurebam,
cudma
winaTgrZnobam
kunelic,
sxva
aalaparaka
xeebic-Tavisebur
xeebi,
yvelani-muxac,
Sefasebas
aZleven
wifelic,
tyeSi
aryic,
adamianTa
stumrobas.
Bbunebrivia, pirvelad muxas unda gamoexata Tavisi SeSfoTeba:
,,oh, rogor moiswrafian,
rom dagvaCnion wylulebi!
Ddagvesevian wyeulni,
rogorc qaravans Tulebi”
udabnoSi mZlevel moZalade mekobreebad, Tulebad, warmoudgeniaT
xeebs adamianebi, maTi saxiT av Zalad, tkivilis momgvrel moZaladeebad
aRviqvamT adamianebs, rameTu Tavis gadasarCenad Tamamad SeuZliaT sxvebs
miayenon tkivili, sxvebs daaCnion wylulebi.
Sobis
wina
dReebia
da
wiflis
xec
ufro
akonkretebs
tyeSi
culmomarjvebul kacTa gamoCenis miznebs:
,,Cven ra? xels rodi gvaxleben,Mmuxas, wifels an rcxilasa,Marc verxvs, arc arysa, arc Txilsa,
vai, naZvebis binasa.”
Tu ratom iTqva: ,,vai, naZvebis binasa”, kuneli ganumartavs moZmeebsac
da patara mkiTxvelebsac:
,,saSobaoda zrunaven
balRebis gasaxarada,
da imaT saqeifosa
hqmnian Cvens gasamwarada
(,,saSobao zRpari”. 1909w.)
mTxrobeli SeumCnevlad cvlis saubris Sinaarss da aq win wamoiwevs
zneobriobis sakiTxi kunelTan dakavSirebiT.
Kkunlis saxiT iseTi adamianebi arian warmodgenilni, romelnic ar
baqibuqoben Tavisi Zal-RoniT. Kkunels Tavisi wvetiani eklebi moZmeebis ki
ara, mtris winaaRmdeg aqvs mimarTuli. Ees ki tyis mefes muxas Zalze
moewoneba:
,,yoCaR, kunelo, Senaca
Ggqonia grZnobis nasaxi,
39
Seubralebi megone
viT ekliani balaxi,
sCans, rom ekali ar giklavs
Sen sibralulis grZnobasa.
Eeg grZnoba Zvirfasi ari,
gTxov, ar daixSo, Zmobasa”(iqve)
Aam leqsSi SemecnebiTi xasiaTis erT patara detalze SevCerdebiT;
kerZod, avtorma erTi sityviT, sxarti cnobiT gaacno patarebs, rom kuneli
ekliani xea. swored am xes erTxmad aubamen mxars sxva xeebi. isinic saerTo
tkivils gamoTqvamen:
,,oRondac, roca erTs Cvengans
scemen, Cven gvtkiva yvelasa
tani im drosa, magrama
daCagruls vSveliT verasa”(iqve).
Aadamianebis moqmedeba gamowveuli iyo maTi socialuri, materialuri
siduxWiriT. zneobrivad savalaloa is, rom adamianebi sxvaTa ubedurebiT,
aq naZvebis gaCexviT, cdiloben TavianTi gaWirvebis mogvarebas. Ees xom
zneobrivad gaumarTlebelia.
Nnovelisturi zRapris kompoziciurma struqturam ganapiroba, rom
fabulaSi uecriv icvleba ambavi, kerZod, Sobis brwyinvale dResaswaulTan
dakavSirebiT, mTeli Tavisi arsebiT gabrwyindeba macxovari Cveni. ixateba
mistikuri movlena-rodesac ramdenime naZvis xe waiqca, xelculiani kacebi
saocrebis mxilvelni gaxdnen:
,,hxedaven: monaWridana
naZvebs gadmosdiT melani”(30,297).
maT iqve dayares culebi da gaocebulebma erTmaneTs gadasZaxes:
,,xels bavSvi miWers viRaca,
Aangelozisa msgavsia,
Mmklavebs midunebs, Tvalebs mWris,
TiTqos mze madgas asia”(iqve).
Lleqsis meoTxe nawilSi grZeldeba zRapruli movlenebi:
,,Tovli qaRaldad qceula;
Mmazed Cvilis yrmis xeliTa
zed iwereba ambavi
40
almasis kalmis wveriTa...”(iqve).
mSvenier
angelozad
saxe-detalebs
yrmis
sTavazobs
gamocxadeba,
misi
mezRapre
brwyinva
mkiTxvelebs.
dadarebuli
Eesenia:
aris
mzis
naTelTan, moWrili naZvebis sisxlad melnis gamosvla. Ees ukanaskneli
imisTvis
dasWirda
mTxrobels
,
rom
Tovli
qaRaldad
gardaesaxa,
romelzedac almasis kalmis wveriT Cvili yrma wers ambavs.
Yyrma iesos xeliT dawerilSi xdeba zneobrivi Segonebis RvTaebrivi
da
poeturi
ganacxadis
brwyinvale
zneobriv-aRmzrdelobiTi
sakuTari
bednierebis,
Sezaveba,
tendencia-nu
Tundac
gaerTianeba,
vecdebiT
umniSvnelo
sxvaTa
gatarebulia
ubedurebaze
komfortis,
minimaluri
moTxovnilebebis dakmayofilebas;
Mmacxovris sityvebi mimarTulia tyeSi myofi muSakebisadmi. mezRaprem
mimarTvis formis SemotaniT monologis mxatvruli funqcia mianiWa uflis
ganacxads. mkiTxvelis asakobrivi monacemebis gaTvaliswinebiT, mTxrobelma
maTTvis gasagebi sityvebiT moaxdina saxarebis mxatvruli transformireba.
emociurad,
miznobrivad
gamarTlebuli
da
efeqturia
is,
rom
kacTa
modgmas Seagonebs yrma ieso:
,,...mitom ar moved qveynada,
Mmitom ar davibadia,
rom yvelam is Caidinos,
rac moswon, raca swadia;
mitom ar vecvi jvarzeda,
saqme vikisre Znelia,
erTis tanjviTa meorem
rom moiReros yelia,
umweoT, tanjulT cremlebiT
Cemi kalTebi svelia
da, ukacravad, avzeda
ar mogimarToT xelia!”(iqve)
Dda aqve yrma ieso Txovnis formiT mimarTavs xelculian muSakebs,
romlebic imJamad avis mqnelebi iyvnen: ,,gTxovT, erT dRes, erT dRes mainca
ar iyoT avis mqnelia”. TxovnasTan erTad es sityvebi mkacri gafrTxilebac
iyo mxilvelisaTvis.
mZlavr
mxatvrul-didaqtikur
da
fsiqologiur
svlad
miviCnevT
zRapris finalur sityvebs:
41
,,vin iyo amis damweri,
vin iyo amis mTqmelia?”
upirvelesyovlisa,
amiT
avtorma
kompoziciuri
mTlianoba
mianiWa
zRapars, fsiqologiur efeqturobas aRwevs am ori ritorikuli SekiTxvis
tolfasi mimarTviT norCi mkiTxvelebisadmi.
Aavtorma da Jurnalma ,,nakadulma” borotebis, siavis daTrgunvis
qadagebiT, adamianebSi TanagrZnobis, Tanaalmobis danergviT mkiTxvelebSi,
mozardebSi, marTmadidebluri qristianobis
Aaqve
unda
gavixsenoT
locvis
sityvebi
ganmtkicebas
,,avisa
da
Seuwyes
mrisxanebis
xeli.
gamo”’:
,,ufalo, madliTa SeniTa hqmen keTil monai ese Seni”(58. ,,locvani. saRvTo
wirva”, gv.207).
Ggvwams,
moemsaxureba
rom
vaJa-fSavelas
adamianTa,
,,saSobao
gansakuTrebiT
zRapari”
mozardTa,
dResac
efeqturad
zneobrivi
wrTobis,
aRzrdis keTilSobilur saqmes, qristianuli sarwmunoebis ganmtkiceba –
danergvis saqmes.
,,nakadulis” mozrdil mkiTxvelTaTvis aris gamiznuli saaxalwlo
milocvebi
qviTinebs
leqsSi
,,saaxalwlo
mwareda),-1910w.
simRera”
J.,,nakaduli”,
(axaliwelia
unda
aRiniSnos,
da
mainc
rom
es
qari
leqsi
redaqciam gamoaqveyna ,,saSobao zRapris” Semdegve.
,,saaxalwlo
simRera”
antiTezisis,
dapirispirebis
mxatvrul-
stilistikuri xerxis gamoyenebiTaa Seqmnili.
TezaSi mocemulia imdroindeli saqarTvelos mZime socialuri da
zneobrivi
foni.
Sefaseba
droisa,
cxovrebisa
mkiTxvelis
asakis
gaTvaliswinebiT aris warmodgenili.
Txzuleba
Lleqsis
daclilia
yalbi
pasaJi
logikuri
yvela
erTidaigive
sazeimo,
saaxalwlo
TanmimdevrobiT,
sityvebiT-,,axaliwelia”-dawyebiT
aJiotaJisagan.
mikroTematikis
warmoCenilia
lirikosi
avtoris, cxovrebisagan daCagruli kacis lega, mZime ganwyobileba.
Aavtors
ar
axarebs
am
axali
wlis
dadgoma
imitom,
rom
imedgacruebulia wina axalwlis danapirebTa Seusruleblobis gamo, ar
axarebs
araferi,
sixarulisa
qviTinebs
da
miuxedavad
imedebis
mwareda...”,
imisa,
momtani,
,,axalwelia
rom
magram:
da
axali
welia,
,,axalwelia
gvadnobs
tradiciulad
da
mainc
suldgmulT
qari
sicive
Zvalebsa...”, ,,axalwelia, keraze cecxli miqreba, neldeba...”, ,,axalwelia,
avad var, muxlebi aRar momyveba...”, ,,dalocvil axalwlisagan verodis vnaxe
42
mogeba...”, ,,axalwelia, magrama vard-iaT rodi ayvavebs...”, ,,axalwelia, axali,
ras
movelodeT
misgana?
cremlsa
da
vai-vaglaxsa,
rogorc
warsulis
wlisgana!”(30,298-299)
marTali
kacis
simarTliT
Sefasebuli,
realisti
mxatvris
mier
daxatuli realuri cxovreba mis bevr Tanamoziares, mis bedSi myofT,
uTuod gulze moxvdeba da Tu gamosarCleblad ar eyofa, Caafiqrebs mainc.
Tumca
aqve
nu
reglaments,
daviviwyebT
maT
Jurnalis
reaqcias
profils,
asakobrivi
mkiTxvelTa
fsiqikis
asakobriv
TvalsazrisiT
da
antiTezaSi, leqs-simReris meore nawilSi aseve mimzidvelad, sadad, dinji
kiloTi,
imedis
mimcemi
ganwyobilebiT
aqarwylebs
avtori
gausaZlisi
socialuri Tu zneobrivi problemebis gamo gaxmianebul Civilebs;
avtors rom ar aerios sasimRero taqti, rom ar gaCndes leqswyobaSi
disharmonia, miumarTavs TezaSi gamoyenebuli stilisturi aqseqsuarisaTvis
(vgulisxmobT,
rogorc
odnav
win
aRvniSneT,
yvela
Tematuri
rkalis
erTidaigive sityvebiT dawyebas).
Ggansaxilveli leqsisTvis garkveul preambulas warmoadgens pirveli
rva striqoni-antiTezisisa:
,,simwaris daSinebulni
vcdilobT, gavitkboT yelia
winaswar, rom avitanoT
asataneli Znelia”
(,,saaxalwlo simRera” 1910w)
amiT poeti SiSs ki ar Tesavs mkiTxvelSi, aramed afrTxilebs mas,
amzadebs momavali simZimeebis asatanad da preambulis meore naxevarSi
maSinve ubrundeba saaxalwlo ganwyobilebas, unergavs norCebs optimizms,
momavali rom kargi iqneba, saboloo jamSi:
,,RmerTs vsTxovoT, ar davardnodes
droTa trialsa cxenia,
erTxel mogvitans kargsaca,
amis Tqma ara mrcxvenia”(iqve).
Dda amas mosdevs logikuri gagrZeleba optimisturi notisa:
,,axalwelia da mitom
imedi gulsa mfenia:
iqneb gangebam gvakmaos
rac Wiri dagviTmenia.
43
Aaxalwelia. Tendeba
Yyivis da yivis mamali,
caze ciskari kaSkaSebs,
CabrZanebula mravali”(30,299)
Aam monakveTSi ,,yivis mamali” da ,,caze ciskari kaSkaSebs”-erTi da
igive drois, gaTenebis, gamomxatveli sinonimebia. xolo uSualod ,,caze
ciskris
kaSkaSi”
amaRlebuli
bibliuradac
ganwyobilebis
xom
ZiriTadad
mauwyebelia:
,,mwuxri
sixarulis,
tirili
da
imedis,
ciskris
sixaruli”(oqr.gurit. 227,21); da ,,ciskris iyos sixaruli”, aRdg. 157,10);
(4,517). Aamitomac gamouxatavs Tavisi imedianoba iqve: ,,Tavs damfrens tkbili
ocneba, tanjuli kacis wamali...”.
mSvenieri fsiqologiuri detalis matarebelia Semdegi oTxi taepi:
,,wamoiSalnen balRebi,
Ggadigdebines sabani,
tkbileulobas daecnen,
vis agondeba anbani?”
damajerebelia
balRebis
saqcielic
da
poetis
mier
siTboTi,
alersiT, msubuqi iumoriT Tqmulic: ,,vis agondeba anbani?”. didsulovnad
,,hpatiobs” igi patarebs am bavSur cTunebas da gulwrfel locvasac
Seawevs maT:
,,gmirebic daizrdebian,
xarobdes qarTvelT mTa-bari!
camde azidul grZnobiTa
guli CaedvasT magari!”
da
aqvea
nacadi
siuJeturi
xerxi-leqsis
daboloeba
SekiTxviT:
,,mekvles moveliT xma-tkbilsa, rad igvianebs, sad ari?”
rogorc
vxedavT, saSobao
Tu saaxalwlo
Tematika
vaJa-fSavelas
SemoqmedebiT interesTa samyaroSi gamorCeul adgils ikavebs ara marto
ideuri,
Sinaarsoblivi
muxtiT,
aramed
mxatvrul-struqturuli
TvalsazrisiTac.
1900-1910-iani wlebis saaxalwlo ciklis bolo nawarmoebebia: ,,saSobao
sizmari”,
gamoqveynebuli
1913wlis
25
dekembris
nomerSi
da
,,Zaan
axalwelia”_dabeWdili ,,saxalxo gazeTis“ 1913 wlis #1081-Si.
vaJa-fSavelas ,,saSobao sizmari” Tavisi struqturiT, kompoziciuri
modelirebiT imeorebs wina wlebSi Seqmnil saSobao-saaxalwlo formebs,
44
anu aqac lirikosi avtoris mier gamoyenebulia antiTezisis stiluri
xerxi, emociuri muxti, damaimedebeli, optimisturi finali.
Aam samnawiliani leqsis pirveli Tavi faqtiurad mTeli Txzulebis
Tezaa,
romelic
antiTezisiT
meore
TavSi
gaqarwyleba
nawilobriv
koSmaruli
grZeldeba
ganwyobilebisa,
da
aqve
mesame
iwyeba
nawili
ki
optimizmiT, amaRlebuli gancdiT gamoirCeva;
Aam
leqsSi
mniSvneloba
da
mniSvnelovani
misi
detalia
kompoziciuri
sizmris
roli
faqtori.
ganxilulia
,,sizmris
prof.
mix.
zandukelis naSromSi ,,sizmari vaJa-fSavelas SemoqmedebaSi”.
Pprof. Mmix. zandukels safuZvlianad aqvs dasabuTebuli uSualod
,,sizmris
miTologiur-fsiqologiuri
buneba”(37,
319).
Aam
aspeqtiTaa
ganxiluli vaJas moTxrobebi: ,,sizmari oblisa”, ,,saaxalwlo
sizmari”,
leqsi ,,erekles sizmari”, poemebi: ,,gvelis mWameli”, ,,aluda qeTelauri”,
,,baxtrioni” da ,,giglia”.
Pprof. i. evgeniZis mier sizmriseuli masala gaanalizebulia Semdegi
nawarmoebebis
mixedviT:
,,devebis
qorwili”,
,,STabeWdilebani”,
,,mTielis
ubedureba”, ,,monadire”, ,,moCveneba” da sxva. Seajamebs ra nawarmoebebSi
mocemul sizmriseul, miTiur Cvenebebs, igi wers: ,,vaJas lirikasa, epossa da
prozaSi
warmodgenili
xilvebi
epikosi
poetis
xilvebia
da
maTi
urTierTmsgavseba vaJas SemoqmedebiTs mTlianobas mowmobs”(27,253).
,,saSobao
sizmarSi”
(wuxela
vnaxe
sizmari)
sizmriseuli
xilvebi
iwyeba koSmaruli ambebiT: mamapapeuli saxli WerCamongreulia, saxlSi
myofT Tovl-Wyapi dasdiT Tavze, keraze cecxlia Camqrali da mis garSemo
Semomsxdar
Svilebs
,,aZevT
sikvdilis
feria”,
amis
mxilveli
mamis
TvalTagan wamskdar cremlebs ,,naxevrad sisxli eria”. Aam realur xilvebs
umal Caenacvleba miTiuri xilvebi: rodesac mamam gadawyvita saxlis Weris
gadaxurva, mas devma utaca xeli, moesma misi muqara-,,exlav gagaqrob,... Tu
xeli gaginZreviao”(I,350). xedavs mama sizmarSi, rom saxl-kari ,,borot suls
dauWeria”.
rogorc
aRiniSna,
koSmaruli
xilva
II
nawilis
dasawyisSic
grZeldeba_dangreul interiers daemateba gaveranebuli eqsterieri: mglebi
da daTvebi fleTdnen da glejdnen mis cxvar-Zroxas. eRupeboda sarCosabadebeli am adamians, Svela ki arsaidana Canda:
,,sxvad veras vSveldi, vtirodi,
mduRare daminTxevia”(30,350).
45
Tu
mamis
sizmris
axsnas
daviwyebT,
saintereso
gzamkvlevad
gamoCndeba germaneli fsiqologis karl gustav iungis ganmarteba sizmrisa.
igi Tvlis, rom sizmarSi xiluli ,,...Cveni gonebis mieraa agebuli da Tu
Cveni sizmrebi garkveul ideebs warmogvidgens, isini, upirveles yovlisa,
Cveni ideebia, romelTa struqturaSi mTeli Cveni arseboba aris CarTuli...
sizmris mTeli muSaoba, arsebiTad, subieqturia da warmoadgens Teatrs,
romelSic
TviTon
sizmris
mnaxveli
aris
scena,
moTamaSe,
sufliori,
produseri, avtori, mayurebeli da kritika.”(42,266).
leqsSi naTlad ixateba is obieqturi garemo, romelSic ganefineba
sizmriseuli xilva. mZime socialurma, cxovrebiseulma yofam sizmarSic
gaavrcela Tavisi diqtati; sizmarSi xom droisa, moqmedebis adgilisa da
TviT moqmedebis ,,SemoqmedebiTi” Tavisuflebaa dasaSvebi. Aamitom arcaa
gasakvirvi, rom realuri, miTosur fantastikuri an enacvlebian erTmaneTs,
an erTad amoqmedeben sizmris mnaxvels.
sizmriseuli ganwyobilebani, situaciebi myisierad cvalebadni arian
da am leqsis lirikulma gmirmac koSmaruli Cvenebebis Semdeg optimisturi,
Tumca, cxovrebiseuli xilva ixila:
,,gavxede: vnaxe asuli,
Yyornebis, mglebis mcemeli,
is Cemi Zviri stumari,
Cemi nugeSismcemeli,
grZnobebis amtyinebeli,
gulis simebis mrxeveli”.
Mmisi
saxiT
radikalurad
poeti
iseT
gansxvavdeba
ideals
qalis
warmoaCens
idealis
qalisas,
mindiaseuli
riTac
(,,gvelis
mWamelidan”) da gogoTuriseuli (,,gogoTur da afSina”) gagebisagan.
xalxi auRelvebia ,,qalis mamacur
qcevasa”, ,,Sig da Sig ,,vaSas”
uZRvnidnen qalis mamacur qcevasa, brZolas ki vera hbedavdnen, iyvnen
krZalvas da ryevasa”. Aam mamac qals verc sizmris mxilveli exmareba da
cremlebmoreuli aRiarebs kidec:
,,guli mikvdeba Zalzeda,
rom im Cems meSvels mxevalsa
me gavdgomivar ganzeda,
sawyals ver mivSvelebivar
xel-dadebuli xmalzeda”(I,350).
46
Ggansaxilveli Txzulebebis mesame nawilSic sizmris moyolasTan
dakavSirebul formulad qceuli TqmiT iwyeba: I nawili ase iwyeba: ,,wuxela
vnaxe sizmari”, II nawili_,,gavxede, vnaxe asuli” da mesame nawili: ,,Sevxede,
movrCi sneulio,” ,,da vnaxe devi iqidan gadaTxeula wyeuli!”
Ees stiluri detalebi adastureben sizmris Sesaxeb im Teorias, rom
,,sizmari, rac unda fantastikuri da ucnauri iyos, mainc pirovnebiseulia.
Ees garemoebac sizmris ganwyobis Teorias amtkicebs”(37,332).
sizmris
saaxalwlo
ganwyobileba
optimisturi
unda
yofiliyo.
marTlac, sizmris mnaxvels Sobis wina Rames daesizmra is, rasac, sCans,
mTeli arsebiT natrobda, rom gadakarguliyo misive
optimisturi
tendenciebi
isea
siuJetSi
saxl-karidan. sizmris
gaSlili,
rom
patriotul suliskveTebas. Aamis sulis Camdgmeli ki
leqsi
iZens
qarTveli dedaa,
dedakacia. rac ver SeZles kacebma, is ganaxorciela dedurma sawyisma, misma
Seupovrobam, misma Tavdauzogavma brZolam iaraRiT xelSi:
,,gavxede: vnaxe asuli,
Yyornebis, mglebis mcemeli.
is Cemi Zviri stumari,
Cemi nugeSismcemeli”(I,350).
Turme arc am mZime viTarebaSi daukargavs asuls Tavisi sinaze,
mimzidveloba, amaRlebuli grZnoba siyvarulisa. Aaki ambobs kidec mis
Sesaxeb sizmris mnaxveli, igi CemTvis ariso ,,grZnobaTa amtyinebeli, gulis
simebis mrxeveli”.
Tavisi, poetis, dReTa gamoZaxilad unda aRviqvaT sizmrad nanaxi
pasiuroba,
momCvareba,
meryeoba,
sadRac
simxdalec
sazogadoebisa.
Aam
saerTo mdgomareobas Turme arc sizmris mxilveli CamorCenia: ,,verc ras me
vSveldi,
mxoloda
vtiri,
movTqvamdi
mwareda”.
Aasulis
Sesaxeb
ki
gulwrfelad simarTles ambobs:
,,is ibrZvis erTi, martoka,
Zvelis mandiliT Tavzeda,
abrTxobs da erCis mtaceblebs;
guli mikvdeba Zalzeda,
rom im Cems meSvels mxevalsa
me gavdgomivar ganzeda,
sawyals ver mivSvelebivar
xel-dadebuli xmalzeda”(30,350).
47
moxmobil citataSi ramdenime saxe-detalia saintereso. TiToeuli
maTgani axali ganwyobilebis Seqmnis impulsebs iZleva. kerZod, mebrZol
asuls amSvenebs ,,Zveli mandili Tavzeda” da sizmris mTxrobelsac xeli
aqvs dadebuli xmalzeda. amiT qvecnobierad igrZnoba, rom ukvalod ar
Caivlis am Tavganwiruli asulis suliskveTeba.
marTlac, sasikeTod Seicvala umal cxovreba sizmris mnaxvelisa.
Mman NSexeda cas, Sexeda asuls da ganikurna sneuli; rogorc ityvian,
poets
aq
gamoyenebuli
aqvs
azris
gacxadebis
,,mistikur-alegoriuli
xerxi”(101,67).
Aavtoris sisxlnarevi cremlebi aq misi ganwmendis maCvenebeli ki ara,
aramed misi usasoobis, uRonobis, sasowarkveTis damadasturebelia, radgan
mis garemos devi, mglebi da daTvi, boroti suli dahpatronebia da Tavad
mas vera gauwyvia ra maT asalagmavad; vfiqrobT, arc mebrZoli asulis
xilva-gamocxadeba
ar
mianiSnebs
mis
arc
religiur
wmindanTa
hipostazobaze, arc qveynis simbolurobaze. igi erTi sanatreli patrioti
qarTveli
asulia,
Wirnaxuli
romlis
saqarTvelo.
msgavsebmac
yuradsaRebia
dRevandelobas
prof.
T.
gadmouloca
SarabiZis
azri:
,,gansakuTrebuli sifrTxile gvmarTebs vaJas Semoqmedebis kvlevisas, rom
patriotuli
lirikis
nimuSi
ganvasxvaoT
poetis
SemoqmedebaSi
Warbad
arsebuli qristianuli nakadisa”(101,67).
Aam sizmris asuli qarTvlis dedis tipiur saxed migvaCnia, visTvisac
RmerTs miucia siyvarulis madlic, mebrZolis SemarTebac, patriotizmis
grZnobac. Cemi rwmeniT, aman ganapiroba leqsis poliTematikuroba.
sxva
qveTemebisgan
sakmaod
gansxvavebulia
sizmris
qristianul-
mistikuri Tema:
,,Savi zRviT kaspiis zRvamde
Mmdgomelni uflis karzeda,
Ggawkrivebula laSqari,
xmlebi upyriaT lamprada,
dascqeren saqarTvelosa,
miRebuli hyavT gamdlada,
siyvaruls Tavis qveynisas
sTvlian uaRres madlada,
tablidan axalgazrdebi
TiTebs unTeben sanTlada”(I,350).
48
Bbunebrivad migvaCnia sizmris mTxrobelis reaqcia saiqiodan
mosulTa xilvisas: ,,sul damaviwyda saxl-kari, roca vixile yvelani”.
wamieri aRmoCnda misTvis es aRtaceba, radgan isini grZneuli fardis iqiT
aRmoCndnen”. Ggaqra mistika. Ddaubrunda realoba sizmars da Cndeba axali
nakadi sizmris siuJetSi_naxa, rom misi saxlidan, im are-maredan devi
sadRac gadakargula.
RvTis
wyalobiT,
winaparTa
sulis
gamoRviZebiT
qarTvelma
mandilosanma gaaZeva misi saxl-karidan, mTeli qveynis simbolurobaze rom
migvaniSnebs, boroti Zala, satanuri suli, devi.
sizmris
finaluri
ganwyobileba,
zogierTi
rekviziti
Cems
warmodgenaSi acocxlebs sanaTasa da lelas ,,baxtrionidan”.
Aasulis
gamoCenisas
mogvesmis
sanaTas
sityvebi_,,ukacurT
kacoba
gvmarTebs”, misi asaki da mebrZoli suli lelas maxsenebs, xolo sanaTas
natvra_,,Tu
amas
gavigonebdi...
Wrels
Cavicomdi
kabasa”_asrulebulia
sizmrad gamocxadebuli asulis garegnobaSic, ganwyobilebaSic.
,,is Cemi mcveli asuli
,,mraval-Jamiers” galobda,
tanT Wreli kaba Caecva,
Cemze metada xarobda”(,,saSobao sizmari”)
vaJas Semoqmedebis
yvela
Tematuri
Tematika
cikli
mdidaria, axasiaTebs poliTematikuroba.
aqtualuria
ideurad
ara
mxolod
Tavisi
droisaTvis, aramed sadReisodac.
rogorc
vxedavT,
saSobao-saaxalwlo
Tematika
vaJa-fSavelas
SemoqmedebiT interesTa sferoSi Tavis adgils iWers ara mxolod ideuri,
Sinaarsoblivi muxtiT, aramed mxatvrul-struqturuli TvalsazrisiTac.
magaliTad, mravali identuri mxatvruli xerxidan gamovarCieT ori
leqsis-1909wels dawerili ,,saSobao zRapris” da 1910 wels gamoqveynebuli
,,saaxalwlo
simReris”-safinalo
striqonebis
kiTxviTi
winadadebebiT
dasruleba: I. ,,vin iyo amis damweri, vin iyo amis mTqmelia?”(,,saSobao
zRapari”)
da
II.
,,mekvles
moveliT
xmatkbilsa;
rad
igvianebs,
sad
ari?”(,,saaxalwlo simRera”)
miTiTebuli
Sedis
norC
mxatvrul-stilisturi
mkiTxvelebTan emociur
xerxiT
lirikosi
poeti
kontaqtSi da nawarmoebTa
umal
ideuri
amocana, avtoris mizandasaxulobac brwyinvaledaa gadaWrili.
49
versifikaciis aspeqtiT didi poeturi datvirTva eZleva avtoris mier
anJambemanis Warbad gamoyenebas, romelsac qvemoT calke SevexebiT.
sakmaod gansxvavebuli tonalobisaa Jurnal ,,jejilis” 1900 wlis
meoTxe nomerSi gamoqveynebuli mozrdili lirikuli leqsi ,,zamTari da
gazafxuli”.
Mmocemul
leqsSic
didi
poeti
Tavisuflad
epyroba
Janrul
elementTa urTierTobas. Tavisi emociurobiT, natifi siuJetiT, piradi
gancdebis gamJRavnebiT ,,zamTari da gazafxuli” lirikul nawarmoebTa
rigs ganekuTvneba, xolo ambis gaSliT, fabuliT igi gvagonebs qarTuli
epikuri poeziis erT ,,miviwyebul” Janrs_gabaasebas.
zamTarsa da gazafxuls Soris gabaasebaSi garkveul rols TamaSobs
mTxrobeli. igi komentarebiT monawileobs siuJetSi, erTgvari gzamkvlevia,
mokamaTeTa sasaubro Temis gezis mimcemia. amiT saxaliso urTierTobas
amyarebs norC mkiTxvelTan, uadvilebs maT Sinaarsis aRqmas, rac mTavaria,
TvalTaxedvidan ar gaeqceva ymawvils mokamaTeTa feradovneba, mimzidveli
ier-saxe.
aSkaraa,
rom
mTxrobelis
simpatia
pirvelive
striqonidan
gazafxuliskenaa mimarTuli:
,,yavli gahsvloda zamTarsa,
miCanCalebda Cumada...
qveynad arc erTma suldgmulma
ar gaacila Zmurada.
yvela misZaxda: ,,gagvSordi,
rac gvtanje isic kmarao,
Cveni yofa da cxovreba
sul Sengan daicarao!”(1,173)
leqsis
pirveli
Tavi
Tavidan
bolomde
avtoriseuli
komentaria
movlenebisa. Ddidebulad, maRalmxatvrulad aris gamoZerwili qronotopi,
garemosa
da
drois
harmoniuli
Serwyma.
yvelas
SeZaxils
uerTdeba
mTxrobelic da mokled, sxartad amcnobs mkiTxvels, rom zamTars ,,swored
aq bina aRar aqvs, adga da gaiparao”. Bbunebrivia, misi adgili gazafxulma
unda daiWiros: ,,gazafxuls jari moudis, meti ar aris Carao; zamTarma
jaglagi cxeniT mTa da
mTa Seiarao”. Bbunebrivia isic, rom zamTars niri
waxdenia: ,,Zalian daRvremiliyo, Zalian guli stkioda”, ar uxaria tyevelis gacocxleba, kaeSans umatebs ,,mindvris patara qalebi”, anu yvavilebi,
50
rogorc Tavad poeti ganmartavs. Yyovelmxriv xeli moscarvia zamTars,
moxucs, ,,kudala cxenis patrons”. P
patara mkiTxvels kargad daamaxsovrdeba, rom moxucebuli zamTris
cxeni jaglagia da kudala; samagierod, gazafxuli ,,moaqrolebda meransa,
wiTlad
da
mwvaned
hmosavda
qveyanas
mwirs
da
veransa.
Tan
mosdevT
yvavilT konebi frinvelTa gundi aTasi... win gadaudga moxucsa vaJkaci ,
laRi, kapasi da uTxra:-gamarjvebao!’;
Aamgvari
Sesavlis,
mosamzadebeli
periodis
Semdeg
ukve
iwyeba
da
Tanac
gabaaseba gazafxulisa da zamTrisa.
Ddauokebeli
samarTliani
misi
energia
modis
pretenziebi
gazafxulisagan,
zamTris
mimarT:
Semtevia
,,rad
giyvars
qveynis
wvaleba, rada xar agre bilwia?” muqarac gamoereva mis sityvebSi, zamTari
ki upasuxebs:
,,erTi Tvis winaT sad iyav,
Aaxla rom mitev, ,,vaJao”?!
veras gahxdebi, zamTrisgan
qveyana daibaJao.
Tqven samTa ZmaTa amagi
sul Cemgan daixarjao”.
Ppatara Cafiqrdeba da mixvdeba, rom is sami Zma marti, aprili da
maisia, qveynis dabaJebaSi ki zamTris valis gadaxda igulisxmeba. zamTari
pozicias ar Tmobs, niSansac ugebs gazafxuls, Tavis cudsac ar malavs:
,,damWlevebuli Cemgana cxvari, Zroxa da xarebi Zlivs daaTreven fexebsa,
dadian rogorc mTvralebi”.
zamTar–gazafxulis
gabaasebas
eTmoba
leqsis
mesame
Tavi.
Zalze
mniSvnelovan kiTxvas dausvams odnav damSvidebuli gazafxuli gulRrZo
moxuc zamTars:
,,mamaSvilobas, miTxari,
vin gZuls, visi xar mteria?!
aTasgan daiarebi,
gicnobs sxvadasxva eria.
Aan siyvaruli Sens gulSi
Qqveynad visime sweria?”(30,174).
51
SeiZleba
ucnaurad
JRerdes
zamTris
pasuxi,
magram
simarTlis
marcvals uTuod Seicavs. Mmisi pasuxiT bavSvebi kmayofilni darCebian,
rameTu zamTars namdvilad aqvs nagrZnobi maTganac misi siyvaruli. Aaki
kargadac ganumarta gazafxuls Tavisi urTierToba patarebTan:
,,bavSvebi miyvars, sxva Aarvin,
xel-fex funCula, celqebi;
sxva yvela mifrTxis, memalvis,
ros qveynad davexetebi”.(iqve)
uenpiro garemoc ki aRar Rebulobs sakuTari siciviT Seciebul
zamTars; samagierod, balRebs ar emetebaT gasariyad igi. Aase gulwrfelia
zamTari am dros da ise gatacebiT uyveba gazafxuls bavSvebis sixarulis
Taobaze,
rom
dauviwyari
suraTi
ixateba
uSualoT
patarebisa;
mis
TiToeul sityvaSi, frazaSi norCi mkiTxveli sakuTar Tavsac dainaxavs:
,,bavSvebs vuyvarvar, uecrad
Ggamocvivian karSia,
an gundaoben, kiJiniT
arbenineben cigasa,
ar esmiT dedis vedreba,
yurs ar ugdeben ZiZasa...
aqeifeben balRebi
am Tavis moxuc biZasa”(iqve).
Bbrazmoreuli gazafxuli awyvetinebs sityvas mas da afrTxilebs
kidec ,,gulqva moxucs”:
,,wadi, aCqardi, ecade,
rom male avlo seria;
Torem xom xedav, Rrublebsa
Hsurs TavSi dagvkras kveria,
Ddagvkras da dagvaniaos,
zurgze gadinos mtveria”(30,175).
Aaq wydeba maT Soris kamaTi da leqsis danarCeni asparezi mTxrobels
rCeba.
Ggapirovnebis
mxatvruli
xerxis
momarjvebiT
poeti
dinamikurad,
moZraobaSi xatavs zamTris svlas, ufro swored, zeviT, ialbuzisaken,
yinulis gverdiTYasvlas da iq dabinavebas:
,,abrZanda ialbuzzeda
52
Dda, yinulebis gverdiTa,
isic TeTr-javSan-mosili,
dadga im Tavis cxeniTa,
iq moibruna man guli,
iq ganisvena SvebiTa”(iqve).
Aavtors realobisa da mwvrTnelis gumani ar Ralatobs da patarebs
gulSi momavali sixarulis imeds utovebs: zamTari ,,dros elis, isev
gvestumros Cveulebrivis wesiTa”.
Aamis Semdeg mkiTxvelis winaSe dgeba didebuli peizaJisti, bunebis
didebuli mxatvari-,, gazafxuls Tavs adgas Tval-margalitis gvirgvini”
da, rac mTavaria:
,,dideba ismis uflisa
suldgmulT sxvadasxva eniTa...
wyalnic ki RmerTs adideben
laRad, talRebis deniTa”.(iqve).
,,bednieri eris” gamoZaxili vigrZeniT leqsSi ,,vin aris kaci?”(1902w.).
aqac
kiTxviTi
intonacia,
aqac
ironia,
aqac
stilistikur
xerxad
gamoyenebuli antiTezisi. Aaqac Zieba-vin aris kaci?
leqsSi xazgasmulia is fsiqologiuri WeSmariteba, rom avtoris mier
lirikul personaJad gamoyvanili pirovnebebis ,,Sinagani sinamdvile iqmneba
obieqtur
samyaros
pirovnul
moTxovnilebaTa
da
RirebulebaTa
Sesatyvisad gadamuSavebis Sedegad. Aadamianis Sinagan samyaroSi sinamdvile
pirovnuli TvalsazrisiT aris interpretirebuli”(116,364). Aam aspeqtiT Tu
mivudgebiT leqss, iq poeti yuradRebas migvaqcevinebs mZime socialur
garemoebaze, zneobriv mankierebaSi Caflul pirovnebaze.
Lleqss
anafora:
emociurobas
,,kaci
is
hmatebs
aris...”poetma
morfologiuri
mkiTxvelis
gameoreba,
samsjavroze
kerZod,
gamoitana
sazogadoebaSi fexmokidebuli mankierebani. misi ironiuli SeniSvniT, ,,kaci
is aris”, vinc:
a),,cxovreba gaatara WamaSi da kacis daniSnuleba mxoloda hpova
amaSi”;
b),,quCaSi salams ar gaZlevs, Tu dahpatiJe sadilad, did jiutobas ar
gaswevs;”
g),,saqmiT sxvis, sityviT Cvenia da Tavis oinbazobas hmalavs, ar
dauCenia”;
53
d),,Sestrfis
Sehxaris
Rvinosa
da
hsaxavs
idealada
salxino
hzogavs,
mearRnes
samikitnosa;”
e),,ara
kiTxulobs
gazeTsa,
wignisTvis
Saursa
aZlevs maneTsa”;
v),,gadaamterebs erTmaneTs qarTlsa, imereTs, kaxeTsa, sakuTar anbans
Seudgens samegrelos da svaneTsa”;
z),,sicocxle atara tkbilada,_sikvdilis Semdeg iwoda didyurianis
Svilada”(3,195).
rogorc vxedavT, poetma piruTvnelad, moyvarulad amxila adamianTa
Sinagani
samyaro,
ideuri
datvirTva
leqsis
ki
aris
sazogadoebriv
mankierebaTa mxileba.
Gganxiluli
leqsi
migvaCnia
organul
gagrZelebad
1900
wels
dawerili leqsisa ,,is ki ar ari biWoba”.
Aaq
sxartad,
zneobrivi
simReriT
aris
Camoyalibebuli
Lleqsi
mimaCnia
ritorobis
kodeqsi.
lirikuli
brwyinvale
gmiris
nimuSad.
orators, aq lirikul gmirs, Tundac avtors, warmovidgenT safixvnos
TavSi
mjdomared,
romelsac
gziani
sityva
moudis
da
zneobisaken
mouwodebs msmenelT. M
Aavtori
logikurad,
TanmimdevrobiT
amxels
,,biWobis”
anu
,,kai
ymobis” mruded gamgebT. Ooratoris dakvirvebul Tvals mxedvelobidan ar
gamorCenia iseTi adamianebi, romelTac Taviseburad esmiT sazogadoebaSi
garkveuli adgilis daWeris arsi. maTi gza ki, zneobriobis TvalsazrisiT,
rbilad rom iTqvas, oratorisTvis miuRebulia.
Ppirvel
waTamamebuli
strofSi
adamiani,
dagmobilia
romelsac
sxvebis
dakarguli
waqezebiT,
aqvs
mfarvelobiT
pirovnuli
Rirseba,
damoukideblad qcevis unari. sxvisi imediTa da xelSewyobiT biWobaze
Tavis dadeba, kargi biWobis pretenzia avtorisaTvis miuRebelia: ,,is ki ar
ari biWoba, ro gamagrebdnen, hmagrobde”; mas arc iseTis ,,kargi biWoba”
swams,
romelic
agresiulad,
axrCobde”.
susts,
sadisturad
Mmesame
masTan
eqceva:
strofiTac
SedarebiT
,,arc
is
uZlurs,
mgonia
mxilebulia
biWoba,
daundoblad,
visac
ZalmomreobiT
erevi,
Tavgasuli
adamiani, romelic Caflula egoizmis morevSi da ,,bilwT”, damCagvrelebs
Sehkvria zaviT, maTi mxare dauWeria.
meoTxe
strofSi
lirikul
gmirs,
avtors,
aqcenti
Seucvlia
sayvedurisa. igi ,,biWobad” ar uTvlis cxovrebiT gazuluqebuls, maZRars
54
TviTkmayofilebiT amRereba-galobas; kacs, romelsac amiT Tavi moaqvs da
kidev aqeT aris pretenziuli. avtoris mier aq mxilebulia SemoqmedTa
garkveuli klani_meSCanebis modgma; mexuTe strofSi ki ukve konkretulad
miuTiTebs
maT
mcdar
poziciaze.
Mmxilebis
rusTavelis Sexeduleba gamouyenebia. Aanu
Cemi
sjobso,
uciloblobs
viTa
argumentad
poets
didi
amxels mas, vinc ,,magra ityvis
jori”.
igi
sulieri
amaRlebisaken,
WeSmariti poeturi wvisaken mouwodebs ,,vai-mgosnebs”;
,,arc ra biWoba eg ari,
maZRari hmRerde, galobde,
Tavi mogqondes sxvebzeda
Dda amis gamo gvSarobde,
Mmgosnobas arvis aclide,
Mmudav hkvexde da scxarobde.
biWs maSin dagiZaxebdi,
mSier-mwyurvalic hgalobde”(30,177,1900w).
rogorc ganxiluli Txzulebidan Cans, lirikuli gmiri, igive avtori,
cdilobs
gansazRvros,
gaiazros
adamiani,
rogorc
eTikuri
fenomeni.
amisaTvis mas gamouyenebia brwyinvale ritorikuli xerxi-paralelizmi, anu
iseTi kompoziciur-struqturuli saSualeba, rodesac ,,paralelizmi iqmneba
sityvebis ganlagebiT momijnave (paralelur) frazebSi, taepebSi, sityvebSi
(da
Cveni
mxriT
aqve
davamatebdiT-strofebSic
ki-J.k.)
da
ganlagebis
urTierTSefardebiT (116, 232-233).
vfiqrobT, leqsi-,,is ki ari biWoba (simRera)” paralelizmis TiTqmis
yvela niSans atarebs; gvaqvs:
a)
sintaqsuri paralelizmi, anu rodesac momijnave taepebSi
daculia winadadebaTa erTnairi struqtura. kerZod, aseTi
frazebi_,,is ki ar ari biWoba” da ,,biWs maSin dagiZaxebdi”,
agreTve SinaarsiT maTTan daaxloebuli frazebi-,,aba, biWoba
is ari” da ,,arc-ra biWoba eg ari.”
b)
strofuli paralelizmi, anu rodesac momijnave strofebSi
meordeba
leqsi
sintaqsuri
atarebs
da
leqsikuri
dasrulebuli
struqturebi.
metateqstebis
mTeli
organul
urTierTkavSirs da nawarmoebi, faqtiurad, warmoadgens e.w.
amebeuri kompoziciis Cinebul nimuSs.
55
c)
uaryofiTi
paralelizmi,
anu
rodesac
avtors
mxatvrul-
emociuri efeqti miRweuli aqvs paralelur konstruqciebSi
azrobrivi dapirispirebulobiT. magaliTad:
,,is ki ar ari biWoba,
ro gamagrebdnen, hmagrobde,
biWs maSin dagiZaxebdi,
TavisTavada hgvarobde.
Aarc is mgonia biWoba,
visac erevi, axrCobde,
biWs maSin dagiZaxebdi,
rom
sxvis
damrCvalsa
swamlobde”(30,177)
moxmobil
strofebSi
upirispirdeba
poziciis
mesame
pirvel
da
gamomxatveli
or
meoTxe
taepSi
taepebSi
Camoyalibebul
wamoyenebuli
kontrargumentebi.
Aanu
azrs
avtoriseuli
argumentebsac
da
kontrargumentebsac naTlad aqvT gamokveTili damoukidebeli, sakuTari
mikroTemebi da lingvisturad axasiaTebT organizebuli gaformebuloba,
azrobrivi
damTavrebuloba
da
Sedegad
TiToeuli
maTgani
asrulebs
sakomunikacio funqcias. rogorc miuTiTeben: TiToeuli mikrostruqtura
,,uzrunvelyofs gabmuli teqstis globalur semantikur mTlianobas”(108,
295). Aaqedan
gamomdinare, leqsi_,,is ki ar ari biWoba”-migvaCnia vaJa-
fSavelas eTikuri koncefciis erT patara, originalur, magram didebulad
gamomxatvel Txzulebad.
Gganxiluli
leqsebiTa
da
agreTve
im
TxzulebebiT,
romelTa
Sesaxebac qvemoT visaubrebT, vcdilobT gavacocxloT is socio-zneobrivi
garemo , romelSic uxdeba cxovreba did poets.
Cveni yuradReba miipyro 900-iani wlebis pirveli wlis, 1901 wlis,
lirikul
nawarmoebTa
Tematurma
mravalferovnebam,
poetis
interesTa
farTo speqtrma. vaJa-fSavelas TxzulebaTa sruli krebulis xuTtomeulis
I tomSi (1961w.) dafiqsirebulia poetis mier Seqmnili ToTxmeti nawarmoebi,
romelTagan poetis sicocxleSi dRis sinaTle uxilavs aT Txzulebas:
,,viToma
vTibdi
bejiTad”(iveria,
gazafxuli”(,,jejili”,
1900,#4),
1900,
4.IV,@#74),
,,gul-dakodili
,,zamTari
da
nato”(,,jejili”,1900,
#5),
,,danabarebi”(,,iveria”, 1900, 21,V, #108), ,,is ki ar ari biWoba”(,,iveria”,1900,
5.VI,
#118),
,,mgosnis
simRera”(,,iveria”,
1900,
11,VI,
#124),
,,Citis
56
simRera”(,,jejili”,1900,#6),
,,xarisTvis
udieri”(,,jejili”,
1900,
#10),
,,mravalma xmali agela”(gaz.,,cnobis furceli”, 25.XII,#1338), ,,Cemi axali
mekvle”,(,,iveria”,1901, 1.I, @#1. leqsi Seqmnilia 1900wels).
oTxi leqsi ,,CvenTvis ikargvis, TqvenTvisac”, ,,anderZi”, ,,ar vtiri”,
,,sneuli
viyav”
korneli
gadmoRebulia
kekeliZis
poetis
saxelobis
avtografebidan
xelnawerTa
romelic
institutSi
inaxeba
dacul
vaJa-
fSavelas fondSi (#=#78, 107,123 da 123).
rogorc prof. iuza evgeniZe aRniSnavs: ,,vaJa-fSavela gansakuTrebul
SemoqmedebiT
interess
iCens
eTikurad
Rirebuli
problemebisadmi.
Aam
SemTxvevaSi vaJas poeturi idealebi saTaves iRebs Cveni xalxis gancdaSi
tradiciulad damkvidrebuli zneobrivad gamZle warmodgenebidan”27,216).
Uunda aRiniSnos, rom vaJa-fSavela organulad erwymis imdroindel
sinamdviles,
mxarSi
udgas
Cvens
did
mwerlebs
adamianTan
mimarTebis
aspeqtiT. magaliTad, ilia WavWavaZis Tu aleqsandere yazbegis SemoqmedebiT
naRvaws exmianeba vaJa-fSavela prof. f.kotetiSvilis rwmeniT ,,samive am
SemoqmedTa naRvawi metad rTuli ,,didi madlisa” da ,,didi borotebis”
maradkacobriuli
problemiTac
exmianeba
erTmaneTs.
ilias
mudmivi
sazrunavi studentobidan mokidebuli sicocxlis bolomdis kacuri-kacis
arsi,
yazbegisa
,,umaRlesTa
kanonTa
sazrebiT”
mqmedi,
Sinaganad
amaRlebuli raindi, vaJa-fSavelasi ki ,,lamazi arsoba”- naWarbi pirovneba
pirdapir kavSirSia ,,didi madlisa” da ,,didi borotebis” mudmivi Widilis
gaziarebasTan”(52,319).
mTeli
misi
Semoqmedeba
simarTle-samarTlianobis,
humanurobis
gansaxierebas warmoadgenda. Tavisi principulobiT ki mxarSi edga Tavisi
drois
did
qurumTa-ilias
erovnul_ganmaTavisuflebel
da
moZraobas.
akakis_Tavdadebul
Yyvela
brZolas,
TxzulebaSi,
yvela
publicistur werilSi exmareba mkiTxvels nacionaluri Tu socialuri
sakiTxebis,
didi
interpretirebuli
mankierebaTa
gamoxatvas.
problemebis
ideur-aRmzrdelobiTi
mxilebas
swored
mogvarebaSi.
am
da
problemebi,
maxvilgonivruli
TvalsazrisiT
gamWvirvaled
ar
mignebebiT
miviCnieT
saWirod
aris
erideba
protestis
pirvelad
SevxebodiT vaJa-fSavelas, rogorc saymawvilo, sabavSvo mwerals, rameTu
bavSvebisaTvis Seqmnili leqsebi da moTxrobebi didebulad miuTiTeben
sikeTis ZalTa gamarjvebaze, bavSvebSi patriotuli grZnobis gaRvivebaze,
mSobliuri bunebis did siyvarulze.
57
sagulisxmo azrs gamoTqvams cnobili qarTveli emigranti mwerali da
politikuri moRvawe akaki papava ,,saxalxo gazeTSi” 1913wels vaJa-fSavelas
sabavSvo moTxrobebis didaqtikur mniSvnelobaze: ,,Tqven gindaT Tqveni
Svilebi
gamovidnen
keTilSobilni,
mosiyvaruleni,
Tavganwirulni
da
suliT spetakni? maS, akiTxeT maT vaJas saymawvilo moTxrobebi, romelic
mTel
bunebas
Seayvarebs
amoavsebs”(67,257).
gadatanili,
marTalia,
magram
am
norC
aqcenti
Taobas
aq
qvecnobierad
da
vaJas
poeziac
maT
suls
sabavSvo
silaRiT
moTxrobezea
igulisxmeba,
rameTu
sazogadoebrivi funqcia erTiani aqvs prozasac da poeziasac, miTumetes
vaJas saymawvilo Txzulebebs. Aamas TviT poetic grZnobda, RvTaebrivTan,
RmerTTan
siaxloves
agrZnobinebdnen
angelozebi,
misi
sakuTari
angelozebi. ra gulwrfelad gagvesaubra amis Taobaze didi poeti Tavis
erT-erT ukanasknel leqsSi ,,Cemi angelozebi”(1915w.):
,,Cems angelozebs venacvle,
imaT frTebs, imaT saxesa!
sxvebs ise ara swyaloben,
me kai Tvalze mnaxesa:
movlen da momisxdebian,
momiyvebian dardebsa,
sanatrels, amagznebarsa,
saamos, ia-vardebsa.”(30,364).
swams mgosans, rom ,,patara qarTvlis biWebSi” sikeTis damTesi da
momtania misi nawerebi da vinc ki keTils saqmeebs sCadis, poetis rwmeniT,
is adamiani RvTiT nakurTxia:
,,uRvToT araa, vinc keTils
saqmes iqms Sesajibrebsa.
Cem angelozTa wyalobiT
samSoblo uyvarT biWebsa,
Tvis miwa-wyali da ena,
rogorc sali klde jixvebsa.”
sxva leqsSi ki pirdapir, daufaravad acxadebs, rom gangebam igi ,,eris
aRmzrdelad daniSna”:
,,vinc momamadla me didi madli
mkvdarT aRmadgenel xmaT Cangze Tqmisa,
58
vinc Cangi miZRvna Tvisi nakurTxi,
momjadoebi samoTxis xisa,
vinamc damniSna eris aRmzrdelad,_
Cems beds ganagebs yovelmxriv isa”.
(30,329; 1912w. 3seqtemberi)
misi
bedis
gamgebeli
ki
RmerTia.
RvTis
wyalobiT,
eklesiuri
cxovrebis arss keTili, gonieri mama-mSobeli sadad, gasagebad ganumartavs
da STaagon-STaunergavs Tavis pirmSos. Aamas xels uwyobda sazogadoebrivi
garemo,
marTmadideblur-qristianuli
atmosfero
saqarTveloSi.
vaJa-
fSavelas imediani ganwyobileba aSkaraa leqsSi ,,mama da Svili”(1901w,
30,187).
aRniSnuli leqsi qarTuli sabavSvo literaturis klasikur nimuSad
migvaCnia, Tavisi SinaarsiT, formiT ,,vaJas sabavSvo TxzulebaTa Soris” im
rkals
ganekuTvneba,
romelSic
mocemulia
,,uSualod
bavSvis
gancdebi, misi samyaro”(27,447). Tumca, imavdroulad, es
sulieri
leqsi ,,bavSvis
fsiqikisa da warmosaxvisaTvis Sesaferisi, ymawvilTa fantaziisa da qcevis
gamomxatveli, anu sakuTriv ymawvilebisaTvis gankuTvnili Txzulebaa”(iqve).
Aavtoris mier miznis misaRwevi ramdenime komponentis monoliTuroba,
erTianobaa
damaxasiaTebeli
saxarebiTurT,
avtoris
am
pozicia,
nawarmoebisaTvis.
mama-Svilis
esenia:
dialogi
saydari-
da
gazeTi
,,iveria”(1901w. 25. XII, #280).
Aam komponentTagan pirvelad avtoris pozicias unda SevexoT, radgan
aq garkveva dagvexmareba danarCenebis marTebulad gaazreba-SefasebaSi.
Lleqsis
mixedviT,
aSkaraa,
rom
avtoris
msoflmxedvelobas
ganapirobebs qristianizmi. Aam msoflaRqmiT Semohyavs nawarmoebSi poets
mousvenari da celqi gogia. Mmisi pirveli sityvebia: ,,Zalian miyvars ieso,
misi ambavi miTxari”.
Nnawarmoebis Sinaarsidan gamomdinare, iSviaT faqtTan gvaqvs saqme.
mxedvelobaSia is, rom aq ver vnaxavT bunebisadmi mimarTebas. Tumca, bevri
nawarmoebi ,,cxadad gviCvenebs, rom vaJa-fSavelas leqsebSi buneba ama Tu im
ieriT RmerTis saxes atarebs, rom bunebis sagnebsa da movlenebSi RvTiuri
Zalaa
gabatonebuli”(123,142).
grigol
xerxeuliZes
miaCnia,
rom
vaJa-
fSavelas ,,..mxatvrul naazrevs Tavidan bolomde uwyvet zolad gasdevs
panTeisturi
msoflgancdis
panTeizms(aqve).
Mmkvlevris
kvali...
aq
gancxadeba
Cven
vaJas
vgulisxmobT
qristianul
panTeistobis
Taobaze
59
kategoriul tons ki atarebs, magram qarTul literaturaTmcodneobaSi
SemuSavebuli iyo manamdec da gansakuTrebiT am bolo xans sul sxvagvari
damokidebuleba
am
l.TeTruaSvilis,
T.SarabiZis
bunebis
ZalTa
sakiTxisadmi.
(ix.
Ggr.kiknaZis,
Sexedulebebi
ganRmrTobisa,
vaJas
amis
d.benaSvilis,
Taobaze).
Mmiuxedavad
panTeistobisadmi
kritikuli
damokidebuleba imTaviTve Camoyalibda da yvelaze damajereblad prof.
gr.kiknaZis pozicias miviCnevT: ,,Teistursa” da ,,panTeistur
religiebze
amaxvilebs mkvlevari yuradRebas da wers: ,,Tu Teizmi aRiarebs pirovnul
RmerTs, romelic qveynierebis Semqmnelad iTvleba, panTeizmSi-upirovno,
potencialurad
arsebul
RvTaebas
ar
ZaluZs
iyos
msoflios
nairsaxeobebis Semoqmedi. panTeisturi RmerTi moklebulia movlenaTagan
damoukidebel arsebas, igi msoflios movlenebSi mzeurdeba“(49,128).
Lleqsis avtori mTeli Txzulebis manZlize uryevad dgas qristianul
poziciaze, miuxedavad imisa, rom lirikul TxzulebaSi igi erTxelac ar
Sedis
Tavisi
mrwamsis
uSualo
gamJRavnebiT.
Mmas
asparezi
moqmedi
pirebisaTvis dauTmia. Mmoqmedi piri ki oria-mama da Svili.
sruqturis mixedviT aqac daculia vaJa-fSavelas stiluri xelweris
erTi
momenti-dialogiT
gaSla
erTgvari
siuJeturi
xazisa.
gavixsenoT
Tundac ,,bakuri”, ,,kiTxva-pasuxi”, ,,mogoneba”, ,,is ki ar ari biWoba”, ,,mTa da
mTvare” da sxva.
Ddialogi ori ZiriTadi xaziTaa warmodgenili mis leqsebSi: dialogi
uSualod avtorsa da lirikul gmirs Soris da dialogi uSualod leqsis
moqmed pirTa Soris. Ees stiluri xerxi gamWvirvales xdis ambavs, naTlad
warmoaCens
mizandasaxulebas
da,
rac
mTavaria
Zalze
uwyobs
xels
nawarmoebSi misawvdomobis principis gatarebas bavSvebisaTvis gamiznuli
ambis gaSlisas.
Cvens mier gansaxilvel leqsSi dialogi warmoebs mamasa da Svils
Soris. winaswar unda iTqvas, rom avtoris mier TxzulebaSi daculia e.w.
,,fsiqologiuri siswore”(ix. r.naTaZis, zosime xojavas Sromebi). Ees ki imas
niSnavs, rom siuJeti leqsisa SeTxzulia, araistoriulia da poetis mier
,,sworad aris daWerili am SeTxzuls ambavSi adamianis (aq patara gogiasi
da mamamisis) sulieri cxovrebis kanonzomiereba”(40,205-206).
Tu
daveyrdnobiT
fsiqologTa
gamocdilebas,
vaJa-fSavelam
brwyinvaled daiWira bavSvis fsiqologia, rodesac mianiSna, rom mamis
60
pasuxebiT
garkveulwilad
swavlebis
procesi
warmoadgina
da
bavSvis
fantaziis ganviTareba-monawileobazec migviTiTa. rac xazgasmulia, bavSvi
gaitaca fantaziam da amaSi mamasTan erTad saydarma da moZRvarma iTamaSes
didi roli, e.i. garemomac ganapiroba bavSvSi interesis aRZvra, fantaziis
gaCena da mamiseul ganmartebebis, mRvdlis qadagebis mosmenis procesSi
Tavi iCina mozRvavebulma emociam(63,497-499).
,,raze mohklavda qristesac
SeCvenebuli irodi?!
Mmanamade gaaTavebda
mRvdeli mis ambavs, vtirodi...
da rom Sevityve, gadarCnen
mters qriste, misi mxleblebi,
gulSi naTeli Camidga,
aRar mdioda cremlebi”.(30,188)
rodesac poeti mamis gancdas Seexo Svilis pasuxebis gamo, aSkarad
mianiSna, rom mama dadebiTad, optimisturad aris ganwyobili. Tu
Tvals
mivadevnebT mamis moqmedebas,_rodesac Svils Sublze akoca da Tavzedac
xeli gadausva_naTlad gavacnobierebT mis pirovnebaSi aRZrul fiqrebsa da
ocnebas:
,,mamam Svils SublSi akoca,
xeli gadusva Tavzeda,
da, saxe-gabrwyinebuli,
xels didxans usvams Tmazeda.
Ffiqri_ki Sors miurboda
Tavis Zis momavalzeda!(iqve).
ra didebuladaa daWerili asakobrivi fsiqologiis niuansebi. bavSvis
moWarbebuli emocia, acremleba da mamis TavSekavebuli damokidebuleba
gaCenil situaciaSi-saxis gabrwyineba da xeliT didxans mofereba, fantazia
da ocneba Svilis momavalze erTdroulad rom daiufleben mis fiqrTa da
gancdaTa nakads.
Nnawarmoebis gamoqveynebis TariRi-1901wlis 25 dekemberi, agreTve 1900
wlebis
,,iveriis”
furclebi
adastureben,
rom
vaJa-fSavela
TiTqmis
zamTris bolo Tves TbiliSi atarebda da ,,iveriis” redaqciaSi gulRia
maspinZlobas
uwevdnen
mas,
miTumetes,
rom
miuTiTeben-am
droisaTvis
61
janmrTelobis
gauaresebis
redaqciaSi,
magram
mis
gamo
mier
didi
ilia
TiTqmis
danergili
aRar
muSaobda
tradicia_vaJas
mimarT
gansakuTrebiT kargi damokidebuleba-grZeldeboda.
yuradReba
kvlav
unda
gavamaxviloT
iseTi
leqsis
analizze,
romelSic moqmedi pirni adamianebi, bavSvebi, arian da wlis droebis
faqtori
oden
daweril
da
samoqmedo
1904
fonia
wlis
1-l
maTTvis.
arCevani
ianvars
gazeT
SevaCereT
,,cnobis
1903wels
furcelSi”
gamoqveynebul leqsze _,,axali weli fSavSi”(30,214-217).
Oormxriv
mivudgebiT mis ganxilvas: 1. ra efeqti SeiZleba gamoewvia
am leqss gamoqveynebisas da 2. ra Rirebulebas inarCunebs igi sadReisod,
saukunis gavlis Semdeg.
rogorc prof. jumber WumburiZe aRniSnavs: ,,...vaJam mTisa da baris
saqarTvelos saerTo interesebi dagvanaxa, baris qarTvelobas mTielTa
gulistkivili, miswrafebani da Taviseburebani gaacno da amiT erTiani
saqarTvelos idea kidev ufro ganamtkica”_ase Seafasa man ilia feraZis
kritikuli eskizi da iqve migvaniSna S. amirejibis statiaze da episkopos
leonidis
mier
vaJa-fSavelas
dakrZalvis
dRes
warmoTqmul
sityvaze.
Ddaskvnis saxiT ki iTqva: ,,e.i. vaJam gviCvena, rom mTis qarTvelobas baris
qarTvelobisagan
gansxvavebuli
interesebi
arasodes
hqonia
da
arc
SeiZleboda hqonoda”(120,285). Ees, faqtiurad, aris leqsis Sefaseba im epoqis
gadasaxedidan. dabejiTebiT unda iTqvas, rom im dros interesis aRmZvreli
faqtori sadReisod iZens istoriul-eTnografiul mniSvnelobasTan erTad
SemecnebiT Rirebulebas. Cvens win vaJa-fSavela warmodgeba eTnografad.
Pprof.
Dd.
benaSvilis
TqmiT
,,...sazogadoebrivi
yofis
istoriuli
ganviTarebis uZvelesi formebi mis mSobliur kuTxes, TuS-fSav-xevsureTs,
jer kidev
cxovrebis
Semonaxuli hqonda, rogorc Zvirfasi reliqvia, adamianis
pirveli
yofidan
dawyebuli
da
gvarovnuli
wyobilebiT
damTavrebuli xeluxlebel fonds warmoadgenda ara marto xevsureTSi,
aramed mis mosazRvre kuTxeebSiac”(10,274). Aamitomac ar dasWirvebiao poets
istoriuli masalis Zebna-qeqva.
Uukve leqsis saTaurSivea lokalizebuli samoqmedo adgili_fSavi.
realuri droc iseTia SerCeuli, rom igi sayovelTaoa_axali welia, misi
Semosvlis wina saaTebia.
62
vaJa-fSavelas
pirveli
striqonebidanve
SevyavarT
gansakuTrebul
koloritul samyaroSi_erT fSaur ojaxSi. saaxalwlo samzadisi swored
aqaur tradiciebze migviTiTebs. Ppoets mTeli aqcenti bavSvebze gadaaqvs.
Txzuleba,
marTalia,
vaJas
lirikul
poeziaSi
SeutaniaT
gamomcemlebs, magram igi iseT gamokveTil siuJets moicavs, iseTi logikuri
msvlelobiT gadmogvcems ambavs, rom, Cveni rwmeniT, leqsi liro-epikur
Janrs unda ganekuTvnebodes. Yyvela detali erTimeoresTan ise laRad,
iseTi mxatvruli simarTliT aris dakavSirebuli, rom leqSi gamoyvanili
personaJebi: deda TeTrua, misi Svilebi, mama (dauswreblad) Tu moxuci
mekvle
inarCuneben
koloritulobas,
Camoyalibebul,
mxatvrulad
dasrulebul ier-saxes.
mkiTxvels mSvenier mogzaurobas uwevs avtori, romelic yuradRebas
migvaqcevinebs moqmed pirTa gancdebze, maT saqmianobaze da, rac mTavaria,
fSauri
ojaxisaTvis
damaxasiaTebel
adaT-wesebze,
garemoze,
socialur
realobaze.
Ppoeti didi siTboTi da siyvaruliT Zerwavs balRebis gancdebs, maT
arsebaSi gaCenil winasaaxalwlo aJiotaJs, sixaruls.
maTi ganwyobas axali wlis dilas gariJrajze ,,loginSi deda
miuxta Svilebsa”...
enascvlosT deda-mSobeli
am Cemsa oqros Rilebsa!
kovziT Tafl-erbos sTavazobs
daaRebinebs pirebsa”
aq mTxrobelic veRar ikavebs Tavis emocias da uerTdeba dedis
sixaruls: ,,dedisgan naziareblebs RmerTic dauzrdis gmirebsa”. Ddeda ki
ganagrZobs:
,,daberdiT ase tkbilada,
Svilebo, rogorc Taflia,
Mmfarvelad gedgaT Tavzeda
RvTis
da xatebis madlia!”(30,216)
Dda aq sentenciaSi gaizrdeba avtoriseuli komentari am ritualis
Semdeg:
,,dedisa xeliT naWmevi,
63
Sxamic, rom iyos tkbilia,
Tavis Tavs ukvdavada hgrZnobs
aseT ZRvnis Semdeg Svilia”(30,216).
dedisgan
Tafl-erboTi
naziarebeli
balRebi
RvTisganac
dalocvilebi iqnebian.
saaxalwlo
samzadisi,
mekvlis
daxvedra
gamaspinZleba
naTlad
adasturebs vaJas sityvebs: ,,fSavlis dedakaci aris magari da gautexeli;
kldeebTan da
bunebasTan brZolis gamo; misi xasiaTi aris
nawrTobi.
Aamitom saxlSi mamakacis uyoloba ise ar daawiokebs ojaxs rogorc barad
moxdeba”(29,11).
deda, saxelad TeTruaMmekvles win miegeba
da ,,miawoda kveria”, kargi
fexisa gamodga mekvle, radgan ,,RvTiT, kveri waRma dabrunda, ver gaixarebs
mteria’. Yyvela kmayofilia: mekvle imiT, rom ,,kai kvali hqonia”; TeTrua
imiTi, rom ,,RmerTi Tavis Sin hgonia”, balRebi imiTi, rom mekvlis mier
mocemuli TxiliT jibeebi aivses.
TeTrua rom qmris gasakeTebels akeTebs, vaJam kolorituli scenis
aRweriT gviCvena: sasmliT umaspinZldeba mekvles:
,,TeTruac wamoCoqili
cal muxlze iqve aria”(30,217).
Ddedakacis, diasaxlisis cal muxlze dgoma moxuci mekvlisadmi didi
krZalvisa da pativiscemis momaswavebelia. molodinaanT moxucis beros
(berias) dadnaficicaa maTi rZali TeTrua.
vidre interieris daxasaTebas SevudgebiT, rac ase didebulad aqvs
mocemuli vaJa-fSavelas am leqsSi, oriode sityviT gvsurs SevCerdeT
axalwlis Rames dedakacis mier ,,bedis kverebis” gamocxobis ambavze. Aamis
Taobaze sagangebod bevr mecniers aqvs Tavisi azri gamoTqmuli, magram
fSavSi
,,bedis
pirvelwyaros
kverebis”
TviT
vaJas
gamocxobis
informacia
Taobaze
yvelaze
warmoadgens:
sando,
utyuar
,,axalwlis
Rames
dedakaci acxobs ,,bedis kverebs” yvela saxlSi myofis kac-dedakacisaTvis
da erTs sazogado kvers... rodesac mekvle modis am kvers Seagorebs samjer
saxlSi. Tu waRma midis kveri, ojaxis saqmec waRma ivlis, Tu ukuRmaojaxis saqmec ukuRma wava”(29, 13). TiTqmis sityva-sityviT imeorebs vaJa
leqsSi 1886 wels naTqvams Tavis eTnografiul werilebSi ,,fSavlebi”:
,,ager gamoCnda moxuci,
64
molodinaanT beria,
ukvalavs Tovlsa mohkvalavs,
Tan joxi daubjenia.
win miegeba TeTrua
da miawoda kveria;
agorebs isic darbazSi,scnan, RmerTs ra dauweria:
RvTiT, kveri waRma dabrunda,
ver gaixarebs mteria...”(30,216).
Bbunebrivia, am ritualis dalocvac unda mohyoloda da moxuci
beroc amas ambobda mtkiceda: ,,fexi Cemi da kvali RvTis!” Rimilic mosdis
pirzeda: axalma welma axali, vTxov ufals, mogceT bedia,_cxvari da Zroxa
uricxvi,
dovlaTi
metis_metia!
Sen
iyav,
RmerTo,
gamgone,
rac
exla
daviybedia!”(iqve).
saqarTvelos mTianeTSi gavrcelebuli ritualia mekvlis mier aryis
Sesxma
saxlis
kedelze
da
cecxlSi;
magaliTad,
TuSeTSi
,,maqalaTs”
,,ojaxis patroni Tu ar dauxvda, mis wil arays maqalaTi saxlis kedlebs
miasxams”(15,192). TiTqmis analogiuria mekvlis mier aryis narComis cecxlSi
Sesxma:
,,mekvlec hsvams, xolo narComsa
cecxls uZRvnis, asdis alia.
_arays xom qeba ar unda,
vatyob, eqneba Zalia!...(30,217).
mekvle
berom
erTdroulad
naxelavic
Seuqo
rZals
da
saxlSi
armyofi ufrosic daafasa. rac mTavaria:
,,bednieria ojaxi,
trialebs RvTisa Tvalia,
ikurTxos misvla mekvlisa,
ikurTxos misi kvalia!(30,217; 1903w).
vaJa-fSavelam bavSvisaTvis misawvdomi eniT rodesac gadmogvca fSavSi
arsebuli
winasaaxalwlo
ritualebi_xevsurulad
,,mebediskvereTa
stumarmaspinZloba”, xolo TuSurad ,,welwdoba”,_rogorc zemoT aRvniSneT,
leqsSi
didi
sizustiT
aris
daxatuli
erTi
rigiTi
fSauri
ojaxis
interieri.
65
mSvenier
ilustracias
miiRebs
mkiTxveli,
Tu
rigiani
mxatvari
gaiTvaliswinebs vaJaseul poetur aRweras TeTruas sacxovreblisas: ager,
,,darbazSi cecxli anTia, gaCaRebuli tkrcialebs”; balRebs ,,deda-boZisa
ukana...
udgaT Calis
logini”, sadac
bavSvebi ,,Caewyvnen Zelebis
Sua”;
,,loginis bolos varcli idga, TaviT sapure godori. zeda zis Wreli
dedali, mas Tavs umSvenebs qoCori, xolo mxars_misi meuRle_gvirgvinosani
mamali”..., ,,zeviT mivardnils kuTxeSi xari nikorac fSvinavda. gaxSirebuli
Zilia, mTeli darbazi xvrinavda”... ,,xinklisTvis sakidelzeda didroni
qvabi hkidia, uxinklod axali weli arafersa hgavs, finTia”.(30,215-216).
rogorc
davrwmundiT,
leqsis
Tema
ZiriTadad
aRweriT
gaSlas
moiTxovda; am dros Znelia avtors moeTxovos maRali poeturi registrebi.
Tumca, bavSvTaTvis gankuTvnil lirikul leqsSi (iqneb liro-epikurSic),
rodesac avtori mimarTavs peizaJs, bunebas, aq ukve gaibrwyinebs poeturi,
mxatvruli ostatoba vaJa-fSavelasi. sul samjer mouxda bunebis aRwera
poets da
samive SemTxvevaSi peizaJi gadmocemulia SekumSulad, mokled.
magaliTad avtori peizaJs warmogvidgens ferweruli saxiT. poetur palitras
koloritulobas
aniWebs
iseTi
mxatvruli
aqsesuarebi,
rogoric
aris
gapirovneba, metafora da Sedareba:
,,gareT ki Tovli napenti
Mmiwas edeba, dudunebs,
Tan mosdevs qari mxleblada,
isic imasTan zuzunebs:
xan karis zRrublze modgeba,
kurativiTa bubunebs;
xevebSic gadaiWreba,
garisxebuli gugunebs,
Sors Tu wavida, maSin ki
sneuliviTa krusunebs”(30,215).
Ggapirovnebis mSvenieri nimuSebia: ,,gareT ki Tovli napenti miwas
edeba, dudunebs, Tan mosdevs qari mxleblada, isic imasTan zuzunebs”;
,,gareT buneba javrobda, dedamiwasa yinavda”.
SedarebaSi gadasuli metaforaa: qari ,,xan karis zRurblze modgeba,
kurativiTa bubunebs, xevebSic gadaiWreba... sneuliviTa krusunebs”.
66
leqsSi ramdenime SemTxveva davafiqsireT anJambemanis Taobaze:
1.
,,Zvels cxovrebasa swiravda
Q
qveyana, ase SavniSne,
kidec imitom gminavda”.
2.
,,axalma welma axali,
vTxov ufals, mogceT bedia,
cxvari da Zroxa uricxvi,
dovlaTi metis-metia!”
pirveli nimuSi mokle anJambemania, meore ki–vrceli, didi.
mxatvrulobis TvalsazrisiT aSkarad igrZnoba poeturi energiis
dazogva.
es ki imiT aris gamowveuli rom avtorma gaiTvaliswina
leqsis adresatis, mozardis fsiqologia da ar gadatvirTa Txzuleba
rTuli mxatvruli aqsesuarebiT. rogorc vxedavT, ambavma, Temam misma
gaSinaarsebam ganapiroba Sesabamisi formis gaCena.
Mmiuxedavad
asaxuli
drois
tradiciulad
amaRlebuli,
sadResaswaulo ganwyobilebiT gadmocemis aucileblobisa, leqsSi mainc
iCina Tavi mwvave socialurma siduxWirem. Mmainc migvaniSna avtorma
erTi-ori
StrixiT,
sifrTxiliT
amaze;
frTxilobs
poeti,
rameTu
saaxalwlo gancdebs balRebSi raime mrume Rrublebi ar daswoloda,
gaWirvebaze wuwuni rom ar dahkvebebodaT damdeg wels.
Aavtori iseTi sidinjiT, iseTi gaWirdidebiT esaubreba mkiTxvelebs
zogadad ojaxis gaWirvebaze, rom Cveulebriv movlenad aRiqmeba Tqmuli.
Ddeda-diasaxlisi Svilebis gaxarebas cdas ar aklebs; ucxobs xmiadis
bediskverebs
yvelas;
TiTqos
bedis-kverisaTvis
miundviao
TeTruas
,,Svilebis saqonlis bediswera”, momavali xvedri.
Sroma-jafiT
kacisTvis
gawamebuli
dedakaci
ki_,,Tavis
TavisTvis,
Tavis
kverebs ara cdilobda. ra saWiroa, rom maTTan wuTisofeli
wbilobda... daTrTvila JamTa denama orive_coli,qmaria... dRes Svilebisa
molxena
dedisTvisc
sixarulia,
aSromebs
Zalaunebriv
balRebis
sibralulia... am dRisTvis qmarsac eloda,_SiraqSi ari cxvarzeda...
interieric xazs usvams maT daulxenel yofas: deda-boZis ukan Calis
logini eliT patarebs, romlebsac
,,dedam fardagi wahxura, erTic
nagleji
miagdo
flasisa,
fexebze
kaba
da
fafanagi
Tavisa”.
67
vimeorebT_aseTi aRweriloba garemosi Tu diasaxlisis ganwyoblebisa
mainc ar ukargavs xaliss winasaaxalwlo atmosferos.
Gganxilul
sxvadasxva
monakveTSi
kompleqsur
problemis
sazogadoebis
Semcveli
mxriv
didi
damokidebuleba,
saymawvilo
gauTiSavadaa
mocemuli
patriotuli,
mTlianobaSia
lirikuli
poetisadmi
nawarmoebebi,
warmodgenili
leqsebi.
ormagi
romelSic
Eesenia:
standartiT
erTimeorisagan
didaqtikur-aRmzrdelobiTi
socialuri
problemebi,
bunebis
sakiTxi,
kulti,
religia,
fsiqologia-fsiqikasTan dakavSirebuli movlenebi, calkea gaSuqebuli
zne-keTili
gmiris
Zieba
vaJas
lirikaSi,
yuradReba
gadatanilia
eTnofsiqologiaze, istoriul realiebze.
lirikis Sasaxeb saubrisas gzadagza SevexeT mraval sakiTxs,
vecadeT Cveneuli xedviT dagvenaxa vaJas lirika. vgrZnobT, kidev bevri
sakiTxi
wamoiwevs
ganxiluli.
win,
viziarebT
romelic
kritikosTa
WeSmaritebas,
rom
vaJas
mier
detaluradaa
poeziis
novatoroba
uSualo gagrZelebaa tradiciisa, gagrZelebaa, romelSic gamoricxulia
ubralo gameoreba Zvelisa, Zvelebisa. igi marTebulad warmoadgens axal
etaps
qarTuli
poeturi
azrovnebis
rTul
procesSi,
sazogadoebis
sulieri gamdidrebis im procesSi, romelmac Seqmna vaJas niSi qarTuli
leqsis
qurumTa
panTeonSi.
es
wakiTxvis saSualebas gvaZlevs.
ki
misi
swored
am
Txzulebebis
aspeqtis
axleburad
gaTvaliswinebiT
miaxeda didma iliam sazogadoeba vaJas fenomenisaken.
Tavis droze qarTul literaturismcodneobaSi aRiniSna, rom ,,yovel
axal epoqaSi nawarmoebis axleburad wakiTxvas didad ganapirobebs misi
rTuli gamarTva rogorc poeturi struqturis, aseve problemebis Tu
mraval
problemaTa
TvalsazrisiT.
es
dasma-gadawyvetis
ukanaskneli
ki
mxatvrul-ideuri
gulisxmobs
aspeqtis
nawarmoebis
imgvar
qveteqstur damuxtvas, rom igi inarCunebdes mudmiv-moZrav Sinagan suls
yovel epoqaSi(61,38).
Aaqve
damajereblad
migvaCnia
prof.
giorgi
merkvilaZis
mier
Camoyalibebuli ganmarteba qveteqstisa. igi wers: qveteqsti ar unda
abundovnebdes
azrs
tendenciebs-,,lirikis
xasiaTic,
sadac
xelovnurad,
is
unda
istoriuli
qveteqsti
realuris,
gamoricxavdes
tradiciebic
misaxvedris,
da
damaxinjebul
novatoruli
arsebulisa
da
68
logikuris, magram konkretul poetur metyvelebaSi gauaSkaravebeli,
jer kidev gaucnobierebeli an Sefaruli elementia(iqve,gv.39).
Ffaqtia,
rom
yvela
maRalniWieri
nawarmoebi
nebismieri
Janrisa
matarebelia qveteqstisac da e.w. zeteqstisac (es termini g.merkvilaZis
mier moxmobilia e.isaevis wignidan_J.kK.). es exeba vaJas SemoqmedebiT
samyarosac. Cveni fiqriT, angariSgasawevia lirikuli gmirisa da avtoris
Tanayofna
nawarmoebSi,
anu
visi
metyvelebac
Seicavs
qveteqsts
da
rogoraa iq mocemuli zeteqsti.
Cveni fiqriT, qveteqstis fenomeni yvelaze ufro mkafiod im lirikul
leqsTa ciklSi Cans, erTi saTauriT rom SegviZlia gamovyoT-,,qebaTaqeba”.
teqstologebs dafiqsirebuli aqvT vaJa-fSavelas 15 TariRiani da
erTi uTariRo ,,qebaTa-qeba”_sul 16.
1893 wlidan 1899 wlis CaTvliT vaJas mier dawerilia 10,,qebaTa-qeba”;
maTgan
cxra
daibeWda
Jurnal
,,kvalSi”,
1
ki
Jurnal
,,moambeSi”.
danarCeni 5 ki Seqmnilia 1903wlidan 1912 wlis CaTvliT, 1ki-uTariRoa.
redaqtor_gamomcemlebs,
teqstologebs,
TiToeuli
,,qebaTa-qeba”
dausaTaurebiaT teqstis pirveli striqoniT.
1893-1899 w.w.
1. ,,qebaTa_qeba”(daukar, stviro, daukar)_kvali,1893.#33, #34
2. ,,qebaTa_qeba”(janRma dahfara qveyana)_kvali , 1893, #206
3. ,,qebaTa-qeba” (iudasaviT qristesa
)_kvali, 1893, #50
4. ,,qebaTa-qeba” (qrTami vaZlie muzasa )_kvali, 1893, #52
5. ,,qebaTa_qeba” (melo, Sen gaqeb )
_kvali, 1894, #1
6. ,,qebaTa_qeba”(darbaislurad vwerdiT, vgalobdiT)_kvali, 1894#40
7. ,,qebaTa-qeba”(moquCden amrezilebi)_1894, kvali, #51
8. ,,qebaTa-qeba”(ucnauria ese sofeli)_kvali, 1897,#9
9.provinciis qebaTa-qeba_kvali, 1897, #45-46
10. ,,qebaTa-qeba” (xelSi aviReb Congursa)_moambe, 1899, #1.
1903-1912w.w.
1.,,qebaTa-qeba”(droebagamoicvala)_1903, gaz. ,,cnobis furceli”#21
2. ,,qebaTa-qeba” (mavne azrebze damdgara)-1906, gaz. ,,miwa”,@#14
3. ,,qebaTa_qeba”(redaqtorebiT gaivso)_1906, gaz. ,,megobari”#75
4. ,,qebaTa-qeba”(modis goWoba, batoba)-1908, J. ,,niSaduri”,#53
5. ,,qebaTa-qeba”(virebi bedauroben)_1912, ,,saxalxo gazeTi”,#558
69
uTariRo
1.
,,qebaTa_qeba”
(megazeTeni
Seyrilan)-xelnawerTa
instituti
vaJas
fondi, #77.
rogorc
vxedavT,
vaJa-fSavelas
lirikis
SemoqmedebiTi
istoriisaTvis mniSvnelovan aspeqts warmoadgens ,,qebaTa-qebis” cikli.
mravalmxrivaa sayuradRebo zemoCamoTvlili leqsebi. kerZod,
specifikuria
stilis
TvalsazrisiT,
ideur-Tematuri
mravalferovnebiT, Janrul elementTa sinTeziT, kerZod, lirikuli
poeziisa da publicistikis SerwymiT.
Tavisi qveteqsturi bunebiT yvela ,,qebaTa-qeba”, Cveni fiqriT,
saagitacio lirikis nimuSia, rameTu, garkveulwilad gardamavali
stilisaa poeziasa da publicistikas Soris.
cnobilia, rom qveteqsts SeiZleba Seicavdes ara mxolod erTi
konkretuli
mxatvruli
Txzuleba,
aramed
erTi
Tematuri
Tu
stiluri cikliT Seqmnili nawarmoebebis erTobliobac. Aam midgomiT
Tu vixelmZRvanelebT, vaJas ,,qebaTa_qebis” ciklSi aRmovaCenT Semdeg
qveteqsts_gansxvavebuli maneriT Cadges cxovrebiseuli problemebis
uSualo gadaWraSi, xma Seuwyos im konkretul droSi win wamoweul
saagitacio,
samoqmedo
intonaciebs,
publicisturi
reagireba
sazogadoebaSi
moaxdinos
wamoWril
erTgvari
mravalferovan
problemebze.
saagitacio
ganmartebebi
lirikis
ixileT
ZiriTad
prof.
akaki
stilur
xinTibiZis
Taviseburebebze
statiaSi,
,,ociani
wlebis qarTuli poeziis stiluri siaxleebi”(124,74-107).
Mmkvlevars miaCnia, rom ,,sagitacio lirikis” ZiriTadi stiluri
maxasiaTeblebia:
,,azris
mokled,
mkafiod,
lozungis
formaSi
gamoxatva, raTa Tavisi mimwodebluri paTosiT swrafad moaxdinos
zemoqmedeba mkiTxvelsa da msmenelze.”(124,76).
Aam statiaSive vkiTxulobT: ,,Tavisi arsiT saagitacio lirika
aris
raRac
gardamavali
poeziasa
da
publicistikas
Soris,
mas
garkveuli forma, samoseli poeziisa aqvs, paTosi_publicistikisa.
ritmuli metyveleba da tropuli azrovnebisaken midrekileba mas
publicistikaze ufro Zliersa da efeqturs xdis, xolo mzamzareuli
ideuri sqemebiT gataceba mas xSirad ukargavs WeSmariti poeziis
Zalas”(iqve).
70
migvaCnia,
rom
vaJa-fSavelas
arc
erT
,,qebaTa-qebas”
,,ar
daukargavs WeSmariti poeziis Zala”.
vaJa-fSavelas
gzamkvlevi
leqsebis
aRmouCnda
Semoqmedebis
saxiT.
,,Sinaarss”,
ilia
aq
,,socialur-politikur
,,paToss”
WavWavaZisa
da
didebuli
akaki
vgulisxmobT
mamxilebel
movlenebs”,
ganwyobilebaTa
wereTlis
tons,
aSuqebs
gamomwvev
impulsebs, mkiTxvelebTan kontaqts, Secavs iumors, satiras... Tumca,
vaJa-fSavelas
gamorCeulia
,,qebaTa-qebis”
sakiTxis
ciklisaTvis
dasmis,
mxatvrul-gamomsaxvelobiTi
aSkaraa,
Sinaarsis,
sistemis
gansxvavebulia,
problemebis
aqtualoba,
originaluroba,
wminda
vaJaseuli xelwera.
vaJa-fSavelas ,,qebaTa-qebis” ciklis analizi gvsurs daviwyoT,
pirvel rigSi, saTauris semantikis garkveviT.
enaTmecnierebaSi miCneulia, rom saTauri (zogadad) warmoadgens
e.w. frazul teqsts, anu saxesxvaobas zogadad teqstisa. Pprof. daviT
gociriZis
ganmartebit:
aforizmebi,
,,frazul
lozungebi,
teqstebSi
saTaurebi
gamoiyofa:
da
andazebi,
nawili
frTiani
sityvebisa(23,201).
TiToeuli
Tqmulia:
maTganis
mokle
daxasiaTebisas
,,saTaurebi,-aforizmebis
analogiurad,
saTauris
Cndeba
Sesaxeb
pirveladi
teqstis sametyvelo teqstis ekvivalentad”(23,202).
viziarebT
mosazrebas
saTauris
frazuli
teqstis Sesaxeb.
vfiqrobT, rom TiToeuli saTauri Tavis mxriv SeiZleba CaiTvalos
mokle
frazul
(dafaruls)
an
Setyobinebad,
inarCunebs
eqspliciturobas
(xiluls,
ra
impliciturobas
gaxsnils).
saTauris
dafarulobas an gaxsnilobas xom uSualod im teqstis Sinaarsi
gansazRvravs, romelsac win uZRvis igi.
,,qebaTa-qeba”, rogorc saTauri, 16 teqstidan 15-Si implicituria.
Ggana amaze ar miuTiTebs teqstologTa mier qvesaTaurad pirveli
striqonebis
miTiTeba?
qebaTa_qeba”)
saTauria
eqsplicituri
xasiaTisa,
Setyobineba
gavrcobilia
marTuli
frazuli
Mmxolod
erTi
teqstis
(,,provinciis
radgan
mokle
gansazRvrebiT-
,,provinciis”.
71
,,qeba”
gramatikulad
sawyisia;
tradiciulad,
sawyiss
mravlobiTi ricxvi ar unda gaaCndes, magram akad. Aakaki SaniZes
miTiTebuli
aqvs:
,,sawyisi
brunviani
sityvaa,
magram mravlobiTis
formebs ver awarmoebs, amitom imis Tqmac ar iqneba marTebuli,
TiTqos mas mxolobiTi gaaCndes, anu, sazogadod, ricxvi hqondes.
sawyisis mxolobiTi moCvenebiTia”(100,279).
xazgasmuli
debulebis
brwyinvale
dadasturebaa
leqsikuri
erTeuli ,,qebaTa qeba”, kerZod, am sawyisis Taniani mravlobiTis
forma. aRniSnul formas ki odiTganve vxvdebiT uZveles qarTul
sasuliero Tu saero xasiaTis teqstebSi.
,,Zveli qarTuli enis leqsikonSi” weria: ,,...aqebden qebasa amas
queyanisa
iudaissa(I.
es.
26,1)”;
,,aRvamaRlo
igi
qebiTa”(fs.
68,31)”;
,,sasmenel yvnes qebulebani didebulebisa Senisani (m.cx.307”)_(4,452).
gavixsenoT ioane zosimes ,,qebai da didebai qarTulisa enisai”,
an giorgi aTonelis ,,qebiT didebai”(22,457-500).
,,qarTuli enis sinonimTa leqsikonSi” vkiTxulobT: ,,qeba, (aqebs),
qebaTa-qeba, dideba... Semkoba, moZv.
Azrma
(,,meore saxeli ars
da
qebaTac iTqmis-saba)... ,,moaxsena xotba sruli, daloca da uqna zneni
(SoTa)”,
,,viT
simarTlisao
uZlo
qebad,
(SavT),
,,mona
Sesxmad,
var
didebad
misi
Tqvenda,
mudam
Jam
msajulo
da
misi
Semamkobeli(besiki)”. (65, 479_480).
Tu
zemoCamoTvlil
magaliTebs
mivyvebiT,
ganmartebaTa
da
damowmebul wyaroTa mixedviT saqme gvaqvs e.w. qebismetyvelebasTan
(76,223) an ilia abulaZis leqsikonSi_,,maqebeli, maqebari, mefsalmune:
,,momguareT me maqebeli”, (O.IV.mf.15)
Z. e. gG. l_Sic mokledaa ganmartebuli maqebari Eesaa ,,qebis
Semsxmeli”(31,sveti #93).
sityva
,,qeba”,
misi
literaturul_SemoqmedebiT
dauaxlova
xotbisa,
Se
didma
risa”.
process,
rusTavelma:
Pprof.
sinonimi
,,mas
iustine
Tu
ara
ara
,,Sesxma”
vcdebiT,
vici,
abulaZes
saero
erTmaneTs
Sevhkadro
,,Sesxma”
Sesxma
ase
aqvs
ganmartebuli: ,,SeTxzva_Sewyoba, qebis Tqma”(73,390); ,,qebis Tqmasac”
ramdenjerme pirdapiri gagebiT vxvdebiT poemaSi: ,,mas vaqeb, vinca
72
miqia”... ,,moses uqia xonelsa da sxva. ,,Sesxma xotbisa” xom igive
,,qebaTa_qebaa”.
amis
poeturi
Semdeg,
qebisa
traqtati,
da
mxilebis
interpretacia
TvalsazrisiT,
mogvca
daviT
brwyinvale
guramiSvilma
,,daviTianSi”(25, Cveni saunje, 5)
1. ,,aw rom avi ar vaZago, kargi rogor unda vaqo?
avs Tu avi ar uwodo, kargs saxeli ra davarqo?
2. ,,vazis mrgvelTan is ar vaqo, vinc mis nacvlad ZeZvi dargo”
3. ,,marTals vityvi, Seviqnebi tyuilisa moambe rad?
veras uqeb saZagelTa, uferulTa pirsaferad,
me Tu ginda, Tavic momWran, tani gaxdes gasaberad,
vinc ara hgavs kaxabersa, me ver vityvi kaxaberad”(25,1_4).
rogorc vxedavT, daviT guramiSvilma qebac, Zagebac, mxilebac umaRles
zneobriv kategoriebad miiCnia da amave dros naTlad gansazRvra realisti
Semoqmedis moqalaqeobrivi pozicia sazogadoebis, qveynis winaSe. Ees xom,
Tavis mxriv, ,,soflisaTvis zrunvas” warmoadgenda, rac genialurad iqna
Camoyalibebuli Semdeg nikoloz baraTaSvilis mierac:
,,magram radganac kacni gvqvian, Svilni soflisa,
Uunda kideca mivsdioT mas, gvesmas mSoblisa;
Aarc kaci varga, rom cocxali mkvdarsa emsgavsos,
iyos sofelSi da soflisTvis ara izrunvos”(8,30).
rogorc iyvian, aq komentarebi ukve zedmetia. bevri komentari ara
sWirdeba
imasac,
rom
Tavad
geniosi
vaJa-fSavla
genetikur
kavSirSia
winaprebTan. Aamave dros misma bumberazma Tanamedroveebma ilia WavWavaZem,
akaki wereTelma, aleqsandre yazbegmac xom umaRles zneobriv da esTetikur
doneze aiyvanes
,,qmna marTlisa simarTlisa”. gavixsenoT vaJa-fSavelas
damokidebuleba maT mimarT misive lirikuli poeziis mixedviT.
sagulisxmoa,
rom
qronologiurad
vaJa
pirvelad
nikoloz
baraTaSvilis xsovnas Seexmiana, rameTu nikoloz baraTaSvilSi man dainaxa
,,qarTlisa wylulTa mozare”, ,,Zlieri suli”, ramac bevrjer mohgvara vaJas
cremlebi. man sxartad da mravlismTqmelad Camoayaliba sakuTari Sefaseba
geniosi winaprisa:
ar daiviwya samSoblom
Seni mis bedze triali,
73
Mmedgari sulis kveTeba,
Savbedobazed Civili,
dauSreteli naRveli,
wyroma da gulis tkivili.
(nikoloz baraTaSvilis neSts. 1893w.)
ilia mas miaCnda qveynis, qarTveli xalxis mfarvelad, romelic
,,moZmeTTvis naWirmagari“ iyo:
gvyaraulobdi Tval-fxizlad,
Sen iyav Cveni safari_
mogkaliT Cvenive xeliT,
moZmeTTvis naWirmagari.
(ilia WavWavaZis saxsovrad, 1907w.)
Tavis ganTqmul leqsSi ,,akakis saiubileod” vaJam xazi gausva didi
poetis
damsaxurebas,
mis
mamuliSvilobas,
mis
mier
saqarTvelos
wylulebis daufarav mxilebas:
Mmec amatira bevrjela
Sens Tvalze cremlis denama
Nnetavi bevri gazardos
SenisTanebi dedama!...
(akakis saiubileod, 1908w.)
Mmoridebulad, magram principulad, gaekamaTa vaJa Tavis Zmas baCanas,
romelmac Tavis leqsSi ,,muxav, miyvarxar, tialo” kai ymis sakiTxi
radikalurad gansxvavebuli rakursiT dasva, ramac vaJas uaryofiTi reaqcia
gamoiwvia.
baCana
vaJas
ukiJinebs
kai
ymis
Sesaxeb
,,xotba–
Sesxmas”,
rac
aramarTebulad miaCnia. swored aman gamoiwvia vaJas pasuxic.
K,,kai yma”, vaJas gagebiT ki, sityviTac da saqmiTac dgas qveynis
sadarajoze.
Aamgvari gancxadebiT vaJa dgeba sulxan-saba-orbelianis poziciaze,
visTvisac
mTavari
samoqmedo
devizi
iyo
,,sityva
saqmiani
da
saqme
sityviani”.
vaJa-fSavela,
rogorc
sazogadoebriv
yofierebaSi,
ise
obieqtur
garesamyaroSi, bunebaSi, Rrma filosofiurad udgeba dapirispirebulTa
erTianobis kanons.
74
leqsSi ,,mogoneba” (nu miwyenT, momagondeba) igi xom genialurad
gansazRvravs sicocxlisa da sikvdilis erTianobis kanons:
RmerTma giSvelos, sikvdilo,
sicocxle Svenobs SeniTa,
da Senc, sikvdilo, fasi gZe
sicocxilis nawyenobiTa.
sicocxle siyvaruliTa
da siyvaruli sicocxliT,
uerTurTisod verc erTsa
ver vicnobT, verc ros vicnobdiT
erTurTi swyuran orTave,
erTurTTan dailevian
(mogoneba.1890w.)
Aaq sicocxles siyvaruli aniWebs maradiulobas da igi gvevlineba
sikvdilis damTrgunveladac.
,,uenpiro bunebac” morCilad asrulebs dapirispirebulTa erTianobis
kanons.
Aam
sakiTxTan
dakavSirebul
mraval
leqss
Soris
gamovarCieT
genialuri leqsi ,,Rame mTaSi”(1890). SemoqmedebiTi istoriis TvalsazrisiT,
es
weli
vaJas
filosofiuri
,,afeTqebis”
wlad
SeiZleba
CaiTvalos.
xsenebul leqsTa garda gavixsenoT: ,,mgosans”, ,,mTas viyav”, ,,mestviris
anderZi”, ,,Civili xmlisa”. maT Soris ki Rrma filosofiuri interesebis
Semcvelia ,,Rame mTaSi”, gansakuTrebiT misi safinalo nawili:
Bbuneba mbrZanebelia,
igiv monaa Tavisa,
zogjer sikeTes ixveWvs,
zogjer mqnelia avisa,
erTferad mtvirTveli aris
saqmis TeTris da Savisa;
saca pirimzes axarebs,
iqve mTxrelia zvavisa...
mainc ki lamazi aris,
mainc siturfiT hyvavisa
(Rame mTaSi. 1890w.)
siZulvilisa
mocemuli
vaJas
da
mier
siyvarulis
1898wels
erTianobSi
gaazreba
gamoqveynebul
brwyinvaledaa
erTaderT
leqsSi
75
,,mZulxar_miyvarxar”,
romelSic
piruTvnelad
gamoxta
Tavisi
moqalaqeobrivi mrwamsi.
Mmyaria misi
pozicia_avs avs uwodebs ... ,,Cvens cuds ar malavs”...
moyvrisTvis pirSi TqmiT ganacxadebs:
mZulxar imitom, uZluri rad xar
Zlieri mklaviT, mtirali saxiT
Dda Seni bedi, bedi Sav_bedi,
rad Semosila sul mudam SaviT?
(mZulxar-miyvarxar, 1898w.)
Dda
iqve ganumartavs
yurze miZinebul, gzaareul, zneobaSeryeul
qveyanas dacemis mizezebs:
mokeTis mgmobo da mtris ver mcnobo,
Sens damRupavTan misulo zaviT,
Bbedis momlodnev gverdze woliTa,
cariel jibiT da bnelis TaviT.
Cans,
aseTi
viTareba
udaod
,,Zulebada
xdis
wminda
siyvaruls
moyvasisasa”. Oodnav zemoT yuradReba SeCerebuli gvqonda maqebrebze. Ees
cxovreba ki iqve mZageblebsac badebs. Aamas cxovrebis ganviTarebis logika
moiTxovs da sasuliero Tu saero mwerlobas, qarTul leqsikologias,
frazeologias uyuradRebod ar dautovebia aseTi pirovneba, aseTi movlena.
Tu ,,qarTul sinonimTa leqsikons” mivyvebiT, es Zageba araa oden
zizRi, mtruli midgoma, amave dros es ,,dawunebaa”, wunisdadeba, gakilvaa,
gakenwlvaa, gakicxvaa, Zraxvaa(65,177).
aseT
qarTuli
pirovnebaze
enis
saTanadod
leqsikoni”:
migviTiTebs
,,Zageba-Zulebai,
ilia
abulaZis
siZulvili_,,jer
ars,
,,Zveli
raiTa
iyos... maTa friad moZage.” sak.wig.II, 775”(4,285).
Aaseve
mkacradaa
sarjvelaZis
,,vercaRa
,,Zveli
kualad
interpretirebuli
qarTuli
maTsa
enis
mZagebel
mZagebeli
leqsikonSi”:
anu
prof.
zurab
,,mZagebeli_moZule.
maqebel
var
muSuebasa
windacveTisasa.”(76,157).
rac avyiobas, Zagebas, ,,mtrobas dauqcevia, siyvaruls uSenebiao” da
didi vaJac, gazrdili am zneobriv atmosferoSi, brZanebs:
mainc miyvarxar, Cems wyluls ocnebas
zed akerixar almasis Rilad;
76
ver dagiviwye, guls ar hSordebi,
mRviZare var Tu miviqec Zilad.
mZime da rTuli yofila ,,mokeTis mgmobis, mtris vermcnobis, qveynis
damRupvelTan zaviT misulis” dandoba, codvaTa miteveba, magram WeSmariti
marTlmadidebeli qristiani poeti sulgrZelobas iCens da ganacxadebs:
samsala pirs mwvavs, gunebas mirevs,
bolos ki isev meCvena tkbilad,
esec wesia, albaT, bunebis:
Sen deda Tu xar, gekuTvni Svilad!
(mZulxar-miyvarxar. 1898w.)
Svilis movaleobas ki wminda werili naTlad gansazRvravs: ,,pativ-ecmamasa Sensa da dedasa Sensa, raTa keTili geyos Sen da dRegrZel iyve
qveyanasa
zeda
daemorCilnen
“(biblia).
mSoblebs
,,mexuTe
im
mcneba
SemTxvevaSic
gvibrZanebs..._Svilebi
unda
–ki,
maTs
roca
hxedaven
naklulevanebas.”(78,89)
Cveni rwmeniT, aRniSnul leqsSi gamoricxulia lirikuli gmiris,
avtoris, mier avTan zavis dadeba. igi iseTi dedis Svilia, romelsac ,,win
miuZRvis WeSmariteba da ukan rCeba kvali ganaTlebuli”.
miTumetes, lirikuli gmiris ganwyobilebas, mis optimizms pozicias
umagreben isev da isev wminda werilidan: ,,dawyebai siyuarulisai qebai
ars”. mM.sw. 156, 26”_(4,452).
Mmecxramete saukune poetma gaacila lirikuli da publicisturi
intonaciebiT Sereuli ,,qebaTa-qebiT”(xelSi aviReb Congursa”. 1899).
vaJa-fSavelas poeturi stilisagan gansxvavebiT, aRniSnuli ,,qebaTaqeba” Sereuli saleqso sistemiT warmoadgens garkveul reagirebas saukunis
zneobriv Tu socialur moTxovnilebebze.
iq,
sadac
Warbobs
lirizmi,
emociuri
intonaciebi,
nawarmoebi
rvamarcvlian SairTa monacvleobiTaa warmodgenili:
xelSi aviReb Congursa,
minda davmRero laRada,_
aqcenti gadadis mis Sinagan gancdebze:
TiTebi aRar momyveba_
Gguli ar ari saRada,
Ggadaqceula naoxar
77
gabeCxerebul baRada.
Aaqve Camoyalibebulia misi poeturi, moqalaqeobrivi kredo:
Mmiyvars sagmiro hangebi,
sityva da azri ciuri,
magram guls iqiT ar midis
grZnoba da fiqri RvTiuri;
frTebs mikvecs aRmafrenasa
ambavi yoveldRiuri.
warmodgenili
monakveTi
uvertiurad
saagitacio,
gansxvavebuli
saleqso
nawarmoebisa
publicisturi
formiTaa
migvaCnia
erTgvar
nawilisaTvis,
warmodgenili_es
aris
lirikul
romelic
aTmarcvliani
sazomi sxvadasxva musikaluri JReradobis riTmebiT.
Fforma 18-taepiani monakveTisa ganapiroba misma ideurma funqciam,
publicisturma
Sefasebam
gausaZlisi
socialuri
yofisa,
ZiriTadad
qarTveli glexkacisa.
Ppirvelive striqonebidan ganisazRvra saTqmelis idea:
moZmeT gonebis simaRle mwadda,
imaT grZnobaTa da fiqrT didoba.
(qebaTa-qeba.(xelSi aviReb Congursa 1899).
Tumca,
sawadels
ver
aRwevs,
guli
stkiva,
rom
verafers
gaxda,
veravis vera argo-ra, maSin, rodesac:
siymili mklavda ZmaTa rgebisa,
es iyo CemTvis bedniereba,
es iyo CemTvis yofna Svebisa.
Mmizezi amisa ki iyo is, rom ,,cudiv ambavi mesmis Zmebisa”.
Mmokle
komentariT
kmayofildeba
avtori
guTnisdedis
mZime
da
autaneli yofis aRweriT;
Ees
publicisturi
Sefasebaa
socialuri
viTarebisa
da
leqsi
inarCunebs saagitacio lirikis intonacias, romelic Zlierdeba vaJaseuli
stilis lirikiT: erTimeores mohyva metaforizacia, gapirovneba, alegoria,
epiTeti:
geliT, ar moxvel, mTvareo,
cremli win gvidga gubeda,
Savi moertya nislebi
78
Cvens ubedurs beds zRudeda.
vstiriT, tirili aras gvSvels,
davcuravT naRvlis zRvaSia,
Sina ar gveSinaveba,
Aarc gvasveneben karSia,
Camwarda Cveni sicocxle
Yyovelgan, mTa da barSia.
Dda aseT autanel yofaSi wasula siymawvilis dro, gamoeria WaRara,
mouxedavad amisa, igi guilT araa gatexili, suliT ar dacemula.
ar momrCenia, isev mWirs
gulze rac mWirda iara,
SavaJRaruneb fandursa,
Tu Jinma wamomiara,
magram es aris sadardo,
Tqma ari, saqme ki–ara!
,,qebaTa–qeba (,,xelSi aviReb fandursa“)
rogorc vxedavT, saukunis miwurulSic mdgara aqtualurad saqmisa da
sityvis
urTierTobis problema. vfiqrob, ,,qebaTa–qebis“ bolo striqonma
Seajama saagitacio da publicisturi amocana, anu risi mxilebac iyo mTavari–
,,Tqma ari, saqme ki–ara“.
cnobis
saxiT
unda
aRiniSnos,
rom
1898wels
vaJas
mier
ar
gamoqveynebula arc erTi saSobao Tu saaxalwlo simRera, romlebic Tavisi
funqciiT publicisturi lirikisani arian; ar gamouqveynebia arc erTi
publicisturi werili. zogadad, Tu ram ganapiroba amgvari pasiuroba,
sarkastuladaa gamoxatuli dauTariRebel leqsSi ,,publicisti”.
Aam
leqsSi
mdgomareoba
,,im
iumoristuladaa
wlevandels
ganmartebuli
welSia”.
publicistis
Ppublicistis
mZime
sulTamxuTavad
imdroindeli cenzura moCans.
Ggamwarebuli publicisti iZulebuli xdeba, daemorCilos muqaras,
moTxovnebs da gulmosuli ityvis:
Lleqsis
saTauric
da
Sinaarsic
naTeli
nimuSia
publicisturi
lirikisa. satirul leqsSi qveteqstebiT, albaT, 1905-1907 w.w. areuli droc
unda igulisxmebodes: ,,araferi wamogcdes, muStebs mcemen ferdSia”.
79
1903
weli iwyeba
brwyinvale leqsiT ,,damsetyve,
cao”, romelSic
naTlad Camoyalibda misi samomavlo moqalaqeobrivi, poeturi pozicia:
Ddamsetyve, cao, damsetyve,
Aaqa var Cemis TaviTa,
guliTa gautexeli,
mouRalavi mklaviTa.
rac unda Wiri momkerZo,
bilwT ar Sevekvri zaviTa;
mcnebas ver Semacvlevineb
mozRvavebulis aviTa!
(damsetyve, cao. 1903w.)
Bbunebrivia, rodesac acxadebda: ,,jer iseva var fxianado”, xelidan ar
gauSvebda qveynis majas, kargad mixedavda ,,Jam-kar” areulebs. rTulia misi
mdgomareoba, radgan mis gulSi wyluli izrdeba, suls uxuTavs, aRonebs
da ambobs:
sikvdili ara mwadian,
Tumc tanjva sikvdils magonebs
Dda Cemi yofna aseTi
sawyals amirans magonebs.
(memRereba da vimReri(simRera). 1903w.)
SesaSuria misi optimizmi, rwmena momavlisa. Miuxedavad imisa, rom
gulze sami iara sWirda, simReras mainc ar moiSlida:
memRereba da vimReri,_
gulze mWirs sami iara:
warsulze fiqri mawuxebs,
awmyoSi ara yria-ra,
da momavalis fiqrebic
aravin gamimziana!
(30.234).
vidre, ,,qebaTa-qebas” (droeba gamoicvala) ganvixilavdeT, sainteresoa
erTi Strixis aRniSvna: poetis maxvil Tvals ar gamohparvia zneobrivi
metamorfozebi
guSina”(simRera).
,,memRereba
da
Tanamemamuleebisa.
Ees
leqsi
vimReri”-amave
ixile
gamoqveynda
wlis
22
misi
1903
maisis
leqsi
wlis
2
,,baRi
maisis
nomerSi.
Cans,
vixile
nomerSi,
saerTo
80
SemoqmedebiT-fsiqologiuri impulsebi daufleboda mis muzas da ,,cnobis
furclis”
25
maisis
nomerSi
qveyndeba
mozrdili
leqsi
,,qebaTa-qeba”,
romlis pirvelsave striqonSi miniSnebulia zogad metamorfozaze, farTo
gagebiT_,,droeba gamoicvalao”.
Ddroebis
Camoyalibebuli
cvalebadoba
ki
ram
gamoiwvia,
Jurnalisturi
aqtualurobiT
brwyinvaledaa
gajerebuli
erTgvari
,,reportaJebiT” rogorc ,,uenpiro bunebis” samyarodan, ise Tanamemamuleebis
yofa-cxovrebidan.Ddro, droeba, mbrZanebelia da man ganapiroba zneobrivi
metamorfozebi. A
Dda
aseT
mZime
garemoSi
gazeTis
redaqciis
davalebiT
gasul
korespondents mogvagonebs lirikuli gmiri.
Sesavlisa da daskvniTi nawilis garda ,,qebaTa-qebaSi” mocemulia rva
siuJeti. Aaqedan xuTi exeba bunebas, bunebis movlenebs, romlebsac droebis
cvlilebis gamo sakuTari problemebi gasCeniaT. Ppoeti ar ifargleba
mxolod aRweriT, bunebis yvela metamorfozas kacTa cxovrebas ukavSirebs.
alegoriulad
sagazeTo
davalebac
xom
es
iqneboda_naTeleyo
sazogadoebrivi yofierebis problemebi.
sxartadaa
Sedgenili
qarTvel
memamuleTa
satiruli
portreti.
Aavtori am dros ukompromisoa. Eesaa moyvrisaTvis pirSi Tqmis meTodi,
amgvar
mankierTa
gamomziureba.
,,reportioris”
maxvil
Tvals
arc
oficiozis, kerZod policielis, Zalmomreoba, meqrTameoba gamorCeba.
Tu aq socialur katastrofazea miniSneba, Semdgom siuJetSi ukve
erovnuli
gadajiSebis
saxifaTo
tendenciazea
saubari:
amis
erT_erT
mizezad avtors urbanizaciac miaCnia:
vinc Semxvda da visac Sevxvdi,
yvela iZaxis ,,zdrastisa”,
es amodena dunia,
rac-ki qalaqSi dadisa.
Ees gasagebia,-qalaqi Wrelia, odiTganve xom sofeli iyo qarTuli
enis gadamrCeneli, da publicistis maxvilma Tvalma amodena dunia qalaqSi
SeamCnia Tavisi nacnobi sofleli sese. imedi Caesaxa avtors:
Eegebi aman mainca,
vsTqvi, miTxras ,,gamarjvebao”.
salami Cemis qveynisa
guls malamoda hxvdebao.
81
imanac ,,zdrastio” mommarTa
Tavi ar momikvdebao.
erTgvarad saagitacio lirika, publicisturi poezia mocemul
,,qebaTa-qebaSi” kompoziciurad Sekrul STabeWdilebas gvitovebs safinalo
sityvebiT:
manamde TvalTa xedva maqvs,
ar davoCndebi smeniTa,
uqnarma, xelebiT damblam,
unda viubno eniTa”.
(,,qebaTa-qeba”(droeba gamoicvala).1903).
,,qebaTa-qebis” is pasaJebi, romlebSic peizaJia mocemuli, lirizmis
mSvenieri nimuSebia, xolo iq, sadac adamianebi arian gamoyvanilni, migvaCnia
poetur feletonebad (feletonis dRevandeli Jurnalisturi gagebiT). Aase
rom, ,,qebaTa-qeba”(droeba gamoicvala) saagitacio lirikis, publicisturi
lirikis mSvenieri nimuSia.
Tu movlenebs saTanadod gavaSuqebT, droebis gamoicvla qveyanas
ufro
mkveTrad
1906
wlidan
daetyo.
Qqveynis
arev-darevis
ambavs
xevsureTSic auRwevia da beberi berdiac auRelvebia:
Uuambes bebers berdias
Qqveynisa arev-dareva,
cecxlis momdebi ambavi,
mTelis qveynisa darbeva.
(xevsuri berdia.1906w.)
Civis moxuci, rom mklavi moudunda, muxlebic aRar misdevs; axaluxlebic ar Canan, cxenebs ar kazmaven da mimarTavs maT:
Nnu sCadiT ugvans saqmesa,
Kkisrad nu iRebT sircxvilsa,
biWi is ari, saomrad
vinac daiwyebs zidilsa,_
vinc gamwarebuls sicocxles
daamjobinebs sikvdilsa...
wesia: mamulisada
mokvdiT da daixarjeniT!(iqve).
82
Nnawarmoebi
saagitacio
momwodebluri
lirikis
Tvisebas.
paTosiTaa
gaJRenTili
sagulisxmoa,
rom
da
inarCunebs
leqsi
gamoqveynda
,,iveriaSi”.
Tavisi bunebiT publicisturia leqsi ,,boqauli”. rogorc satirul
nawarmoebs moeTxoveba, naTelia avtoriseuli tendenciuroba. aRniSnuli
leqsis aqtualoba ganpirobebulia sayofacxovrebo, socialuri faqtoriT.
,,boqauli”
mamxilebeli
nawarmoebia.
mxilebulia
oficialuri
Cinovniki– boqauli.
Lleqsis mixedviT, boqauli medrove kacia, gaqnilia; sazizRaria misi
mliqvneloba. guSin rom muStiT, maTraxiTa da joxiT sjida, dRes igive
xalxi, brbo, gaiZaxoda: ,,gamokeTda, drom Secvala... namdvilia”.
Ppublicistikis maxvil Tvals ar epareba aseTi pirovnebis zneobrivi
metamorfozebi, ufro sworad, misi qameleonoba.
reaqcia batonobs qveyanaSi, ibrZvis saboloo gamarjvebisaTvis da,
rogorc cnobilia, sasurvel Sedegebsac miaRwia. xalxma alRo ver auRo
boqaulis
qcevas, ver
gaiTvaliswines
visi ,,nawurTni, gazrdilia” igi.
mSvenieri andaziT Seafasa publicistma poetma boqaulisnairni:
,,saca Zvals xravs
ZaRli iq hyefs.”
xalxi TandaTanobiT moego gons da Tqva
,,nu vendobiT boqaulebso”.
daskvniT nawilSi Segonebaa mocemuli, mizandasaxuleba Txzulebisa is
aris, rom sazogadoebas afrTxilebs boqaulisnairTa SefasebiT:
swore uTqvamT cxonebulebs
mama-papas sagZlad yuris:
,,ZaRli imis erTgulia,
vinac swurTnis, vinc purs uyris”
(boqauli. 1906w.)
Bboqaulis
gamoqveynebidan
sul
raRac
erTi
kviris
Semdeg
imave
gazeTma-,,miwa”(1906w. XII.#14) dastamba vaJa-fSavelas mwvave satira ,,qebaTaqeba”(mavne azrebze
damdgara), aqac reaqciis
parpaSi, dabneuli xalxi,
gamosavlis Zieba. sarkazmis obieqti oficiozi ki aRaraa, aramed ,,Cveni
sofeleli tetia”, mRvdel-diakvnebi.
maTze
aranakleb
,,damunjebulsa
mZime
eniTa”(1906w.),
mdgomareobaSia
magram
gulSi
lirikuli
wuTiTac
gmiri
leqsisa
ar
gauvlia
83
medroveoba.
Ees
leqsi
iSviaTi
gamonaklisia
vaJa-fsavelas
poeziaSi,
romelic damZimebulia lirikuli gmiris pesimizmiT:
ubedo bedma gamriya,
mimakra lodsa kldisasa;
davlie wuTisofeli,
mivemgzavrebi cisasa.
verca ra Tavsa vuSvele,
verc gaWirvebas Zmisasa.
(damunjebulis eniTa.1906w.)
magramAam leqsisa da ,,qebaTa-qebis” publikaciebs Soris 3-4 dRe dgas,
rogor gansxvavdebian maTi lirikuli gmirebi erTmaneTisagan.
pesimizmi ucxo ar iyo 1905-07 wlebis periodSi qarTvel inteligentTa
Soris, amas Tavisi gamamarTlebeli safuZveli hqonda.
Mmiuxedavad
grZnoba,
pesimizmisa, poets mainc ar tovebs jansaRi iumoris
romelic
mTeli
elvarebiT
gamovlinda
,,qebaTa-
aRmovaCenT
sarkastul
qebaSi”(redaqtorebiT gaivso).” 1906w.
Tu
kvalSi
mivyvebiT
reportaJis
siuJets,
suraTis droebisas.
Cans, movlenaTa ,,logika” iTxovda presis, Jurnal-gazeTebis gamocemis
simravles:
,,redaqtorebiT gaivso
Ees Cveni dedaqalaqi.
Mmsurvelic kidev bevria,
viT gazafxulze balaxi...
xelismomweri Tumc ar hyavT,
hfiqroben, miscemT allaxi”
(qebaTa-qeba(redaqtorebiT aivso).1906w.)
Aamdeni
redaqtorebis
siWarbe
publicist
poets
,,sazogadoebis
gamoRviZebis” utyuar niSnad miaCnia. gamanadgurebeli satiraa revoluciur
ZalTa erTi patara StrixiT gamoxatva:
viRviZebT, win miviswrafiT,
darwmunebul var axla ki:
marseliezas mReroda
im dRes mixaka dalaqi.(iqve).
84
Ees
leqsi,
faqtiurad,
publicisturi
Sefaseba-Sejamebaa
1906wlis
movlenebisa: marselieziT amRerebul mixaka dalaqs Tavi rom davaneboT,
sxva
ufro
meti
savalalo
viTarebaa
gasaTvaliswinebeli.
im
wlis
ganviTarebuli movlenebi punqtebad ase SeiZleba Camoyalibdes:
I.
Wkvians Wkvas aRar hkiTxaven,
mitom rom yvela Wkvianobs;
II.
darbazSi vinme brZandeba,
Tu quCa-quCa yialobs;
III.
diakvans mRvdloba swadian,
urCobs da aRar diakvnobs;
briyvi, uzrdeli movaxSe
IV.
Tavs gvikravs, Tavazianobs;
V.
modis axali droeba
modis da ara gvianobs;
VI.
cudi droeba dagvidga,
Tu am punqtebis
poziciidan
mixedviT Camoyalibebul movlenebs Jurnalistis
gamovikvlevT,
mkiTxvelis
Tvalwin
mZime
realobis
suraTi
daixateba.
Mmizandasaxuleba
gazeT
Txzulebis avtorisa naTelia:
,,megobris”
redaqciisa
da
uSualod
garkveuli zegavlena moaxdinos mkiTxveli
sazogadoebis ganwyobilebaze, gamoafxizlos farTo masebis Segneba.
Ppirvel da meore punqtSi odnav SesamCnevi ki ara aSkara ironiaa
mocemuli sazogadoebis garkveuli nawilis dasaxasiaTeblad. Mmetyvelebis
nawilebis ,,yvela”(yvela Wkvianobs”) da ,,vinme”(darbazSi vinme brZandeba)
CarTva leqsikur saSen masalaSi ganzogadebis saSualebas iZleva. Oodnav
win ki mixaka dalaqis mier marseliezas ,,dagugunebac” Rimilis momgvrelia,
ironiuli Sefasebaa revoluciis mamoZravebeli Zalebisa avtoris mier.
vin ras moeloda revoluciisagan? publicisti poeti
amxels
diakvnebis
miswrafebas.
igrZno-ra
aTeisturi
daufaravad
moZraobis
,,sargeblianoba”, anu rodesac Setevis simZime mRvdlebze gadavida, Tavad
moiwadina mRvdlis adgili.
Ppublicist _poets javrs hgvris diakvnebisa da misTanebis qceva da
xrikebi.
85
Aamis
Semdeg
win
wamoiwevs
alegoriuli
saxismetyveleba:
alegoriulobis safarqveS avtori zrdis mxilebis subieqtur rols da
erTgvarad ,,rbildeba” misi poziciis simkveTre:
cudi droeba dagvidga,
Zalian cudi daria;
Tagvebi katebs arCoben,
turam loms xeli dahria,
qori daqoCra qaTamma,
omi SaeqnaT cxaria.
sagmiro saqmeebs sCadis
indaurebis gvaria.
aseTma qaosma ki is ubedureba gamoiwvia, rom
galaxes, jvarze gaakres
azri da samarTalia.
Tu ase airia sulieri uenpiro samyaro, ukeTes mdgomareobaSi arc
usulo uenpiro bunebaa:
rioni ukan gabrunda,
imas Tan mohyva mtkvaria,
aRar swadian idinon,
talRebi Sedga Cqaria.
mcxeTas atirda aragvi,
cremlebi mosdis cxaria.
,,qebaTa-qebis” daskvniT nawilSi sarkazmi umaRles dones aRwevs
da
cremlze
ufro
mware
siciliT
bolomde
aSiSvlebs
revoluciur
process saqarTveloSi da didi gambedaobiT ityvis:
dRevandeli dRis Sveneba
alaRebs mxolod virebsa.
,,qebaTa-qebis”(redaqtorebiT
propagandistuli
gaivso)
suliskveTebisaa,
rameTu
bolo
strofi
farTo
masebze
erTgvarad
zneobrivi
zemoqmedebis xasiaTi aqvs.
rac Seexeba leqss ,,godeba Tanamedrove winaswarmetyvelisa”(1906w.),
ukve saTaurSivea gaSifruli nawarmoebis mizandasaxuleba.
Ggodeba_es
winaswarmetyvelni
xom
igive
,,yofadTa
moTqma-Civilia.
saqmeTaTvis
Bbibliuri
gaazrebiT,
winaiswarmetyveleben”.
86
winaswarmetyveleba ki dasaSvebi iyo sasikeToc da arakeTili ambisac: ,,ara
winaswarmetyvelebs igi CemTvis keTilisa”(biblia. Zveli aRTqma. Mm.II ntS.
12,7).
vaJas
Tanamedrove
sazogadoebis
TiTqmis
winaswarmetyvels
yvela
fenis
guls
stkens
warmomadgenelSi
is,
madli
rom
matladaa
qceuli, anu sazogadoeba ganicdis zneobriv deficits.
mTeli leqsi inarCunebs Wkuis saswavlebel, saagitacio funqcias
codvisa da madlis dapirispirebis gamo. Llirizmi faqtiurad moqceulia
movlenaTa epikur TxrobaSi.
Ppoets erT mZivad ausxams sxvadasxva SemTxveva, rac mas gadaxdenia
cxovrebis manZilze.
vkiTxulobT
leqss
da
vrwmundebiT,
avtors
piradi
qmedebis
gamzianeba-dayvedreba ki ar surs, aramed xazs usvams umadur, daunaxav
adamianTa
uzneobas;
romelTac
amoZravebT
boroteba,
sixarbe,
kacTmoZuleoba, moRalateoba, angareba. Yyvela mZime codvadaa miCneuli da
lirikul
gmirs
samoqmedo
devizad
uqcevia
erTi
qarTuli
andaza(perifraziT)-rom Tqma namdvilad sjobs araTqmasa. TqmiT ki mas
TiTqmis
araferi
ar
dauSavebia.
piriqiT-leqsis
ideuri
mrwamsic
mankierebaTa mxilebazea dafuZnebuli.
aRar movyvebiT im savalalo ambebis Sinaarss, rac gadmocemulia
leqsSi.
yuradRebas
mxolod
avtoris,
lirikuli
gmiris,
samoqalaqo
poziciebze SevaCerebT:
me nari vglije, ekali,
sxvam ki moimko samkali
sxvam moxna Cemi mamuli,
daClungda Cemi namgali.
(godeba Tanamedrove winaswarmetyvelisa.1906w.)
Mmravali keTili saqme Caudenia lirikul gmirs da yvelaze avzniani
pasuxi miuRia.
Mmiuxedavad
amisa,
mas
mainc
ar
gadauxvevia
keTilis
gzidan,
is
Tavdadebul pirovnebad rCeba
Tavi maqvs daviwyebuli,
vrgeb, mas vinc Sesawyalia.
sazogadoebis zneobrivi portreti oriode StrixiTaa daxatuli:
amisTvis col-Svili mwyevlis,
87
gareT damcinis qveyana:
,,ar gikvirsT? raebsa Svreba,
ram gaagiJa netara?!”
medeba yovel mxridana
gmobis da wyevlis begara.
(godeba Tanamedrove winaswarmetyvelisa. 1906w.)
avtori oponentebs daayenebs sagodebeli kedlis
win da mtkiced
ganucxadebs maT:
imas ver damaSlevinebT,
rac Cemgan ganabWobia.
Tav-gamodebuls qcevasa
nuTu sjob tvinis obia?(iqve).
rac mTavaria:
simarTle miyvars, simarTle,
miyvars imisi wesia.
Aar menaneba, imisgan
ramdenic damikvnesia
veswrafi keTilis qmnasa,
grZnobebic gamilesia(iqve)
am
gancxadebiT
kidev
erTxel
dasturdeba
is
WeSmariteba,
rom
marTlmadidebeli msoflmxedvelobis poetisaTvis ,,sikeTe da siyvarulia...
adamianis
arsebobis
,,qristes
rjulisa
mizani”(101,258).
da
Aaqve
samSoblosaTvis
prof.
Tamar
TavdadebulTa
SarabiZe
wers:
siyvaruls
ki
umaRles idealad miiCnevs, qristes cxovrebis damowmebis tolfasad racxs...
sikeTe,
sibraluli,
miteveba
da
sxva
humanuri
grZnobebi
mxolod
siyvarulTan kavSirSi unda arsebobdes, raTa am grZnobebma srulyofilebas
miaRwios
da
mxolod
movaleobis
funqcia
ar
Seasrulos.
siyvarulis
grZnobas vaJas zogierT leqsSi pirdapir ukavSirdeba mesiis saxeli”(101,258).
Aam
TvalsazrisiT,
brwyinvale
dadasturebas
vnaxulobT
winamdebare
saanalizo nawarmoebSi:
Sesabralebels vibraleb,
rogorc mibrZanebs messia.
Tqveni kanoni Tqven iciT,
Cemi kanoni esia!...
Ffass dasdebs bolos qveyana,
88
visac ram dagviTesia.
(godeba Tanamedrove winaswarmetyvelisa.1906w.)
vaJa-fSavelas
msoflmxedvelobis
kvlevas
xangrZlivi
da
angariSgasawevi tradiciebi gaaCnia (k.abaSiZe, gr. robaqiZe, gr. kiknaZe,
a.gawerelia,
s.danelia,
xerxeuliZe,
T.
d.benaSvili,
Cxenkeli,
ap.
maxaraZe,
l.TeTruaSvili,
g.
b.
doborjginiZe,
asaTiani,
r.
TvaraZe,
gr.
j.
WumburiZe, r. siraZe, i. evgeniZe, l.minaSvili, T. SarabiZe, d. wowkolauri da
sxvani mravalni).
Yyvela
avtoris
mosazrebaSi
udaod
Zevs
racionaluri
marcvali,
magram yvela Tanxmdeba im WeSmaritebaSi, rom yvelaze sando mrCeveli isev
da
isev
didi
vaJaa.
GgavixsenoT
misi
lirikuli,
epikuri,
prozauli
Txzulebebi; publicisturi, eTnografiuli, kritikuli werilebi; agreTve
misi
korespondenciebi
da
feletonebi
TianeTidan,
fSav-xevsureTidan,
Siraqidan da a.S.
vaJas
rwmeniT,
marTlmadidebluri
qristianizmiT
cocxlobs
da
arsebobs rogorc adamianTa sazogadoeba, ise Cveni qveyana miwiana, ciana,
mziana, zRviana. gavixsenoT erekles mimarTva Cveni molaSqreebisadmi:
nu gamawbilebT, miiReT
Cemi xvewna da mudara.
Mme movkvde Tqvenze uwina,
Mme mimibaros miwama,
oRond nu davgmobT im rjulsa,
rac ki Cvenganma iwama.
(irakli brZolis win. 1911w.)
SemTxveviT ar iTqva Tavis droze: ,,usulo sagnebs suli Cavbereo” da
araviTari ucnaurobaa is, rom sal kldeebs, maRal mTebs, am gmirebs, ,,erTi
fiqri hklavs... , igive saerTo Cveneba”. saerToa imitom, rom maTac dahfeniaT
madli suliwmindisa.
Eerekles
xvewna-mudarisagan
arafriT
gansxvavdeboda
gergetis
WiuxebSi mTel Rames locvad damdgari jixvebis vedreba.
Tu
mefe
iraklis
azat-xanis
fafxuri
da
gaTavadebis
survili
aSfoTebda, sal kldeze qandakad gaqvavebul jixvs guls uklavada maRali
mTebis
damoneba
,,qar-buqis,
yinva-zrobisagan,”,
rom
,,yoilTagan”
da
balaxTagan gamqral-gadamxmar ferdobebs aRaraferi alaRebT:
89
erTi fiqri hklavs gmirebsa,
igiv. saerTo Cveneba.
dahRmuis Tavze borio,
aglejs Tma-wvers da qoCorsa,
gergetiT gadmotanilsa
ayris mTawmindas, kojorsa
(jixvebis vedreba. 1911w.)
marTlac mSvenieri ferweruli fragmentia Seqmnili geniosi poetis
mier:
jixvma sTqva salis kldisama,
mTel Rames locvad mdgaria,_
cisTvis miupyrav Tvalebi,_
ra mSvenieri aria!
Llamazs umSvenebs yel-yursa
cremlis wveTebi mwaria: (iqve)
cisken apyrobili Tvalebi, mxurvale locviT acremlebuli jixvis
savedrebeli
zogadqarTulia,
saerTo
tkivilis
gasayuCebeli
Txovnaa
dambadeblis mimarT:
,,miiRe, dambadebelo,
minam nu momklav, maSin ki
es Cemi saTxovaria.
aRara sanukvaria
guls miklavs mTebis daCagvra,
CemTvis sicocxle da suli
esa maqva sawuxaria.
waiRe, miibaria.
maCvene ayovebuli
asruldes Cemze brZaneba
samSoblos mTa da baria.
RvTisa, ciT naquxaria!”!
(jixvebs vedreba (vuZRvni g.n. yazbegs). 1911w.)
Tavs
droze
werda
didi
poeti:
,,RmerTo,
samSoblo
micocxle,
ZilSiac amas vdudunebo” da ZilSic rom ar tovebda samSobloze fiqri,
didebulad gamovlinda leqsSi ,,Cveneba”(1911w.):
Kkvlad amidgnen Tval-wina
warsulTa droTa gmirebi.
tanze aesxaT abjari
da uRimodaT pirebi...
Suaze Tamari edgao,
Bbrwyinvale, rogorc ciskari,
Ggars ertynen RvawliT mosilni...
90
Bbevri maTgani vicani.
Yyvelasa hqonda gulzeda
Mmowameobis niSani.
,,aRsdgeba saqarTvelovo!”
gmirTa saTqmeli es ari.
Aam warweriTve yvelasa
xelT epyra oqros ficari.
(Cveneba. 1911w.)
maTi
Cveneba,
safuZvelia:
maTi
xilva
,,zneobrivi
keTildReobis
qarTveli
amaRleba
vaJas
momaswavebelia,
qristianisaTvis,
samSoblos
kacis
zneobrivi
amaRlebis
yvela
leqsSi
samSoblos
vaJasTvis,
bedi
TiToeuli
rogorc
WeSmariti
mamuliSvilis,
TiToeuli
adamiani zneobas ukavSirdeba. Bbunebis ayvavebis, zneobrivi siwmindisa da
samSoblos keTildReobis fonze leqsSi ixateba sanatreli saxe mkvdreTiT
aRmdgarisa,
e.i.
ieso
qristesi.
mas
gverds
umSveneben
misi
,,zvarakni”,
,,metismeti trfialebiT Tavdadebuli” vaJkacebi, ,,erTguli mamuliSvilebi”,
e.i. isini, vinc rjulisa da samSoblos Tavi Seswires”(9,102-103).
leqsSi ,,Cveneba” kidev erTxel gaibrwyina didi Tamar mefis saxem,
rogorc
fSavelas
gr.
xerxeuliZe
hyavs
siyvaruliT
Tavisi
axsenebs.
aRniSnavs:
,,saxelovan
saTayvanebeli
Tamari,
SoTa,
winaparTa
saxelebi,
erekle,
Soris
romelTac
saakaZe,
is
vaJadidi
guramiSvili,
baraTaSvili da sxvani leqsebSi didebis SaravandediT arian mosilni.
Ppoetis guls
gansakuTrebuli sifaqiziT anaTebs Tamar dedoflis saxe,
romelsac man brwyinvale leqsi uZRvna. ,,didi Tamari” hqvia am SesaniSnav
nawarmoebs”(123,121-122). leqsi ,,didi Tamari” 1915wliT aris daTariRebuli,
,,Cvenebidan” oTxi wlis Semdeg , romelSic TiTqmis gaSifrulia Tamaris
gars Semokrebili ,,RvawliT mosilni”:
gulSi gvinTixar lamprada,
naTobs da ara hqrebao.
Sens da SoTais marjvenas
vemTxvie zedizedao.
Sena xar eris sicocxle,
Tavi ar momikvdebao!
Mmowyaled gveqmen qarTvelTa,
Cveno lamazo dedao!
91
(didi Tamari. 1915w.)
rac mTavaria, warsulTa droTa gmirebs, ciskariviT mbrwyinav Tamar
dedofals locva-kurTxevas evedreba lirikuli gmiri da amas mosZaxoda
mimavalT:
,,RmerTs SegvavedreT!_mivZaxdi,_
daCagrulni varT mtrisgana!
Uumweo, upatrononi
Svelas moveliT misgana”.
ros qveynad wydeba wamali,
araferia cisTana!
(,,Cveneba“. 1911w.)
rogorc davrwmundiT, meoce saukunis qarTuli lirikis istoriis
erT-erTi
fundamenturi
lirikis
Sesaxeb
fenomenia
msjeloba
didi
gvsurs
vaJa-fSavelas
davasruloT
lirika.
misive
vaJas
sityvebiT,
romliTac, Cveni rwmeniT, brwyinvaled daaxasiaTa Tavisi pirovneba da Cven
anderZad dagvitova:
netavi imas, saqveynod
vinc yofna gaimwarao,_
xalxis bomonis winaSe
qedi ar moixarao;
xorciT ewama da suliT
ahyvavda, gaixarao.
(,,saiT geZebo, ar vici“. uTariRo)
Ppoetis
qristesa
ganmtkicda
da
sulieri
misi
gautexlobis
moZRvrebis
safuZvelTa
WeSmariteba”(101,
safuZvelia
32),
romelic
,,ieso
CvenSi
wminda ninos wyalobiT:
Ppoeti qarTvel qalTa sazogadoebas am leqsiT ulocavs ninoobas:
sasaxeloa CvenTvisa
dedaT mTavaris dReoba,
imis wyalobiT ganmtkicda
qarTlSi axali zneoba.
vcaniT ieso qristesi
WeSmaritis RvTis Zeoba
92
Dda qristes swavla-moZRvrebis
sidide, mZleTa-mZleoba
vinc qristes mcneba gvaswavla,
qarTvelT gvwams misi zneoba.
ikurTxos misi saxeli,
ikurTxos ninos mxneoba.
(wminda nino. 1914w.)
rac
mTavaria,
didi
vaJa
baraTaSvilis, ilia WavWavaZis,
genialurad
agrZelebs
nikoloz
akaki wereTlis mamuliSvilur SemarTebas,
optimizms.
amrigad,
mxatvruli
vaJa-fSavelas
struqturis
daskvnamde,
rom
900-iani
wlis
SeZlebisdagvarad
poetis
sicocxlis
bolo
lirikis
Tematikisa
da
analizma
migviyvana
im
wlebSi
ideur-Tematikuri
TvalTaxedviT da mxatvrul-SemoqmedebiTi esTetikuri xarisxis mixedviT,
aSkarad gamoCnda, rom vaJas poeziam garkveuli progresuli cvlilebebi
ganicada.
Tu
SevadarebT
900-ian
wlebamde
Seqmnil
mis
lirikas,
davrwmundebiT, ,,rogorc erTia qveyana mTeli”, ise erTia vaJa-fSavela. mas
ar gadauxvevia Tavidanve aRebuli SemoqmedebiTi principebidan. Tumca, 900iani wlebis lirikaSi, ise rogorc prozaSi Tu publicistikaSi, Tavisi
gamoxmaureba
hpova
ori
saukunis
uReltexilze
atexilma
mZafrma
erovnulma, socialurma da msoflio_istoriulma peripetiebma. Aar unda
mikroskopiT
sinjva
publicistika,
mZlavri
misi
im
WeSmaritebas,
sazogadoebrivi
mxatvrul-SemoqmedebiTi
masStabiT,
Tavisi
rom
am
cxovrebis
energiiT,
mxatvrul-ideuri
wlebis
niri
poezia,
gamoirCeva
azrovnebis
Tu
proza,
ufro
globaluri
mxatvrul-esTetikuri
koncefciurobis aqtualurobiT.
uaRresad
mdidari
da
mravalferovania
900-iani
wlebis
lirika
Tematurad. iqneba es patriotul motivze Seqmnili nawarmoebebi, leqsebi,
romlebSic naTlad aris Camoyalibebuli misi SemoqmedebiTi kredo, gansja
poeziis daniSnulebisa, poeziis sagnisa da poetis amocanebisa im mZime
socialur-istoriul da politikurad areul epoqaSi, rac gamowveuli iyo
1905-1907
wlebis
revoluciiT
da
am
revoluciis
damarcxebis
Semdeg
mZvinvare reaqciiT mefis xelisuflebis mxriv ajanyebulTa mimarT. Aamave
periodSi gamoCnda vaJa-fSavelas mxatvrul-esTetikuri pozicia, romelic
93
ase SeiZleba Camoyalibdes, rom mwerlisaTvis gardauvalia da aucilebelia
realurad aRqma da Sefaseba cxovrebisa, rom poeti gulwrfelad unda
amJRavnebdes Tavis emocia-gancdebs asaxulSi.
naSromis am TavSi aRvniSnavT, Tu rogor iqca didi vaJas pirovneba
Tu Semoqmedeba aucdenel samizned avgula TavdamsxmelebisTvisac da misi
talantis
kaci”,
Rirseuli
,,papiCemis
damfaseblebisTvisac.
anderZi”,
,,veras
ix.
misi
damakleb,
,,mkvdaria
varamo”,
ugrZnobi
,,simRera”,
1896w.
,,sicocxlem Sxami masmia”, ,,gulo, ar gastyde”, ,,maTria wuTisofelma” da
sxva.
Tamamad
unda
iTqvas,
rom
ilia
WavWavaZis
da
akaki
wereTlis
TanamebrZolis gulsa da suls obi arasdros ar mosdebia da usasoobam,
uimedobam fexi ver moikida mis arsebaSi (,,numca msmenia sikvdili”, 1914w.).
amaSi
mas
win
miuZRoda
WeSmariti
marTmadidebluri
qristianuli
msoflmxedveloba (,,me Senis trfobiT ver gavZeR”. 1915w.).
rogorc aRniSnaven: sazogadoebis mxriv da sazogadoebisadmi poetis
gacxadebuli da gamyarebuli Taviseburi midgomiT, myari, monoliTuri
moralitetiT,
gansxvavebuli
mxatvruli
samyaroTi,
intonaciuri
mravalferovnebiT vaJa-fSavelas Semoqmedeba ,,...dakavSirebulia sakuTari
xalxis sulier cxovrebasTan, romelic didebulad gamoxatavs xalxis
erovnuli fsiqikis iersac” (guram asaTiani).
Ees momenti ki naTlad aris asaxuli am etapze Seqmnil wminda
eTikuri xasiaTis leqsebSi. vaJa xom mTeli arsebiT
icavda Tavis ers
,,zneobrivi dabeCavebisagan, daberebisagan. Ppoets absolutur WeSmaritebad
miaCnda, rom ,,energia erisa ar unda iyos Seborkil-SejaWvuli, unda mas
hqondes sarbieli”(vaJa-fSavela).
Mmraval
warmodgenili
saSobao
gulwrfeli
wamomadgenlebisadmi.
bavSvebisadmia
Tu
Aam
saaxalwlo
milocvebi
ciklis
leqsSi
maRalniWierad
qveynisadmi,
leqsebSi
sxvadasxva
mimarTva
ZiriTadad
aris
fenis
Cveni
aqcentirebuli.
arc erT saSobao-saaxalwlo xasiaTis leqsSi avtoris mier ar aris
darRveuli
norCi
saaxalwlo
mkiTxvelebis
masala,
ganwyobileba,
fsiqologia,
didebuladaa
brwyinvaledaa
organuladaa
gaTvaliswinebuli
CarTuli
gatarebuli
eTnografiuli
axalgazrdobis
didaqtikur_aRmzrdelobiTi tendenciebi. amiT imis Tqma ar gvsurs, rom am
ciklis
leqsebi
mxolod
saymawvilo
datvirTvis
mqoneni
arian.
bevr
94
maTganSi
ostaturadaa
Serwymuli
lirikul-publicisturi
Janruli
elementebi, romlebSic aqtualuri sazogadoebrivi problemebia dasmulgadaWrili (ix. ,,saaxalwlod”, ,,mikvleva”, ,,saSobao simRera”, ,,saaxalwlo
simRera”...).
amave
ciklis
codva-madlis
nawarmoebebSi
sakiTxi.
mkiTxvelze.
Aam
erT-erT
TvalsazrisiT
imavdroulad
mTavar
isini
motivad
udaod
bunebismetyvelebis
mocemulia
uwyoben
saocari
xels
gakveTili
Cautares bavSvebs vaJa-fSavelam da J. ,,nakadulis” redaqciam leqsebSi
,,saaxalwlo
simRera”
daTrgunvis
qadagebiT,
da
,,saSobao
zRapari”(1909w.).
adamianebSi
aqve
TanagrZnobis
borotebis
danergviT
norC
mkiTxvelSi marTlmadidebluri qristianobis ganmtkicebas Seuwyes xeli.
imiTacaa aRniSnuli ,,saaxalwlo simRera”(1910w.) mniSvnelovani, rom is
Seqmnilia
antiTezisis,
dapirispirebis
mxatvrul-stilistikuri
xerxis
gamoyenebiT.
Ggarkveuli
lirikaSi.
adgili
versifikaciis
daeTmo
sizmris
aspeqtiT
didi
stilur
poeturi
detalebs
vaJas
datvirTva
eZleva
romlebSic
poeti
anJambemans.
Gganxilvis
Tavisuflad
obieqti
epyroba
iyo
Janrul
iseTi
leqsebic,
elementTa
sinTezs.
magaliTad,
J.
,,jejilSi”(1900w. #4) gamoqveynebuli leqsi ,,zamTari da gazafxuli” Tavisi
emociurobiT,
natifi
siuJetiT,
gancdaTa
gamJRavnebiT
lirikul
TxzulebaTa rigs ganekuTvneba, xolo ambis gaSliT, fabuliT igi gvagonebs
qarTuli epikuri poeziis erT ,,miviwyebul” saxes-gabaasebas.
Ees leqsi tipiuria vaJas poeturi stilisTvis, rameTu mkiTxvelis win
dgas didebuli peizaJisti, bunebis didebuli mxatvari_,,xolo gazafxuls
Tavs adgas Tval-margalitis gvirgvini”. rac mTavaria, leqsSi xazgasmulia
avtoris
qristianuli msoflmxedveloba, xolo
aRmzrdelobiTi funqcia
daagvirgvinebulia sityvebiT:
Ddideba ismis uflisa,
suldgmulT sxvadasxva eniTa...
wyalnic ki RmerTs adideben
laRad, talRebis eniTa
(,,zamTari da gazafxuli”. 1900w.)
95
vaJa-fSavelas
lirikis
erT-erT
mZlavr
nakadad
unda
miviCnioT
gmiris, pirovnebis, znekeTilis Zieba. ix. leqsi ,,kaci is aris”(1902w.), aqac
kiTxviTi intonacia, erTgvari gamoZaxili ilias ,,bednieri erisa”, aqac
ironia,
aqac
stilistikur
xerxad
gamoyenebuli
antiTezisi.
ideuri
datvirTva leqsisa aris sazogadoebriv mankierebaTa mxileba, xolo leqsSi
,,is ki ar ari biWoba” (1900w.) sxartad
,,simReriT” aris Camoyalibebuli
lirikuli
Ppoeti
gmiris
zneobrivi
kodeqsi.
TanmimdevrobiT
amxels
,,biWobis” anu ,,kai ymis” mruded gamgebT.
Lleqsi ,,is ki ar aris biWoba”(simRera) paralelizmis TiTqmis yvela
niSans atarebs; gvaqvs: sintaqsuri paralelizmi, satrfialo paralelizmi,
uaryofiTis paralelizmi.
calke
msjelobis
sagnadaa
qceuli
is
socio-zneobrivi
garemo,
romelSic uxdeboda cxovreba poets, radgan ,,vaJa-fSavela gansakuTrebul
SemoqmedebiT interess iCens eTikurad Rirebuli problemebisadmi”(iuza
evgeniZe). es garemoeba Cans mis yvela TxzulebaSi, yvela publicistur
werilSi,
yvelgan
problemebi.
gamWvirvaled
swored
movpyrobodiT
am
aris
mocemuli
aspeqtiT saWirod
vaJa-fSavelas
saymawvilo
ideur-aRmzrdelobiTi
miviCnieT
gansakuTrebulad
nawarmoebebs.
ix.
,,Cemo
angelozebo”(1915w.). ,,mama da Svili”(1901w.). am bolo leqsSi poeti uryevad
dgas qristianul poziciaze; struqturis mixedviT am leqsSi daculia
vaJas xelweris erTi momenti_lirikul TxzulebaSic dialogiT gaSla
siuJeturi xazisa (ix. ,,bakuri”, ,,kiTxva-pasuxi”, ,,mogoneba”, ,,is ki ar ari
biWoba”, ,,mTa da mTvare” da sxva).
detalurad
aris
ganxiluli
leqsi
,,axali
weli
fSavSi”(1904w.).
gaTvaliswinebulia prof. jumber WumburiZis, prof. d. benaSvilis, levan
boZaSvilis
komentarebi
rogorc
leqsSi
Caqsovili
ideuri
mrwamsis
Sesaxeb, ise iq aRweril eTnografiul aqsesuarebze.
rogorc am leqsSi, ise sxva nawarmoebebSic, saymawvilod gamiznuli
fabula ZiriTadad aRweriT gaSlas moiTxovs, ris gamoc avtors aRar
moeTxoveba
maRali
poeturi
registrebi,
Tumca,
bavSvTaTvis
gamiznul
TxzulebebSi, rodesac avtori mimarTavs peizaJs, iq ukve Cveuli ostatobiT
gaibrwyinebs avtori.
xSiria gapirovnebis mxatvruli xerxis gamoyeneba, xSirad SedarebaSia
gadasuli metafora.
96
Ggansaxilvel
leqsSi
dafiqsirebulia
anJambemanis
ramdenime
SemTxveva:
1. Zvels cxovrebasa swiravda
Q
qveyana, ase SevniSne
kidec imitom gminavda”
2. axalma welma axali,
vTxov ufals, mogceT bedia,
cxvari da Zroxa uricxvi,
dovlaTi metismetia.
literaturaTmcodneobaSi
aRniSnulia,
rom
mxatvruli
teqsti,
gamomdinare mravali problemebis dasma-gadawyvetidan, atarebs, Seicavs
garkveul qveteqstur damuxtvas, Cveni azriT qveteqstur damuxtvas didi
roli akisria lirikul leqsTa ciklSi erTnairi saTauriT_,,qebaTaqeba”.
Yyvela ,,qebaTa-qeba” sayuradReboa specifikuri stiliT, ideurTematuri
mravalferovnebiT,
Janrul
elementTa
sinTeziT,
lirikuli
poeziisa da publicistikis SerwymiT. TiToeuli maTgani brwyinvale nimuSia
saagitacio lirikisa.
sagangebodaa
gaxsnili
,,qebaTa-qebis”,
rogorc
saTauris,
rogorc
lingvisturi, ise poetikuri Sinaarsebi.
maT fonze gaSuqebulia rogorc sasuliero, ise saero mwerlobis
garkveuli
gagrZelebiT.
nimuSebi_,,marTlis
Aam
Tqmis
TvalsazrisiT
principis”
gaanalizebulia
genetikuri
rogorc
vaJas
xazis
axlo
winaprebis, ise Tanamedrove avtorTa poziciebi.
Mmravali leqsi vaJasi gaSuqebulia dapirispirebulTa erTianobis
kanonis farglebSi. ix. ,,mogoneba”(nu miwyenT, momagondeba), ,,Rame mTaSi,
,,mZulxar-miyvarxar”.
saTanadodaa
ganxiluli
,,qebaTa-qeba”
(xelSi
aviReb
Congursa),
,,publicisti”, ,,damsetyve, cao”, ,,memRereba da vimReri”, ,,qebaTa-qeba”(droeba
gamoicvala), ,,xevsuri berdia” da sxva.
publicisturi bunebisaa leqsi ,,boqauli”(1906w.). poetis ironiuli
damokidebuleba erTobis mimarT kargad aisaxa leqsSi ,,qebaTa-qeba” (mavne
azrebze damdgara)” 1906w.
Cveni yuradReba miipyro leqsma ,,damunjebulis eniTa”, 1906w. leqsSi
gamoricxulia lirikuli gmiris medroveoba, leqsi damZimebulia lirikuli
97
gmiris pesimizmiT, rac iSviaTia vaJas poeziisaTvis. Mmiuxedavad amgvari
pesimizmisa, jansaRi iumoriT xasiaTdeba ,,qebaTa-qeba”(redaqtorebiT aivso),
1906w.
sazogadoebis
,,gamoRviZebis”
utyuar
niSnad
miaCnia
avtors
redaqtorebis siWarbe. aRniSnuli ,,qebaTa-qeba” gamanadgurebeli satiraa
1905-1907 wlebis revoluciuri Zalebisa.
Lleqsi
Wkuis
,,godeba
Tanamedrove
saswavlebel,
saagitacio
winaswarmetyvelisa”(1906w.)
funqcias
codvisa
inarCunebs
da
madlis
dapirispirebis gamo. Llirizmi moqceulia movlenaTa epikur TxrobaSi.
vaJa-fSavelas rwmeniT, marTlmadidebluri qristianizmiT cocxlobs
da
arsebobs
buneba”.
ix.
rogorc
adamianTa
,,irakli
brZolis
sazogadoeba,
win”(1911w.),
ise
mTlianad
,,jixvis
,,uenpiro
vedreba”(1911w.),
,,Cveneba”(1911w.).
leqsSi ,,Cveneba” kidev erTxel gaibrwyina Tamar-dedoflis saxelma.
Ppoetis sulierad gautexlobis safuZvelTa safuZveli mis mier ,,ieso
qristesa
da
ganmtkicda
misi
moZRvrebis
dedaT-mTavris,
WeSmaritebaa”(T.SarabiZe),
wminda
ninos
wyalobiT.
ix.
romelic
leqsi
CvenSi
,,wminda
nino”(1914w.).
vacnobierebT,
safuZvlianma,
dagvayena;
rom
mravalmxrivma
Tumca,
aman
vaJasmcodneobaSi
analizma
garkveulwiladac
vaJa-fSavelas
garkveuli
lirikis
sirTulis
gansazRvra, gamohkveTa
winaSe
Cveni
saTqmeli.
98
II. Tavi-vaJa-fSavelas 900-iani wlebis eposis Tematika da
mxatvruli struqtura (1900-1910-iani wlebis mixedviT)
vaJa-fSavelas SemoqmedebiTi interesebis vrcel speqtrSi farTodaa
warmodgenili
eposi,
epikuri
gvari,
romlis
mxatvrul-SemecnebiTi
funqciebi, sinamdvilis mxatvruli gardasaxvis SesaZleblobani, resursebi
sakmaod didia. amas ki mravali faqtori ganapirobebs: siuJetianoba, moqmed
pirTa xasiaTebis gaxsna, mxatvruli mxare, metyvelebis stili, fabulis
Sinaarsoblivi
siRrme,
teqstis
moculoba,
emociuri
muxtis
vrceli
amplituda da a. S.
epikuri gvari imiTac gamoirCeva lirikuli, dramatuli Tu liroepikuri
gvarebisagan,
rom
igi
sagrZnobi
doziT
Seicavs
TiToeuli
maTganisaTvis damaxasiaTebel Janrul elementebs: lirikul meditaciebs,
movlenaTa
dramatizirebas,
TiToeul
maTganSi
arsebul
mxatvrul-
struqturul resursebs. amiT epikuri gvari TiTqos mimarTulia iqiTken,
rom sakuTar samyaroSi moaxdinos mxtvruli relobis adekvaturi aRqmaSemecnebis koncentrireba.
xazgasmiT unda aRiniSnos, rom eposia sxva gvarTa elementebis didi
moculobiT matarebeli, Torem Tavis mxriv arc lirikuli, arc dramatuli
da
arc
liro-epikuri
specifikuri
Janruli
kanonzomierebis
gvarebia
Tavisufali
elementebisagan.
gareSe
xom
uSualod
TavisTavad
warmoudgeneli
epikuri
cxadia,
am
iqneboda
gvaris
zogadi
mxatvruli
Semoqmedeba, mxatvruli azrovneba.
miCneulia, rom JanrTa klasifikacia Tavis TavSi moicavs mxatvrul
nawarmoebTa kuTvnili Janrisadmi adgilis gansazRvris problemebs. Aamas
garkveuli sirTuleebi axlavs, rac gamowveulia mxatvruli azrovnebis
istoriuli ganviTarebis intensiurobiT, TiToeuli Janris SigniT mimdinare
evoluciis procesiT. Mmixeil baxtinis moxdenili TqmiT-,,Janri”-es xom
warmoudgenelia
literaturis
ganviTarebis
procesSi
SemoqmedebiTi
mexsierebisao”(69,287).
Janruli
niSnebi
ZiriTadad
marTlac
myari
Tvisebisaa,
magram
Sinaganad mainc ganicdian evolucias, rac xSirad Tavis mxriv, iwvevs
garkveul
Seusabamoebs
tradiciulad
damkvidrebul
klasifikaciaSi.
magaliTad, cnobilia avtoriseuli da tradiuli literaturaTmcodneobiTi
terminologiis
gansxvavebuli
gaazrebebi-gogolis
prozauli
Txuleba
99
,,mkvdari sulebi” poemaa, puSkinis ,,evgeni onegini” romania leqsad da a.S. es
ki, literaturismcodneTa azriT,
amgvari midgoma, amgvari ganmartebebi, ar
jdebao Tanamedrove tradiciul Janrul klasifikaciaSi da maT mxolod
istoriuli Rirebuleba gaaCniaT (69, 288). msoflioSi mravali amgvari
faqtia
cnobili
da
am
TvalsazrisiT
gansakuTrebiT
unda
aRiniSnos
qarTuli mxatvrul-esTetikuri azrovnebis mravalsaukunovani istoriac.
Lliteraturis
klasifikaciasTan
stilis
dakavSirebuli
warmoqmnis
individualizaciis
sxvadasxvagvari
TeoritikosTa
erT-erT
mier
problematika
faqtors,
Taviseburebani,
funqcia
gansazRvrulia,
siuJeturi
warmoadgens
romelSic
maTi
xazisa,
rom
,,Janrul
mxatvruli
saxezea:
personaJTa
gaSla-ganfena
siuJetSi,
Txzulebis
kompoziciuri
modelireba, garkveuli enobrivi stilistikuri tendenciebi da a.S. (69, 289),
anu ,,Tavisi problematikis saerTo niSan-Tvisebebis mixedviT nawarmoebi
miekuTvneba ZiriTadad sami mTavari Janridan
erTs.
Tumca,
arsebobs
iseTi
qvejgufic,
(eposi, lirika, drama) erTromelSic
erTdroulad
Tavmoyrilia sxvadasxva saxis, xasiaTis problemebi.
TxzulebaTa
kompleqsuri
analizis
procesSi
litmcodneebi
yuradRebas amaxvileben TviToeuli gvaris SigniT arsebuli sxvadasxva
Janruli
niSnebis
sinTezirebis
urTierTgadamkveT
faqtebze,
rom
amgvari
xazebze,
Janrul
klasifikaciis
Sedegad
elementTa
miRebuli
nawarmoebis kompoziciuri modeli gansakuTrebuli struqturis mqonea da
Txzuleba
policentrulia
(69,
289).
aRniSnuli
viTareba
ki
gasaTvaliswinebelia teqstis poetikuri morfologiis kvlevis dros. Aar
iqneba gazviadebad Tqmuli, rom am aspeqtiT brwyinvale masalas iZleva
vaJa-fSavelas eposi-rogorc leqsad Tqmuli, ise prozauli.
vxelmZRvanelobT
ra
literaturaTmcodneobaSi
miRebuli
tradiciuli klasifikaciiT rogorc klasikur mxatvrul literaturaSi,
ise folklorSi, CvenTvis wina planze mainc uSualod vaJa-fSavelaseuli
midgoma, klasifikaciaa, mis mier epikur nawarmoebis mikuTvneba ama Tu im
Janrisadmi (miuxedavad imisa, rom mas amis Taobaze wminda Teoriuli
xasiaTis werili ar dauweria). Mmis mier gansazRvruli yvela ,,Janri”
brwyinvale ornaments warmoadgens Sesabamis konteqstSi.
Pprof. gr. kiknaZis rwmeniT, 1900-ian wlebSi, vaJas ,,poeturi simwifis
Jams... yovelgvari usafuZvlo siTamamis gareSe hqonda Sinagani ufleba
TviTdaxasiaTebiT warmdgariyo sazogadoebis winaSe: is ukve iyo avtori
100
saxelganTqmuli
Ppativcemul
poemebisa,
mkvlevars
mravali
miaCnia,
rom
leqsisa
yvela
da
moTxrobisa...”(49,
werilSi,
yvela
28).
leqsSi,
moTxrobasa Tu poemaSi ,,daufaravi da SeuniRbavi saxiTaa mocemuli misi
mxatvruli Semoqmedebis leitmotivi”(iqve). Aamdenad, asevea misaRebi yvela
saTauris qveS poetis gakeTebuli minaweri gvaris, saxis, Janris raobaze.
Tumca, am klasifikaciaSi, Cveni fiqriT, Mmainc fabulis warmoSobazea
aqcenti gadatanili. Aamis Taobaze detaluri analizia mocemuli q-n laura
grigalaSvilis statiaSi ,,vaJas poemaTa fabulis sakiTxi”(24,98-123).
Aasea, gansazRvruli avtoris mier Tavisi Txzulebebis
fabulebi,
rogorc leqsad TqmulTa, ise prozisa:
naTqvami-naambobi-Tqmuleba
I.
a)leqsad Tqmuli
1.,,moxucis naTqvami”, (1883w.); 2,,.ivane kotoraSvilis ambavi” (karaxelis
naambobi) (1896w.); 3.,,nangrevTa Soris” (monadiris naambobi)-(1900w.); 4. ,,sityva
“(Zveli
Tqmuleba)-(1905w);
5.
,,coli
anu
Cemi
Tavgadasavali”
(Tqmuli
Tandila aragvelisa)-(1908); 6. ,,Rila da kvirisa” (mwyemsis naambobi)-(1908w.); 7.
,,deda-Svilebi” (Tqmuleba)-(1910w.); 8. ,,saSobao ambavi” (Tqmuleba)-(1910w.)
b)prozad Tqmuli
1.,,Svlis
nukris
naambobi”-1883w;
2.,,erem-serem
suremianis”
(Zveli
davTrebidam suremis naambobi)-1893w; 3.,,Cemi Savardeni” (besos naambobi)-1906w;
4. ,,axali weli fSavSi” (beJanas naambobi)-1909w; 5. ,,kurdReli” (monadiris
naambobi)-1911w; 6. ,,baTuris madi” (Tqmuleba)-1913.
II. ambavi Zveli, ambavi Zvelis-Zveli, ambavi
a)leqsad Tqmuli
1. ,,sula da kurdRela” (Zveli ambavi)-1888w; 2. ,,kopala” (Zveli ambavi)1889w; 3. ,,daWrili vefxvi” (ambavi)-1890w; 4. ,,ilo” (Zveli ambavi)-1892w; 5. ,,ivane
kotoraSvilis ambavi “(karaxelis naambobi)-1896w; 6. ,,sisxlis Zieba” (ambavi
CerqezTa cxovrebidan)-1897w; 7. ,,axundi” (Zveli ambavi)-1900w; 9. ,,gvelismWameli” (Zveli ambavi)-1901w; 10. ,,suli oblisa” (Zvelis-Zveli ambavi)-1903w;
11. ,,mandili” (xevsuruli ambavi)-1913w.
b)prozad Tqmuli
1. ,,daTvi” (ambavi)-1888-89w; 2. a,,vtobiografia uriadnikisa” (ZvelisZveli
ambavi
biWiela
uriadnikis
dRiuridan)-1888-89w;
3.
,,ori
ambavi
mefe
erekleze”-1902w.
III. cxovrebidan-suraTi-moTxroba
101
a)leqsad Tqmuli
1.
,,aluda
qeTelauri”
(xevsurebis
cxovrebidam)-1888w;
2.
,,sisxlis
Zieba” (ambavi CerqezTa cxovrebidan)-1897w.
b)prozad Tqmuli
1. ,,suraTi fSavlis cxovrebidam”-1881w; 2. ,,StabeWdilebani” (fSavlebis
cxovrebidam)-1886w; 3. ,,patara mwyemsis fiqrebi” (fSavlebis cxovrebidam)1886w; 4. ,,suraTebi” (soflis cxovrebidam)-1886w; 5. ,,saSobao moTxroba”
(fSavlebis cxovrebidam)-1890w; 6. ,,soflis suraTebi”-1893w; 7. ,,Sobis wina
Rames” (suraTi)-1902w; 8. ,,lmobieri monadire da irmis goniereba” (fSavlebis
cxovrebidan)-1909w;
9.
,,saaxalwlo
sizmrebi”
(suraTi
fSavlebis
cxovrebisa)-1910w; 10. ,,beriZe gautexeli” (saSobao moTxroba fSavlebis
cxovrebidan)-1911w;
,,fSaveli
da
11.
misi
,,oragulis
cxovreba”
wuTisofeli”
(aragvis
(eTnografiuli
wiaRze)-1912w;
12.
moTxroba)-1913w;
13.
,,kurdReli” (patara moTxroba)-1887w; 14. ,,mogoneba“(saSobao moTxroba) 1890w;
15.
,,qudovani”
(sabavSvo
moTxroba)-1898w;
16.
,,gasamarTlebuli
Cibuxi”
(suraTi fSavlebis cxovrebisa)-1910w.
IV. araki
a)leqsad Tqmuli
1. ,,mejlisi lomisa” (araki)-1892w;
b)prozad Tqmuli
1.,, qarTveli kaci, Rvinis qvevri da boCka” (araki)-1913w.
V. balada
a)leqsad Tqmuli
1. ,,TeTro giorgi, Svili ra miyav?”(balada)-1892w.
VI. zRapari-legenda
a)leqsad Tqmuli
1. ,,uiRblo iRbliani” (zRapari)-1902w; 2. ,,naxevar-wiwila” (xalxuri
zRapari)-1905w.
b)prozad Tqmuli
1. ,,wisqvili” (zRapari)-1888-1889w.; 2.,,mucela” (zRapari)-1895w.; 3.,,daTvi
“(zRapari)-1909w; 4. ,,goCi” (legenda)-1886w.
VII. epikuri nawarmoebebi, romelTa saTaurebSi avtoris mier ar aris
miTiTebuli maTi Janruli kuTvnileba
102
a)leqsad Tqmuli
1. ,,daCagruli mestvire”-1880w.; 2. ,,giglia”-1886w.; 3. ,,monadire”-1886w.; 4.
,,gogoTur da afSina” 1887w; 5. ,,eTeri”-1890w.; 6. ,,baxtrioni”-1892w.; 7. ,,annabulbuli”-1892w; 8. ,,stumar-maspinZeli”-1893w; 9. ,,xis beWi”-1895w; 10. ,,haos da
qarTlos”-1899w; 11. ,,mamidis danabarebi”-1892w.; 12. ,,svindisi”-1913w.; 13. ,,kaci
marTali”-1915w.
b)prozad Tqmuli
1. ,,mTielis ubedureba”-1886w.; 2. ,,ia”-1886w.; 3. ,,mTis wyaro”-1888w; 4.
,,saaRdgomod”-1889w;
5.
,,xmeli
wifeli”-1888-89w.;
6.
,,bagrat-zaxariCis
sikvdili”-1889w; 7. ,,mtredebi”-1889w.; 8. ,,klde mtirali”-1889w; 9. ,,erTguli
megobari”-1890w.; 10. ,,Cveni mamali”-1890w.; 11. ,,wiflisCita”-1890w.; 12. ,,Salvas
nanaxi xati”-1890w; 13. ,,melia kudagrZelia”-1891w.; 14. ,,sawyali Cxikvi”-1891w.;
15. ,,gogra”-1892w; 16. ,,quCi”-1892w.; 17. ,,xoleram miSvela”-1892w.; 18. ,,fesvebi”1893w.; 19. ,,CxikvTa qorwili”-1893w.; 20. ,,gveli”-1894w.; 21. ,,mTani maRalni”1895w.; 22. ,,amodis, naTdeba!”-1896w.; 23. ,,mwyeri”-1897w.; 24. ,,kldem mxolod
erTxel sTqva”-1898w.; 25. ,,verxvi”-1900w.; 26.,,Joli”-1901w.; 27. ,,amiranis xmali”1902w.; 28. ,,mgeli”-1902w.; 29. ,,napralni”-1902w.; 30. ,,papas msoflio fiqrebi”1903w.; 31. ,,arwivi”-1904w.; 32. ,,kodala”-1905w.; 33. ,,yorani”-1905w.; 34. ,,leqsos
samwyemso’-1905w.;
35.
,,iremi”-1906w.;
36.,,usurvazis
dasja”-1907w.;
37.
,,crupentela aRmzrdeli”-1908w.; 38. ,,saTaguri”-1908w.; 39. ,,nadirTa patroni”1908w.; 40. ,,erTi uyureT tyesa da” ... -1908w., 41. ,,ZaRlma cikani moigo”-1909w.;
42. ,,rogor gaCndnen buebi qveyanazed” -1909w.; 43. ,,melia serefenia”-1909w.; 44.
,,gavelda cxvari”-1910w.; 45. ,,bunebis wiaRze”-1910w.; 46. ,,guguli”-1911w.; 47.
,,klde sali”-1912w.; 48. ,,tye tiroda”-1912w.; 49. ,,saCivari”-1913w.; 50. ,,bunebis
mgosnebi”-1913w.;
51.
,,droSa”-1913.,
52.
,,Seyvarebuli”-1914w.;
53.
,,kakali-
uTariRo”; 54. ,,Cemi mogzauroba erem-serem-suremianeTSi”-uTariRo.
VIII. dafiqsirebulia mxolod erTi poema ,, ZaRlika ximikauri”-1902w.,
romlis saTaurSic miTiTebulia adresati- ,,vuZRvni ilia WavWavaZes”.
IX.
zemodxsenebuli
sasaTauro
sistemidan
gansxvavebulia
ori
prozauli Txzulebis saTauri; esenia: 1. ,,dRes vicini” (ocnebis celqoba)1913w. da 2. ,,mamaci” (saaxalwlo scena)-uTariRo.
X. dasaTaureba prozauli Txzulebebisa Tematuri ciklizaciis
mixedviT
a) sizmari
103
1.
,,saaxalwlo
sizmari”-1893w.;
2.
,,gazafxulis
sizmrebi”-1895w.;
3.
,,sizmari oblisa”-1905w.; 4. ,,saaxalwlo sizmrebi”-1910w.
b)moCveneba
1. m,,oCveneba”-1893w.; 2. ,,moCveneba”.,-1897w.
rogorc
vrwmundebiT,
vaJa-fSavela
did
yuradRebas
aqcevs
teqstis dasaTaurebas. Aamis naTeli dadasturebaa misi xelnawerebi, am
xelnawer
Tu
beWdur
teqstologiuri,
teqstTa
nayofieri
kodikologiuri
Ziebani,
maRalprofesionaluri
redaqtor-gamomcemlobis
mcdelobebi Tu vaJas SemoqmedebiTi istoriis farTo masStabebiT kvleva.
teqstis am mniSvnelovan kompoziciur struqturaze-saTaurze
muSaoba miniSnebaa imaze, Tu rogor interess iCens igi siuJetis mimarT.
SemoqmedebiTi procesis mkvlevarTa mier miCneulia, rom avtoris mier
,,siuJetis
gulmodgine
siuJetisaTvis,
rameTu
gakontroleba
axdens
yovelTvis
calkeuli
sasargebloa
nawilebis,
detalebis
SeTanxmebuloba-gamarTulobas, ganapirobebs maTi urTierTobis simwyobres,
ambis logikur, gegmazomier ganviTarebas.”(107, 394).
Mmocemuli zRva masalidan saWirod CavTvaleT warmovadginoT vaJas
eposis
intensiuri
ganviTarebis,
SemoqmedebiTi
procesis
istoriis
statistika 1900-1915 wlebis mixedviT. vfiqrobT, es garkveul daxmarebas
gauwevs
vaJas
SemoqmedebiTi
procesis
istoriiT
dainteresebul
mkvlevarebs.
Eepikur TxzulebaTa dajgufeba 1900-1915 wlebis mixedviT
wle
Ppoema
Pprozauli Txzuleba
bi
1.
1900
w.
,,nangrevTa
Soris”
1. ,,verxvi”
(monadiris naambobi);
2.
,,brZeni viri”(Zvelis
Zveli ambavi)
3.
1901w
,,gvelismWameli”
2. ,,Joli”
(Zveli ambavi)
.
104
1902
w.
4.
,,mamidis danabarebi”
3.
,,amiranis xmali”
5.
,,uiRblo
4.
,,mgeli”
5.
,,ori
iRbliani”
(zRapari)
6.
,,ZaRlika
ambavi
mefe
ximikauri” erekleze”
(vuZRvni ilia WavWavaZes)
6.
,,napralni”
7.
“Sobis
wina
Rames”(suraTi)
7.
1903
,,suli oblisa”
(Zvelis-Zveli ambavi)
w.
8.
,,papas msoflio
Fiqrebi”
9.
,,ocneba”
10.
,,arwivi”
1904
w
8.
1905
w.
,,sityva”
(Zveli Tqmuleba)
9.
,,naxevar-wiwila”
(xalxuri zRapari)
11.
,,sizmari oblisa
12.
,,kodala”
13.
,,yorani”
14.
,,leqsos
samwyemso”
15.
,,uZmos Zma”
1906
(fSavlebis
w.
cxovrebidan)
16.
,, iremi”
17.
,,Cemi Savardeni”
18.
,, lmobieri
1907
monadire da
w.
irmis goniereba”
(fSavlebis
cxovrebidan)
19.
10.
1908
w.
,,coli anu Cemi
Tavgadasavali”
,,usurvazis dasja”
20.
crupentela
aRmzrdeli;
(Tqmuli Tandila
21. saTaguri;
Aaragvelisa)
22. nadirTa patroni;
105
11
12
,, Rila da kvirisa”
,,mTaTa erToba”
23. ,,erTi
uyureT
tyesa
da...;”
24. ,,eSmaki” (saSobaod);
25. ,,axali weli fSavSi”
1909
(beJanas naambobi);
w.
26. ,,didebuli
saCuqari”
(saSobao
moTxroba);
27. ,,berdixa” (suraTi
(fSavlebis cxovrebidan);
28. ,,ZaRlma cikani
Mmoigo”
29. ,,rogor gaCndnen
buebi qveyanazed”
30. ,,daTvi “(zRapari)
31.
13.
,,melia-serefenia”
32. ,,saaxalwlo
,,deda-Svilebi”
1910w (Tqmuleba);
.
14.
sizmrebi”(suraTi
,,saSobao
ambavi”
fSavlebis
(Tqmuleba);
cxovrebidan)
33.
,,gasamarTlebuli
Cibuxi”
1911w
34.
,,gavelda cxvari”
35.
,,bunebis wiaRze”
36.
,,kurdReli”
(monadiris naambobi);
37.
,,beriZe gautexeli”
(saSobao moTxroba
fSavlebis cxovrebidan);
38. ,,guguli”
106
39.,,klde sali”
1912w
40.,,oragulis
.
cxovreba”
(aragvis wiaRze)
41. ,,tye tiroda”
15. ,,svindisi”
1913w
42. ,,saCivari”
16. ,,mandili”
43. ,,bunebis mgosnebi”
.
44. ,,droSa”
45.,, dRes vicini(ocnebis
celqoba);
46. ,,qarTveli kaci,
Rvinis qvevri da
boCka” (araki);
47. ,,baTuris xmali”
(Tqmuleba);
48. ,,fSaveli da misi
wuTisofeli”
(eTnografiuli
moTxroba);
49. ,,Seyvarebuli”
1914w
.
17. ,,kaci marTali”
915w.
uTa
riR
50.
,,kakali”
51.
,,mamaci” (saaxalwlo
scena);
oebi
52.
,,Cemi
mogzauroba
erem-serem-suramianeTSi”.
amiT
vecadeT
Txzulebebisa
gadavlebac
warmogvedgina
qronologiuradac
masalaze
cxadyofs
erTgvari
da
poetis
statistika
Janrobrivadac.
vaJas
Tvalis
damokidebulebas
ara
epikuri
erTi
marto
,,Semoqmedebis masazrdoebel wyaroze-xalxuri Semoqmedebis nimuSebze”(27.
249), aramed saxezea wminda literaturuli, originaluri nawarmoebebic
107
sxvadasxva
gvarisa
da
sxvadasxva
Janrisa:
,,..vaJas
sxvadasxva
Janris
nawarmoebTa gacnoba gvarwmunebs, rom masalis mxriv vaJas Txzulebebs
metnaklebad
urTierTan
amsgavsebs
interesi
miTiur-legendaruli,
sizmriseuli da ocneba-Cvenebis formiT warmodgenili masalisadmi... es Cans
vaJas lirikul leqsebSi, poemebsa da moTxrobebSi”(iqve).
Aamave dros epikuri gvaris mravali teqsti saSualebas iZleva
maTSi gamovamJRavnoT ,,impliciturad warmodgenili epoqis suliskveTeba”
anu TiToeul maTganSi unda movnaxoT tipologiuri faqtorebis saTanado
niSnebi, romelTa meoxebiTac saanalizo teqstebs imdroindeli mxatvrulesTetikuri azrovnebis klasikur nimuSad aRviqvamT.
Aamgvari
klasifikacia kidev erTi logikuri dasabuTebaa iseTi
SemoqmedebiTi procesisa, romelic adasturebs WeSmaritebas,-rom odiTganve
erTnairad xelewifebodaT qarTvel sasuliero dargis mwerlebs, rogorc
himnografiuli,
ise
agiografiuli
(iambiko,
lirika,
proza)
xasiaTis
nawarmoebebis Txzva. gavixsenoT Tundac ioane sabanisZe, grigol xanZTeli,
arsen iyalToeli, sulxan-saba orbeliani,
anton kaTalikosi da sxvani
mravalni, mokaSkaS- moelvareni Tu mimqrali SaravandediT Semkulni. Ees
tradicia
axleburi
sayovelTao
orbeliani,
SemoqmedebiTi
xasiaTi
giorgi
miiRo
XIX
erisTavi,
energiiT
saukunis
ilia
ganmtkicda
qarTul
WavWavaZe,
da
TiTqmis
mwerlobaSi-grigol
akaki
wereTeli,
giorgi
wereTeli, aleqsandre yazbegi, vaJa-fSavela... aseve, XX saukunis qarTuli
literaturis istoriac saxelovnad agrZelebda am process-konstantine
gamsaxurdia, grigol robaqiZe, giorgi leoniZe, grigol abaSiZe, Tamaz
WilaZe, oTar WilaZe, nodar dumbaZe, arCil sulakauri... da sxvani mravalni.
Aaqve unda gavixsenoT leqsnarevi xalxuri epikuri Txzulebebic.
aRniSnuli
movlena
saTanadodaa
Seswavlil-Sefasebuli
qarTuli saliteraturo kritikisa da poetikis mkvlevarTa mier.
Aamgvari poliJanruli Semoqmedeba xels uwyobs tipologiis
amocanebis
amoxsnas
ara
marto
sxvadasxva
xalxis,
aramed
TviT
erTsadaimave mwerlis SemoqmedebaSic ki. tipologia ki, Tu mis ,,amocanas
ar
gavarTulebT
da
amiT
ar
gavabundovnebT
mas,
martivad
igi
ase
gadmoicema: ra tipisaa esa Tu is literaturuli movlena, an sxvagvarad:
literaturul
movlenaTa
romel
jgufs
ganekuTvneba
esa
Tu
is
nawarmoebi?(80.208). qveteqstiT, Cveni azriT, aq wyaroebis sakiTxic iqna
gasaTvaliswinebeli,
riTac
mJRavndeba
erTi
avtoris
mimarTeba
meore
108
avtorTan, an erTi nawarmoebis fabulis mimarTeba sxva TxzulebasTan erTi
avtorisave SemoqmedebiT samyaroSi. amgvari midgoma safuZvelia mwerlis
Semoqmedebis
srulyofili
SeswavlisaTvis.
aseTi
kvleva-Ziebis
mdidari
tradicia gagvaCnia. mravalsaukunovani qarTuli mwerlobis istoria da
saliteraturo kritika Zvirfas masalas iZleva. gavixsenoT
prof. elguja
xinTibiZis ,,SeniSvnebi guramiSvilis mimarTebisaTvis rusTavelTan”(125, 50
da
a.S.),
misi
wignidan
,,vefxistyaosanSi”(1993w.):
,,Suasaukuneobrivi
,,daviT
guramiSvilis
da
renesansuli
mimarTeba
rusTavelis
poeziasTan Zalze rTuli da mniSvnelovani sakiTxia. rTulia es sakiTxi
imitom, rom es damokidebuleba ar aris erTgvarovani da sworxazovani.
upirveles yovlisa aRsaniSnavia guramiSvilis mier rusTavelis poeziis
sidiadis aRiareba... guramiSvilis poeturi sityva aSkarad dakvalianebulia
rusTavelis
igrZnoba.
didi
poeziiT.
,,rusTveliseuli
Ees,
pirvel
leqsika
rigSi,
figurirebs
,,daviTianis”
leqsikaSi
guramiSvilis
axlebur-
simbolur saxeebSic... guramiSvilTan gvxvdeba rusTveliseuli mistikurTeologiuri
saxeebis
srulyofili
analogiebic
(125,
50-54).
Mmklevari
saTanado citatebis analiziT damajereblad asabuTebs Tavis debulebebs
da gvTavazobs friad sagulisxmo da marTebul daskvnas: ,,daviTianis”
mTeli simbolika, TviT poetis azriT, rusTveliseuli azrovnebis xazs
mihyveba, saqme isaa, rom rogorc zemoT aRvniSneT, guramiSvils vaxtang
meeqvsis
kvaldakval
,,vefxistyaosani”
simbolur-alegoriul
qmnilebad
miaCnda, masSi igi igavur metyvelebas xedavda. analogiur xazze agebs
daviTic sakuTar Semoqmedebasac. ,,daviTianic”, TviTon avtoris miTiTebiT,
upiratesad
simboluri
nawarmoebia,
igavia.
maSasadame,
guramiSvili
azrovnebis im models aviTarebs, rac misi azriT, rusTvelma Seqmna”(125,55).
Pprof. elguja xinTibiZe yvelgan xazgasmiT miuTiTebs daviT
guramiSvilis
mokrZalebaze,
Tavmdablobaze,
mis
maRalzneobriv
damokidebulebaze rusTavelis geniisadmi: amis dasturad erTi magaliTic
ikmarebda: ,,me rusTvelsa leqss ar udri, viT margalits-Calis Zirsa”(25,
51).
Aamgvari
tipologiuri
viTareba
axasiaTebs
WeSmarit
qarTuli
mwerlobis istorias da logikurad JRers vaJa-fSavelas mimarTebac imave
rusTvelis, daviT guramiSvilis, nikoloz baraTaSvilis, ilia WavWavaZis
Tu
akaki
wereTlis
poeturi
sidiadisa
da
avtoritetis
mimarT.
vaJasmcodneobaSic es lokaluri sakiTxic Rrmadaa damuSavebuli.
109
Mmxatvruli
kritikuli
literaturis
azrovnebis
gamoixateba
dinamikur
axal-axali
SemoReba-damkvidrebaSi.
kritikis
ganviTarebas
kriteriumebis
swored
istoria
mravali
dadgenaSi,
amgvarma
naTelyofs
aspeqtiT,
novatoruli
tendenciam
rac
stilis
gansazRvra
XX
saukunis literaturis Teoriis specifikac. gamomdinare aqedan, vefuZnebiT
praqtikuli kritikis, ,,axali kritikis” im Sexedulebebs, rom sadReisod
,,literaturuli
nawarmoebis
umaRles
kriteriums
...Teoriul
sistemaSi
emociisa da inteleqtis integracia warmoadgens”(72, 115).
vfiqrobT, analogiuri midgoma mxatvruli teqstisadmi ucxo ar
iyo da ucxo ar aris qarTuli kritikuli azrovnebisaTvisac. marTalia, es
yovelive
CvenTan
Camoyalibebula,
saukunis
gamokveTil
magram
pirvel
imave
mimdinareobad
an
saukunis
naxevarSi
XIX
naxevarSi
qarTuli
meore
kritikuli
skolebad
da
ar
meoce
azrovnebisaTvis
niSandoblivia ,, emociisa da inteleqtis” Taviseburi integrireba. migvaCnia,
rom qarTuli kritika ufro Rrmad Sevida mxatvruli teqstis kompleqsuri
kvlevis samyaroSi. Ees tendencia dResac grZeldeba. magaliTad, prof.
grigol kiknaZe vaJa fSavelas xuTi poemis Sefasebisas aRniSnavda: ,,vaJafSavelas mTeli Semoqmedeba SeiZleba
ganixilos da Sefasdes erTmaneTTan
gadajaWvuli sami rigis faqtebis mixedviT: rogorc eTnografiuli faqti,
rogorc
socialur-politikuri
mxatvruli
faqti.
poemebi”(9,10).
faqti,
gansakuTrebiT
rogorc
vxedavT,
da
rogorc
saWiroebs
mkvlevarma
amgvar
didi
literaturulmidgomas
misi
dausaxa
vaJas
amocana
eposis mniSvnelovani sferos, poemis, analitikosebs.
Aamave
kiknaZis
mier
dros
vaJas
brwyinvale
prozis
dakvirvebaa
poetikis
Sesaxeb.
mocemuli
igi
wers:
b-n
grigol
,,..vaJas
bevri
moTxroba tradiciul moTxrobaTagan imiTac gamoirCeva, rom ukana planzea
gadatanili am ukanasknelTaTvis damaxasiaTebeli kvanZi, kulminacia, kvanZis
gaxsna...
TavianTi
tradiciulad
aRnagobiT
mimdinare,
moTxrobebisagan...
vaJas
aseTi
kompoziciuri
movlenaTa
Txzulebebi
CarCoTi
tolfasovneba
gansxvavdebian
mtkiced
vaJas
Sekruli
nawarmoebTa
kompoziciuri principi. Ees principi gasdevs mis Txzulebebs, rogorc
sakuTriv vaJaseuli principi Cvens mwerlobaSi da rodesac vaJas fenomenze
vlaparakobT,
adamianisa
da
bunebis
yoveli
warmonaqmnis
TavisTavadi
Rirebulebis aRiarebasa da mxatvrul xilvas am fenomenis arsebiT niSnad
vTvliT”(48,19).
110
rogorc
ukve
aRvniSneT,
Tanamedrove
etapze
mxatvruli
literaturis analitikuri procesi xasiaTdeba novaciurobisa da kvlevis
tradiciuli
principebis
mravalferovnebiT.
isic
SerwymiT,
unda
maTi
iTqvas,
dinamiuri
rom
am
gardaqmnebiTa
sayovelTao
da
ferxulSi
Cabmulia qarTuli mxatvruli da kritikuli azrovnebac.
amovdivarT ra am zogadi viTarebidan, vcdilobT ,,miTologiuri
kritikis”
arc
Tu
principis gaTvaliswinebiT warmovadginoT vaJa-fSavelas eposis
ise
mravalricxovani
Janris
kompleqsuri
ganxilva.
Ees
aris
zRapari, romelic Seicavs miTosur elementebs. jozef qemfbelis TqmiT:
,,miTologiuri kritika cdilobs gamoavlinos ama Tu im literaturul
teqstSi arsebuli dafaruli elementi... surs zedapirze amoitanos, esa Tu
is literaturuli nawarmoebi Tu rogor warmosaxavs sinamdvilis ama Tu im
mxares, romelzec mkiTxveli yovelTvis erTnairad reagirebs”(54, 192).
miTiurobasTan
damaxasiaTebelia
yvela
dakavSirebuli
epoqis
problemebis
qarTuli
gaTanamedroveoba
mwerlobisaTvisac.
Aam
mxriv
gamonakliss arc XIX saukunis dasasrulisa da XX saukunis dasawyisis
qarTuli literatura warmoadgens. kvlevis amgvari kritikis principebi
gansakuTrebiT kargad miesadageba iseTi siuJetis mqone literaturuli
zRaprebis analitikas, romlebSic gamovlenilia xalxuri jadosnuri an
novelisturi, Tund sayofacxovrebo zRaprebis struqtura, anu rodesac
mwerlis
mier
faqtiurad
waSlilia
xolme
literaturulsa
da
folkloruls Soris arsebuli ganmasxvavebeli niSnebi da literaturuli
zRapari
erT
organul
mTlianobadaa
Camoyalibebuli,
rogorc
literaturul-mxatvruli saxe.
Aamave problemis winaSea epikuri gvaris sxva saxeebic. xalxuri
da
literaturuli
aleqsandre
novelis
Rlontis
sakiTxi
amomwuravadaa
monografiaSi-,,qarTuli
ganxiluli
xalxuri
sakiTxebi”(1989w.): ,,xalxuri novelis tradiciam Seamzada
prof.
novelis
literaturuli
novelis, prozis am Taviseburi Janrobrivi saxis, warmoqmnis pirobebi.
xalxuri
prozauli
novelis
uZvelesma
motivebma
zepirSemoqmedebis
Tvisebriv
niadagi
moumzades
gaRrmavebas
rogorc
saerTod,
ise
literaturuli novelis aRmocenebasa da mwerlobaSi damkvidrebas”(97,75).
Bbunebrivia, imave process gaivlida literaturuli zRaparic.
folklorTan
mimarTebis
sakiTxi,
rogorc
vixileT,
Zalze
aqtualuria da kvlevis obieqtad bevr mkvlevars uqcevia: ,,Cveni mizania111
wers prof. Teimuraz qurdovaniZe-warmovaCinoT folklorTan mimarTebis
qarTul
literaturaSi
axdens
am
Tezisis
gamJRavnebuli
saTanado
tendencia.(96,52).
magaliTebiT
Aavtori
ilustrirebas
mokled
rogorc
sasuliero, ise saero mwerlobidan. Ees aris sakiTxis erTi mniSvnelovani
mxare-folklorTan, miTologiasTan mimarTeba.
Ddidma
vaJam
Tavis
epikur
prozaul
Txzulebas
,,mucelas”
(1895w.)zRapari uwoda, rac saTauris qveS minaweriTaa dafiqsirebuli.
vaJasmcodneobaSi kargadaa cnobili, rom saTauris qveS minawerSi
vaJa-fSavelas mier gansazRvrulia xolme Txzulebis Janris,
ganwyobilebis, aRwerili ambis drois, epoqis arsi. Ees ki
motivis,
vaJa-fSavelas
SemoqmedebiT xelwerad, stiladaa gansazRvruli. aRsaniSnavia mkvlevar
l.sanaZis mier ,,mucelas” teqstologiuri damuSaveba. mis mier dadgenilia
oficialuri
beWduri
varianti.
TvalsaCinoa
zRapari
es
(Zveli
variantisagan
variantis
davTrebidam)”
(32,
sakmaod
teqstis
560);
ese
gansxvavebuli
vrceli
dasaTaurebaSic-,,mucela”.
igi,
Txzulebis
zRaproba
avtografSic da beWduradac dadasturebulia.
vinaidan
,,mucelas”
zRaproba
eWvgareSea
da
jadosnuri
da
literaturuli zRaprebis struqturuli niSnebi aSkaradaa gamokveTili,
misi
Seswavlis
procesSi
gamoviyenebT
vl.
propiseuli
kvlevis
principebidan erT-erTs. kerZod, imas, rom ,,zRapris istoriul-genetikur
anu diaqronul Seswavla-ganxilvas win misi zusti sinqronuli aRwera
unda uZRodeso.
Ppirveli
Catardes,
es
aris
da
,,..im
umniSvnelovanesi
mudmiv
elementTa
operacia,
romelic
(invariantTa)
unda
gamomJRavneba,
romelnic jadosnur zRaprebSi arseboben da mkvlevris mxedvelobis aredan
ar qrebian siuJetidan siuJetze gadasvlisas (70,204).
aRiarebulia, rom propma SeimuSva ori struqturuli modeli: ,,erTi
(moqmedebaTa
Tanmimdevroba
droSi)-ufro
safuZvlianad,
meore
(moqmedi
pirebi)-SedarebiT gakvriT”(70,204). Cven orive modelis mixedviT winamdebare
zRapris analizi dasaSvebad miviCnieT zogadad da erTgvar gzamkvlevad
davisaxeT muSaobis procesSi.
Aaqedan gamomdinare, teqsti davyaviT Tanmimdevar moqmedebebad,
anu
movaxdineT
,,misi
segmentacia”(v.propi).
vaJas
zRapari
Tavisuflad
iZleva segmentaciis Catarebis saSualebas. winaswar unda aRiniSnos, rom
yvela dafiqsirebuli segmenti asrulebs Tavis ,,funqcias”, rac aadvilebs
112
mis
mravalmxriv
Seswavlas.
segmentireba
Tavisi
funqciiTa
da
daniSnulebiT ar emTxveva nawarmoebis kompoziciur modelirebas. Tumca,
zogadad
zRapris
kompozicia
da
segmentireba
miuTiTeTeben, rom saxeze gvaqvs e.w.
erTianobaSi
mainc
,,sinqronuloba”-uSualod avtoris
mier winaswar sagangebod Catarebuli operirebis gareSe. Ees viTareba ki,
rogorc
zemoT
iyo
miniSnebuli,
xels
uwyobs
saanalizo
Txzulebis
,,diaqronul” Seswavlas.
teqstis
genetikur
diaqronuli
analizs,
tipologiurobis
anu
analizi
misi
dadgenas
da
miesadageba
Janruli
mis
istoriul-
specifikis
,,motivTa
gamovlenas,
dajgufebas
struqturul
erTeulebSi”(v. propi).
vaJa-fSavelas
zRaparebSi
moqmedebaTa
Tanmimdevroba
mocemulia mTxrobelis mier ambis logikuri gaSla-ganviTarebiT. Cveni
rwmeniT, teqstTan urTierTobisas yvelaze axlos midis e.w. ,,naratologiis
principi”,
anu
romelSic
urTulesi
droiTi
gamocdileba
Txrobis
ostatobiTaa daZleuli, rodesac yuradRebis koncentrireba ZiriTadad
mainc
gamonagonze
modis”(malxaz
xarbedia
121,182).
Aam
viTarebaSi
sayuradReboa drois sarCulSi moqceuli Txrobisa da diskursis diqtomia.
v.
benvenistis
ganmartebiT:
,,Txroba
gamoricxavs
awmyos,
diskursi
ki-
warsuls”(121, 189).
Txroba da diskursi, anu Txroba da gansja, mTeli Tavisi
arsebiTaa
warmodgenili
personaJSi. rodesac
avtoris,
Cvens
SemTxvevaSi
ki
mezRapris
winaswar movaxdineT saanalizo teqstis-segmentireba,
gamoiyo ori mTavari personaJi: mezRapre-mTxrobeli da mucela.
migvaCnia,
rom
pirvel
rigSi
unda
dasabuTdes
am
zRapris
saxeoba, anu ra Warbobs fabulaSi- jadosnuri zRapris Tu literaturulis
niSnebi. Aamis Semdeg ki yuradReba gamaxvildeba TxzulebaSi gatarebul
motivebze.
Tu vimsjelebT zRapris mTavari moqmedi gmiris vinaobaze, unda
gamoiricxos Txzulebis jadosnuri zRaproba, rameTu, ,,mucela’ ar aris
,,genetikurad RvTaebrivi gmiri” da misi Tavgadasavali ar gamoavlens mis
RvTaebriobas”(rusudan ColoyaSvili; 105,446). Tumca, avtori Tavis zRapars
mainc
unarCunebs
erTgvari
miTiurobis,
jadosnuri
zRapris
elfers,
rodesac moqmed pirebad, mucelas saxis srulsayofad, Semohyavs devebi,
113
Winkebi,
alebi,
tartarozi.
Ees
miTiuri
arsebani
mxolod
damxmare,
aramTavar moqmed pirTa funqciebs asruleben fabulaSi.
M,,mucela”
mTeli
Tavisi
cxovrebis
wesiT,
garemosTan
damokidebulebiT, drois faqtorTan mimarTebiT klasikuri literaturuli
zRapris personaJia, rameTu ,,literaturuli zRapris gmiri erTi SexedviT,
jadosnuri gmirisagan gansxvavebiT, miwieri arsebaa, Cveulebrivi adamianuri
mizezebiT
da
sayofacxovrebo
interesebiT,...
yovelgvar
RvTaebriobas
moklebuli”105,446).
,,mucelas”
teqsti
,,impliciturad
saSualebas
warmodgenili
epoqis
iZleva
masSi
suliskveTebac”
gamovavlinoT
es
ki
iqiTken
gvibiZgebs, rom masSi veZioT tipologiuri faqtorebis saTanado niSnebi,
romelTa
saSualebiTac
saanalizo
Txzulebas
imdroindeli mxatvrul-
esTetikuri azrovnebis klasikur nimuSad aRviqvamT.
magaliTad, sam aTeul welze meti hyofs ,,mucelas” daweris TariRs
ilias
,,kacia-adamianis?!”
daweris
TariRisagan.
Mmiuxedavad
amisa,
me-19
saukunis 90-ian wlebSic kvlav aqtiuri iyo luarsabizmis, TaTqariZeobis,
mxileba.
,,kacia-adamiani?!”
Sesabamisad
misi
mravalferovania.
polifoniuri
mxatvrul
Bbunebrivad
problematikis
saxeTa
Txzulebaa
sistema,
miviCnevT
imas,
da
saxismetyveleba
rom
analogiuri
mizandasaxulobis mqone sxva avtorTa TxzulebaSic SevniSnoT garkveuli
asociaciebi.
moviZioT
tipiurobis
niSnebi,
avtorTa
sulieri
Tu
SemoqmedebiTi naTesauri kavSirebi.
Ppirvel rigSi SevexebiT TxzulebaTa dasaTaurebis sistemas. Ddidma
iliam saTauridanve da epigrafSic safiqrali dautova mkiTxvels mTavar
moqmed pirTa vinaobisa da raobis Taobaze da intonaciis saSualebiT
CvenTan
erTad
arkvevs-moTxrobaSi
moqmed
adamianebs
scxiaT
raime
niSanwyali adamianobisa?
am sakiTxze sarwmuno Semajamebel mosazrebad miviCnevT prof. lado
minaSvilis
monografiidan
msjelobas
,,kacia-adamianis?!
saTauris
gagebasTan dakavSirebiT. igi sagangebod ganixilavs aTi avtorisa da ilias
octomeulis
saredaqcio
kolegiis
Sexedulebebs
da
aRniSnavs:
,,SemoqmedebiTi istoriis TvalsazrisiTac iqcevs yuradRebas moTxrobis
saTauris gagebis sakiTxi. saTauris gagebasTan dakavSirebiT saintereso
mosazrebebi iqna gamoTqmuli (mkvlevari aq miuTiTebs v. vaxanias statiaze
114
,,ramdenime SeniSvna ,,kacia-adamianis” Sesaxeb-J.k). zogierTi avtoris azriT,ganagrZobs l.minaSili –saTauri ase unda iqnes gagebuli-yvela kaci ar
aris adamiani, erTi sityviT adamiani kacTan SedarebiT ufro maRali
Rirebulebis Sinaarsis mqone sityvadaa gagebuli (sqolioSi miTiTebulia
is avtorebi, romlebic ase fiqroben mag. Gg. wulukiZe, b. kapaneli, a.
baqraZe da a.S-J.k.), zogierTi avtoris azriT, piriqiT, kaci aris adamianTan
SedarebiT
maRaleTikuri
Sinaarsis
matarebeli
sityva
da
moTxrobis
saTauric ase unda gavigoT, yvela adamiani araa kaci.
arsebobs sxvagvari gagebac, romlis Tanaxmadac kaci da adamiani
ilias moTxrobis saTaurSi sinonimuri Sinaarsis Semcveli sityvebia da
moTxrobis saTauric ase unda gavigoT; adreuli punqtuaciiT, luarsab
TaTqariZe kacia, adamianio, maSasadame aq es sityvebi luarsabis mimarT
ironiuli SinaarsiT iTqmis, xolo gviandeli punqtuaciiT- kiTxva-Zaxilis
niSniT, saTauri ritorikuli kiTxvis Semcvelia –nuTu luarsabi kacia,
adamiania?
es
azri
Tavdapirvelad
wamoayena
k.
donduam,
amave
azrs
iziareben g. SalamberiZe, al. baramiZe, S. ZiZiguri, v. vaxania. amave azrs
iziarebs i. WavWavaZis
vaJa-fSavelas
magram
ara
saTaurad
TxzulebaTa octomeulis saredaqcio kolegia”.
zRapris
zrunavs
soflisaTvis,
gamotanil
asociaciebis
mTavari
personaJic
kacobisa
gaarsebiTebul
Svilia
masac
zedsarTavSi
ama
soflisa,
rom
ara
scxia-ra,
Cans
,,mucela”.
gamomwvevicaa
misi
leqsikuri
Sinaarsi,
komentars
saTaurebisa
aris
mkiTxveli
sazogadoebis
ra
aRar
saWiroebs.
funqcia
daintereseba
TxzulebaTa ideuri mizandasaxulobiT.
amis Semdeg unda SevexoT, personaJTa saxelebs, anTroponimebs.
ilia
Aavtoris
WavWavaZem
didi
Tavis
mTavar
gulistkivilia
moqmed
gmirs
Cayolebuli
am
luarsabi
saxelSi.
daarqva.
Qqveteqsti
gveubneba, rom luarsab TaTqariZe Semarcxvenelia didebuli qarTveli
wamebuli mefis luarsab-II-is saxelisa. amiT avtorma mianiSna imaze, Tu
rogor
dakninebula
Tavisi
drois
qarTveloba,
rogor
dacemula,
gadagvarebula zneobrivadac da biologiuradac.
vaJa-fSavelam
ki
pirdapir,
rogorc
es
mezRapre-mTxrobels
moeTxoveba , mokled gvacnoba mTavari personaJis warmomavloba da misi
degradireba;
SvilisTvis
preambulaSi
papis
zedmeti
igi
gviambobs,
saxeli
rom
daurqmevia.
mamas
Tavisi
Mmucelas
ufrosi
papisaTvis,
115
givisaTvis, xalxs ki mucela imitom Seurqmevia, rom mtrianobis dros jari
dascemia
givis ojaxs. Sin martoka givi daxvedria maT da xalxs unaxavs
cxra-aTi kaci givisgan faSvebdafatruli. Tavad givic mucelSi dauWriaT
da
amis
Semdeg
SeurqmeviaT
misTvis
da
Semdeg
misi
modgmisaTvis
,,mucelaani”. Aai, am kacis Tikuni ,,mucela” daarqves ufros Svils.
aqve
ar
igvianebs
mTxrobelis
komentari:
,,egona,
saxeli
rames
moumatebda imis ufros Svils” da dasZens, rom am bavSvs sulac ar
Seefereboda am didebuli kacis saxeli, arc garegnulad,-tanwerweta papas
rogor daedreboda ,,rumbiviT gaberili”, ,,kolots rom hgavda”-da arc
gonebrivad: mSoblebi xSirad uambobdnen papis sasaxelo Tavgadasavlebs,
mis simamaces, qvelobas... ,,magram am ukanasknels es moTxroba Taviseburad
esmoda:
,,albaT
gamoCenili
msmel-mWameli
iqnebodao”(vaJa-fSavela,32,263).
mTxrobelis mier dasmuli diagnozi zustia da utyuari.
sxva personaJTagan sayuradReboa luarsab TaTqariZisa da mucelas
ZmaTa saxelebi: daviTi, yaramana da amirana; agreTve darejanis, moses,
xoreSanis, elisabedis, lamaziseulis, estates, marines saxelebi.
maSasadame, orive avtoris mier personaJebisaTvis saxelebis SerCevis
principi, qveteqstebi saerTo tendenciisaa, maTTvis xorcSesxmis gzebi kiabsoluturad gansxvavebulni.
amaTgan
yuradRebas
luarsabisa
da
mucelas
ZmaTa
saxelebze
gavamaxvilebT.
ilia
daviTis,
WavWavaZe
mimarT,
gansakuTrebiT
gamomdinare
misi
daundobelia
zneobriobidan,
luarsabis
Zmis,
saqcielisagan.
Zmis
gamyidvels didi daviTisa ara scxia-ra. zaal TaTqariZis Svilebs gulgonebaSic ki ar gauvliaT xalxuri Segoneba: ,,Zmao ZmiTa xar Zlieri!” isini
xom im sazogadoebis warmomadgenlebi arian, sadac ZmaTmoZuleoba, sadac
Sursa da zakvas Zulebad uqcevia moyvasis siyvaruli. swored maT mimarTaa
bibliaSi gacxadebuli ,,is ki, visac Tavisi Zma sZuls, bnelSi imyofeba
bnelSi
dadis
da
ara
icis,
saiT
midis,
vinaidan
sibnelem
daubrmava
Tvalebi (I ioane, 12,11).
amiranisa da yaramanis mosaxele mucelas Zmebis saxelebs
vaJa-
fSavelam kninobiTis forma miusadaga da ase moixseniebs- ,,yaramana” da
,,amirana”.
vfiqrobT,
amiT
mTxrobelma
xalxurobisa
da
ironiulobis
elferi SesZina maT; gvagrZnobina, rom arc maTTvis yofila Sesaferisi
falavanTa saxelebi. Tumca, unda iTqvas, rom es personaJebi gansxvavebulni
116
arian daviTisagan da luarsabisagan ZmasTan mimarTebaSi. Yyaramana da
amirana, mucelas-.morCili Zmebi-ki oflsa Rvriden, Zmas qeifs ar uSliden,
piriqiT,
kidec
uxarodaT,
auarebeli
simdidre
StrixebiT
amkobs
rom
mucelam
SesZina...(96,266).
yaramanasa
da
Ees
ojaxi
gaaTarozna
bolo
sityvebi
amiranas
bunebas,
da
sxva
sagulisxmo
Cans,
rom
Zmebi
WeSmaritebisadmi morCilebiT ar suldgmuloben. Aaseve yalbia mucelas
,,Zmuri” damokidebuleba maTadmi: ,,aba, raSi margia Cemi qoneba, imas Cemi
Zmebi SeWamen da me aq SimSiliT vixrCvebi (32, 276)-ambobda datyvevebuli
mucela.
mwerali
WeSmaritebas:
qveteqstiT
Segvaxsenebs
,,WeSmaritebisadmi
morCilebiT
,,ZmaTmoyvareobis”
ganiwmindeT
bibliur
Tqveni
sulebi
Zmuri, upirfero siyvarulisaTvis da mtkiced, sufTa guliT giyvardeT
erTmaneTi”.(petre, I, 22).
rodesac didma iliam wamyvani funqcia daakisra col-qmris wyvils,
amiT win wamoswia qarTuli ojaxis problema, miuxedavad imisa, rom maTi
,,moRvaweobis” masStabi ar scildeba maTs ojaxur idilias, sakuTari karmidamos areals. Cveni rwmeniT, es ufro metad saxifaToa qveynisaTvis,
radgan
ganvazogadebT
ra
maT
fenomens,
xelT
SegvrCeba
dangreuli
saxelmwifo, dasnebovnebuli sazogadoeba. miTumetes, rom amis Taobaze
TviT avtoric brZanebs-,,Cven sazogado Wirzeda vwerTo”(ilia WavWavaZe; 112,
12). Txzulebis motivacia, ideuri datvirTvis mTeli simZime xom am wyvilze,
maTi cxovrebis gaTvaliswinebaze modis.
struqturulad msgavsi, magram funqciurad gansxvavebulia mucelasi
da misi xelmwifis tandemi.
marTebulad
miuTiTebs
msoflmxedvelobiT
ilias
Tamar
memkvidrea.
SarabiZe,
Mmisi
rom
,,vaJa
damokidebuleba
Tavisi
sxvadasxva
wodebisadmi wminda qristianulia”.(Tamar SarabiZe 101, 259). Cvenc viziarebT
am
Tvalsazriss
da
swored
bibliis
mixedviT
SevafasebT
normaluri
sazogadoebisaTvis mtkivneul problemas –nayrovanebas, rogorc codvas.
wminda werili gvaswavlis: ,,nu daTvrebi da nu hnayrovanob saWmelTa zeda
da
SevaxsenebdiT
adamianebs
maTi
dacemis
erT-erT
mizezs:
,,bomonad
Sehracxe nayrovanebai” . aRvniSnavT, rom orive citata movixmeT ilia
abulaZis ,,Zveli qarTuli enis leqsikonidan”.
gavixsenoT, rogor ugulguleben erTmaneTs luarsabi da darejani,
rogori
dagemovnebiT,
,,sruli
seriozulobiT”
iwesrigeben
Wama-smis
problemebs da am ,,saqmianobaSi” RmerTsac ar iviwyeben -,,xvalac Wama
117
gvinda, dalocvils RmerTs egre gauCenia kaci”(112,150). Ggemrieli lukmis
xsenebisas ,,RvTis madlis” moSveliebac ar aviwydebaT xolme. sagulisxmoa
mTxrobelis
kamaTisas:
Careva
,,ra
fabulaSi
icodnen
imaT,
,
komentari
rom
Tavisi
col-qmris
qceviT,
,,gacxarebuli”
Tavisis
cxovrebiT
arisxebdnen RmerTsa, romelsac Tavisi suli amaTTvis STauberia” . iqve
Seaxsenebs CvenTvis jvarcmulis qristes sityvebs; ,,viTa mama zecisa iyav
Sen srulio”. Aamis gageba-miRebisaTvis maT yuric xom ar SeubertyavT.
rogorc ityvian, aq komentarebi zedmetia.
vaJas zRaparSi ki Tqmulia, rom mTels saxelmwifoSi gaxmaurdao
mucelas sma-Wamis ambavi. Qqeba-dideba ar mohklebia amis gamo mucelas da
rodesac mucelas Sesaxeb ambad mouvida am qveynis xelmwifes,-,,moindoma
misi TvaliT danaxva, isurva, enaxa agreTve Tavisi TvaliT misi sma-Wamis
unari. yvela kuTxidan daupatiJa mefem mucelas sma-WamiT ganTqmulebi”...
,,ivaJkaca” mucelam: -,,...zogi daaZina, zogic ,,saxlSi gaaqcia da axal-axals
falavnebs
sTxovda
mefes.
sma-WameTis
mefe
,,gancvifrda-gaocda”(32,265).
saubedurod im qveynisa, amgvar ,,gancvifreba-gaocebas” uaryofiTi reaqcia,
saTanado
Sefaseba
ar
mohyolia.
piriqiT,
mucela
,,SesaniSnav
kacad”
mxilebuliyo,
magram
moevlina qveyanas, samefo kars.
normalur
sazogadoebaSi igi mkacrad
unda
mTxrobeli icavs e.w. ,,tipiuri garemos” princips da didebulad aisaxa es
mefis damokidebulebaSi mucelas mimarT: ,,-ras iTxov Cemgan, SesaniSnavo
kaco?... exlave mzad var, avasrulo Seni Txovna,-ubrZana mefem mucelas”(32,
265).
moWarbebul
,,taqtianad”
iqceva,
sasmels
kidec
,,goneba”
ar
,,Tavmdablobs”,
daubnelebia
mefis
mucelasaTvis.
ganwyobilebas
,,alRos
uRebs” da ,,Setevazec gadadis:” ,,jer is unda mogaxsenoT, rom zomas maklia
da Tu gegulebaT kidev vinme Tqvens samefoSi msmeli, moikiTxeT, rom sma
ganvagrZo”(iqve).
Mmefis sapasuxo reaqciaSi naTlad gamoCnda, rom mucelaca da
misi mefec erTsul – da –erTferxorcisani arian: ,,miboZebia SenTvis asi
sofeli da orasi aTasi dRis tye da miwa saSviliSvilod argeTidan
dawyebuli
argudamde”(iqve).
Ees
dialogi
adasturebs,
ra
saxelmwifo
rangamdea asuli nayrovaneba, mucelRmerToba.
Aaseve ,,Tavmdablobs” smaSi baybay-devs dadarebuli luarsabi,
rodesac ,,gonivrulad” ityvis uars imerel msmelTan mogebul sanaZleoze
118
mxolod
imitom,
mamapapeuli
Seityobs,
rom
im
mamulebic
rom
momentSi
oxrad
memkvidre
memkvidris
rCeboda.
gauCndebaT,
aryolis
xolo
maSinve
rodesac
gamo
Tavisi
darejanisagan
,,fxizlad
gadaafasebs”
situacias da cols daamSvidebs, exla oxrad aRar dagvrCebao. ra martivi,
primitiuli,
,,Zmismoyvareobidan”
demografiul-nayrovnuli
Sors
mdgomi
msoflSegrZneba.
da
egoisturia
esec
maTi
luarsabisagan
,,ZmismoZuleobazea” aqcentirebuli. igi ar acnobierebs, rom ,,visac sZuls
Tavisi Zma, kacismkvlelia”(I,ioane; 12,15).
is, rac ilia WavWavaZem saaqaoSi amxila da moyvrulad pirSi
miaxala Tavis qveyanas, Tavis xalxs, vaJa-fSavelam igive problema zRapris
samosSi Sehxvia da ase warudga mamxileblad Tavis xalxs. zRapris buneba
ki nakleb xasiaTdeba Tavisi saTqmelis striqonebSorisi wakiTxviT. sadad
da
daufaravad
afasebs
sagnebsa
da
movlenebs
mezRapre.
Cvens
winaSe
klasikuri nimuSia literaturuli zRaprisa da movlenebi, da ambavi mis
Sesabamisad viTardeba.
Bbunebrivia,
saTanado
logikuri
Sedegebi
unda
mohyoloda
mucela-mefis urTierTobas da arc daugviania: ,,raki mefem sma-Wamis unari
ise gaazviada, gaadida, xalxma ifiqra, albaT didi Rirsebaa ,,msmeloba” da
msunagoba”(32,267).
simbolurad
adekvaturia
am
mefis
mier
dakanonebuli
saxelmwifo regaliebi, romliTac igi amkobda xolme Tavis sayvarel kacTa
mowyalebis gamosaxatavad. sapatio kacad miCneuls qveyanad daatarebdnen
ori droSiT: ,,erTs droSas unda hqonoda gumbaTis nacvlad gakeTebuli
jixvi-yanwi, xolo meores –gaberili Zroxis faSvi”(iqve). Ees simbolika
zustad
Seesabameboda
qveynis
dasaxelebasac-,,sma-WameTi”
da
mucelas
soflis saxelic ,,uZRebari”.
satiriT,
gulisgulSi
Camdgari
sevdiT
amxels
mTxrobeli
qristianul samyaroSi gaCenil ,,jerkual” simptomebs da gamoxatavs Tavis
gulistkivils: ,,am qeifebma, mconareobam, usaqmurobam bevri ojaxi dasca da
xalxic sazogadod gaaRariba, am siRaribem bevri daafiqra: saidan, rogor
moxda Cveni dacema, daqveiTebao, ekiTxebodnen TavianT Tavs” (32,268). amis
Semdeg
siuJetSi
Semohyavs
zRaprisaTvis
damaxasiaTebeli
atributikiT
Semkobili personaJi-parTeni.
parTeniseuli
gamomdinareobs:
,,verc
gansja
mparavni,
faqtobrivad
verc
xarbni,
bibliuri
verc
Segonebidan
loTni,
verc
119
mlanZRvelni, verc mtacebelni ver daimkvidreben RvTis sasufevels”(pavle
mociquli, I werili korinTelTa mimarT, I korinT. 12,10). parTeni imas
Seuwuxebia, rom qveyana mefes hbaZavs, rom mefem xalxs daaviwya ,,xmlis
qneva, guliTlomoba”, rom mas dahviwyebia omSi ,,omis wesi da rigia” da a.S.
mefem simarTlis mTqmels ar apatia da brZana misi CamoxrCoba.
Mmucelac amas urCevda: ,,Tu ar CamoaxrCeT, didebulo mefev, eg viRaca
parTenia,... Tqveni mteri daRupos, Cveni qveyana daiRupebao”(14,269). parTeni
CamoaxrCves. parTeni xom mucelasnairTaTvis xorcieli tkboba-nebivrobis
safrTxes warmoadgenda. Mmucelam ar icis, rom aseTi borotebis ,,Camdenni
RvTis sasufevels ver daimkvidreben”(petre, galatelTa, 5-19-21).
sasufevels
vina
Civis,
mucelas
avmuclobas,
avkacobas,
nayrovanebis gamo codvians saaqaoSive ganacdevines jojoxeTuri sasjeli
,,kudianoba-Rames” mucelas saxlSi SemoWrilma devebma.
Ffantaziis wyalobiT, siuJetSi calke struqturul erTeulad
Camoyalibdnen boroti Zalebis adeptebi-devebi, Winkebi, alebi, eSmakebi,
tartarozebi. Pparadoqsulad JRers devebis sityvebi mucelasTan saubrisas
maTs tyveobaSi myof estate diakvanTan dakavSirebiT.
sakiTxavia, rogor da ratom moxvda eklesis msaxuri devebTan
tyved? maT pirdapir ganucxades mucelas, rom es diakvani yofila msunagi,
gaumaZRari,
tabliparia
da
moZRvars,
mRvdel
zaqarias,
RmerTisTvis
uTxovia misi dasja-gamosworeba da aki dasaja kidec: ,,ufalma miiRo
moZRvris RaRadeba da Cven dagvavala misi gawvrTna da gasufTaveba yovlis
mwikvlisgan;
aq
unda
moinanios
magan
Tavisi
codvebi”(32,272).
rogorc
vxedavT, aq boroti Zala pirdapir, daufaravad moqmedebs, eSmakiviT ki ar
cdilobs mikibul-mokibulad adamianis cdunebas.
Ddamajerebeli toniT ganumartaven mucelas, Tu ratom imyofeba
igi maTTan am dReSi: ,,Cven vasrulebT mxolod RvTis brZanebas; es sasjeli
TviT ufalma gagiwesa, radgan Sengan tirian cxvarni da Zroxani; Sengan
hgodebs puri da marili... amitom sasjelad da codvaTa mosananieblad
gagiwesa ufalma es sadguri”(32,273).
vxedavT, rom devebi mucelas adanaSauleben oden xorciel,
gastronomiul codvebSi da gadakvriTac ar SeuxsenebiaT misTvis adamianTa
mimarT danaSaulebrivi mopyroba. Aamdagvari braldebis wayeneba maTgan arc
iyo mosalodneli. auRes ra alRo mucelas adamianur sisustes, aSimSiles
da lamis sulis amoxdomamde miiyvanes igi.
120
amiT
devebi
nel-nela
sZiravdnen
,,xorciel
rjulSi”
da
fizikuri, xorcieli gadarCenis safasurad suls iTxovdnen misgan. raRaca
urigos
moelis
mucela
da
mezRaprec
adasturebs
amas:
,,...gaWirvebaSi
Cavardnils exla gaaxsenda RmerTi, RvTismSobeli: ,,RvTismSobelo, Sen
gaeci
amaT
pasuxi,
Sen
azRvevine
Cemi
sisxli;
daaqcie
amaTi
ojaxi,
amoJlite, amofxver Zir-foCianad, rom qristian kacs mosveneba mieces! –
ambobda brazmoreuli mucela”(32,282).
sagulisxmo
pasaJi
mosdevs
mucelas
aRSfoTebas:
,,devebma
erTmaneTs Tvali gadaavles da pirze Rimili SeuTamaSdaT”. Eese igi,
avsulebma igrZnes gamarjvebis moaxloveba da gawamebul tyves maSinve
wauyenes moTxovna: ,,gagaTavisuflebT, mxolod im pirobiT-ki, Tu Sen suls
Cven
mogvcemo.”
romelzedac
Ddevebma
ewera:
maSinve
,,rogori
TvalebTan
yofila
moutanes
SimSili?”
Zlivs
spilos
mixvda
beWi,
mucela
wakiTxuls. Bbolos Tavi dahkida da Rrmad dafiqrda; gaixsena, albaT im
glaxakebsac ase eSiebodaT, RaRadebiT rom iTxovdneno lukmapurs.
eZnela devebis Txovnis asruleba- ,,suli uflisaa, -miugo devebs
mucelam karga fiqris Semdeg, - me rogor unda mogceT RvTis Cadgmuli
suli?” Sesabamisia devTa pasuxi – Sen suli daTme da Semdeg Cven TviTon
viciT. Cven gvedaos ufali, pasuxs Cven gavcemT, Sen arxeinad iqnebi”. –
uTxres devebma (32,283).
Ddidi
WoWmanobs:
,,rogor
da
mZimea
unda
mucelasaTvis
daekarga
saiqio,
Tavisuflebis
safasuri,
dausrulebeli
bedniereba
wuTieri sicocxlisaTvis? Mmagram am dros mucelas warmoudga gaSlili
sufra Tavis darbazSi: Zmebi, coli, stumrebi... qeifi... metad tkbili eCvena
sicocxle”(iqve).
swored
amgvar
adamianebze
iyo
naTqvami:
,,ar
gaswordebiso
ZaRlis kudi” da maSinve sazareli Rriankalis bunebis kacad iqca mucela.
mucelRmerTaSi mzakvris suli mdgara; Tavs imiT daimSvidebs, rom egeb
gaacuros devebi da gulSi gaivlebs: ,,sityviT mivcem suls, xolo gulSi
,,aras” viZaxebo. Tu esec codvad CameTvleba, movinanieb: saydrebs avageb,
qvriv-oblebs, glaxakT davasaCuqrebo. jer ki sxva Rones mihmarTa: modi,
iqneba, Cemis Zmebis da colis suliT Sevijero wyeuli sulebio”. (32,283)
mTxrobelma axali rakursiT Segvaxeda mucelas Sinagan arsze.
Aam adamianSi sxvebisadmi siyvaruls erTi dRec ar dauRamebia da erTi
Ramec ar gauTenebia. moRalaturad gaswira dedmamiSvilica da colic.
121
eSmakisaTvis,
eposSi
cnobilia.
avsulisaTvis
gavixsenoT,
sulis
Tundac
miyidvis
murmani.
motivi
Mmagram
xalxur
murmani
mTeli
arsebiT ufro ,,maRla” dgas mucelasTan SedarebiT. Mmas sxvaTa sulebis
xarjze arc ki gaufiqrebia eTeris dasakuTreba. Mman mxolod sakuTari
suli mihyida siyvarulisaTvis eSmaks, Tumca misi qmedebac Zalze Sorsaa
WeSmaritebisagan.
miuTiTeben,
rom
,,personaJTa
yovel
kategorias
gamoCenis
sakuTari forma aqvs, yoveli kategoriisaTvis gansakuTrebuli xerxebi
gamoiyeneba,
romelTac
personaJi
SehyavT
moqmedebis
msvlelobaSi.
Ees
formebi Semdegia: antagonisturi (mavne) moqmedebis msvlelobisas orjer
gamoCndeba.
Ppirvelad
is
moulodnelad
Cndeba
saidanme
(mofrindeba,
analiziT
nawilobriv
moipareba da sxv.), Semdeg gaqreba”(70,125).
vaJa-fSavelas
zRapris
morfologiuri
dasturdeba axali personaJis Semosvlis forma. rogorc zemoT mivuTiTeT,
devebi
moulodnelad
SemoiWrebian
mucelas
saxlSi
qeifis
dros
da
gaitaceben mucelas. Ggarkveuli drois gasvlis Semdeg devebi gamarTaven
masTan
dialogs,
miiReben
mis
suls
Tavisuflebis
sazRaurad
da
aTavisufleben tyves. es detali jadosnuri zRaprisTvisaa damaxasiaTebeli.
vaJa-fSavelas rogorc mxatvruli sityvis didostats, patara
detalic
ki ar Seutania
siuJetSi usafZvlod. gavixsenoT, magaliTad,
mucelas mier sakuTari TavisaTvis micemuli piroba eklesiebis agebis
Taobaze da gayiduli sulis faqtori.
zRapris
finalSi
ulvaSenelTa
mefem
samagaliTod
dasaja
smaWameTelebi. mucelasTan erTad TerTmeti kaci CamoaxrCes. mkacri iyo
ulvaSenelTa
mefis
verdiqti:
,,daarCveT
eg
TerTmeti
msmel-mWameli...
samagaliTod qveynisa, raTa ubirTa dainaxon magaTi gvami da Seignon, rom
garda sma-Wamis gaRmerTebisa, aris sxva RmerTic”(32,292). Mmxolod mefe
daindes, rogorc RvTisgan cxebuli.
mTxrobelsac samarTlianad, uflis nebis aRsrulebad miaCnia
amgvari gadawyvetileba. Mmxolod Zmebi afrqvevdnen cxare cremlebs, colma
ki sicocxle gaswira qmris gulisaTvis.(iqve).
simboluria
isic,
rom
mucelaca
da
marinec
uSvilZirod
gadaSendnen, rogorc luarsabi da darejani. Aam StrixebSic mJRavndeba XIX
saukunis
sxvadasxva
Taobis
SemoqmedTa
erTsulovneba
momavlis
gansazRvraSi ,,sazogado Wirzed” yuradRebis gamaxvilebaSi.
122
vaJas
zRaparSi
kargad
gamoikveTa
xalxuri
novelisaTvis
damaxasiaTebeli kanonzomieri modeli. amiT avtorma, Canafiqris ideuri
Sinaarsidan gamomdinarem, maqsimalurad daicva nawarmoebSi gatarebuli
,,motivebis
Sablonuri
wyoba”(97,112).
swored
aman
ganapiroba
epilogis
darTva. Sinaarsis srul SesabamisobaSia epilogis saxismetyveleba.
epilogSi
amofrenili
ori
uzarmazari
simbolo
svavi
da
gamoiyo:
6-7
wlis
mucelas
bavSvi.
saflavidan
TiToeul
maTgans
mniSvnelovani datvirTva gaaCnia.
saflavidan micvalebulis cxovrebis ganmsazRvreli simbolikis
gaCena tradiciulia folklorSi – murmanisaze eklis, xolo abesalomisa
da eTeris saflavebze vardebis gaSla da a.S.
analogiuri funqciisaa
mucelas saflavidan svavis amofrena da mTisaken gafrena.
svavi
tradiciulad
sixarbis,
gaumaZRrobis
simbolodaa
miCneuli, igive funqcia akisria svavs epilogSi. Tu suleTis romeli
samyaro hqonia binad miCneuli mucelas suls, naTelia, aqve unda aRiniSnos
msoflio
simboloTa
enciklopediaSi
yvavis,
yornis
mravalgvari
simboluri Sinaarsi. TiToeuli maTgani, pirvel rigSi, warmoadgens satanis,
codvis simbolos. marTalia, zogierTi xalxis warmosaxvaSi isini dadebiTi
simbolikis gansaxovnebasac warmoadgenen (85,299), magram Cvens sinamdvileSi,
vaJas SemoqmedebaSic, konkretulad am zRaparSic, svavi didi codvianobis
gamomxatveli simboloa.
mTisken svavis wasvlasac garkveuli funqcia eniWeba, rameTu
,,mTa vaJasTvis is ,,simaRlea”, romlis gadalaxva mraval dabrkolebasTan
aris dakavSirebuli da romelic xsnas moutans adamians”(101, 138). Aaqedan
gamomdinare, mTisken svavis wasvlaSi vxedavT uflis mier mucelas sulis
dabarebas pasuxis sagebad, anu uflis samsjavroze mucelas sulma unda
zRas
cxovrebaSi am
adamianis
mier
Cadenili
codvebi.
Aamas
rom
ver
gaeqceoda, mucelas suli adreve grZnobda, roca samarTlianad amxelda
mucelas, mis mucelsa da mis Wkuas(32, 277-279).
ras
emsaxureba
epilogSi
mucelasagan
naxevrad
aSenebuli
saydris ezoSi mowyalebis mTxovneli 6-7 wlis bavSvi? ra daskvnis gamotana
SeiZleba masTan mokle dalaparakebis Semdeg?
vfiqrobT,
personifikaciaa
movlenebma
calke
mucelas
gamohkveTa
svavi
ormagi
saxe
da
calke
standartiT
gaorebuli
es
bavSvi
cxovrebisa.
cxovrebis
gzisa,
erTgvari
amqveyniurma
mucelam
rom
123
ganvlo: silaReSi myofs locva sZulda da gaWirvebis Jams ,,miubrunda”
RmerTs. igrZnoba, rom bolomde gulwrfeli ar iyo igi RvTisadmi micemul
sityvaSi , rom saydris ageba saqvelmoqmedo, rwmenis karnaxiT ki ara,
saqrTamo qmedebad iyo misgan Cafiqrebuli, rom man gabeda da xorciel
rjuls msxverplad Seswira ,,RvTisgan Cadgmuli suli”, ara marto Tavisi
sakuTari, aramed Tavisi Zmebisaca da colisac. Aam mzakvrobiT moipova man,
aw
ukve
,,eSmakis
kerZma”,
xorcieli
Tavisufleba,
raTa
Zveleburad
misjdomoda nayrovan trapezs.
Cans, bolomde ar gauwiravs qristianuli suliskveTebis mqone
avtors mucela. marTalia, finalSi mucela damdablebulia, mowyalebis
mTxovnelia, magram gulwrfeli moCans igi mxolod imitom, rom mowyalebas
iTxovs, raTa saydris aSeneba daasrulos. amiT monaniebis Sansi eZleva,
albaT, codvilis suls. Ees zRapari mkacri gafrTxilebaa da xmamaRali
mowodebaa mucelRmerTebisadmi - ,,sZlie sixarbesa Sensa!”
Aam ori Txzulebis analiziT vcdilobdiT saerTo tendenciebis
gamotanas. kerZod, prof. lado minaSvili aRniSnavs: ,,ilia WavWavaZis mier
daxatuli tipebi mxolod literaturul Rirebulebebs ki ar warmoadgenen,
mxolod literaturaSi ki ar cocxloben, aramed maT Rrma socialuri
datvirTvac aqvT, socialuri gamZleobaa maTTvis damaxasiaTebeli ( 59 ,40)
Aam
ori
nawarmoebis
ganxilvis
Sedegad
ucileblad
davrwmundiT imaSi, rom ilias mier daxatuli tipebisaTvis ,,socialuri
gamZleobaa... damaxasiaTebeli”, igive esTetikuri mrwamsi asuldgmulebs did
vaJasac, rodesac brZanebda: ,,me piradad saqme usulgulobasTana maqvs da
ara sxvasTan visTanme. vebrZvi usugulobas da vebrZvi Cems Tavs, radgan
minda originaluri ram vsTqva originaluradve...( 32 ,114).
Aanalizma dagvarwmuna imaSic, rom ,,mucelaTi” bevri ram Tqva
originalurad,
Taviseburad,
sruliad
gansxvavebulad;
igrZnoba,
rom
nawarmoebisaTvis garkveuli suli da guli Cautanebia. garkveviT miuTiTebs
vaJa-fSavela Tanamokalmeebs: ,,mwerlis sulis da gulis qona iqidama sCans,
aqvs
raime
ideali,
uyvars
ram
am
qveyanaSi,
unda
qveynisaTvis,
cxovrebisaTvis sikeTe, Tu ara. Tavi da Tavi azri miwis SvilTa, Cemis
fiqriT, cxovreba unda iyos, misi siav-sikeTe mwerali kidev, rogorc
gamomxatveli cxovrebisa, usaTuod am wreSi unda trialebdes, misi grZnoba
imas dahfofinebdes, TviT cxovrebidamve gamomdinari, TviT cxovrebisagan
124
Sobili, uamisod mwerali uazro xmaa, gaurCeveli, gaurkveveli, yvelasTvis
gaugebari ( 32,114-115).
rogorc am bolo amonarididan Cans, tipologiurobas vxedavT
ara
mxolod
mxatvruli
Semoqmedebis,
aramed
esTetikuri
azrovnebis
samyaroSic am or bumberaz avtors Soris.
Tu
,,kacia-adamiani”?!
klasikuri
vrceli
moTxrobaa,
vaJas
,,mucela” aseve klasikuri nimuSia literaturuli zRaprisa.
rogorc iTqva, vaJa-fSavelas wminda Teoriuli xasiaTis werili
ar dauweriao, magram mis publicistur Tu kritikul statiebSi uxvadaa
gabneuli Teoriuli mosazrebebi epikuri gvaris Janrebis Sesaxeb da yvela
maTgani brwyinvale ornamentadaa morgebuli Sesabamis konteqstSi.
Cvens
mizans
ar
warmoadgens
arc
vaJa-fSavelasa
da
mis
oponentebs Soris warmoebuli kamaTis analizi da arc Cveneuli gansja
vaJas esTetikuri poziciebisa. Ees sakiTxi farTod da maRalmecnieruladaa
ganxiluli vaJasmcodneobaSi.(ix. saTanado literatura).
Gganxiluli
tipologiurobis
TxzulebebiT
Taobaze.
Tavis
davrwmundiT
statiaSi
vaJas
,,niWieri
midgomaSi
mwerali”igi
wers:
,,poetebi Tu gansxvavdebian erTmaneTisagan mimarTulebiT, weris saganTa
SerCeviT,
bevrSica
hgvanan
erTi-meores;
uyvarT
silamaze,
romelsac
usaTuod qalis saxiT warmoadgenen,-buneba, gmiroba, Tavdadeba, xasiaTis
simtkice, sazogadod altruistuli miswrafebani, da sZulT Zalmomreoba,
adamianisa
adamianis
mier
daCagvra,
monoba
da
zneobrivad
dacema
saerTod”(32,62).
Pprof. gr. kiknaZe rodesac Tavis monografiaSi ganixilavda vaJafSavelas mxatvrul prozas da gvaZlevda vaJas prozasa da iliasa da
akakis prozas Soris SedarebiT daxasiaTebas, werda, rom iliasa da akakis
prozaSi xazi esmeba personaJTa raodenobis zrdas da am mxriv avlebda
parallels vaJas prozasTan: ,,..personaJTa raodenobis zrda gamowveulia
an axal-axal sakiTxTa dayenebiT, rogorc amas, magaliTad, ilias nawerebSi
vamCnevT, anda axali, cxovelmyofeli, sakiTxis sailustraciod gamiznuli
ambis gadmosacemad, romelic azris mxriv adre ukve cxadyofili iyo
(,,baSi-aCuki”).
Aam
gagebiT
iliasa
da
akakis
proza
,,gafarToebisaken”
miswrafebiT xasiaTdeba, igi, Tu SeiZleba iTqvas, ,,ganze izrdeba”.
vaJas
prozisaTvis
,,ganivi
zrda”
ki
araa
damaxasiaTebeli,
aramed garkveulis irgvliv triali da am gziT wvdoma personaJTa sulieri
125
viTarebis siRrmisa. aseTia ganTqmuli moTxrobebi: ,,xmeli wifeli”, da
,,fesvebi”, ,,mTani maRalni” da ,,mTis wyaro”, ,,goCi” da ,,sinidisi”...” (49,223224).
Pprof.
TxzulebaTa
iuza
evgeniZe
SemoqmedebiT
moTxrobebisas,
romlebic
motivebiTacaa
datvirTuli.
,,saaRdgomod”,1889w.,
,,klde
ikvlevs
ra
vaJa-fSavelas
interesebs,
calke
legenduri
ieriTac
Aam
ciklis
mtirali”,
gamoyofs
cikls
savsea
da
nawarmoebebia
1889w.,
,,saSobao
prozaul
iseTi
bibliuri
,,goCi”(legenda),
moTxroba”,1890w.,
,,eSmaki (saSobaod), 1908w. da sxva. sxva avtorTagan gansxvavebiT, mas miaCnia,
rom am nawarmoebSi vaJas fantazia, misi warmomsaxvelobiTi unari ver
aRwevs im dones, rac zmaneba-Cvenebis, sizmriseuli xilvebiTaa da ocnebis
formiT mowodebul moTxrobebSia gamovlenili”(27,416).
Yyovelive
zemoTqmuls
ganvavrcobT
vaJas
poziciis
dafiqsirebiT. cnobil statiaSi-,,kritika b. ip. varTagavasi’ vkiTxulobT:
,,amasTanave isic unda vsTqvaT, bevri ambavi da zRapari, me Sevqmen da iotis
odeni
imaTSi
xatobis
Tqmulebisa
araferi
urevia,
Tumca
frCxilebSi
vsvamdi ,,Zvelis-Zveli ambavio”, ,,zRapario”, ,,Tqmulebao”, im mosazrebiT,
dabeWdvis dros dabrkoleba ara hqoniyo. Ees, ra Tqma unda, danaSaulad
unda
CaiTvalos
imdenadve,
ramdenadac
xalxuri
Tqmulebis
miTviseba,
rogorc amis ufleba ara aqvs aravis, ise-Tavis nacodvilaris xalxisTvis
misakuTreba, xalxur ambad gasaReba”(32,315).
vaJa-fSavelas literaturuli zRapari mravalferovania Tematuradac,
Janrul elementTa sinTeziTac, es naTlad Cans rogorc XIX, ise XX
saukuneSi Seqmnil TxzulebebSi, romlebSic brwyinvaled aris daculi
folkloruli
tradiciebic
da
literaturuli
zRapris
specifikac.
siuJeturad TiTqmis Tanabradaa warmodgenili ambis gazRaprebac da faunis
warmomadgenlebis
Cveulebrivi
literaturul-mxatvruli
gasaxierebac.
cxovelTa eposi brwyinvaledaa warmodgenili vaJas lirikaSic, poemebSic,
prozaSic,
piesaSic.
Ees
naTlad
Cans
rogorc
uSualod
nawarmoebis
saTaurSi maTi dasaxelebiT (daTvi, mgeli, daWrili vefxvi, kurdRlis
simRera”),
ise
,,Sinaarsis
gamJRavnebul
saTaurebSic
(38,92):
saTaguri,
bunebis mgosnebi, tyis komedia da sxva.
miuTiTeben,
rom
,,cxovelTa
zRaprebSi
dasmuli
problemebi
yofiTia. isini eZeben saWmels da mis mosapoveblad tyuian, Zaladoben.
Semdeg modis gaWirvebidan Tavdaxsnis problema.
126
cxovelebis xifaTiT savse cxovreba mimdinareobs SezRudul
horizontalur sivrceSi-tyeSi, mindorSi, sofelSi”(95,187).
swored yofiTi problemaa mocemuli vaJas nawarmoebSi ,,daTvi”.
zRapari”(14,500-510). Ees mozrdili prozauli Txzuleba daibeWda JurnalSi
,,Cveni
eri”(1904w.N#1,#2).
ganapiroba,
albaT,
is,
Aan
zRapris
Sinaarsma,
rom
igi
dabeWdila
ar
an
sxva
ram
Jurnal
mizezma
,,nakadulSi”
mozrdilTaTvis.
Txzulebis
fabula,
misi
Sinaarsi,
mTlianad
siuJeti
garkveulwilad amarTlebs literaturismcodneobaSi arsebul debulebas
imis Sesaxeb, rom mxatvruli qmnilebis Janris gansazRvra avtorTa mier
xSirad
ar
emTxveva
mis
namdvil
gvarsa
Tu
saxeobas,
Janris
raobas.
magaliTad, vaJam 1909 wels daweril nawarmoebs -,,daTvi” uwoda- zRapari.
Ees
nawarmoebi,
moTxrobisa;
Cveni
nawarmoebisa,
sazogadoebrivi
fiqriT,
aris
romelic
yofierebis
Sesaxeb.
klasikuri
faqtobrivad
zRaprobas
mas
nimuSi
alegoriaa
aniWebs
gareul
cxovelTa ametyveleba adamianurad.
daTvSi, meliaSi, mgelSi, maCvSi, virSi, lom-vefxvSi avtorma
ganasaxiera Tavisi drois sazogadoebis warmomadgenlebi. maTi xasiaTebi.
maTi urTierToba erTmaneTTan, garemo tipiuria da ganazogadebs socialur
Tu fsiqologiur viTarebas.
Tu xalxur zRaprebSi, kerZod, covelTa eposSi, warmmarTvelia
miswrafeba, Tavi aaridon mSral didaqtikas da mezRapreebi mxatvrulad
mogviTxroben ambavs, romelic dafuZnebulia garkveul ideaze, daskvnebs ki
ar gvTavazoben”(82,186), literaturul zRaparSi swored ideuri, socialuri
Tu rigi sazogadoebrivi problemebisa iZenen srul datvirTvas. magaliTad,
gansaxilvel
rigi
nawarmoebSi
teqstologiuri
deskrifciulia
pasaJebi.
mezRapris
Deskrifciis
metyvelebis
funqcia
xom
mTeli
isaa,
rom
,,erTgvarad anelebs fabulis dinebasa da siuJetis ganviTarebas, magram
amasTanave
afarToebs
sxvadasxva
momentisa
Txrobis
da
farglebs,
motivis
xels
SemotaniT
uwyobs
ambis
amdidrebs
gaSlas,
nawarmoebs.
Deskrifcia retardaciis (fabulis Senelebis) erT-erTi saxea.”(119,350).
daTvis monologs mosdevs avtoriseuli deskrifciuli pasaJi: ,,amas,
iciT,
Cveni
daTvi
rodis
ambobda?-omgadaxdili
ikvexoda
Tavis
samflobeloSi, daburuls, uRrans tyeSi,-maSin roca mTeli ninias ojaxi
127
da
misi
mezoblebi
gminavdnen
da
tirodnen
didian-patariana
Tavpirdamsvreulni, tandalewilebi biZia daTunias wyalobiT”(33,500).
interesmoklebuli
ar
iqneba
uSualod
daTvis
sityvebSi
gamoxatuli deskrifciuli pasaJi: ,,roca guli moijera boboqrobiT da
oromtrialiT, daTvma mixed-moixeda, Semdeg dayunTda, Tavi daqindra da
dafiqrda.
,,hoo,-warmosTqva
bednierad
cxovreba
dabolos,-vidre
erTi
SeuZlebelia.
sruls
yovlad
urCia
qveyanaze,
bednierebas
Cemi
mxolod
maSin movipoveb, roca urCni mTlad gaswydebian, aRifxvrebian pirisagan
qveynisa, amitom saWiroa yvelas gonebis Carxi ase moimarTos, ase fiqrobdes
da sxvagvarad ara: ,,daemorCileniT uZlurni ZlierTa, rameTu maT xelT
aris sicocxle Tqveni, e.i. Cvenio”.(96,501).
Aavtologiis
araerTi
magaliTia
vaJas
SemoqmedebaSi.
Aavtologiis dros is mTeli ,,Tavisi realisturi sizustiT upirispirdeba
figuralur, tropul metyvelebas”(jumber WumburiZe). magaliTad, mocemul
zRaparSi mTxrobeli ityvis: ,,..mglebi, turebi, melebi, maCvebi da sxvani
muSaobden soflad Tanaxmad daTvis mier boZebulis planisa: aaoxres,
daawiokes soflebi qurdobiT, taciaobiT, sxvadasxva avazakobiT”(33,507).
Mmocemul
citataSi
mezRapris
avtologiis
metyvelebaSi.
nimuSia
naTelia,
sityva
rom
,,plani”,
gamoyenebuli
avtologiis
stilisaTvis
damaxasiaTebelia barbarizmis Semotana metyvelebaSi.
Pprof. j. WumburiZe aRniSnavs, rom ,,avtologiis magaliTebi
sakmaod
gvxvdeba
nawarmoebebSi,
arsebiTad
vaJas
sadac
poemebSi.
gaSlili
gansazRvravs
Ees
bunebrivia:
siuJeti
mxatvruli
da
qmnilebis
epikuri
TxrobiTi
xasiaTs,
Janris
mxare,
iseT
ambavi
avtologiuri
pasaJebi aucilebelicaa”(28,353). Tu zRaparSi ,,daTvi” mxolod avtologiuri
pasaJi warmovadgineT, vfiqrobT avtologiuria mTeli mxatvruli teqsti
iseTi
poemebisa,
rogorebicaa:
Svilebi”(Tqmuleba)(1910w.).
yovlisa,
TiToeuli
amis
maTganis
Tqmis
,,sityva”(1905w.)
saSualebas
mxatvruli
struqtura:
da
,,deda-
iZleva,
upirveles
orive
nawarmoebi
Seqmnilia absoluturad gansxvavebuli stiliT. Ees gamoxatulia ritmikaSi,
striqonTa agebaSi 5,10-marcvlovani ganzomilebiT. Tumca ,,sityvis” riTma
tradiciulia, vaJasaTvis damaxasiaTebelia; erTmaneTs eriTmeba II-IV-VI-VIII
da X taepebi, xolo poemaSi ,,deda-Svilebi” avtori Zalze Tavisuflad
epyroba am sakiTxs.
Aavtologiurobas iwvevs am poemebSi siWarbe anJanbemanisa.
128
vaJa-fSavelas
yvela
nawarmoebSi
moCans
misi
damweris
genialuri Wvreta samyarosi. ganusazRvrelad vrcelia da mravalferovania
mwerlis interesTa sfero. Aam sferoSi marto adamiani ki ar aris misi
dakvirvebisa da warmosaxvis obieqti, aramed floraca da faunac, rogorc
TviT vaJa ambobda: mTeli ,,uen-piro buneba”. Tavisi geniis wyalobiT maT
adamianuri suli Caudga, adamianurad aametyvela, adamianur vnebebs aziara.
erTi sityviT-usulo sagnebs suli STabera. vaJa-fSavelas mTeli proza
samyaros did sivrceze SeZaxili-xmaa, rogorc sicocxlisaTvis siyvarulis
udidesi qebaTa-qeba.
1902 wels dawerili moTxrobis ,,mgeli” erTaderTi mTavari moqmedi
piria mgeli, romelic avtorma warmogvidgina adamianuri gancdebiT, vnebiT
aRWurvili.
mTxrobeli
faqizi
gulTamxilvelobiT
epyroba
mgels,
mis
gancdebs, mis emociebs.
Ddidi fermweris funjiT daxatul tilos mogvagonebs mglis
adgilsamyofeli, Tavad mglis Sinagani sulieri ganwyobileba.
Aavtori
dakvirvebuli
fsiqologis
TvaliT
Wvrets
mglis
nafiqrs, yuradRebiT usmens mis Sinagan metyvelebas: ,,friad daRonebuli
iyo.
Bbevrjer
mohSivnia...
SimSilisagan
Sewuxebuls
bevrjer
uTxovnia
RvTisaTvis: ,,RmerTo, Cveno gamCeno, momec sazrdo, rom gavZRe, nu momklav
simSiliT!... Seni gaCenili var, damarCine, ufalo!”-magram roca RmerTs
Seusmenia misi Txovna, mgels dahviwynia madlobis gadaxda. samagierod,
roca
amaod
Cauvlia
mis
Txovna-vedrebas,
samduravi,
sayveduri
gamoucxadebia RvTisaTvis”.
Aaq marto mgluri buneba ki ara Cans, aramed es aris adamianTa
fsiqologiuri
Aavtori
qmedeba,
kvaldakval
rac,
misdevs
samwuxarod,
mglis
bevr
fiqrTa
CvenTagans
denas,
axasiaTebs.
akvirdeba
mis
feriscvalebas: sasayveduro sityvebis Tqmis dros ,,es sacodavi nadiri,
unda genaxaT, maSin ra sazareli Sexeduleba hqonda da masTan sabralo.
Tumc orive Tvali cisaken hqonda amarTuli, masTan erTi Tvali mainc
almacerad icqireboda: miwas, tyes ar aSorebda... an lukma ar amcdes, an
mtris msxverpli ar gavxdeo”.
Tvalebi sulis sarkeao, Tqmula da avtormac mglis sulieri
gancdebis
damajereblad
gadmosacemad
mglis
TvalTa
elvareba
asaxa
genialurad: ,,misi Tvalebi casa da dedamiwas cecxlis sxivebs esroda; es
129
cecxli sxva juris cecxli iyo, igi ar hgavda arc cecxls, arc mze da
mTvaris sinaTles, xolo saSineli sanaxavi iyo es sinaTle”.
warsulidan
awmyo
droSi
gadmodis
mTxrobeli,
Tvals
ar
aSorebs dRes yvelasgan moZulebulsa da SeCvenebuls mgels, romelic
,,iwva udaburs tyeSi. Oorive toti win gaewoda, didi sali klde Tavze
dasCereboda
da
zurgs
umagrebda;
mgeli
cis
sivrces
gascqeroda”.
interieri xels gviwyobs ukeT ganvsazRvroT mglis ganwyobileba, misi
realuri yofa. mis gulTaxilvas axmianebs avtori, rodesac ambobs: ,,mas
sasmel-saWmeli aRar awuxebda. maS rada swuxda? rad iyo daRonebuli? ras
fiqrobda es beCavi cxoveli? gikvirsT? nu gagikvirdebaT!.. dRes mgeli
sruliad sxvas rasme fiqrobda da isev am fiqriT RmerTs emdureboda”.
raSi
gamoixateboda
es
samduravi?
samduravis
sityvebi,
faqtiurad, gabezrebuli adamianis sityvebia, adamianisa, visac Tavisi yofa
ver autania, ukeTesis momlodine da msurveli kacis sityvebia:
,,RmerTo, rad gamaCine mglad?! rada vZulvar yvelas? rad momeci
buneba mglisa? rad var sisxliT gaumaZRari? Dda moulodnelad ucnaur
natvras inatrebs mgeli: ,,ratom ara var Sveli, an iremi, Tund beCavi
kurdReli?” aqve simarTles ityvis mgeli da damajerebelia misi naTqvami,
realobaa: ,,kurdRloba me ar SemiZlian, arc irmoba, arc Svloba... Cemi
buneba sul sxvaa, eSmaki mizis gulSi: ,,gaafuWe, waaxdine... rac SeiZleba
bevri sisxli daanTxie! Nnu dahzogav nuravis... Tese qveyanaze vaeba, tirili
da glova, sisxli da cremli!”
Semdeg
ki
iwyeba
monanieba:
,,ar
minda
gavifiqro,
ar
minda
gavixseno Cemi codvebi... RmerTo, RmerTo, Se dalocvilo! ra ubeduri, ra
yvelaze sawyali gagiCenivar! Dda gana marto me? ra saWiroa an vefxvi, an
daTvi, an sxva sisxlis msmeli nadiri? ras vakeTebT Cven? Aarafers codvis
mets.
Cveni
sicocxle,
Cveni
arseba
Tavidan
bolomde
dagvirgvinebuli
codvaa!... ra mqvian me?-mgeli. uvargiss, umsgavss saxels vatareb. nuTu
amisTana yofna yofnaa, amisTana sicocxle sicocxlea?! Aara es mkvdari
sicocxlea!... Cven roca gvSian, erTmaneTsac ki vWamT”. Aaq maxsendeba mgel
totias tragikuli aRsasruli brwyinvale nawarmoebidan ,,amodis, naTdeba!”
Mmgeli gulwrfelad sTxovs yvelas: ,,miTxariT, mirCieT, ra
vqna? riT vuSvelo Cems Tavs? saiT, rogor davaRwio Tavi am mglurs
bunebas,
am
wyeuls,
am
SeCvenebul
wadilTa
da
grZnoba-miswrafebaTa
xrovas?... eeh!”-sTqva man, mwared kbilebSi daakraWuna”.
130
Aavtori dakvirvebuli TvaliT ixedeba mglis irgvliv arsebul
garemoSi. Ggadmogvcems Cxikvis, mdinarisa da tyis reaqcias mglis aRsarebis
mimarT. dasawyisSi warmoudgenlad miaCndaT Cxikvsa da mdinares amgvari
aRsareba, ar sjerodaT mgluri bunebis mqonesagan aseTi feriscvaleba.
Mmagram rodesac Caufiqrdnen naTqvams da irwmunes mglis gulwrfeloba,
yvelam TanaugrZno mgels da gaamarTles igi: Cxikvmac, mdinaremac, tyemac:
,,marTalia, marTali, ara styuiso!-daigriala tyem da miSolt-moSolta
Tavisi foTliani totebi”. Kkodalam ki yvelas gasagonad ,,daakakuna”: ,,gana,
aqao da mgeliao, simarTles ar ityvis, araferi daejereba?!” mgeli ki
garindebuliyo da male Tvlemac moeria.
ZilSi ki rac enatreboda, rac inatra, sizmrad aucxadda: ,,irmad
qceuliyo, mSvenieri tanisa, bojojRi rqebiT Semosili, yelmoRerebuli
sxva irmebTan erTad danavardobda tyeSi”.
erT bewo xans Tvalis moxuWva sicocxlis fasad daujda mgels.
mZinars xmeli foTlebis Sriali da lawa-luwi moesma, wamodga. Mmis win
damfrTxali irmebis gundi garboda. sinanuliT Tqva: ,,movtyuvdi, wavidnen,
wavidnen! Mmirbian, mirbian!.. irmebs Tan gahyva misi Tvalebi”. ,,mgeli ar
moSlis mglobasao”-da mas sasikvdilo ganaCenic gamoutana aman. yuradReba
moaduna, sifxizle da sifrTxile daekarga da irmebze xelmocarulma
monadirem erTi gasroliT mokla mgeli.
Ggasaocari gamodga imave Cxikvis, mdinaris, kldisa da tyis
damokidebuleba mglis aRsasrulis mimarT. Aavtori ase aRwers am ambavs:
,,am
SemTxvevam
yvelani
gaaoca:
,,dideba
SenTvis,
ufalo,
winadigrZno
sikvdilis moaxloveba, Torem vin mgeli, vin magisTana msjeloba?-ambobda
klde”; ,,sawyali, saawyali mgeli!- dudunebda mdinare, Tqven ar daijerebT,
cxonebulia!” Cxikvi ,,dafarfatebda da ugemurad Cxikvinebda... tye arafers
ambobda,
Tavi
dabla
daedo
da
Rrma,
saidumlo
fiqrebSi
iyo
garTuli.”(33,134).
Aam bolo sityvebiT avtorma faqtiurad sazogadoebas mouwoda
gulisxmierebisaken,
rwmenisaken,
rom
unda
gvjerodes
gulwrfeli
aRsarebisa, rom TanamgrZnobelni unda viyvneT aseTebis mimarT.
Aam Txzulebis saxiT Cvens winaSea brwyinvale fsiqologiuri novela.
Ffsiqologizmi gansaxovnebulia mgrZnobiare lirizmiT, romelic avtoris
metyvelebaSia gamovlenili. Bb-n. grigol kiknaZis marTebuli poziciis
mixedviT, ,,mgeli” lirikuli moTxrobaa. Aaqve unda SevexoT prof. guCa
131
kvaracxelias originalur midgomas vaJa-fSavelas prozaul TxzulebaTa
bunebisadmi. kerZod, man gaiziara grigol kiknaZis ramdenime maxasiaTebeli,
romelTa
mixedviTac
poetika
iseTi
nawarmoebebisa,
rogorebicaa:
,,ia”,
,,goCi”, ,,mTis wyaro”, ,,patara mwyemsis fiqrebi”, ,,xmeli wifeli”, ,,klde
tiris” da a.S. (,,..isini sam aTeuls aRweven)... aSkarad migviTiTebs imaze, rom
CamoTvlili nawarmoebebi prozas ar warmoadgens arc tradiciuli da arc
Tanamedrove gagebiT. isini arc lirikuli gadaxvevebia, vinaidan TiToeuli
maTgani
Tavidan
bolomde
lirizmiT
ganmsWvaluli
damoukidebeli
Txzulebaa”(45,118-119). Cveni Rrma rwmeniT, maT ricxvs unda miematos aq Cvens
mier gaanalizebuli ,,mgeli” da ,,verxvic”.
Mmkvlevari
TxzulebaTa
gvTavazobs
damoukideblobis
saintereso
maxasiaTeblad.
niSnebs
igi
mTel
vaJas
rig
Txzulebebs
ganixilavs sazRvargareTuli literaturis arealis fonze da aRniSnavs:
,,...es
arc
lamartinis,
miuses,
vinis,
hiugos
romanebis
an
nervinis
moTxrobebis msgavsi prozaa, Tundac mcire formatis gamo, rac Tavis Tavad
bevr struqturulsa Tu Sinaarsobliv gansxvavebas aCens. Sedareba mainc
SeiZleba
rogorc
gavamarTloT
vaJa,
poeti
imiT,
iyo
rom
da
yvela
maT
dasaxelebuli
prozaSi
eqspresiuli
avtori,
iseve
simboloebis
SemoqmedebiTi warmosaxva iseve dominirebda rogorc maTsave romantikul
poeziaSi”(45, 119).
sakuTari debulebis dasasabuTeblad g. kvaracxelia mimarTavs
saTanado Teoriul analizs, sadac Camoyalibebulia prozis specifika anu
,,..sadac, Cveulebriv, personaJis mravalmxrivi gamoxatva moqmedebisa da sxva
personaJebTan rTuli mimarTebis saSualebiT xdeba, vaJa mxatvruli saxis
Tavisebur tips agebs, imgvar lirikul saxes qmnis, romelic aRsarebiTi da
TviTgamoxatviTia”(45,119).
,,mgeli”
lirikuli
personaJTan
,,aRsarebiTi”
niSnis
prozaa
SedarebiT
tipia,
Aam
ufro
im
mixedviT
Tu
gansxvavebiT,
mTxrobelze
struqturis
mixedviT
vimsjelebT,
rom
modis.
Tu
novela
lirizmis
Mmgeli
vimsjelebT,
ki
muxti
ufro
avtoria
mTxrobeli. Aamdenad, ,,mgeli” marTlac ufro poeturi prozis nimuSia.
sizmris
TemiT,
poeturobiT,
lirizmiT,
romelic
SeiZleba
miviCnioT safuZvlad miniaturis ideuri datvirTvis gansazRvrisaTvis unda
ganvixiloT 1905 wels dawerili ,,sizmari oblisa” (daibeWda ,,iveriaSi”1905w. #151) gaxlavT.
132
Ffabula,
rogorc
es
miniaturas
moeTxoveba,
umartivesia!
,,fexSiSveli, Camoglejili kabis amara oboli Wilobze iwva da eZina...
sZinavs obols.. mcveli angelozi adga Tavs, igi lmobieria, oblebis
moyvaruli da mobraluli... man icis oblis gulis tkivili, unda uwamlos
da rogor?.. da mouvlina sizmari”(32,360).
Mminiaturis
qronotopic
myisieri,
sizmriseuli
masStabisa
aRmoCnda. sizmarSi man deda ipova. Uubednieresi iyo... daesizmra is, rasac
cxadSi natrobda, rac cxadad aklda... dedam yvela survili ausrula,
pirobac misca, Tavs aRar daganebeb, sul SenTan viqnebio, ,,gagaxareb da
gavixareb Sengano”(32,361). Bbunebrivia, sizmarma mcveli angelozis brZanebiT
feri
maleve
icvala.
Oobols
moevlina
dedinacvali-gaaxdevina
dedis
naCuqari kaba, moaZrobina sayureebic. gaiRviZa SemkrTalma obolma-,,xelebs
faTuri
dauwyo,
dedas
eZebda,
dabarbacebda
kuTxidan
kuTxeSi,
luRluRebda: ,,dedav, dedav! sada xar? sad damemale, dedi, dedii Seni
Wirime! Dda ... pasuxi xom ar moesma arsaidan xelebgafarCxuli miwis
iatakze gaerTxa da gaisma sazareli, gulsaklavi qviTini”.(32, 362). Aavtorma
Ooriode fraziT mianiSna drois Sesaxeb-gazafxulze: ,,gareT neli, JuJuna
wvima
modioda,
xexili
wiTlad,
yviTlad,
TeTrad
hyvaoda.
Soridan
bulbulis kvnesa-galoba ismoda. Ggazafxulis Rame iyo...” rac mTavaria,
oblis TanamgrZnobeli mcveli angelozi ,,minam sizmriT oboli stkbeboda,
gaxarebuli iyo, exla ki isic tiroda”32,362).
Oobols mxolod misi megobari kata ,,totsa scemda ualersebda,
TiTqos
eubneboda:
ra
gatirebs?
ra
gaCivlebs?
Aade,
vixtunoT,
viTamaSoTo...(iqve).
uaRresi
sentimentalobisaa
safinalo
Sorisdebuli,
warmoTqmuli
avtoris mier:-aax!..”
viziarebT, ra q-n g. kvaracxelias novatorul midgomas, am prozaul
poetur
Txzulebasac
misive
poziciidan
SevafasebdiT:
es
miniatura
,,moicavs Cveulebrivsac da UuCveulosac, arsebulsac da warmosaxviTsac,
zRaprulsa
da
miTosursac,
cxadsac
da
sizmarsac,
cnobiersac
da
aracnobiersac-yovelive imas, ris moxelTebasac axali poezia da Semdgom
modernistuli prozac cdilobda da cdilobs”(45,123).
133
vaJas
900-iani wlebis prozis erTgvari mekvle gamodga moTxroba
„verxvi“. es iyo 1900 wels pirveli prozauli Txzulebis publikacia (ix. J.
„jejili“, 1900 w. №2 gv. 29.34).
vaJa-fSavelas mxatvrul interesTa erT-erT Tematur rkalad moiazreba
is moTxrobebi, romlebSic bunebis warmonaqmnTa asaxvas miniWebuli aqvs
TavisTavadi Rirebuleba”... sibralulis, siyvarulis, martoobis, Zlierebis,
gautexlobis, sikeTis, borotebis, siwmindis, simdablis, imedis da didi sevdis
gancdebia gadmoSlili am moTxrobebSi. aq TiTqos erTsa da imave TemaTa axalaxal variaciebs qmnis vaJa, marad moubezrebels da marad mSveniers“ (27,411-412).
„verxvi“ iseT nawarmoebTa wyebaSia CarTuli, rogornic arian: „ia“, mTis
wyaro“, klde mtirali“, quCi“, fesvebi“, mTani maRalni“, „kldem mxolod erTxel
sTqva“, „Joli“, „napralni“, „usurvazis dasja“, „erTi uyureT tyesa -da“ da sxva.
martosulis mware fiqriTaa gabruebuli vaJas verxvi. mZimea misi xvedri,
magram martosuloba ar eTqmis n. baraTaSvilis „Cinarsa“ da giorgi leoniZis
„oles“ Sua mdgoms. Tu Cinaris fesvebs mtkvris talRebi eferebian, oles ki liaxvisa, verxvi, Cans, aragvispireli unda iyos. samive myar kldeze dgas:
„ganmartoebuls frialis kldeze sdgas alvis xisa norCi axali, mravalStovani, magrilobeli, haerovani, turfa, maRali“ (nikoloz baraTaSvili
„Cinari“, 1844 w.) verxvi „martod-martoka idga erT mwirs goraze; mis axlomaxlo sxva xis WaWaneba ar iyo“ (vaJa-fSavela „verxvi“, 1900 w.) da „Sen lixvis
kldeze dgaxar, Zveli mosasxamiT, - ole, ole, martoxeo, dRisiTa da RamiT“
(giorgi leoniZe „ole“, 1931 w.)
am fonze vaJas „verxvic“ mravali aspeqtiT inarCunebs sayuradRebo
saxismetyvelebas.
verxvi saxea im kacisa, vinc mTeli Tavisi arsebiT daeZebs Tavis
funqcias
cxovrebaSi,
gulwrfelad
visac gulwrfelad
cdilobs
sxvebisTvis
stkiva sxvisi tkivili,
dardTa
ganqarvebas,
vinc
alalgulad
sTavazobs Tavsa da sicocxlesac ki mis Soriaxlos myofT; magram, raca
RmerTma arguna bedad, ver gadavidoda saRvTo ganaCens da gulSi ibrunebda da
iklavda martoobis sevdas.
134
filosofiuri datvirTviT, fsiqologiuri TvalsazrisiT pirovnebisa da
sazogadoebis urTierTmimarTebis saxismetyvelebiT, nawarmoebi, Cveni rwmeniT,
scildeba
saymawvilo
Tematikis
repertuars,
is
ufro
farTo-da-
mravalplaniani Txzulebaa; Tumca, Tavis didaqtikur-aRmzrdelobiT funqcias
odnavadac ar kargavs . novelisturi tempiT miedineba siuJeti. kompaqturi
moculoba, gancdaTa gamWvirvaleoba, sxarti da didebulad sada metyveleba,
movlenaTa logikuri da dinamikuri ganviTareba „verxvs“ samarTlianad miuCens
kuTvnil adgils „jejilis“ furclebze.
fabulac
advilad
aRsaqmelia
da
Tvalmisadevnebelia
norCi
mkiTxvelisaTvis aqve aRvniSnavT, rom Tu patara doziT mainc aTenebs Rames
poeturoba da fantazia bavSvis arsebaSi, uTuod didi STabeWdilebis momxdeni
unda iyos verxvis mZime xvedri balRebze.
Cveulebrivad Zalze STambeWdavia garemos xatva vaJas mier. StrixebiT ki
araa warmodgenili panorama, aramed didebuli ferweruli tiloa mkiTxvelis
win. garemo zedmiwevniT gamoxatavs verxvis martoxeobas, ufro metic, - mis
martosulobas.
RmerTsac emduroda verxvi, misi samduravi ufro filosofiuri gansja
iyo Tavisi xvedrisa - „rasa hgavs Cemi umadlo sicocxle, ras vakeTeb am frialo
mTaze martodmarto? Tu verafers gavigoneb, veravis ras gavagoneb, veravis
gavaxareb da TviTonac ver gavixareb, es xom mkvdari sicocxlea?!“ (32,320; ).
erTi patara niuansic vlindeba verxvis bunebaSi. is gvagonebs im pataras,
im
bavSvs, da iseT mozrdilsac, romelic mTeli arsebiT cdilobs Sens
Tanaziarad gaxados misTvis sasixarulo, saintereso movlenisadmi: „ei, Zmebo
wamiyvaneT TqvenTan, Tu gwamT RmerTi, an aq, CemTan, wamodiT, aq maRla iqnebiT;
aqedan bevr rasme dainaxavT: ager qalaqi, mravali soflebi, ager tba da
didroni Tovliani mTebi! mSvenier sanaxavs hnaxavs Tqveni Tvalebi, mand
mxolod jurRmuls hxedavT, sxva arafers .
lirizmiT, didi adamianuri siTboTia savse xmeli foTlis epizodi, xom
patara, umniSvnelo saxe-detalia qariT motanili xmeli foToli, magram ra
metyvelia ra didebulad xsnis verxvis didbunebovnobas, kacTmoyvareobas,
sikeTes: „am ramdenisame wlis winaT qarma im Soreuli tyidan moitana erTi
135
xmeli foToli. da is iyo, unda gaecilebina verxvisaTvis, magram verxvi mTeli
Tavisi sigrZe-siganiT gadaizniqa, mohxvia magra totebi xmel verxvis foTols
da magra Caikra gulSi, dResac inaxavs mas da gvelis TvaliviT ufrTxildeba...
dRes ki erTaderTi xmeli foTolia imis nugeSi, imas ealerseba, ixutebs gulSi,
hlocnis, esaubreba, magram sabralo foToli pasuxs ver aZlevs“ (32,320 – 321).
magram rogorc TviT vaJa brZanebs
-„buneba mbrZanebelia“, sikeTesTan
erTad bevrs avsac sCadis. bevrjer dastexia verxvs Tavze risxva bunebisa.
kinokadrebis specefeqtiviT STambeWdavia myisieri „gabrazebis“ kadrebi Semdeg
abzacSi: „roca saSineli qariSxali amovardeboda, delgma iyo, Weqa-quxili
iseTi, rom kacs egoneboda, qveyana iqcevao. da TviT verxvic elva-mexis
naperwkalebSi iyo gaxveuli“ - amas ferweriT, yalmiT, verasodes daxatavs
kacis xeli, es mxolod dRevandeli kinoefeqtiT miiRweva (xazgasma Cemia J.k.).
arc aseT delgmas epueba verxvi, saTavisod gamoyenebac surs, egeb man
mainc SeZlos misi natvris aRsruleba: igi „emudareboda saSinel bunebis
movlenas: „amomfxveri aqedan da gadamagde im Cem ZmebTan, tyeSi, dee, iq movkvde,
iq davlpe, davmiwde imaT kalTaze; Tu cremls ar maRirseben, qoqolas xom
damayrian da damwyevliano“. amaze didi adamianTmoyvareoba, moyvasTan yofnis
survili iSviaTad Tu gamoxatula mxatvrul literaturaSi. Tumca rogorc
mTxrobeli gveubneba: „arcara im Txovnidan gamovida: verxvi iqve adgilobriv
idga, mexisagan tanze mravalgan dazianebuli“ (iqve).
meore TavSi kidev erTxel dasturdeba verxvis keTilkacoba. rogorc
mTxrobeli gadmogvcems: „verxvs erTi dardi aqvs kidev, romlisTvisac Tavi ver
dauxwevia verc zamTarSi, verc zafxulSi“. mwkrivad mdgomi verxvebi, romelTa
gulisTvisac gulmxurvaled loculobda, im zamTarSi did zvavs gadmoeTela,
sul gaenadgurebina saSinel suraTs dascqeroda zemodan verxvi daRupuli
moZmeebisas: „es suraTi rom hnaxa, verxvs guli moukvda, dResac imasve vaebs da
hgodebs: „... sabralno!.. Cemebi aran... aq rom yofiliyvnen, xom ar daemarTebodaT
eg ubedureba?! netavi, mec imaTTan mainc vyofiliyavi, rom maTTan erTad
damelia mec sulio“ (iqve).
Txzulebis mesame TavSi yuradRebas iqcevs erTi detali, aq aRwerilia,
Tu rogor uyvarda verxvs yvavilebi, rogor uklavda guls maTi dRemokle
136
cxovreba, rogor dahbutbutebda maT Tavze da rogor loculobda maTTvis
sagulisxmoa misi gancda: „mwyemsebi Tavis samwyemsoTi mis Crdilis qveS
isvenebdnen. amis gamo ver aswrebda verxvi Seeswavlebina yvavilebisaTvis
Tavisi ena da esaubra maTTan, Tumca TviTon ki esmoda maTi saubari“...
moTxroba 1900 wlis dasawyisSia gamoqveynebuli, igulisxmeba, rom
avtori masze 1890 wlebis bolos an 1900 wlis dasawyisSi imuSavebda. lodebis
amsaubrebeli
da
quCis
gamTamamebeli
Semoqmedis
mxatvrul
samyaroSi
SeiniSneba erTgvari impulsi ideisa. kerZod, verxvi cdilobs Seaswavlos
yvavilebs Tavisi ena da gaesaubros maT. yvavilTa enis codnam, amis Taobaze
dafiqrebam da did SemoqmedebiT tilod realizaciam Seaqmnevina mgosans
„gvelis mWamelis “ erTi garkveuli pasaJi.
TanagrZnobis gamomwvevia verxvis aRsasruli. man TviT sikvdilSi hpova
madli, romelsac mieltvoda mTeli Tavisi cxovrebis manZilze. naadrevma
zamTarma SeaRona mwyemsebi, SeSis Sovna gauZneldaT da didi yoymanis Semdeg
miadgnen sicxeSi maT maCrdilobel verxvs, moWres igi. qoxSi didi cecxli
gaaCaRes: „SeSad verxvi enTo, garSemo mwyemsebi usxdnen, didi da patara,
mklavtitvelebi, fexSiSveli balRebi ixuxebodnen cecxlis alze, agreTve
moxucni, da yvela ki amas gaiZaxoda erTxmad: „ih, ra cecxlia, dagloca
RmerTmao!“
mravlismTqmelia
avtoris
bolo
sityvebi:
„ase
gaTavda
verxvis
sicocxle, moeswro igi madlis qmnas, mxolod TviTon veRara grZnobda
sabralo, Tu madlsa Svreboda“ (32,233).
risi Tqma surda am nawarmoebiT avtors, ratom airCia mTavar adresatad
bavSvebi, ras STaagonebs maT, raze daafiqrebs maTs norC gonebas? am kiTxvebze
pasuxs isev geniosi mwerlis esTetikuri xasiaTis nawerebSi vpovebT.
mwerlis mier migneba, misvla martoxesTan aRgviZravs imis gagebis
survils, Tu
rogor adamians SeiZleba gvagonebdes verxvi, didi bunebis es
pawawina gamovlineba. dabejiTebiT gvmoZRvravs avtori: „gareSe bunebisa da
adamianTa cxovrebisa ar aris poezia: visac kargad esmis buneba da cxovreba,
Tunda leqsebs, dramebs, romanebs ar swerdes, mainc poetia. ar SeiZleba kacTa
cxovrebaSi iseTi ram movlena davasaxeloT, rom misi msgavsi TviT bunebaSic ar
137
moipovebodes.“ iqve daskvnis saxiT brZanebs poeti: „Cveni cxovreba sruli
gamomxatveliao bunebisa“. am Txzulebis wakiTxvis Semdeg ki WeSmarit
Sefasebamde migviyvans wamkiTvelT es patara wevri uenpiro bunebisa,romelic
srulad gamomxatvelia Cveni, adamianebis, cxovrebisa: daiferfla keTilis
msurveli kargi guli verxvisa da madliT aRgvavsebs yvelas misi sulis
silamaze.
analizi am mSvenieri sabavSvo moTxrobisa SeiZleba davasrulo
vaJasave sityvebiT:
„mrwams, fefrlni kargis gulisa
qarm rom gafantos xmelada,
TiToSi mainc enTeba
tial-survili cxelada.
avis mCagravad, keTilis
mudam iqneba mcvelada:
beCavis, gaWirvebulis
momxmareT, meSvlad mxsnelada.
karg guls ara hklavs buneba,
Tan
daaqvs
(mrwams,
Zvelis-Zvelada“
marad
miwamebia“ )
Pprofesor
mtkicebaa
guCa
imisa,
rom
urTierTsawinaaRmdego
kvaracxelias
,,vaJas
azri
poeturi
aRniSnuli
ena,
gamoTqmula,
statia
romlis
mxatvruli
kidev
Taobaze
erTi
mravali
azrovnebis
iseT
nimuSebs warmogvidgens, romlebic ver Tavsdebian veraviTari esTetikuri
,,kanonebis farglebSi”(45,67).
Aam
patara
Txzulebam
gviCvena
moulodnelobis
emociuri
zemoqmedeba ara marto mkiTxvelebze, aramed, upirveles yovlisa, uenpiro
bunebaze: amis Taobaze miuTiTebs sulxan Jordania, roca wers: ,,vaJas
,,...enobriv xatebSi moulodnelobisa da sagnebis esTetikuri Rirebulebis
kriteriumebi
isea
Sezavebuli,
rom
TiTqmis
nebismieri
poeturi
xati
mkiTxvels siamovnebas aniWebs. misi xatebis yvelaze xSiri da mSvenieri
elementia samSoblos buneba, romlis silamaziT tkbebian gapirovnebuli
aracocxali sagnebic ki”(71, 70-71). Aamis garkveuli magaliTebi ganxilul
nawarmoebSic mogvepoveba.
138
rodesac yuradRebas vamaxvilebT gapirovnebaze uenpiro bunebis
persoficinirebaze, bunebrivia, vaJa maT ,,gaadamianurebaze” akeTebs aqcents
da amdenad, am drosac misi poeturi TvalTa xedvis areSi mudam adamiania
Tavisi rTuli cxovrebiT.
Cans!
Ddid
poets
yovelTvis
awuxebda
da
afiqrebda
bedi,
cxovreba oblisa. amasTan dakavSirebiT yvela nawarmoebi aRsavsea maTadmi
avtoris TanagrZnobiT; ara aqvs mniSvneloba, adamiani iqneba is (suli
oblisa,
eTeri),
cxoveli(Svlis
Tu
nukris
tipologiurobisa,
SemoqmedebaSi,
frinveli
(rogor
naambobi,
fabulam
rogoricaa
gaCndnen
buebi
melia-serefenia...).
gamoiwvia
erTi
TviTganmeoreba
(
qveyanazed),
garda
stilisturi
60,354);
Temis,
ideis
xerxic
gavixsenoT
an
mis
,,Svlis
nukris naambobis sawyisi sityvebi: ,,pawawa var, oboli. Bbedma damibriyva:
cud
dros
davobldi
(32,13)
da
aseve
sawyisi
frazebis
detalebi
Txzulebidan ,,melia-serefenia”: ,,patara daoblda. Mmagram arc ise patara
iyo, sazrdos mopoveba ar SesZleboda”(32,511). Aam nawarmoebTa Soris ki
idga meoTxed saukuneze meti.
Tavis
droze
prof.
gr.
kiknaZem
aRniSna:
,,vaJa-fSavela
sulis
poetiao”, es iTqva iq, sadac igi ganixilavda vaJa-fSavelas xuT poemas,
kerZod poema ,,eTersac”(9,149). marTlac, TviT poetic xom brZanebda:
Nnetavi imas, vinaca
suliT amaRlda, gadidda,
daTrguna grZnoba dabali,
cis kiduramde avida”
(suli oblisa, 1903w. 33,217)
cota
qvemoT
ki
avtori
Caufiqrebia
oblis
suls,
mis
beds
da
kiTxulobs:
miwa varT, mainc miwa varT.
Bbevri aiReT, daiReT
Mmiwobas ver avicilebT,
aTasjer qrTamic gaiReT!
suli madardebs me, suli,
imisi yofna, Tviseba,ra iqna suli oblisa,
wyeulebs darCaT iqneba?!
(iqve,219,) 1903w.)
139
Tu am poemaSi avtori exeba sulis sakiTxs, oboli gogonas
sikvdilis Semdeg, nabij-nabij misdevs misi sulis moZraobas, da gamoxatavs
Cveul
TanagrZnoba-Tanadgomas
oblobis
mimarT,
oblis
cxovrebis
autanloba sxvaganac didi siTboTi da dauviwyari ferebiT aqvs daxatuli
mas, gavixsenoT Tundac eTeris sityvebi:
vahme, ra Zneli yofnaa
yofna, sicocxle oblisa!
srul wyeva-krulva Cem Tavsa,
arsad alersi mSoblisa...
ra lanZRva minda, ra krulva
dalaxvruls Savis dRisagan,
wel-bed daleuls sofelSi,
Tavdanebebuls RvTisagan...
(eTeri,1890, 33,45)
rogorc vxedavT, oboli, obloba, tipologiur saxes Rebulobs
vaJas epikur memkvidreobaSi da misi SemoqmedebiTi interesebis garkveul
aspeqtadaa Camoyalibebuli. Ees erTnairadaa mocemuli rogorc XIX, ise XX
saukuneSi
miviCnevT,
rom
SemTxvevebsac.
miTumetes,
rom
es
sakiTxi
moicavs
,,TviTganmeorebis
TviTganmeorebis
SemTxvevaSi
xelovani
sruliad Segnebulad, xolo ufro xSirad gaucnobiereblad ubrundeba
adre ukve mis mier damuSavebul Temas, suraTs, gansaxierebis garkveul
saSualebebs, garkveul leqsikur erTeulebs”(60,354).
vaJasmcodneobaSi detalurad aris Seswavlili da gaSuqebuli
TviTganmeorebis
brwyinvale
nimuSi
,,gogoTur
da
afSinas”
da
,,gvelisWamelis” mixedviT. magaliTad, prof. lado minaSvili ,,vaJa-fSavelas
xuT poemaSi”(1975w.) aRniSnavs: ,,vaJa-fSavelam 1887 wels Seqmnil ,,gogoTur
da
afSinaSi”
maRaleTikur
interesebis
sxva
sakiTxebTan
idealebTan
erTad
viwro
SeuTavseblobisa.
ganasaxiera
ojaxuri,
Ees
Tema
kerZod
sagangebo
sakiTxi
colis
kai
ymis
praqtikuli
dakvirvebis
sagnadaa
qceuli, maRal poetur formaSia warmodgenili poema ,,gvelis-mWamelSi”. Aam
poemebSi ara marto motivebi dauaxlovda erTmaneTs, aramed calkeuli
situaciebic ki”(60,355). Aavtors ukve sailustraciod moaqvs gogoTurisa da
mindias
colebis
pretenziebi
qmrebis
mimarT
da
Sesabamisad
maTi
meuRleebis brazmoreuli pasuxebi. gasaTvaliswinebelia, rom am poemaTa
Seqmnis TariRebs Soris ToTxmeti weli dgas.
140
garda
wamoiwevs
zenoaRniSnuli
agreTve
metafizikuri,
sxva
sakiTxebisa,
uamravi
vaJas
sakiTxic
religiur-mistikuri,
eposze
saubrisas
tipologiurobisa.
miTologiuri,
win
Eesenia:
sayofacxovrebo,
zRaprul-legenduri, cxovelTa eposi, liro-epikurobis struqturebi da
a.S.
Tu eTeris (,,eTeri”), sofios (,,suli oblisa”), Svlis nukris, melia
serefenias yofa gausaZlisia maTi patara asakidanve, Tu daTvi (zRapari
,,daTvi”), goCi an mucela mZime codvebis msxverplni xdebian, Tu aRazam,
aludam,
joyolam,
mravalsaukunovani
TaviaanTi
Cakiruli
feriscvalobiT
mkacri
Searyies
adaT-wesebi,
zneobrivad
tradiciebi,
Tu
beri
luxumi, lela, kviria, ivane kotoraSvili, giglia, gogoTuri an ZaRlika
ximikauri
Rirsebisa
da
gmirobis,
mamuliSvilobis
SaravandediT
sxivmosilni arian, Tu axundsa da beslans, uzneobisa da moRalatis lafiT
saxelSercxvenilebs
asuldgmulebT
vxedavT,
qveynis,
ojaxis
Tu
sanaTas,
uzneobaze,
mamida
mtrebze,
xoSias,
qiCirs
gamarjvebisa
da
SurisZiebis survili da qmedeba da maTi gansaxovnebiT igavmiuwvdomelia
vaJa-fSavela, aranakleb gamaognebelia am bumberazi Semoqmedis siTbo da
sinaze ,,jejilisa” da ,,nakadulis” norCi mkiTxvelebis mimarT da rogori
RvTisnieria igi uflisa mimarT aRvlenil vedrebaSi: ,,RmerTo, nu mohklav
pataras!”, an ra didi TanagrZnoba gamosWvivis bavSvebisadmi moTxrobidan
,,rogor gaCndnen buebi qveyanazed”, poemidan ,,anna-bulbuli”, lirikuli
leqsidan ,,oblebis simRera”...
rogorc cnobilia, prof. gr. kiknaZem sxvadasxva Tema gamoyo
vaJas
SemoqmedebaSi.
im
CamonaTvalSi
mecnieri
oblobis
sakiTxs
brwyinvaled ganixilavs ,,Svlis nukris naambobis” mixedviT. sagulisxmoa,
rom vaJa-fSavela oblobis Temas xSirad mimarTavs rogorc poeziaSi, ise
prozaSi da am aspeqtiTac naTlad vlindeba tipologiuroba. (ix. ,,Svlis
nukris naambobi”, ,,anna-bulbuli”, ,,eTeri”, ,,suli oblisa”, ,,rogor gaCndnen
buebi qveyanazed”, ,,melia serefenia” da sxva. lirikidan ki sagulisxmoa
,,oblebis simRera”.
Tu CamoTvlil nawarmoebTa fabulebs, ideur Canafiqrs, siuJetur
gardawyvetas
gadavacliT
Sreebs,
plastebs,
es
bevrgan
migviyvans
TviTCasaxvis, zogan TviTgameorebis faqtebTan. aRniSnulis dasasabuTeblad
jer unda davideT uSualod TviT avtoris SemoqmedebiT samyaroSi da
aqedan movaxdinoT gasvla globalur sivrceSi.
141
Tqmulia,
rom
TviTCasaxvis
procesi
TavisTavad
moicavs
sesxebis
faqtebsac. Aaqedan Cvens amocanad rCeba garkveva imisa, Tu ra Tema, ra idea,
ra
mxatvruli
SemoqmedebiT
aqsessuarebi,
samyaroSi
,,isesxa”
da
mere
mweralma
gairkves,
Tu
jer
uSualod
Tavis
sad
moiZeveba
kidev
analogiebi gareT, sxvagan msoflio arealSi.
Cveni fiqriT, sesxebis Teoriis erTgvar msubuq gamovlinebad migvaCnia
TviTganmeoreba, rogorc SemoqmedebiTi procesis maxasiaTebeli faqtori,
rogorc
friad
SemoqmedebiTi
gasaTvaliswinebeli
azrovnebis
istoriis,
movlena
mwerlis
SemoqmedebiTi
mxatvrul-
interesebis
kvlevis
dros.
Aam
TvalsazrisiT
mizanSewonilad
CavTvaleT
Tvalis
gadevneba
oblobis Temis ,,sesxebaze” uSualod sakuTari ,,resursebidan” vaJas mier.
Aam
dros
saimedo
gzamkvlevia
prof.
gr.
kiknaZis
naSromebi
,,vaJas
fenomeni”(48, 5-27), ,,vaJa-fSavelas prozis stili”(aqve, 67-90), ,,vaJa-fSavelas
poema ,,baxtrioni”(aqve,91-143), ,,vaJa-fSavelas xuTi poema” (aqve,144-183) da sxva.
daviwyoT
im
sakiTxis
dasmiT,
Tu
vaJa-fSavela
gameorebaTa
ra
stilistikuri xerxis gamoyenebiT da rogor aRwevs CvenSi ,,stilistikuri
erTianobis
STabeWdilebis
ganmtkicebas”.
Mmkvlevars
Txzulebis
stilistikuri erTianobis saCveneblad ganxiluli aqvs mravali niuansi.
magaliTad, aRniSnulia, rom ,,..stilisturi erTianobis saCveneblad didi
mniSvneloba
gamoxataven
aqvs
da
iseTi
upasuxeben
gamoTqmebis
am
aRnusxvas,
nawarmoebis
Temasa
romlebic
pirdapir
da
sruliad
ideas;
ueWvelia, rom stilis mTlianobis yvelaze ufro TvalnaTliv magaliTad
is momentebi CaiTvleba, romlebic ama Tu im saxiT meordebian. Ee.i. stilis
erTianobas swored gameorebis saxiT mocemuli kavSirebi amJRavneben.
rodesac am TvalsazrisiT vakvirdebiT ,,Svlis nukris naambobs”,
aSkara xdeba iseT gameorebaTa arsebobis faqti romlebic miuTiTeben
TxzulebaSi ,,am gamoTqmisa da masSi nagulisxmevi Sinaarsis gansakuTrebul
mniSvnelobaze nawarmoebis dedaazrisaTvis”(48,87).
vfiqrobT, aq miniSnebuli gameoreba gansxvavdeba TviTganmeorebisagan,
radgan
Txzulebis
nawarmoebis
teqstis
stilisturi
erTianobis
makonstruirebeli
Sesaqmnelad
saSualebaa,
gameoreba
TviTganmeoreba
ki
sruliad gansxvavebuli funqciisa da Sinaarsisaa.
142
Aamis
sxvadasxva
sailustraciod
pirobiTad
dros
nawarmoebebisa.
Seqmnili
unda
moxdes
erTad
Bbunebrivia,
dajgufeba
sawyisi,
saTao
Txzuleba iqneba ,,Svlis nukris naambobi”.
Gganwyobilebis
Sesaqmnelad
gameorebebi
stilistur
funqcias
asruleben ,,Svlis nukris naambobSi da intimizaciisa da intensifikaciis
amocanebs
emsaxurebian
gancdebisa
Ggrigol
sxva
(gr.kiknaZe).
emociuri
kiknaZes
am
muxtis
nawarmoebis
swored
pirveli
Semomtania
piriT
nawarmoebSi,
,,lirikulobis
mTavar
gadmocema
rac
prof.
ganmsazRvrel
momentad” miaCnia. Nnukris godebaSi ukve Tavidanve mTeli arsebiT ,,ixateba”
arsi oblobisa.
qrestomaTiul sayrdenad Cvenc miviCnioT uSualod Svlis nukris
mier mkiTxvelisaTvis gaziarebuli Tavisi mware gancdebi da mere aqedan
gadavinacvloT
vaJas
mier
Semdgom
wlebSi
daweril
TxzulebaTa
analogiuri Sinaarsis mqone pasaJebisaken:
,,pawawa var, oboli. Bbedma damibriyva: cud dros davobldi. tanzed
macvia patara, moklebewviani, TeTris TvlebiT mowinwkluli Txeli qaTibi.
jer rqebi da kbilebi ar amomsvlia, Cliqebic ar gammagrebia.
Ggzadakarguli
dedaCemi!
minam
deda
davdivar...
myvanda
guli
cocxali,
sul
miwuxs...
guli...
alersSi
sabralo
vyvandi...
ZuZus
mawovebda, mialersebda, mafrTxilebda. raRa meSveleba me sabralos exla!
ZuZus aRara vwov, mxolod balaxis namsa vsutav diliT da saRamoTi,
rodesac namia, da rZis ndomas imiT viklav. Uupatrono rom var, sul
meSinian, vkankaleb, mudam dRe sikvdils
veli, gzaareuli davexetebi...
RmerTo, ramdeni mteri gvyavs!”(32,13).
Ees SeiZleba miviCnioT didebul ,,uvertiurad”, romelSic mokled,
emociuradaa
gadmocemuli
Canafiqrisa.
Ooblobis
TviTganmeorebad
laitmotivi
amsaxveli
aRiqmeba
mTeli
Txzulebis
situaciis,
lirikuli
garemos,
leqsi
ideuri
ideis
,,oblebis
simRera”(dekemberi,1888w.), romelic qronologiurad mosdevs ,,Svlis nukris
naambobs”.
Txzulebis Janruli specifikidan gamomdinare, didi emociurobis,
oblebisadmi
TanagrZnobis
gamomwvevia
obolTa
lirikul
aRsarebaSi
gansaxovnebuli gancdebi. maTs ,,naambobSi”, garda Tematikisa da ideis
TviTgameorebisa,
TvalSi
sacemia
mkiTxvelTan
kontaqtis
momenti,
intimurobis amsaxveli gameorebis faqtori.
143
,,Svlis nukris naambobis” erTiani stilis mokle analogad miviCnevT
,,oblebis simReras”. Ees ki aseT suraTs iZleva: ,,pirveli piriT gadmocema
TaviaanTi
xvedriT.
yofisa,
is,
msgavsi
rac
gancdebi,
genialurad
gamowveulni
SeZlo
autaneli
vaJa-fSavelam
cxovrebiT,
,,uenpiro
bunebis
Svilis” ametyveleba-asaubrebiT imgvarad, rom Tavad erTi fraziTac ki ar
Careula nukris metyvelebaSi, analogiuri stiliT xasiaTdeba miTiTebuli
lirikuli
leqsi;
damaxasiaTebeli
nawarmoebSi
uSualod
gamoricxulia
avtoris
gancdebis
lirikuli
JanrisTvis
gadmocema.
Aam
dros
garkveuli siuJetis mqonecaa es leqsi. is, rac nukrma gadmogvca moTxrobis
ramdenime TavSi, TiTqmis mTeli TavianTi mZime cxovrebaa gansaxovnebuli
ormoc-striqonian leqsSi-,,oblebis simRera”(30,132 ).
Cveni fiqriT, mZime socialur garemoze, drois faqtorze maRla
dgas leqsis ideuri Canafiqri-obloba, oblis Zirmware cxovreba erTnairad
mZime
da
autaneli
saxelmwifoebriv
iyo,
wyobaSi.
aris
da
,,oblebis
iqneba
simReraSi”
nebismier
formaciaSi,
socialur
siduxWires,
materialur mZime mdgomareobas da sazogadoebis avdedinacvlobas patara
oblebis
mimarT
poetma
mkacri
ganaCeni
gamoutana
striqonTa
Soris,
qveteqsturad ise, rom TviT mas erTi sityvac ki ar dascdenia, oblebis
bavSvur CivilSia yvelaferi Caqsovili. Mmis gadmosacemad mTliani leqsis
gadmowera mogviwevda.
,,Svlis nukris naambobidan” ramdenime detalze mainc mivuTiTebT,
rogorc
TviTgameorebis
modelSic
personaJTa
da
nimuSze.
motivaciaSic.
magaliTad,
tipologiurad
gancda-ganwyobilebis
saxismetyvelebis
logikuri
es
miviCnevT
faqtorebs.
ganviTareba
Cans
kompoziciur
drois,
garemos,
Sedarebam
TiToeul
cxadyo
TxzulebaSi
damoukideblad:
,,Svlis nukris naambobi”
1,,oblebis simRera”
1.Ppawawa var oboli bedma
mSier-titvelni, beCavni
Ddamibriyva: cud dros davobldi.
niadag agibirdebiT;
umweo-upatrononi
nuravis gagikvirdebiT.
2.gzadakarguli davdivar.ai
2.umweo upatrononi
daxedeT Cems sisxlian fexsa,
nuravis gagikvirdebiT!
es wylis dasalevad rom Cavedi
fexni gvqon ekliT naSaSrni,
xevSi, maSin vitkine.
Tmebi gagvbmia birkebiT.
144
kacni varT, Tqveni Wirime,
nuravis gagikvirdebiT.
3. genacvale tyeo! Sen bevrs mSveli
3. mama laSqarSi mogvikles,
Torem aqamdis Cemis qaTibis bewvic
deda tyved waiyvanesa
ar iqneboda!.. mxolod erTi kvira
wagvarTves lekis Svilebma,
viyavi dedasTan... dedasgan kargad
daRistans gadiyvanesa...
vcxovrobdi, Tavisuflad
binad gvaqvs tye da velia
vsunTqavdi.
sabnad foToli gvexurvis,
leibad gvigav lelia.
nuravis gaukvirdeba,
Zmao , obloba Znelia!
4. RmerTo, ramdeni mteri gvyavs!
4. rad gagvaCine, ufalo,
Tu am dRes moveswrebodi.
5. davdivar da Sevstiri xeebs,
5. ubedurebam mogvaswro,
mTasa da kldeebs; davstiri
rogorac nislma weroTa..
wyalsa da balaxs
ar viciT, sadRa wavideT,
magram CemTvis deda ara Cndeba.
vis are-mare vTeloTa;
dedaCems veRara vxedav, var
vin Segvibralebs, vin
oboli da, vin icis, vin daepatroneba
gviSvels
vin SeiRebavs Cemis sisxliT xelebs?!
beCavT, xmelT anwlis
ReroTa?!
Tu
dafiqsireba
sityvieri
amowerili
mTlian
masalis
xuTi
magaliTiT
nawarmoebebs
Soris,
TviTganmeorebis
SevZeliT
uSualod
faqti.
esaa
TviTganmeorebis
leqsSic
aRmoCnda
fraza:
,,nuravis
gagikvirdebaT.”
,,Svlis nukris naambobisa da ,,oblebis simReris” Taviseburi eqo
moismis poema ,,eTeris”(1890w.) pirveli da meore Tavebidan, gansakuTrebiT
Walis, velebis aRwerisas da eTeris ori monologidan:
a)ra ubeduri Walaa,
rogor didroni mTebia,
magram sofeli arsad sCans
arsad savali gzebia...
es mxare SeuWamia...
am are mares sTelavdnen
marto nadirni tyisao
da mwyemsi qali ,oboli,
kacis xmiT ara xmianobs:
yvavili edemisao...
Wala, velebi, mTania.
etyoba miwas lamazi
mTaTa da nadirT Jriamuls
navali eTerisao (,,eTeri”)
145
eqsterieris
am
aRweraSi
nukris
sacxovrisis
koloriti
da
suli SeiniSneba.
b),,oblebis simReris” lirikul personaJTa godebis gamoZaxili,
intonacia SeigrZnoba eTeris daCivlebaSi:
,,..netav bulbulad maqcia,
SenTan vifrino velada...
titveli aRar vivlidi,
daRonebuli yvelada,
da movrCebodi am bebers,
CemTvis gaCenils gvelada(t.I)
eTeris godebaSi axali motivi gaCnda . es aris frinvelad qcevis motivi.
Bbulbulis sevdianma galobam
bulbulad qceva anatrebina
gogonas: ,,netav bulbulad maqcia, SenTan vifrino velada...” frinvelad
qcevis motivi mniSvnelovan siuJetur funqcias asrulebs kidev sxva epikur
TxzulebebSic.
Yyvelaze
mkafiod
es
gamoCnda
poema
,,eTerTan”
qronologiurad axlo mdgom poemaSi ,,anna-bulbuli”(1892w.). am nawarmoebis
mimarT imis Tqmac SeiZleba, rom ,,garkveuli saxiT TviTon mwerli gamodis
Tavis
winaprad”,
radgan
,,..xSirad
mwerali
adre
gansaxierebul
Temas
ubrundeba. Mmobrunebis motivebi nairnairi SeiZleba iyos” . es ki imaze
metyvelebs,
rom
poeti
msgavs
sakiTxTa
gamoxatvisas
erTgvarad
damsgavsebul situaciebs aRwers”(vladimer minaSvili, 60,355).
,,anna-bulbulSi” iseTi didi muxtia lirizmisa, rom 1946 wels
aleqsandre
abaSelisa
redaqtorobiT
da
gamocemul
akaki
SaniZis,
vaJa-fSavelas
1957
wels
TxzulebaTa
giorgi
leoniZis
krebulebSi
es
nawarmoebi Setanili aqvT lirikul nawarmoebTa ganyofilebaSi (64,65-75),
rac gamoxatavs uSualod Semdgenel-redaqtorTa pozicias, Tvalsazriss am
Txzulebis Janruli kuTvnilebis gansazRvrisas. Jurnal ,,jejilSi”(1892 w.
#3; gv.15-22) ki miTiTebulia, rom ,,anna-bulbuli” poemaa(34,13).
Tumca TviTganmeorebis dasadgenad gadamwyveti mniSvneloba ar
unda hqondes, Txzuleba lirikulia, epikuria Tu dramatuli Janrisaa,
leqsadaa Tqmuli Tu prozad.
davubrundeT frinvelad qcevis motivs. motiviT, SinaarsiT, leqsikis
gameorebiTac ki tipologiasTan gvaqvs saqme, rac avtoris SemoqmedebiT
mrwamsze migviTiTebs:
146
,,eTeri”:
Ggenacvle, Cito,-dudunebs,Llamazad hxmarob enasa...
Nnetav ras ambob, vicode,
Nnetavi gamagebina;
SensaviT guli ufalsa
CemTvinac Caadebina!..
Nnetav bulbulad maqcia,SenTan vifrino velada..
titveli aRar vivlidi,
daRonebuli yvelada
da movrCebodi am bebers
CemTvis gaCenils gvelada”(1890w.)
Bbulbulad
gadaqcevis
natvra
ganmeorda
poemaSi
,,anna-
bulbuli”(1892w.): wyarosTan gaSeSebuli oboli anna ufals SesTxovda:
,,anna-bulbuli”:
muxlmoyriT SesTxovs ufalsa:
,,RmerTo, maqcie Citada
brZana: ,,iqeci bulbulad,
gadamarCine oblobas,
STenilo oxer-tialad,
Txovna miiRe wmindada!”
auwye xalxsa tkbili xmiT
Tqmulia, cremli oblisa
Seni varami xmianad!”
ufals unTia sanTlada,
oboli iqca bulbulad,
oblis Sewyalva ucvnia
daifrTxiala, gafrinda,
saukeTeso madlada.
xSirs bardSi, eklianSia
gul-Seudreklad Cafrinda”.
(1892w.)
frinvelad
gadaqcevis
ciklidan,
bulbulad
qcevis
saintereso
motivacia aRmoCnda moTxrobaSi ,,svavi”(1896w.); Tu kldis Tavze Semomjdari
svavis
,,monologi”
saSualebebiT,
Tavisi
personaJis
,,mucelasa”
da
,,goCis”
Canafiqris
ideuri
SinaarsiT,
gamoxatvis
ganwyobilebiT,
ideur
siaxliT
funqciebs,
absoluturad
xerxebiTa
saxe-detalebiT
samagierod
aqve
gansxvavebulia
da
exmianeba
avtoris
yornis
bulbulad gadaqcevis motivi, novelaSi vkiTxulobT: ,,-yoranav, yoranav!miubrunda svavi yorans da mediduris kiloTi dauwyo kiTxva:-rogorao? ras
147
miambobdi im dRes bulbulze, lamazad mRerodao? Nnetavi
mec bulbulad
maqciao?! uWkuov, utvinov!”
-ho, imasve giambob, rac miambia SenTvis: misi mRera ar damaviwydeba
Cems sicocxleSi da ar daijereb, misi simReris gagoneba ager im leSis
grovasac ki mirCevnia”.
Tu anna bulbulad iqca, eTeri da yorani ki bulbulad gadaqcevas
natroben
da
maTi
natvra
mxolod
ocnebad
rCeba,
sxvagan,
marTalia,
bulbulad qcevis motivi aRar Cans, magram saxezea sxva frinvelebad
gadaqcevis TviTgameorebis motivi.
eTerisa da annas sve-beds ukavSirdeba ori oboli bavSvis –vefxviasa
da mzias mware bavSvoba. samsave nawarmoebSi oblebis frinvelad gadaqcevis
motivi saerToa-avma dedinacvalma ganapiroba es.
A,,avi da boroti dedinacvlis mier tyeSi mzakvrulad garekili
,,bavSvebi SiSiT zezeurad dnebodnen, caxcaxebdnen, yovel fexis gadadgmaze
sikvdils moelodnen, saqoneli ki, oxeri, arsada Canda. Tavis dacvis ZalRone ara hqondaT.
,,oh, RmerTo, RmerTo!-warmosTqves erTad, erTxmad erT did Wandris
fesvebSi mikunWulebma: ,,RmerTo, gvaqcie frinvelebad, rom maRla xeze
SevafaroT Tavi, mxecebma veRaraferi dagvaklon, advilad moviaroT es aremare da maRla vipovoT saqonelio!” swored am dros Camoiara ,,aminma”...
roca vefxviam da mziam frinveloba inatres, ,,aminma” amini dauca da
gadaiqcnen buebad. erTmaneTis gamomSvidobeba verc ki moaswres, erTi erT
mxares gafrinda, meore-meores da Seudgnen TavSesafris Zebnas”(1909w.).
Aamave nawarmoebis fabulis mixedviT, roca oblebis mama klded
gadaiqceva, xolo ,,vefxvis Zvlebis da leSis naRvenTisa amovida deka quCad,
dayunTebul vefxvis saxed”(96,499), gameorebasTan, an TviTganmeorebasTan ki
ara
gvaqvs
sxvadasxva
saqme,
aramed
motivis
es
logikur
orive
momenti
Txzulebis
urTierTkavSirSia
da
kompoziciaSi
mas
kompoziciur
gamarTulobas aniWebs. Aaq motivaciaa TviTganmeorebadi.
Mmizandasaxulebis
siaxliT
wina
nawarmoebisagan
sruliad
gansxvavebulia, Cveni rwmeniT, literaturuli zRapari ,,Seyvarebuli”(1914w.
29,157);
upasuxo siyvarulis tragizmma ganapiroba monadiris gadaqceva jer
arwivad,
bolos
TviTganmeorebiT
ki-circelad.
es
Txzuleba
vfiqrobT,
SeiZleba
sxvad
moviazroT
qcevis
motivis
zemoganxilul
nawarmoebTa ciklSi, miuxedavad ambis, fabulis gansxvavebulobisa.
148
Uuzomod
Seyvarebuli,
Zalze
mizanmimarTulic
aRmoCnda.
Mmiznad
daisaxa grZneuli Seyvarebulis naxva, masTan Sexvedra da ra zomas ar
mimarTa, bevrjer moecara xeli, bolos Sexvda ,,erT uRran tyeSi, udabur
adgilas”
saswaulmoqmed
moxucs,
romelsac
sTxova-arwivad
maqcieo.
Aausrulda survili da umal mifrinda im kldis qimTan, sadac gauCinarda
misi sanatreli arseba, danaTlebuli foladis niskarti da klanWebi im
kldis gamongrevas SeacviTa, sadac Sevida is ulamazesi arseba da mainc
verafers gaxda. Ggawbilebulma isev miakiTxa im keTilismyofel moxucs,
miuxedavad
imisa,
rom
arwiv-monadires
kldis
siRrmidan
saamo
xmiT
gamoelaparaka is asuli-,,aqa var, magram ara maqvs neba gamosvlisa, arc
amaze metis Tqmisa, rasac geubnebio”(71,164). Ggadioda wlebi magram qali
xmas aRar scemda.
grZneulma moxucma Seicoda arwivi da, misive Txovnis Tanaxmad, aqcia
circelad, kldis xed. ra iyo imis mizani? is, rom danergiliyo im kldis
Tavze, raTa, rogorc man uTxra moxucs: ,,Cems fesvebs hqondes iseTi
Tviseba, veraferi ver iWerdes, ver abrkolebdes maT zrdas,
Ggaizardos
Cemi
fesvebi,
rom
Caswvdes
im
Cemis
satrfos
Semoertyas garSemo... monadiris natvra asrulda: kldis
xarebas.
sadgurs,
Tavze, mis mier
amorCeul adgilas, mSvenieri circeli amovida... fesvebma gza gaikvlies
qalis sadgurisake... isinic eqsovebian oqros ZafiviT lodebis wyebas...
qalic grZnobs amas da sdums, isic gulisfancqaliT moelis im wuTs, roca
circvlis fesvebi SeaCenen cxvirebs aqeT-iqiT da Seexebian:
,,gamarjveba
Ggarkveulwilad
Seni,
qalo
lamazo,
asulo
TviTganmeorebad
miviCnevT
monadiris
kldisao!...(33,167).
natvraSi
aseT
frazas: ,,monadire mzad iyo eSmakisaTvisac ki suli mieca, oRond Tavisi
wadili aesrulebina, miznisTvis mieRwia. gavixsenoT Seresa da bebris
dialogi
poemidan
ganmeorebasTan,
Tavisuflad
,,eTeri”.
ufro
moiazreba
Aaq
saqme
gvaqvs
siuJeturi
detalis
swored
siuJetur
TviTganmeorebasTan.
stilur
faqtorTa
TviTganmeorebis
rac
ciklur
movlenad.
WeSmaritebaa, rom sadReisod ,,literaturuli nawarmoebis umaRles
kriteriums-rogorc
Cvens
mier
zemoTganxiluli
nawarmoebebiT
davrwmundebiT-emociisa da inteleqtualis integracia warmoadgens (72,115).
Mmkvlevrebi amodian eliotis Teoriuli koncefciebidan.
149
vfiqrobT, analogiuri midgoma mxatvruli teqstisadmi ucxo ar iyo
da ucxo ar aris qarTuli kritikuli azrovnebisaTvisac. marTalia, es
yovelive CvenTan gamokveTil mimdinareobebad an skolebad ar gaformebula,
magram, garkveuli aspeqtiT Zveli qarTuli esTetikuri koncefciebisaTvis,
agreTve XIX saukunis meore naxevarSi da XX saukunis qarTuli kritikuli
azrovnebisaTvis
niSandoblivia
,,emociisa
da
inteleqtis”
Taviseburi
integrireba, rasac arasdros ar daukargavs Tavisi saxe.
sailustraciod movixmobT prof. gr. kiknaZis azrs, gamoTqmuls vaJafSavelas xuTi poemis Sefasebisas. igi wers:
,,vaJa-fSavelas poemebSi qarTulma kritikam, literaturis istoriam
da
yovelma
mkiTxvelma
gansakuTrebuli
mniSvnelobis
socialuri
da
msoflmxedvelobriv-filosofiuri sakiTxebi da azri dainaxa. amiT vaJa
erTbaSad gamoirCa sxva qarTveli mwerlebisagan da qarTul-literaturul
kritikuli
msjelobac
Sinaarseulad
gaamdidra:
vaJas
gacnobam
ubiZga
kritikosebs, rom misi mxatvruli Semoqmedeba warmarTobis, animistobis,
anTropomorfistobis
da
panTeistobis
TvalTaxedviT
ganexilaT.
literaturul aspeqtSi sruliad naTeli gaxda vaJas Tavisebureba, ramac
erTxans simbolistad misi miCnevac ki ganapiroba.
Ddabolos, vaJa-fSavelas xatovanma metyvelebam, misi poeturi enis
araCveulebriobam, saerTod ki-samyaros xilvis aqamde arnaxulma saxeobamvaJa
genialur
xelovanTa
ricxvs
miakuTvna
da,
misi
Semoqmedebis
mecnieruli analizi da kritikuli Sefaseba, rogorc mosalodneli iyo,
gaZnelda.(48,15).
swored
,,emociisaa
da
inteleqtis
integraciis”
suliskveTebas
vamCnevT mkvlevaris am gancxadebaSic: ,,vaJa-fSavela didi xelovania da
amitom kvleva-Ziebis romelime erT doneze namdvilad dauZlevelia igi.
TviTon vaJa advilad Txzavda, Cven ki Znelad gasarkvevi Txzulebebi
dagvitova, racaa misi poeturi sicocxlis ukvdavebis piroba”(48, 6).
Pprof.
gr.
kiknaZe
xazgasmiT
miuTiTebs:
,,vaJa-fSavelas
mTeli
Semoqmedeba SeiZleba ganixilos da Sefasdes erTimeoresTan gadajaWvuli
sami rigi faqtorebis mixedviT: rogorc eTnografiuli faqti, rogorc
socialur-politikuri faqti da rogorc literaturul-mxatvruli faqti:
gansakuTrebiT saWiroebs amgvar midgomas misi poemebi”(48,10). Aaq moxmobil
faqtebze
sagangebod
ar
gavamaxvilebT
Cven
yuradRebas,
radgan
vaJasmcodneoba am TvalsazrisiT zRva masalas Seicavs.
150
tradiciuli
vaJasmcodneobiTi
miRwevebis
kvaldakval,
SeZlebisdagvarad vcdilobT movimarjvoT kvlevis Tanamedrove meTodebi,
kerZod ,,hermenevtika, anu teqstis gagebisa da interpretaciis Teoria da
praqtika, romelic moiazreba rogorc literaturuli nawarmoebis axsnisa
da
ganmartebis
universaluri
meTodi,
romlis
ZiriTad
amocanas
warmoadgens teqstis swori interpretacia, anu teqstis gamnarteba misi
afsolituri mxatvruli faseulobebis konteqstSi” (121,102).
Tavis
cnobil
werilSi
,,Cemi
poemebis
Sesaxeb”
vaJa
aRniSnavda:
,,poetma Tu yovelive Taviseburad ar SeimuSava, Tavis grZnoba-gonebis
sakuTrebad ar gadaaqcia, amaod daSvreba, mis nawarmoebs aravin WkvaTamyofeli
xelovnurs
ar
uwodebs.
Ees
WeSmariteba
dResaviT,
mzesaviT
aSkaraa”(34,341)
aqve gvsurs daveyrdnoT isev vaJas sxva Teoriul statias ,,fiqrebi”,
romelSic
igi
aRniSnavs:
,,Tu
ginda
originaluri
mwerali
dagiZaxon,-
uTqvams bernes-swere ise, rasac hfiqrob, ise, rogorc hfiqrobde, rogorc
Sens sulsa da guls undodes, moswondeso”(22,342)
Tu
kritikuli
TvaliT
gadavxedavT
misi
poeturi
eposis
memkvidreobas, Seqmnils XXsaukunis dasawyisidan, naTlad davrwmundebiT,
rom did poetis yvela Tema, siuJeti, fabula Taviseburad brwyinvaled
gadaumuSavebia da Seuqmnia iseTi nawarmoebebi, romlebic mis sulsa da
guls undoda da moswonda.
Ees
naTlad
nawarmoebebSi,
gamovlinda
aramed
1900
ara
wliT
marto
XIX
daTariRebul
saukuneSi
Seqmnil
pirvelsave
poemaSi
,,nangrevTa Soris”(monadiris naambobi)”-daibeWda ,,iveriaSi. 1900wlis #141.
Aarc
Tu
alegoriulisa
didi
da
moculobis
miTosuri
poemis
xilvis
fabula
agebulia
SerwymiT.
legendur-
miTosuri
xilva
dakavSirebulia legendur alegoriulobasTan. Aavtorma poeturi xedvis
areSi moaqcia fantaziiT gacocxlebuli Zveli drois qalaqi cxovneTi,
masTan dakavSirebuli movlenebi, romelTa analogebi mravladaa Zveli da
Sua
saukuneebis
saqarTveloSi.
swored
amis
gamo
Rebulobs
fabula
alegoriul Seferilobas, rac mkafiodaa gansazRvruli TiToeuli xilvisa
Tu poeturi xedvis mxatvruli funqciebi mocemul nawarmoebSi
vaJa–fSavelas
SemoqmedebiTi
xelwerisaTvis
damaxasiaTebelia
poemaSi asaxuli drois namyo droSi gadatana. xSirad saTauris Semdeg aris
151
xolme amaze miTiTebuli, zogan ki es amoikiTxeba uSualod teqstSi . asea es
gansaxilvel poemaSi ,,nangrevTa Soris“.
Tu Sinaarsobrivad gavSifravT saTaurs, aq sityvaSi ,,nangrevTa Soris“
ukve miniSneba igrZnoba ganvlili drois Sesaxeb. mTxrobeli aq avtori ki ara,
aramed monadire (poets misTvis saxeli ar miucia).
erT ucnauri kompoziciuri svla ipyrobs yuradRebas. poemaSi 208
taepian nawarmoebSi mxolod 2 taepSia moqceuli avtoriseuli remarka: ,,TviT
nangrevebis ambavi sTqva TandilaanT xutama:“(31,163)
poemis pirveli Tavi mTlianad da meore Tavis 28 taepi warmoadgens
monadiris naambobs, xolo meore Tavis danarCeni 18 taepi da mesame Tavi
mTlianad eTmoba meore mTxrobels –TandilaanT xutas.
1900wels
dawerili
es
poema
gansakuTrebuli
kompoziciiT
ar
gamoirCeva. aq ar aris peizaJuri foniT dawyeba, romelSic xSirad Caqsovilia
xolme momavali koliziebi, poets arc damxmare vinme, anu ambis momtani,
dasWirvebia fabulis gasaSlelad, arc ,,reportaJis“ msgavsi dasawyisi aqvs
gamoyenebuli gansaxilvel poemaSi. ambis gadmocema, Txroba spontanurad,
garegani gavlenis gareSe, iwyeba.
mTxrobeli,
rogorc
zemoT
aRiniSna,
monadirea.
saubris
kilo,
intonacia gvagrZnobinebs iqve msmenlis arsebobas, Tumca araviTari sityvieri
miniSneba arc mTxrobelis, arc avtoris mier araa mocemuli:
mTas vinadire, davbrundi,
mTis Zirs mivdevdi Walasa,
meCqareboda Sin misvla ,
muxlebs vatandi Zalasa(31,161)
ramdenime sityviT, oriode StrixiT daixateba eqsterieri, garemo,
sadac gaiSleba fabulis dasawyisi:
piria gazafxulisa:
CirTic axali,mwvaneca;
SiSs ra gaavlevs Cems gulSi,
dRec tyeSi vcxovrob, Rameca(iqve)
152
rogorc Cveulebriv xdeba, sivrce drois faqtoris gareSe ar
moiazreba da avtori maSinve gvTavazobs Sav fons, sasuraTe tilos ,,miwad“ rom
gamodgeba, anu Rames. ZiriTadi ambis gasaSlelad swored Rame Caayenebs
mTxrobels, anu monadires, iseT garemoSi, romelSic mkiTxveli Tvals
miadevnebs teqstSi gaSlil miTosur xilvebs.
unda iTqvas, rom monadiris naambobi mistikur saburvelSia
gaxveuli; saburvelSi, rasac gauocebia gamocdili monadire:
uxilav arsebaTa gadalaparakebisas amotivtivda saxeli RvTiT
Serisxuli qarTveli kacisa, eliozisa:
balRebs gviWrian Tavebsa,
ra upatronod vwydebiTa!–
RmerTi grisxavdes, elioz,
rom umweoni vrCebiTa!“
garkveuli drois ganmavlobaSi ar wydeba maTi Civili. bunebrivia
SiSiT monadiris Sepyrobac:
SiSma Samipyro maSin ki,
vsTqvi: ,,davixelTo iqneba,
ra momelanda, ra ari;
saiT ra momevlineba?“
vloculob, viwer pirjvarsa,
mival, ar vixev ukana.
an sad gaviqce, rom SfoTi
ar cxreba,ismis yvelgana“(iqve,gv.162)
poetis mier daxatuli eqsterieri da iq myisierad warmoqmnili
gancdebi mSvenier masalas aZleven fsiqologebs. iq rac datrialda, mxolod
dakvirvebuli fsiqologi Tu gaaSuqebs da Seafasebs. maT garkveul daxmarebas
TviT dakvirvebis obieqti, monadirec gauwevs:
pirvelad davafiqsiroT garemo, saganTa ganfena midamoSi, sadac
RamiT modis monadire:
Tumca ki kaci WaWada
ar minaxia sworeda,–
153
arc sulieri sxva rama...
nangrevebi dga yoreda...
sakvirvlad sakvirveleba
am nangrevT Saunaxia.
netavi maSin menaxos
kacis erTisa saxia.(31,162)
meore: gaviTvaliswinoT , Tu ra reaqcia mohyva amas, anu ra
SfoTianoba daeufla monadires, ra emociur stresSi Cavarda igi:
bolos sam kvnesa gaisma,
glovis wkaruni zarisa,
da didi oxvra amoxda
dablaiT miwa–myarisa.
SavSinebulvar Zalian,
veRara vZravdi bagesa.
gulSi vloculob, vevedri
am are–maris gamgesa.
SavTxovdi: Wkvidam nu SamSlis,
nu gamimwarebs yofasa,
nu daananebs deda–Cems
bedkrulis Svilis Sobasa.“(iqve)
saTanado
samecniero
literaturaze
dayrdnobiT,
SegviZlia
aRvniSnoT, rom monadiris stresi emociuria da gamowveuli pirovnebis
SeSfoTebiT. misi es stresi, SfoTianoba gamowveulia ,,...ara realurad
mocemuli saxifaTo situaciiT, aramed es aris misi rogorc mosalodnelis,
warmosaxva da amdenad molodini am SesaZlo xifaTisa“(63,545).
aRsaniSnavia, rom monadireSi stresis aRmoceneba ganpirobebulia
ara mxolod obieqturi pirobebiT (aq: Rame, sasaflao, nayari lodebi, yornebi,
nangrevebi), aramed eqsterieris ,,gaSinaarsebiT“ (aq:
garemo, atmosfero
damuxtulia istoriuli realiebis warmosaxviT Seqmnili viTarebiT: omis
yiJini, saomari moqmedebis fragmentebi, nacixar–nasimagralis nangrevebi, misi
154
toponimi ,,diakvnis gverdis cixe“ da am nangrevebis istoriasTan dakavSirebuli
moRalate qarTvelis–eliozis“–saxelis wamotivtiveba mexsierebaSi).
poemis
meore
Tavis
dasawyisSi
grZeldeba
pirvel
TavSi
datrialebuli gancdebiT gamowveuli STabeWdilebebi. avtori gamocdili
fsiqologis utyuari alRoTi Seafasebs monadiris mier Tanmoyolil stresul
gancdebs.
sagulisxmoa,
rom
axloblebi
ar
eTanxmebian
mas
da
gamowveul
stresul gancdebs devebs ki ara, ufro realur movlenebs ukavSireben.
aRmoCnda, ,,rom yvelas es emarTeba RamiT am adgils mavalsa” da ,,yvelasac
moeCveneba saxe grgvinvis da omisa (31, 162)
amis Semdeg subieqturi motivacia stresulobisa TandaTanobiT
gadainacvlebs obieqtur–istoriul motivirebaSi da ambis dineba mTlianad
gardaisaxeba realistur–poetur xedvad. logikurad es daukavSirda fabulaSi
axali personaJis, TandilaanT xutas, Semoyvanas: ,,TviT nangrevebis ambavi sTqva
TandilaanT xutama“.
TandilaanT xutas naambobidan garkveulad Cans, rom monadiris
pirovnebaSi da mis axloblebTa Soris arsebul xilvaTa warmosaxvam xeli
Seuwyes maT Soris mexsierebis gamoRviZeba–gaaqtiurebas. aman ki gardasaxvis
obieqtad qceuli ambavi aqcia realisturobad, istoriuli peripetiebis
gamococxlebad.
poemis personaJi, xuta, arwmunebs msmenelebs, rom nangrevTa Soris
atexil xmaurs misTvis xeli araferSi ar SeuSlia, rom ,,arc vin Sacvlila
Wkvidama, arc vis mahSlia cxovreba, janzedac kargad arian, ukeTesi aqvT
goneba.“
TandilaanT xuta darwmunebulia, rom ,,minam qveyana arsebobs, am
ambebs hnaxven mudama,“ rom: ,,nu ityviT –borotni iyvnen, keTilni sulni arian“ :
mand, dRes rom yoreebs vxedavT,–
cixe–koSkebis nangrevTa–
Zvels dros qalaqi yofila
mter–Seuvali, magari,
cxovneTad saxeldebuli,
swored samoTxis sadari(31,163).
155
xuta Seaxsenebs msmenelebs, rom Cven mxares Zvelad mravali mteri
hyolia. axlac bevri mteri gvyavso da ,,dro Tu daudgaT, kidevac gadmohyudeben
yurebsa, kidevac dagviqroleben, aaSfoTeben gulebsa.“
urumTa, anu osmaloebis, Semosevis xanas acocxlebs mTxrobeli.
xutas TqmiT, mteri bolos mosula im adgilas, ,,sadac dRes gvesmis kiJina
RamiT da abjris Cxaruni“.
darbeul qarTvelebs pirze mxolod erTi
moRalatis , eliozis, saxeli ekera:
elioz, RmerTi grisxavdes!“–
yvela erT–pirad iZaxis...(iqve)
vkiTxulobT mis daxasiaTebas da, SeiZleba iTqvas, rom poetma
mogvca tipiuri moRalatis saxe
tipiurad qceul garemoSi. eliozic
klasikuri personaJia Cvens literaturaSi arsebul moRalate pirebs Soris
(varsqeni, ori iese, Sadimani, svimon mayaSvili da a.S).
avtori patara StrixiT migvaniSnebs erT niuansze–,,aravin icis, ra
rjulis, CvenSi siT gamoreuli.“ misi mxolod saxeli scodniaT cxovneTelebs–
,,es ki ician, sul–krulsa rom eliozi hrqmevia“.
bevri qarTveli moRalatis analogiuri gza gauvlia eliozs:
,,TaTrebi gaulaRebav, cxovneTi dauqcevia: gza uswavlebav mtrisada erT bnels,
ukuneTs RameSi... TiTon didoba miuRav imav TaTrebis mxareSi.“
TandilaanT xuta mokled afasebs misi RalatiT gamowveul ,,codva–
bralis suraTs“. am Sefasebisas erTi miTologiuri detali
cocxldeba
mkiTxvelis Tvalwin; kerZod:
im codva–bralis suraTi,
rac im erTs Rames momxdara,
Saunaxia haersa,
scocxlobs da rodi momkvdara!
yuradReba miipyro pirvelma
am
oTxma taepma.
aq unda gamovyoT
sintaqsur–gramatikuli momenti. saxezea rTuli qvewyobili winadadeba rTuli
konstruqciisa. mTavari winadadebidan gvsurs gamovyoT fraza–,,codva–bralis
156
suraTi
Saunaxia
haersa“,
romelsac
mosdevs
mTxrobelis
komentari:
,,scocxlobs da rodi momkvdara da ,,samSoblos erTgulT sulebi, spetakni,
rogorc cvilebi, Tavze dahbrunven cxovneTsa, rogorac dedas Svilebi.“
mTavari winadadebidan gamovyoT fraza: ,,Saunaxia haersa“. haeris mier
informaciis Senaxva ki indur filosofiaSi cnobili movlenaa. mas ,,akaSa“
ewodeba. vfiqrobT, didi vaJa misdauneburad, Tavisi genialuri gonis wyalobiT
, Sehxmianebia indur filosofiaSi, indur metafizikaSi gavrcelebul movlenas
da mogvca misi qarTuli, mxatvruli interpretacia.
magaliTad, v. nugatovis mier Sedgenil ,,tantris enciklopediaSi“,
romelSic
,,indur
aqcentebi
filosofiaSi
eqstazis
akaSa
alqimiazea
aris:
eTeri,
gadatanilili,
anu
vkiTxulobT:
nivTierebis
vibraciuli
mdgomareoba, akaSas Tvlian yvelafris sayovelTao saTavsod,-ra iyo, ra
aris da ra iqneba... zogjer akaSas uwodeben ,,faqiz, natif eTers”. (elifas
levi),
an
,,astralur
Suqs”
(alister
krouli)
Tumca
maTi
aRmoCena
miewereba piTagoras”.
vaJas poemaSic analogiuri Tvisebaa dafiqsirebuli haerisa, romelsac
Semounaxavs informacia momxdarze. amave dros haers, mokamkame eTers, berZnul
miTologiaSi yvelaze zeda da wminda, gamWvirvale fenas, unari hqonia
Semoenaxa informacia mimdinare ambebze da ewinaswarmetyvela samomavlo
viTarebac; analogiuria situacia nawarmoebSi:
vpovebT am qveyanazeda
imaT keTilis–myofelsa?!
Tavis samSoblos gamcemze
visme keTilis mTxrobelsa(31,163).
vaJas mier faqtebSi intuiciurma wvdomam indur Tu berZnul
miTologiur garemos organulad daakavSira fSaur da xevsurul miTologiur
panTeonSi arsebuli fenomenebi: moZaxurebi//maZaxurebi:
cxovneTis moZaxurebi
amaSfoTaris xmebiTa
Cven gonebaSi gvagdeben,
radgan xSirada vscdebiTa (31,164)
157
maZaxura fSav–xevsuruli crurwmeniT, uCinari mavne sulia, romelSic
sofelSi RamiT Camoivlis da mZinare ojaxs sakomidan (sakvamledan–J.k)
CasZaxebs(87,351); cota qvemoT vxvdebiT damatebiT ganmartebas–,,moZaxura(fS.)
xalxis warmodgeniT, raRac arsebaa (87 gv.386).
Cvens mier xazgasmuli taepebidan naTlad gamoCnda, Tu vaJam warmarTuli,
miTiuri, rogor moaqcia qristianuli rwmenis safarvelSi.
es faqtori damaxasiaTebeli aspeqtia misi SemoqmedebiTi istoriisaTvis.
samarTlianadaa
uaryofili
nihilisturi
Tvalsazrisi
900–iani
wlebidan vaJa–fSavelas SemoqmedebiTi energiis modunebis Taobaze. Tu Tvals
gadavavlebT 900–910–iani wlebis SemoqmedebiT produqcias, davrwmundebiT im
WeSmaritebaSi , rom vaJas SemoqmedebisaTvis mis pirad cxovrebas, yofiT
simZimes, sazogadoebaSi momxdar kataklizmebs niri odnavadac ar Seucvlia.
piriqiT, sakmaodaa gafarToebuli misi SemoqmedebiTi interesebis sfero. amaSi
vgulisxmobT misi moqalaqeobriobis gaaqtiurebas, polemikur tons, mxatvrul
SemoqmedebaSi Janrobriv mravalferovnebas, umaRles mxatvrul–esTetikur
dones, SemoqmedebiT nayofierebas.
Tu vimsjelebT jer kidev 1900wlis Taobaze poeturi eposis mixedviT,
ukve am periodSi gamoqveynebuli ori poema naTlad adasturebs avtoris
SemoqmedebiT intensiurobas Tematikis damuSavebis TvalsazrisiT, miTumetes,
rom qronologiurad axlos dgas maTTan ,,gvelis–mWamelze“ muSaobis procesi.
ramdenadac
gansxvavebulia
ideur–Tematuri
datvirTva
poemisa
,,nangrevTa Soris“, absoluturad sxva samyaroSi gadavyevarT poets poemaSi
,,brZeni viri (Zvelis-Zveli ambavi)“.
,,Zvelis–Zvel ambavSi“ faqtiurad araki qceula zRapar–poemad. ,,araki“
terminologiurad zustad gamoxatavs fabulaSi ganviTarebul movlenebs
(mxedvelobaSi vRebulobT ,,arakis“ ilia WavWavaZiseul ganmartebas).
alegoriulad bevr rameze migvaniSnebs nawarmoebi. bevri sagulisxmo ram
winaswarmetyveluric aRmoCnda fabulaSi.
ukve saTauricaa momgvreli Rimilisa. es viri namdvilad ar igulisxmeba
sulxan–sabas sedraqiseul virad. aq vaJam ironiiT Sefera Tavisi Txzulebis
158
mTavari personaJi. problema ki maSinve rom aqtualurad iyo miCneuli,
dasturdeba imiT, rom ,,iveriaSi“ gamoqveynda.
aseTi martivi, gamWvirvale siuJetis mqone Txzulebis publikacia
,,iveriaSi“ imazec migviTiTebs, rom ,,iveria“ gulisxmierad ekideboda ymawvilTa
repertuarSi Setanil nawarmoebebsac. migvaCnia, rom ,,brZeni viri“ uTuod
daimkvidrebda saTanado adgils vaJas saymawvilo nawarmoebTa Soris. swored
migviTiTeben, rom brwyinvale ,,sabavSvo qmnilebaTa“ avtoria vaJa. magram es jer
kidev ar niSnavs, rom es nawarmoebi mxolod ymawvilTaTvis sakiTxav masalad
hqondes mas Cafiqrebuli. mwerlis mxatvrul moTxovnilebaTa gamoxatulebad
arian CaTvlilni isini, rameTu WeSmariti ,,sabavSvo qmnileba“ yovelTvis
momxibvleli da zneobrivia mozrdilTaTvisac“–l.tolstoi“(49,445).
ambavs mTxrobeli gadmogvcems. didi roli akisria mas siuJetis
mdinarebaSi. igi TavSive iZleva viris daxasiaTebas:
viri ram, erTi CoCori,
didyura,ugzod myvirala,
ar vici, siT, rogor moxda,
ase ram gaamZvinvara:
yroyiniT mTa–bars aqcevda:
,,CemTan mogrovdiT yvelao,
saca ram cxovelebi xarT,
Tu gindaT Tavis Svelao!“(31,165).
amas mosdevs cxovelTa reaqciis mSvenieri aRwera. didebuladaa
daWerili
sityvas
ayolili
brbos
fsiqologia.
SiSiTa
da
wrwoliT
gulaTaxTaxebulni–
daiZrnen tyidam nadirni
viris mquxare xmazeda,
ar darCenila arc erTi
arc mindvrad, arca mTazeda,
unda iaxlon didyuras,
scnan, mxecT ibarebs razeda...(iqve).
maTs maraqaSi ar gareulan lomi, vefxvi, daTvi da mgeli.
159
kargad aris mocemuli viris daxasiaTeba sityvis dawyebamde:
viri gorazed Semdgara,
icqireboda gmirulad,
Tumca–ki qceva da sityva
mas mosdioda virulad.
nadirT xro imis winaSe
sdgas mowiwebiT,mwirulad(iqve,166).
sityva
virisa
farisevluria,trabaxia:
mas
Turme
,,guls
uklavs“
cxovelTa tanjva da kvnesa, rom zecam gamogzavna igi maT batonad da patronad,
rom ,,dReidan unda ixaros, vinc aqamomde ewama“.
amas igi moayolebs trabaxiT gaJRenTil sicrues: Turme didi sasjeli
moeliT misgan ,,vefxvsa, lomsa da mgelsao“. aq mousvlelobisaTvis.
mas SiSiT ver Sexedaven ,,vefxvi, mgeli da daTuna“.
,,mxecebi gaocebulni wamoyayandnen viSiTa“:
ufro Tavzari daecaT,
SiSiT ekvrodnen mawasa,
raki lom–vefvxvsaca swixlavs,
xmas viRa gascems imasa.(iqve).
Sedegi gamoiRo viris yroyinma, misma xmamaRalobam. iumoristulia
mTxrobelis komentari brbos fsiqologiis Sesaxeb:
,,mxecTa kvalada sTqves: ,,ar styuis,
jer xma rogori hqonia,
aba Tu visme misTana
tyeebSi gagvigonia?!
yurebic ramodena aqvs,
didi eqneba gonia.
batonad amovirCioT
Zalian mosawonia...
groteskis simaRlemde adis am pasaJis safinalo sityvebi:
erTbaSad daiyrantales,
gaiZaxodnen vaSasa!
160
vin miscems aseTs didebas
Taviss saymoSi faSasa!(31,166).
Txzulebis III TavSi logikurad viTardeba movlenebi. mgeli mSieri
daexeteboda tyeSi. mivida xmauris adgilze da Tavisi yuriT moismina, rac iqa
xdeboda. umal Seafasa situacia da ,,orator“ virs ,,mietia mtrulada“.
avyia, utvino viris ubedurebiT, mglis garda, meliac moeloda viris
leSiT gaZRomas.
IV TavSi gadmocemulia am viris mimarT damokidebuleba misive moZmeebisa,
virebisa. maT ar Seicxades viris daRupva, piriqiT, bevric ki icines. amis gamo
mTxrobeli pirdapir mimarTavs mkiTxvels , msmenels:
es samgle viri virebSic
Turme Tavobas hbedavda(iqve).
patronisgan gazuluqebuli viri Tavs gavida, gaatiala baRCa–bostani.
viris ,,mgosnoba“ ar ikmara mTxrobelma da es viri Seadara ,,sabWos xmosnebs“;
anu iseT adamianebs, romlebic usafuZvlod iCemebdnen brZenis saxels.
daskvnis saxiT unda aRiniSnos: ,,vaJa–fSavela Seuborkavi fantaziisa da
didi warmomsaxvelobiTi SesaZleblobebiT aRsavse xelovani iyo, romelic
swored yvelaze maRla ayenebda saTnoebiT da sifaqiziT savse guls, da guli
ki,–rogorc amboben, bavSvebs ekuTvnis, magram ,,danaxva gulis moZraobisa xom
didsac swyuria“(grigol kiknaZe); amitomac erTnairad momxibvlelia vaJas
sabavSvo
nawarmoebebi
rogorc
ymawvilTaTvis,
aseve
asakovani
adamianebisaTvisac“(49,447).
amrigad, msgavsi siuJetisa da fabulis mqone nawarmoebebi naTlad
migvaniSneben didi poetis SemoqmedebiTi interesebis erT–erT mniSvnelovan
aspeqtze.
Tu davesesxebiT cnobili moRvawes akaki papavas vaJa–fSavelas prozis
Sesaxeb: misi rwmeniT, vaJas mSvenieri moTxrobebi Tuki
waukiTxavs,
vinmes erTxel
igi iq aRmoaCenso ,,...mziur xalisianobas, usazRvro siyvaruls
yovel arsisadmi, haers, gaSlilobas, erTgvar religiur saTnoebas, rasac
,,ueWvelia TviTon ganicdidao“(67, 257–258).
161
vaJas prozidan , gansakuTrebiT sabavSvo repertuarSi damkvidrebuli
Txzulebebidan, Tavisebur ciklur rkals qmnian ,,iseTebi, romelTa fabulebic
agebulia ,,naambobze“, ,,ambavze“. es qvesaTaurebi ufro mimzidvelni arian
mkiTxvelisaTvis, ganawyobs mas msmenladac da mkiTxveladac. es momenti
brwyinvaled aqvs gaanalizebuli prof. gr.kiknaZes statiaSi ,,vaJa–fSavelas
prozis stili“.
mkvlevarma detalurad ganixila vaJas prozis stili ,,Svlis nukris
naambobze“
dayrdnobiT.
igi
daskvnis
saxiT
aRniSnavs:
,,naambobs
damajerebloba vaJam imiT moupova, rom cocxali mxedvelobiTi xatebi Seqmna,
TvalsaCinoebas miaRwia da sakuTar msjelobaTagan Tavi Seikava... gamoTqmaTa
gameorebiT, sityvaTa da maTi formebis mimsgavsebiT, frazaTa ganlagebiT is
SesZlo, rom... nawarmoebis stilisturi erTianobis mkafio STabeWdileba
Sehqmna“(49,90).
ra
viTarebaa
am
mxriv
vaJas
moTxrobaSi
,,axali
weli
fSavSi(beJanas naambobi)“, romelic daibeWda ,,nakadulSi“(1909w.).
ver vityviT, rom am moTxrobis ,,stili xatovania(gr.kiknaZe). kilo
TxrobiTia, msjeloba–dinjia, dro aRwerili ambisa winare warsulia. drois
sarCuli winasaaxalwloa, moqmedebis adgili–fSavi.
Txzulebis pirvelive fraza garkveulwilad motivirebulia, aqcenti
socialur sakiTxzea aRebuli: ,,Zalian Raribad vcxovrobdi, xelmokled,
sawylad. gana ar iciT,siRaribe rogoric aris?(32,455). umweo beJanas simdidred
Tavisi ori Svili–eqvsi wlis gogona, oTxi wlis biWi da coli miaCnda.
moTxrobis pirvel abzacSi yuradReba miiqcia erTma sityvam, rogorc
,,periferiulma sintaqsurma erTeulma“(26,109). ,,marTla, esec xom simdidrea:
ori Svili myvanda–qali da vaJi; qali eqvsi wlisa, biWi oTxisa da coli“. Cvens
mier xazgasmul sityvas (,,marTla“) beJanas metyvelebaSi emociur–eqspresiuli
funqcia gaaCnia. am SemTxvevaSi aRniSnuli sityva (an misi msgavsi sityvebi sxva
SemTxvevaSi–J.k)
,,Cveulebriv
gamoxataven
mTqmelis
damokidebulebas
gamoTqmuli azrisadmi. am funqcias metyvelebaSi asruleben Sorisdebulebi...
modaluri sityvebi... da nawilakebi“(26,114). tradiciulad , gramatikaSi amgvari
konstruqcia gankerZoebaze miuTiTebs. aq ki , konkretulad, gankerZoebis is
SemTxvevaa, romelsac CarTuls uwodeben. mocemul metateqstSi CarTuli–
162
,,marTla“ exeba ara romelime erT wevrs winadadebisas, aramed intonaciurad
igi mTel frazas faravs(46,304) am sityvis meoxebiT beJani uSualo kavSirs
amyarebs mkiTxvelTan, zrdis intimuri urTierTobis dozas, Tavis naTqvams
sZens damajereblobas, gul–gaxsnilobas. am erTma sityvam xazi or garemoebaze
gausva: 1)ironia socialuri ,,simdidris“ mimarT: ,,erTi furi, erTi xari, sami
dedali, erTi mamali“ da 2)siTbo–siyvaruli marTla auwyav simdidreze –col–
Svili.
rogorc saTanado literaturaSia miTiTebuli, msgavs SemTxvevaSi eseTi
erTi sityva struqturulad daunawevrebelia da winadadebis ekvivalenturia
(ap.daviTiani).
mocemuli moTxrobis analizis dros gamoikveTa garkveuli mimarTeba
nawarmoebis qronotopisadmi, dro–sivrcis fenomenisadmi. kerZod,–samecniero
wyaroebSi miTiTebulia, rom ,,xelovnebisadmi arsebiTia mimarTeba oTxi
droisa: maradiulobisa, empiriuli droisa, egzistencialuri droisa da
siuJetis
droisa.
xelovnebaSi
da
Sesabamisad
Tanamedrove
TeoriebSi,
siuJeturi droa saxe da xati maradiulobisa. mxatvrul nawarmoebs Tavisi
sinamdvile aqvs da Tavisi dro, anu siuJeturi dro. siuJeturi dro aris
empiriuli drois sazrisis Zebna mxatvrul nawarmoebebSi... siuJetur dros
orgvari mimarTeba aqvs empiriul drosTan da meorea nawarmoebis wakiTxvis
dro. ase vTqvaT, Sida–siuJeturi dro(81,27).
moTxrobis
motivaciis
pirvelsave
garda,
frazaSi
sayuradReboa
Cadebuli
dro–Jamis
Sinaarsi,
socialuri
TvalsazrisiTac.
naTlad
gamoikveTa empiriuli da siuJeturi droebi.
ambavi iwyeba siuJetur droSi. beJani ixsenebs erTi wlis winandel
axalwlis
ambavs:
,,Zalian
Raribad
vcxovrobdi,
xelmokled,
sawylad“.
socialur yofas beJani ritorikuli SekiTxviT amuqebs da Tavisi gancdebis
mizidulobis velSi miizidavs mkiTxvels–,,gana ar iciT, siRaribe rogorc
aris?“
enawyliani mTxrobeli gamodga beJani. monologiuria ambis gadmocema.
beJani cdilobs, yvelaferi gaandos virtualur mosaubres.
163
Cvens winaa ZirZveli, naRdi fSaveli kaci: miwis muSa da xiTxuroic. misi
qeri sam Tves yofnida ojaxs, danarCen cxra Tves ki sul yidulobda. fuls
Sovna undoda. ,,fuli–ki rogorc Tavad beJani ambobs,–Cemi mklavebi iyo culi,
satexi, saWreTeli da xowi. vxvewdi xonCebs, xis jamebs, TefSebs, baknebs.
vatarebdi soflidan–soflad da vcvlidi purze. fasi xis avejisa ganixruli
iyo, fulze arc ki vyiddi, Cems balRebs puri erCivna fulsa: jami Tu xonCa
ramden pursac Caitevda, imis fasi is iyo“. da kvebavda col–Svils, ,,rogorc
Citi Tavis bartyebs“.
miuxedavad ekonomiuri siduxWirisa, mama mainc bednierad grZnobda Tavs
da amas ase ganumatravs Tanamosaubres: sadRegrZeloSi ,,SevTxove RmerTs, rom
damdegi, momavali weli mainc bednieri qmniliyo CvenTvis. bednierad vgrZnobdi
Cems
Tavs:
Tumca
Camoglejil–Camowewili
col–Svili
damixvda,
magram
madloba RmerTs, rom cocxlebi arian, vambobdi“.
didi mwerali adamianis sulis Rrmad mwvdomi pirovnebaa, icis adamiani
da mianiSnebs kidec imaze, Tu ra cota ram kmara adamianis gasaxareblad. beJanis
SemTxvevaSi es iyo Semotanili ZRveni–Tafli da nanadirevi, da Zroxis mier
xbos mogeba.
amis Semdeg ufro detalurad iSifreba siuJeturi dro, itvirTeba
eTnografiuli detalebiT: moiZebna Wvartliani fanduri, diliT adre daikepa
saxinkle xorci, evam (beJanis colma) moamzada Tafl–erbo mekvlisaTvis,
diliT saxlis karze raRac daxmaurda, es ki mekvlis mosvlis niSani iyo, ase
Seatyobina mekvlem mosvla, rogorc beJani ganumartavs msmenels Tu mkiTxvels:
,,daZaxeba axal weliwads kargi ar ariso“.
mekvlis, ramazis, mosvlisTanave Seerwymis erTmaneTs siuJeturi da
empiriuli droebi.
aq yuradRebas ipyrobs beJanis Semdegi sityvebi: ,,es axali weli CemTvis
sxvafriv, sxva mxriv aris Rirssaxsovari“. beJanis pirovnebaSi moWarbebulia
emociuroba, TviTkritikulia mis fiqrTa Sinaarsi. amas ki beJanma imiT miaRwia,
rom ,,warsuls igi awmyos fonze aSuqebs, urTierTmomdevno frazebSi gvawvdis
da amiT warsulis iseTive aqtualur gancdas axerxebs, rogoradac awmyo
viTareba ganicdeba“(81,76).
164
safinalo akordi am patara moTxrobisa SemecnebiT–aRmzrdelobiTi
suliskveTebisaa. beJanma,
ojaxuri viTarebidan, yvelaze metad ki Tavisi
balRebis didi sixarulidan gamomdinare gulSi mtkiced gadaswyvita: ,,unda
rac aqamde viyav, erTi aTasad viqce, rom sawyali Cemi col–Svili marTlac
namdvili cxovrebis Rirsi gavxado, da marTlac ase moviqeci. Sromas movumate,
naSovaric davzoge, duqans aRar mivekare da dRes, dailocos RmerTi, CemTvis
yvelaferi sakmao maqvs... Cemi col–Svili sxvas aRar Sehnatris. madlobeli var
im
axali
wlisa,
RmerTma
Senc
nu
mogaklos
gonebisa
da
grZnobis
gamxsneli!..“(32,458)
Bbunebrivia,
beJani
moaxdens
,,nakadulis”
droisa”,
pirovnebis
avtoris
mizandasaxulobiT,
mkiTxvelebze.
rameTu
aqaa
,,TviTdadginebisa”(r.siraZe).
keTil
zegavlenas
pirovnuli
amas
ki
daZleva
beJanma
imiT
miaRwia, rom Seewia ,,gonebisa da grZnobis gamxsneli”-ufali Cveni.
amJamad ganxilva-dakvirvebis obieqtad gavixadeT vaJas poema ,,sisxlis
Zieba” (ambavi CerqezTa cxovrebidan), romelic pirvelad daibeWda 1897 wels
Jurnal
,,kvalSi”,
mohklebia
#2,3,4,5,6.
mkvlevarTa
15.I-2(35,216-246).
saTanado
Ffaqtia,
yuradReba.
rom
aris
am
poemas
mcdeloba
kompleqsuri analizisa. Cven ki am mSvenieri Txzulebis
ar
misi
,,absoluturi
mxatvruli faseulobebis konteqstidan” gvsurs SevexoT vaJas poemebisaTvis
damaxasiaTebeli
stiluri
xasiaTis
movlenis,
kerZod
,,siuJeturi
CarCoebidan gadaxvevebs-filosofiuri gansjiT gatacebas da mkiTxvelTa
CaTrevas eTikur-problemaTa siRrmeebSi”(35,13). miTumetes, rom ,,am rigis
gadaxvevebi... TvalsaCino kompoziciur rolsac ki asruleben”(35,14). Eese igi,
rogorc
zemoT
interpretaciis
mxolod
am
aRvniSneT,
Cvens
sakiTxi”(44,122).
aqcentiT
win
dgeba
vacnobierebT,
interpretacia
nawilia
rom
,,mxatvruli
saanalizo
Txzulebis
teqstis
teqstis
kompleqsuri
ganxilvisa.
,,siuJeturi CarCoebidan gadaxvevis” TvalsaCino magaliTia mocemuli
wignSi
,,vaJa-fSavelas
gaSuqebulia
lirikuli
xuTi
poema”
wiaRsvlebi,
(35,341-367).
saTanado
deskrifcia,
ilustrirebiT
avtologia,
siuJetur
qargaSi CarTuli sxvaTa Tqmebi, aforizmebi. Cven ki ,,sisxlis Ziebis”
analogiur analitikas davamatebdiT iseT mxatvrul-kompoziciur xerxze
saubars, rogoricaa retardacia.
165
gvTavazobs
ra
vaJa-fSavelas
fenomenis
brwyinvale
daxasiaTebas,
prof. gr. kiknaZe migviTiTebs: ,,poets xSirad imdenad xiblavs da itacebs
esa Tu is movlena, rom wyvets ambis Txrobas, uxvevs misi ganviTarebis
gzidan da amJamad xilululi movlenis winaSe Cerdeba. imdenad didi
mxatvruli
mniSvneloba
aqvs
imas,
rac
ama
Tu
im
momentSi
poetis
cnobierebaSi SemoWrilia, rom TiTqmis neldeba misi interesi ambisadmi,
sakuTriv siuJetisadmi (48,17-18). Aaqve mokled aRniSnavs ,,sisxlis Ziebis”
siuJetSi arsebul gadaxvevis ramdenime SemTxvevas.
Cveni amocanidan gamomdinare, mivyeviT ra Txrobis temps, yuradReba
SevaCereT
naratologiis
iseT
tipur
SemTxvevaze,
rogoricaa
,,deskriptiuli pauza”, anu rodesac ,,Txroba Cerdeba, viTarebis, peizaJis,
interieris an sagnis aRwera iwyeba”(121,90).
Ppauza droTi unda izomebodes da poemaSic misi ganzomilebis metnakleboba ganvsazRvreT TxzulebaSi arsebuli siuJetidan gadaxvevis an
retradiciis
oTx
Sinaarsoblivi
mxolod
Tu
aTeulze
meti
funqciuri
stilistikuri
SemTxveviT.
klasifikacia,
figurebi,
xolo
movaxdineT
samsjavrod
maTi
ricxvidan
ra
maTi
gamovitaneT
SevCerdiT
ritorikul SeZaxilze. sxvagan ki saubari iqneba aforizmul gamoTqmebze,
andazebze, wyevlis formulaze, Segonebaze, riTac ase uxvia poema ,,sisxlis
Zieba”.
Ppoemis pirvel TavSi mocemulia bunebis suraTi, peizaJi. Aaq peizaJi
ar
asrulebs
dekoraciis
funqcias.
esaa
idumali
gasaubreba
poetisa
garemosTan. gapirovnebisa Tu metaforizaciis saSualebiT naTeli xdeba
avtoris mimarTeba, damokidebuleba ,,uenpiro” bunebisadmi. Ddidi siTbo da
siyvarulia
Caqsovili
mgosnis
damokidebulebaSi
mTa-qedebis,
caze
ayvavebuli Rrublebis, pirbadeaxsnili mTebis, miyril-moyrili kldeebisa
Tu salis kldis naJurisadmi, wyarosadmi.
Mmeore TavSi ukve fiqsirdeba mTis bilikze momavali mxedari. sul
raRac oriode StrixiT gamoxata poetma mxedris Sinagani ganwyobileba:,,mTis biliks mosdevs mxedari// aRvirCaxsnili cxeniTa,//aRviZebs balaxs
mTisasa// xamuS-xamuSis stveniTa”(31,217).
Mmxedris
daxasiaTebisas
xazgasmulia
misi
Tavdajerebuloba,
TviTkmayofileba; Cans, didi miznisaTvis ukve miuRwevia da ,,valmoxdilis”
TvalebiT daeZebs vinme TanamgrZnobels da Cqarobs sakuTari binisaken.
Cveulebrivia Txrobis tempi im drosac, rodesac mxedarma ,,midamos Tvali
166
gadaavlo,//naxa
Tavisi
sofeli,//
lxiniT
aevso
sul-guli,
iq
elamaza
yoveli”. Aam sityvebis Semdeg garkveuli Seyovneba igrZnoba Txrobis tempSi
da Cndeba iseTi poeturi gamoTqma, iseTi stilistikur-mxatvruli figura,
rogoricaa ritorikuli SekiTxva:
,,gana martoka kacT gviyvars
Tavisi miwa mSobeli?!(31,218)
Aam SekiTxvaSi mxolod mTxrobelis TvalTaxedva amovikiTxeT.
Txroba gamovida personaJis siuJeturi velidan. Mmocemul figuraSi arc
Segonebaa, arc aforizmia da arc andaza. mas arc retardacia mouxdenia
Txrobis dinamikaSi; ufro zustni rom viyoT, Zalze sustia igi.
am
SekiTxvaSi
dagvainteresa
qveteqstma,
striqonebs
Soris
gatarebulma azrma, romelSic, faqtiurad, mxedris zneobriv iersaxeze
miniSneba
amovikiTxeT.
kerZod,
igrZnoba
albaT
is,
rom
,,kacisagan”,
,,kacobisagan” Sors unda iyos es mxedari. Cveni varaudi momdevno frazebmac
gaamyares.
Aaq
aSkarad
iSifreba
mxedris
uaryofiToba:
,,arc
modis
usaxeloda//sisxlis davlaze mSromeli,//sisxliani aqvs xmlis vada,//egrev
xanjrisa tarica”(31,218). Mmxedars Tavi marTali hgonia, valmoxdilia,-,,raca
hqmna-sasaxeloa,//odnavac ara rcxvenia”(35,218).
Mmisi
Rirebulebisa.
mamxilebel
saqcieli
ar
mTxrobeli
Sefasebas.
Cans
sazogadoebrivi
Cagvaxedebs
Aara
saqmis
rcxvenoda
masStabisa,
viTarebaSi
mxedars
imitom,
saTemo
da
iZleva
rom
taxtze
dakidebuli marjvenis safasurad ,,unda saCuqrad miiRos xmali, fuli da
cxenia” (24,218). Tu isev vaJas
davesesxebiT,
mxedars vaJkacoba
fulze
gauyidia .
simptomaturad gveCveneba isic, rom am mxedris saxels mTxrobeli
mxolod mesame Tavis miwurulSi gvTavazobs-demuria misi saxeli.
amave
TavSi
vecnobiT
erTimeorisagan
gansxvavebul,
erTmaneTTan
dapirispirebul or mTavar personaJs-aslan-begsa da qiCirbes. specialur
naSromSi naTqvamia: ,,..avtorma adgili unda dauTmos personaJebs”(121,190).
Hhenri jeimsis es mosazreba, faqtiurad xom aristoteles gancxadebis
analogiaa, rodesac igi homerosis, rogorc avtoris, Sesaxeb saubrobda.
vaJa-fSavela
Taviseburad
amJRavnebs
Tavis
mimarTebas
movlenebisadmi.
Mmesame TavSi ,,Tavidanve Txrobis centrSi ayenebs Tavis Tavs da Sinagan
TvalTaxedvasac amJRavnebs amiT”(121,190).
167
personaJis
(aslan-begis)
wardginebisTanave
aCqarebs
Txrobis
temps da svams ganmazogadebeli funqciis matarebel ritorikul SekiTxvas:
2) rad ari gaumaZRari
N
netav buneba zogisa?!(31,218)
Ees SekiTva uSualod mohyva aslanis daxasiaTebas, aRiniSna aslanis
sixarbe, gulboroteba, ampartavnoba-ambiciuroba, zRapruli simdidre misi.
,,bevri aiklo saxl-kariT,//bevri atira viSiTa”. Oodnav win ki sxvaTaSoris
Tqva-,,ityvian, viTom aslanma// gasca samSoblo Tavisa”(24,218).
amgvari
kompaqturi
daxasiaTeba
aslanisa
mSvenieri
fonia
masTan
dapirispirebuli personaJis qiCirbes srulyofilad warmoCenisaTvis.
mTxrobeli
oriode
StrixiT
hqmnis
qiCiris
zneobriv
saxes-,,erTi
qiCirbe ar hmonebs,//ganTqmuli vefxvis jiSiTa”(31,219). qiCirbe ara marto
sworupovari mebrZolia, xerxiania, aramed imavdroulad ,,dadis da yvelas
arigebs//sityviT ZmuriT da mtkiciTa”. Mmisi sityvebi gamoirCeva gonierebiT,
awon-dawonilia; mimarTva mdidaria imgvari sibrZniT, rac moeTxoveba misi
mdgomareobis pirovnebas. aTtaepian monakveTSi amovikiTxavT aforizmul
gamoTqmasac da or ritorikul SekiTxvas.
jer gvxvdeba ritorikuli SekiTxva monakveTis dasawyisSi:
3),,rad hmonebT aslans, Cerqezno,
uRels rad idgamT kisrada,
sxvisa naymevi, nalaxi
gamoadgeba vis rada?!(31,219)
am konkretul SemTxvevaSi ritorikuli SekiTxva ar warmoadgens
siuJeturi CarCodan gadaxvevas. igi CarTulia personaJis monologSi
da
dinamiuricaa da simZafris Semomtanicaa imave dros. Aam sintaqsur figuras
uSualod
mosdevs
aforizmuli
gamonaTqvami.
igi
aforizmebSi
aqvs
moqceuli gela saiTiZesac (75,49).
,,ubatonoba riT ar sjob,
Nnetav, batonis yolasa?
riT ar sjobia raindi
Ramis salaRob colasa?
omSi mokluli vaJkaci
meCeTSi myvirals molasa?”(31,219)
rodesac
Temidan
ar
am
aforizmul
gadagvixvevia,
radgan
gamoTqmaze
SevaCereT
aforizmebisaTvis
yuradReba,
damaxasiaTebeli
168
goniereba personaJma faqtiurad ritorikuli SekiTxvis semantikur velSi
moaqcia.
Ppoemis
IV
Tavi
iwyeba
CerqezTa
mxaris
Tbili
daxasiaTebiT.
Ggamovlenilia avtoris pozicia im geografiuli garemosadmi, romelSic
mouwevT gmirebs moqmedeba. Aaq kidev erTxel mJRavndeba vaJa-fSavelas
sazogadoebrivi xedva-sxva kuTxeebisadmi da maTi Svilebisadmi simpaTiuri
damokidebuleba.
Cans,
CerqezTa
qveyanac,
saqarTvelos
msgavsad,
mZime
problemis winaSe dauyenebia mters, poemis mixedviT, CerqezTa qveyanac
RvTisgan
nakurTxia
mTavaria,-,,bevri
ukvdavebiTa,
gazarda
isic
vaJkaci//Tavis
qor-SevardenTa
wylulebis
budea
sapoxlad,//
da,
rac
Tavisa
sadidebelad,// mtrisa gul-mkerdis sapoblad”(35,220) da aqve Cailaparakebs
sxvaTaSorisad:
5) netav vin dasZravs bagesa
arwivTa budis sagmoblad?!(31,220)
myisieria Seyovneba mTxrobelisa am ritorikuli SekiTxvis dasmisas.
rogorc wesia, ukve SekiTxvaSivea pasuxi gacemuli da komentarebi zedmetia.
vfiqrobT, SeigrZnoba saerTo dinebidan Txrobis ritmis amovardna, erTi
tonalobidan gansxvavebulze gadasvla.
Semdgom sintaqsur figuramde poemaSi vixilavT andazur Tqmas,
aforizmebs, wyevlas, andazas. Txzulebis VI TavSi gvxvdeba Semdegi saxis
poeturi gamoTqma, romelic gawbilebul, aforiaqebul qiCirs ekuTvnis:
6) midis tye-tye da miubnobs:
-wadi, kacs ende soflada,
Sens mosaklavad is modis,
vinc gicnobs kargis myoflada(31,229)
rogorc vxedavT, qiCiris sityvebSi poeturi gamoTqma ,,SiSveli azrformulis saxiTaa” warmodgenili da es ,,..gamoTqma e.w. meditaciis xasiaTs
iZens”(44,76).
naTqvami
personaJisa
garkveul
stilur
niSansac
atarebs.
kerZod, misi azri TiTqmis kategoriuli formiTaa gadmocemuli (21,76).
Tumca,
imavdroulad
gulnatkeni,
gawbilebuli
kacis
mware
ganwyobilebiTaa Sezavebuli. Mmocemul pasaJSi swored es momenti migvaCnia
wamyvan faqtorad.
,,sisxlis
Ziebis”
meTerTmete
Tavi
mTlianad
mTxrobels
(avtors)
daukavebia. Aaq is viTarebaa, rom mTxrobelis (avtoris) Txrobis funqcia
garkveulwilad
ganmartebis
funqcias
iZens,
romelSic
miniSnebulia
169
gansjis, interpretaciis aseve temporalobis ideebi’(121,179). Aaq mTavari
datvirTva modis XI Tavis safinalo akordze: aslanma ,,siflides mihmarTa”
da am gziT gadawyvita qiCiris xelSi Cagdeba. es gza ki miuRebeli aRmoCnda
mTxrobelisaTvis da mkacrad gansjis uRirs pirovnebas. Bbolos rasac
ityvis
igi,
ganzogadebis
naTeli
nimuSia
xarisxi
da
siuJeturi
mkiTxvelTan
CarCodan
mWidro
gadaxvevisa.
kontaqts
Ddidia
ritorikuli
SekiTxviT amyarebs, romelic andazuri gamoTqmiTacaa fonirebuli:
7)Eenaze mWreli ara ars,Zvelebsac uTqvams sworeda,
vah, kacno, bevrjel brmani xarT,
xSirad qvas uen-pirosa
qveynis Semqmnelad hgonebTa!(31,285)
dabolos sul oriode pasaJSi gamoCndeba qiCiris deda. Mmagram vaJafSavelas
poeturma
geniam
aseve
oriode
StrixiT
gamoZerwa
dedis
kolorituli saxe. WeSmaritebas amboben, rom didi vaJa uaRresad raindia,
keTilSobiluria
mandilosnis
mimarT
(Tu
mas
ar
mivawerT
mindias,
gogoTuris, demuris sityvebs TavTavisi meuRleebis misamarTiT TqmulT da
arc unda mivaweroT): iqneba es sanaTa, sxlovanSi atirebuli moxuci, aRaza,
lela, eTeri Tu sxva. maT rigebSi unda movixsenioT qiCiris dedac.
Ees
pirovneba
Cndeba
SvilTan
saubris
dros
da
cxovrebisagan
dabrZenebuli dedakaci Wkuas arigebs, afrTxilebs arcTuise gamoucdel
vaJkacs.
rogorc ambis ganviTarebidan Cans, flidma Suakacma daiyolia qiCiri
da miiwvia ,,Sesarigeblad” aslanTan. qiCirisTvis myari aRmoCnda pirobis
argumentebi-,,bolos
ifiqra-wavides,//Tuki
qveyanas
argebda”(31,238).
amiT
motyuvda qiCiri, dedamisi ki-ara. Mmas ukeT scodnia aslanis buneba da
surs
gonebaze moiyvanos, gamoarkvios
Tavisi Svilic, raTa
ar
endos
aslans.
Mmoxuci
yovelnairad
cdilobs,
Svils
gadaafiqrebinos
aslanTan
wasvla. Ppirdapiria igi da mSvenier argumentebsac iSveliebs:
-ras ambob? rogor endobi,
Ggoneba-gamoSretilo!
balRi xar, axlac mostyuvde,
rom mgels eZlevi pirSia.
vin miscems, sad gagonila,
170
biWo, bedaurs virSia?!
zavisa iman ra icis,
gvel-bayayebis budema,
CerqezTa qveynis gamcemma,
Dda jojoxeTis zRudema?(31,239).
aRelvebuli dedis sityvebSi disonansi ar Seaqvs mis mier Tqmul
frazas-,,vin miscems, sad gagonila,// biWo, bedaurs virSia?” sityvaTa es
kompleqsi
sainteresod
erTdroulad
sami
gveCveneba
saxis
imitomac,
rom,
mxatvrul-stilisturi
Cveni
rwmeniT,
erTeulia
aq
Serwymuli:
aforizmic, ritorikuli SekiTxvaca da mimarTvac. vfiqrobT, aRniSnuli
fraza albaT SeiZenda calke aforizmis, calke andazisa Tu calke sityvis
masalis funqciebsac.
Aamrigad, vaJa-fSavelas poema ,,sisxlis Ziebis” teqstis interpretacia
vecadeT
mogveca
yuradReba
gaSuqda
poetur-sintaqsuri
gavamaxvileT
Txzulebis
ZiriTadad
figurebis
analizis
ritorikul
ideur-Tematikuri
mxare
saSualebiT.
SeZaxilze,
im
saxis
saTanadod
konteqstebis
gaTvaliswinebiT, romlebSic xsenebuli poeturi figurebi moqceulni arian
sxva stilur movlenaTa semantikur velSi. TiToeuli sintaqsuri figuris
analizisas
xazi
gaesva
iq
akumulirebul
motivacias,
maTSi
Cadebul
mxatvrul-esTetikur funqcias.
vaJa-fSvela ,,sisxlis ZiebaSi”, Cerqezebis, araqristiani tomis SvilTa
cxovrebas aRwers. misi rwmenidan gamomdinare, misTvis erovnebas, rjuls
gadamwyveti mniSvneloba aRar aqvs, rodesac aqcenti zneobazea gadatnili.
samarTlianad miuTiTeben, rom ,,wuTisofeli vaJas SemoqmedebaSi sinaTlisa
da sibnelis, sikeTisa da borotebis, silamazisa da simaxinjis, sikvdilisa
da sicocxlis Widilia”(101,262). Aam TvalTaxedvis arealSi unda gaviazroT
am poemis saTauris Sinaarsic.
saTanado literaturaSi miTiTebulia, rom ,,SurisZieba (aq sisxlis
Zieba-J.k.) aris miyenebuli Seuracxyofis, damcirebisaTvis an zianisaTvis
samagieros gadaxda...
...SurisZiebis
grZnoba
Tavisi
warmoSobiT
instiqtTa
sferos
ganekuTvneba da risxvis gamomxatvel grZnobaTa klasSi CairTvis, xolo
Semdgom, misi ganviTarebis manZilze, rodesac masSi gonebis aqtivobac
ereva, is miCneulia samarTlianobis grZnobis gamovlinebad. Bbolos is
171
socialur mniSvnelobas iZens, ganicdeba rogorc movaleoba koleqtivis
winaSe da amdenad zneobrivi normis saxes iRebs”(11,178-179).
naTelia,
rom
aq
CamoTvlili
niSan-Tvisebebidan
TiTqmis
yvela
komponenti Seefardeba poemaSi ganviTarebul movlenebs. rogorc zemoT
gvaqvs
miTiTebuli,
ritorikuli
Txzulebis
gamoTqmebisa,
teqstis
interpretaciaSi,
did
TamaSobs
damatebiT
rols
garda
sxva
iseTi
stilistikuri faqtorebi, mxatvruli gamosaxvis is xerxebi da saSualebebi,
romlebic
datvirTulia
filosofiuri,
fsiqologiuri,
didaqtikuri,
sayofacxovrebo Tu wminda zneobrivi tendenciebiT; TiToeuli maTgani xom
zedmiwevniT da srulad asabuTebs rogorc Txzulebis motivacias, ise
moqmed pirTa msoflSegrZnebas, maT fsiqologias, anu romelTa saqmeebis
motivirebac detaluradaa gaSifruli siuJetur pasaJebSi.
qvemoT gTavazobT poemis ZiriTad siuJetur qargaSi Tu mis CarCoebs
miRma
CanarTebSi,
gadaxvevebSi,
lirikul
wiaRsvlebSi
arsebul
Cveni
SexedulebiT poetur da brZnul gamonaTqvamad miCneul nimuSebs.
b-n gela siTiZis mier Tavis droze (1961w.) poema ,,sisxlis Ziebidan”
gamokrebilia oci aforizmi. damatebiT moviZieT: eqvsi aforizmi da sami
aforizmuli Tqma, ori andaza, ori andazuri Tqma, erTi wyevla, erTi
sityvis masala, oTxi Segoneba.
winaswar
aRvniSnavT,
rom
qvemoT
warmodgenili
nimuSebi
oden
gamoikriba teqstidan da maTi funqcia-daniSnulebaze, semantikur mxareze
msjeloba samermisod gadavdeT.
brZnul
da
poetur
TqmaTa
klasifikaciis
sruli
suraTi
ase
warmogvidgenia:
I.
1.
aforizmebi
MmTxrobeli:
Mmtroba, trfoba da siZule
erTurTs ugmoben saxeTa.
(31,144)
2.
mTxrobeli:
gafxavebuli maxvili
mosaqnevia doneda
(31,144)
3.
qiCiri:
es wveuleba mtkiced gvaqvs
172
wmindad Senaxva kerisa,
pirobis daurRvevloba,
Zmad Sin Senaxva mterisa.
(31,147)
4.
aslani:
mtrobisTvis mtroba uzomo
wesia Cveni miwisa.
(31,147)
5.
mTxrobeli:
gmirebis moyvarulia
Tvali da guli erisa.
(31,147)
6.
mTxrobeli:
cecxli cecxls daswvavs, ra uSavs,
gars Semortymuli alebiT,
TviT itanjeba, rom iwvis,
sxvas ki gaaTbobs wvalebiT.
7.
qiCiri:
Tavis gawirva advilad
vaJkacTa sulis Ronea. (31,148).
II aforizmuli gamoTqmebi
1.
mTxrobeli:
yvavilni sanTlad naToben,
gmirT sulebs gaaxarebsa. (31, 142)
2.
aslanis msaxuri:
diacis fiqri wyeul ars,
vin Seva imis kvlevaSi?(31,143)
3.
qiCiri:
suldgmuli dResac vsuldgmuleb
mama-papaTa rjuliTa;
173
nagrZnobi Cemis gulisa
ar miwonia fuliTa...
vin icis, vina vcxondebiT
da vin wavwydebiT suliTa! (31,148)
III andazebi
1.
mTxrobeli:
guli eZleva mxedarsa
mterTan Seyrisa ndomiTa. (31,140)
2.
mTxrobeli:
Tavis wamwymedis wawymeda
misi wesi da rjulia (31,141)
IV andazuri Tqmebi
demuri:
1.
axla TiTonac igemos
gemo nalesis xmalisa:
Tu sxvaze Zala kargia,
Hha, esec sitkbo Zalisa. (31,138)
2.
qiCiri:
vai, Sen, ficis gamtexo!
Senebr ar moval farulad!
mela ara var, arc tura,
qaTmebs veparo malulad!(2,141)
V
1.
wyevla
demuris coli:
Seni umsgavsi marjvena
Mmtersac miekras qavzeda!(31,138)
VI sityvis masala:
174
1.
qiCiri
rodi maSinebs sicocxlis
sikvdilad gadacvaleba.(31,144)
2.
qiCiri:
nu gaagoneb CerqezTa,
rom momatyue zaviTa,
nu waryvni moZmeT bunebas
Sxam-sawamlaviT aviTa.(31,146)
3.
flidia ese sofeli,
flidTa sayreli xelisa,
kargebsa sCagravs, umsgavsT ki
kalTebs afarebs, hSvelisa,
marTali wuTisofelSi
Svebas amaoT elisa. (31,148)
4.
mTxrobeli:
bevri ram xdeba qveynada,
Sig codva-brali didia,
Bbuneba warbsac ar ixris,
Mmainc
5.
mSvidi da mSvidia. (31,149).
qiCiris deda:
vin miscems, sad gagonila,
biWo, bedaurs virSia?!(31,145)
6.
qiCiri:
marTali wuTisofelSi
Svebas amaoT elisa (31, 148)
VIII. ritorikuli SekiTxva
1.
avtori:
gana martoka kacT gviyvars
175
Tavisi miwa mSobeli?! (31, 136)
2.
avtori:
rad ari gaumaZRari
neta buneba zogisa?(31,136)
3.
qiCirbe:
sxvisa naymevi, nalaxi
gamoadgeba vis rada?(31,137)
4.
avtori:
netav vin dasZravs bagesa
arwivTa budis sagmoblad?(31,137)
IX. ritorikuli SeZaxili
qiCiri:
1.
wadi, kacs ende soflada,
Sens mosaklavad is modis,
vinc gicnobs kargis myofada (31,141)
X. ritorikuli mimarTva
1.
avtori:
vah, kacno, bevrjer brmani xarT,
xSirad uRirsTa hmonebTa (31,144).
Ppoema ,,mamidis danabarebi” vaJas mier gamoqveynda ,,iveriis” 1902 wlis
#39-Si. Temisa da ideis mixedviT nawarmoebi uaRresad tradiciulia... aq
Taobidan Taobaze gardasul gadmocemebiT aris nasazrdoebi Cveni xalxis
patriotuli Tavdadebis daxasiaTeba, warsuli Sepirispirebulia awmyosTan
ukanasknelis dakninebis saCveneblad (48,146). Cveni mxriv aqve davamatebdiT,
rom es poemac ,,arsebiTad monoTematuria”(gr. kiknaZe).
Txzulebis
daxasiaTebiT,
radgan,
kompleqsur
analizs
tradiciulad, saTauri
daviwyebT
misi
nawarmoebis
saTauris
mniSvnelovan
kompoziciur elements warmoadgens. rogorc cnobilia, saTauris funqciis
mravali interpretacia arsebobs. Cveni arCevani SevaCereT prof. fiqria
176
zandukelis naSromze ,,cxovelTa eposis struqturuli sakiTxebi”, romelic
nawilobriv zemoT movixmeT: aq gvaqvs e.w. ,,orwevriani saTauri” da is
informaciuli xasiaTisaa, didi doziT Seicavs dainteresebis faqtors
(38,92).
Ees
patara
poema
peizaJuri
uvertiuris
gareSe
iwyeba.
Tu
gavixsenebT ,,aluda qeTelaurs”, ,,mamidis danabarebis” sawyis striqonSi
misi frazebis elementebis TviTganmeorebac SeimCneva: ,,aluda-qeTelaurSi”bisos movida ambavi” da ,,mamidis danabarebSi”-,,aluds moudis ambavi”. Ees
momenti
xom
marTalia,
poetis
erT-erTi
stilur-kompoziciuri
xelweris
nimuSia.
saTauris qveS avtoris mier miTiTebuli ar aris misi fabulis
Janruli kuTvnileba, magram poemis pirvelive striqoni miuTiTebs, rom es
aris
leqsad Tqmuli patara ambavi, ambis gadmocemaze gaSlil-agebuli
siuJeturi xaziT.
ideuri
TvalsazrisiT
,,mamidis
danabarebi”
moiazreba
sayofacxovrebo-patriotul nawarmoebTa ciklSi. monoTematuria Txzuleba
imitom, rom fabulaSi mocemulia erTi konkretuli Tema-aRsruldes moxuci
qarTveli dedakacis, xoSias danabarebi,,ar darCe ukacravada,
sircxvili Cagbarebia;
cocxalsa augiansa
guls miwamc dagfarebia.
Aamas gibareb... imedi
Senze-Ra dammyarebia!”
mamida xoSia Zmiswul aludas Surisgebas sTxovda-mosisxle unda
moekla
da
maTi
ojaxis
wevris
zurias
sisxli
unda
aeRo.
aRmzrdelobiTobis, zneobis TvalsazrisiT moxucs Wabuki Surisgebaze ar
unda
waeqezebina,
aucileblad
vgebulobT:
unda
,,miec
magram
imdroindeli
momxdariyo,
maxvili
tradiciis
miTumetes,
xelsa
missa
rom
mixedviT
sasuliero
Suris-sageblad
Surisgeba
Zeglebidan
ucxoTeslTa”0.
mivdiT. 9.2).
poemaSi ori mTavari (mamida xoSia, misi Zmiswuli aluda) da
erTi
epizoduri
(bebo)
personaJia.
Gadaadgileba
drosa
da
sivrceSi,
marTalia, upiratesad aludas uwevs, magram mTavari moqmedi piri mainc
mamida
xoSiaa.
aseTi
ganviTareba
siuJetisa,,vefxistyaosans”
gvagonebs
177
(gavixsenoT
tarielisa
da
avTandilis
tandemi).
Aam
Txzulebis
idea
akumulirebelia xoSias pirovnebaSi da misgan ki- aludas qmedebaSi.
,,mamidis
danabarebSi”
poema
,,sisxlis
ZiebasTan”
tipologiurobis niuansebi SeiniSneba mxolod SurisZiebis, sisxlisZiebis,
rogorc aqtis, aspeqtiT. Tumca, motivaciurad qiCirbeisa (,,sisxlisZieba”)
da
aludas
(,,mamidis
danabarebi”)
mizanswrafviT
absoluturad
erTimeorisagan
sxvaoben
mier
Catarebuli
gansxvavebulni
monoTematurobis
aqtebi
Tavisi
es
poemebi
arian.
(,,mamidis
danabarebi”)
da
poliTematurobis (,,sisxlis Zieba”) mixedviTac.
Ffabulis moculobazec aisaxa es, aman ki Tavisi gavlena iqonia
TiToeul
teqstSi
stilistikur
ritorikul-figuraluri
funqciaTa
rolze
da
siuJetis
gamoTqmebis
dinamikur
mxatvrul-
ganviTarebaze.
,,mamidis danabarebSi” vaJasmcodneobiTi miRwevebis kvaldakval, kvlevis
Tanamedrove
meTodebis
ritorikuli
SekiTxva,
gamoyenebiT
ritorikuli
gaanalizda
mimarTva,
teqstSi
mocemuli
ritorikuli
SeZaxili,
retardacia.
sul poemaSi davafiqsireT aforizmis, aforizmuli gamoTqmebis,
andazis,
andazuri
Tqmebis,
wyevlis,
sityvis
masalis,
Segonebis,
ritorikuli SekiTxvis, ritorikuli mimarTvis, ritorikuli SeZaxilis 28
sailustracio pasaJi.
Surismgeblobis
danabarebSic”
mogveca
tipologiurobam
klasifikacia
teqstSi
gvibiZga
arsebuli
,,mamidis
ritorikul-
figuralur gamoTqmaTa, sityvis masalisa da a.S.
I. aforizmebi
1.
mamida xoSia:
,,cocxalsa augiansa
guls miwac dagfarebia”(75,184. g.s. #331)
2.
avtori:
,,kargia TavSesafari
Ddelgma-avdarSi, wvimaSi”(75,185)
3.
avtori
,,zogni ro vtiriT Tavis beds,
sxvani dadian cinebiT”(75,185).
178
4.
avtori:
,,ra uyoT, imas ese hSvens,
Uunda iCxavlos katama.
Uunda mSieri gaaZRos
wurvilianma qadama!”(75,185. g.s. #220)
5.
avtori:
,,usisxlod ra qnas beCavma
sisxlis-Ziebis madama?”(75,185, g.s. #289)
6.
mamida xoSia:
,,foladi unda vaJkaci
Aar unda iyos boSia”(75,185, g.s. #297)
7.
mamida xoSia:
,,saamuria sasinjad
vaJkaci mtrisa rbevaSi”(75,186, g.s.#255)
II. sintaqsuri figurebi
a)
1.
ritorikuli SekiTxvebi
bebo:
,,modi da gulze ar Sasvas
Aam sityvam gasasenavma?!(75,184)
2.
bebo:
,,rodi gauZRo sul-guli
Aamdenma sisxlis denama?!(75,184)
3.
bebo:
,,egec rom mtersa SevaklaT
vin-Ra dagvrCeba binaSi?!(75,184)
b)mimarTva
1. aluda:
,,tanze Caicvi salxino,
179
aRar meCveno SaviTa!”(75,185)
III. Segoneba
1. avtori:
,,xevSi moqoTobs mdinare,
javrobs da wyreba radama,
iqneb imasac Ciodes
risTvisa scoda adamma.(75,185)
IV. ficis sityvebi
1. mamida xoSia:
,,Tu rac agiTqvi, gadavTqva,
wyeuli viyo RviTsgana.”(75,186).
V.andaza
1. aluda:
,,advil yofila, Tu javri
Kkacs mahbjenia yelSia,
mtris mokvla, Cemo mamidav!(75,186)
VI.
retradicia
1. avtori:
mgonia, asgan dakodes
vaJkacis guli mzeriTa (75,186)
VII.
1.
sityvis masala
avtori:
araferi swyins bunebas,
Seumosia didoba.
Uuxdeba mTaTa maRalTa
Ggaremos Tvissa bindoba,azriT da fiqriT cad asvla,
gangebisaTvis mindoba(75,185)
2.
avtori:
180
ayovda sanovagiTa
sufra, stumris win morTmuli.(75,186)
3.
mamida xoSia:
ar minda WuWyi ekidos
Cems guls, an Sensa bargada.(75,186)
4.
mamida xoSia:
raki mtris javri iyare,
raki ar darCi mtris qveSa,
unda daviwva SenTvisa,
rogorac sakiris SeSa.(75,186).
5.
avtori:
darbazis deda-boZebs sZravs
didi fanduri JReriTa...
TiTqos mWedeli hkveravdes
grdemlze civs rkinas kveriTa. (75,186).
VIII.
1.
zRapris finalis transformirebuli formula
avtori:
mTas aqaT ismis celqoba,
taSis xma, rokva, bibini,
mTas iqiT Sav-bnelobaa,
umaspinZldeba qviTini.(75,186)
ar gamovricxavT, rom Cvens mier warmodgenili dajgufeba-klasifikacia
poeturi
sityva-Tqmebisa
rogorc
,,sisxlis
ZiebaSi”,
ise
,,mamidis
danabarebSi” xSirad subieqturia da rig SemTxvevaSi iqneb sadaoc iyos,
magram raca gvjera, rogorca gvwams, ise warmovadgineT.
Amoxmobil magaliTebze Tvalis erTi gadavlebac ki cxadyofs, rom yvela
maTganSi cxadad Cans avtoris zneobrivi mrwamsi, misi moqalaqeobrivi
pozicia, poeturi kredo. Aamis Taobaze marTebulad miuTiTeben: ,,vaJafSavela gansakuTrebul SemoqmedebiT interess iCens eTikurad Rirebuli
problemebisadmi. Aam SemTxvevaSi vaJas poeturi idealebi saTaves iRebs
181
Cveni xalxis gancdaSi tradiciulad damkvidrebuli zneobrivad gamZle
warmodgenebidan”(54,216).
,,mamidis
danabarebSi”
bebo
saxea
cxovrebisagan
natanji,
mravalWirgadanaxadi Savkabiani didedisa, gasagebia misi SiSi SviliSvilis
mosalodneli
Svili
xifaTis
dahRupvia
mimarT.
mtrebTan
Ggamwarebuli
brZolisas,
axla
deda,
romelsac
axirebad
mravali
Tvlis
Tavisi
qaliSvilis mier aludas waqezebas SurisZiebisaTvis:
,,Svilebi amamiwyvita
es erTi balRi-Ra dagvrCa,
mis geslianma enama;
magasc agdebs xifaTSi:
rodi gauZRo sul-guli
egec rom mtersa SevaklaT,
amdenma sisxlis denama?!
vin-Ra dagvrCeba binaSi?!”(31,184)
magram mamida xoSia sanaTas (,,baxtrioni”) xasiaTis gamodga.
Tu sanaTas da kvirias dialogs Temis gaSlis mravali ganStoeba
mohyva,
mamidis
survilis
aRsruleba
monoTematurobaSi
iketeba.
Aam
fragmentSi ideis TviTganmeorebis momenti SeimCneva: sanaTa-mamida xoSia,
anu sanaTa: ,,gulidam eklis saltasa maSinis movifonebdi”- ,,amas gibareb...
imedi Senze-Ra dammyarebia!”-mamida xoSia.
ZmisSvilma
uvneblad
SeZlo
mamidis
danabarebis
aRsruleba
da,
gadascems ra zurias mkvlelis Tavsa da moWril mklavs, etyvis-,,tanze
Caicvi salxino, aRar meCveno SaviTa”. sanaTas winaswari pirobis TiTqos
aRsruleba Cans aludas sityvebSi (sanaTa: ,,imav dRes, Svilo, dedilam,
Wrels Cavicomdi kabasa”) es patara Strixi
detalis ganmeorebis nimuSad
migvaCnia: ,,tanze Caicvi salxino, aRar meCveno SaviTa”.
rogorc cnobili qarTveli poeti simon Ciqovani
saukuneebis
mijnaze
igi
yvelaze
didi
epikuri
werda: ,,me-19-me-20
azris
poetia
mTel
msoflioSi. vaJa-fSavelam poeziaSi qarTveli xalxis epikuri genia yvelaze
srulyofilad gamoavlina da dasavleTis dekadenturi poeturi kulturis
garemocvis
xanaSi
poezia
klasikurobisaken
moabruna”(
103,432
).
Aamis
dadasturebaa ,,gvelis mWamelic”, ,,ZaRlika-ximikauric”, ,,suli oblisac” da
danarCeni poemebic.
vaJa-fSavelas SemoqmedebaSi prof. grigol kiknaZem, rogorc viciT,
calke gamoyo ,,colis motivi” da vaJasmcodneobaSi farTod gaiSala kvleva
am
sakiTxze.
mkvlevarTaTvis
qrestomaTiul
saxelmZRvanelod
iqca
am
aspeqtiT ,,gogoTur da afSinasa” da ,,gvelis-mWamelis” SedarebiTi analizi
(ix. saTanado literatura).
182
marTlac,
brwyinvale
ojaxebis
ori
mxatvruli
interesTa
,,mkacrad”
didi
uwevT
moTxovnilebebis
pirovnebis-gogoTurisa
saxeebi
damcvelebi;
TavianTi
mkiTxvelT
xiblaven,
miuxedavad
qmrebisaTvis
dasakmayofileblad
da
imisa,
rogorc
rom
Cveulebrivi
pretenziebis
mindias-colTa
Svilebis,
raRaca
doziT
sayofacxovrebo
wayeneba;
vnexeT,
ra
uaryofiT reaqcias amJRavneben gogoTurica da mindiac amaze. vfiqrobT,
didma poetma safiqrali dagvitova. Cveni rwmeniT, arc erT mxares ar
gaemtyuneba Tavisi poziciebis dacva. AamiT qarTuli ojaxis zneobriv
siwmindes odnavac ar misdgomia Crdili.
Tumca.. vaJas mier 1908 wels dawerili da 1916 wlis gazeT ,,saxalxo
furcelSi”
gamoqveynda
poema-,,coli
anu
Cemi
Tavgadasavali.
Tqmuli
Tandila aragvelisa”. vaJasmcodneobaSi samarTlianad uyeneben pretenzias
am Txzulebis mxatvrul dones, magram TematikiTa da ideiT iq bevri
sagangaSo movlenaa gansaxovnebuli-aqac colis motivi, ojaxis problemaa
win wamoweuli, magram ,,gogoTur da afSinasagan” da ,,gvelis-mWamelisagan”
absoluturad gansxvavebuli.
Ppoemis saTauric migviTiTebs, rom fabula saTavgadasavlo xasiaTis
iqneba. siuJeturi xazi da mTeli nawarmoebis movlenebi pirveli piriTaa
gadmocemuli, simwriT naTqvami avtobiografiaa faqtiurad.
Ppoemis I da II Tavebi Taviseburi prologia fabulisa da rogorc
prologs moeTxoveba, kompaqturadaa Camoyalibebuli ZiriTadi ideis arsi.
Tandilas
zneobrivi
naambobSi,
atmosfero
faqtiurad,
ixateba.
kerZod,
imdroindeli
dasawyisSive
sazogadoebis
miTiTebulia,
Tu
rogoraa qalis zneobrivi degradireba. marTalia, es iSviaTobad unda
moviazroT, magram dacemis simptomebis gaCena ukve xifaTis momaswavebelia
da poetic ,,Cvens cuds ar malavs”(ilia).
xelmocaruli pirovnebaa Tandila aragveli. Mmizezi misi ubedurebisa
misive coli gamxdara da sve-bed gamwarebuli sajarod moTqvams: ,,mainc
vecdebi, mogiTxroT Cemi ambavi srulia, sitkbo qceuli Sxamada, siame
dakargulia”(31,238).
diacisadmi
personaJis
mier
sayveduris
Tqmul
gamoxatvis
ganmazogadebel
nacnobi
sitvvaSi
motivi
Cans
(gavixsenoT
mitos
mindia,
gogoTuri):
Nnu miendobi diacsa,
dagigebs eklis loginsa,
Mmis erTgulebis ficilsa,
eklis dagxuravs sabansa,
183
nurc xvevna-kocnas,-cruvia,
rom ar gegonos, erTs wamSi
nurc imis sicil-kiskissa:
Sehqmnis sazRapro ambavsa.
Sen rom gicinis, imav dros
dagawyevlinebs dedis mkerds,
sxvasac dauwyebs Rimilsa.
Tavis beds, Tavis akvansa
(31,239).
Semdeg
Tandila
dawvrilebiT
gadmogvcems,
Tu
rogor,
ra
Tavgadasavlis Sedegad daojaxda mito da ra mwared iqna motyuebuli,
imedgacruebuli.
misi moTqma-godeba ar aris monotonuri, aqa-iq iumorsac ar gaurbis
igi
Tavisi
Tavgadasvlis
aRwerisas.
rac
moimko
vnebas
ayolilma,
gonebadabindulma, maleve gacxaddeba, magram ukve dagvianebuli aRmoCndeba
yvelaferi-,,im drosa tkbili, dRes SxamiT mTels saqarTvelos gadaswvda.
Tqvens mters da avis mendomes, rac me Tavs bedi gadamxda... dRes im
Tvalebis siturfe Sxamisas mawvdis fialas”(31,242).
kato ukve tipia, romeliTac soflis zneobriv suraTs gvixatavs
mTxrobeli, rac unda aRviqvaT
sagangaSo signalad. Uumankoebadakarguli
qali SeaCeCes Tavmomwone kacs, magram qalis gaqlesilma enam, cbierma
cremlebma da alersma Tavisi gaitana da beds Serigebuli ityvis: ,,rogorc
codvili xatis win, fexT-qveS vegebi flasada”(31,245).
tipiuria is garemo, atmosfero, rac Seqmna katom. Eesaa uzneobis,
Zveli
tradiciebis
rRvevis
realisturi
suraTi.
qmris saxec. TviTon mitua ironiiT gadmogvcems
tipiuria
motyuebuli
Tavisi, anu gabriyvebuli
qmris uniaTobas:
ra miWirs, coli kargi myavs,
wmindaa, rogorc RvTaeba,
Tumc vexvewebi Sin ijdes...
Zalad saqmeSi Caeba.
YTurme sxva saqmes akeTebs,
Mme ara mqonda gageba(31,246).
RalatSi gamoWeril cols gaeyara mitua, magram katoSi iZala
agresiulma provincializmma da Savi dRe daawia qmaryofils. Ees momenti
Cveulebriv aqtad CaiTvleboda, rom mitos ufro sxva saxifaTo Sefaseba ar
moeca mkiTxvelisaTvis. Mmas ara mxolod piradi ojaxis ngreva adardebs,
aramed aseTi qalis saqcieli erovnuli ubedurebis momtanicaao.
,,timoSkin-puriSeviCi
184
Cems wmindan colTan fasoben,
qarTveleb, saqarTveloze
isini vera brazoben
imdens, ramdensa es navsobs
es Cemi vardi gulisa
dRes ki Sxami da naRveli
da amomwvdeli sulisa (31,247).
rogorc vxedavT, vaJa-fSavelam sul sxva rakursiT warmoadgina
qarTuli
ojaxis
daufiqrebeli
problema.
nabijis
is
gadadgma,
ojaxi,
romelsac
sicrue,
safuZvlad
angareba,
daedeba
cinizmi,
Ralati,
dasangrevadaa ganwiruli. vaJas am nawarmoebze amdens ar SevCerdebodiT, aq
aRwerili ambavi zogadi erovnuli katastrofis tipiuri movlena rom ar
yofiliyo im droisTvis. gavixsenoT Tundac Sio aragvispirelis, mopasanis
novelebi. swored aq marTldeba, Cveni fiqriT, cnobili debuleba-,,tipiuris
asaxva tipiur garemoSi”. Aaq aRar SevCerdebiT im fabulebis, siuJeturi
xazebis damowmebaze, romlebic Warbadaa mocemuli Sio aragvispirelis
novelebSi: ,,xiTxiTebs da xiTxiTebs”, ,,qari ki am dros zuoda, kvnesoda da
gminavda”, ,,balRi yofilxar!” da sxva.
Sio aragvispirelis skefsisze siyvarulis Taobaze Tavis droze
xmamaRla iTqva qarTul kritikaSi-,,iveriis” werilebi, kita abaSiZe, mixeil
zandukeli, sergi Wilaia, dimitri benaSvili da sxva.
Cans, aragvis xeobis mkvidrT erTnairad awuxebda ojaxuri siwmindis
dacvis problema, magram es rom marto XIX saukunis meore naxevris
da XX
saukunis aTiani wlebisaTvis yofiliyo tipiuri movlena, gasagebi iqneboda,
magram es iseTi sicocxlisunariani, mcocavi mankierebaa, rom msgavsma
tipiurma
ambavma
Tavisi
brwyinvale
asaxva
hpova
mixeil
javaxiSvilis
romanSic ,,TeTri sayelo”(1926w.)
gulCinas (,,mxrebi-Ra aviCeCe”), anas (,,xiTxiTebs da xiTxiTebs”),
baTos (,,qari ki am dros zuoda, kvnesoda gminavda”)-(Sio aragvispireli),
katos
(,,coli
anu
Cemi
Tavgadasavali-(vaJa-fSavelasi)
rigs
uerTdeba
cucqiac (m. javaxiSvilis ,,TeTri sayelodan”). maTi saxiT saerTo xasiaTis
tipebTan gvaqvs saqme.
Pprof. dimitri benaSvili Sio aragvispirelis Semoqmedebaze
saubrisas wers: ,,Sio aragvispirelis azriT, siyvarulisagan gantvirTuli
ojaxuri
movaleobis
grZnoba
adamians
aCvevs
sicrues,
orpirobas,
185
veragobas,
romelic
egoizms,
xrwnis
pativmoyvareobas
ojaxs,
rogorc
da
eris
yovelive
mankier
sasicocxlo
grZnobas,
ujreds.
ojaxis
safuZvlebis Seryeva bunebrivad iwvevs erovnuli cxovrebis moSlasac. Ees
garemoeba daedo safuZvlad Sio aragvispirelis sevdian kilos”(10,136).
Aanalogiuri ganwyobilebisaa vaJas damokidebulebac xsenebul
poemaSi gaSlili koliziebis mimarT. Ees tragedia mixeil javaxiSvilma
ori sagulisxmo saxe-detaliT daamZima sul sxva formaciis dros, sul
sxva viTarebaSi. kerZod, cucqiam rodesac deida maikos werili waikiTxa
aseTi reaqcia gamoamJRavna:
-oCen nado!-wamoiZaxa cucqiam, is werili rom waikiTxa, da inglisuri
kepi Camoifxata.-padumaeS!
Dda qalTa krebaze wavida. “ es sagulisxmo saxe-detalebia inglisuri
kepi da rusuli saubari.
Aam brwyinvale sameulis SemoqmedebiTi Tanxvedna sasikeTo movlenaa
qarTuli
mwerlobis
ganviTarebisaTvis.
aragvispirelis
istoriisaTvis,
sakmaod
maRali
Semoqmedebasac,
gansakuTrebiT
Sefaseba
mixeil
misca
eposis
istoriam
javaxiSvilis
Sio
Semoqmedebasac.
Mmagram gamorCeulad mainc vaJa-fSavelaa kanonierad dafasebuli. vaJas
eposis arsi gvsurs warmovadginoT tician tabiZis brwyinvale werilis
mixedviT. Ddidi poeti brZanebda: ,,mxolod vaJa-fSavelam SesZlo mieca
qarTuli
mwerlobisaTvis
namdvili
eposi...
qarTuli
eposis
saukeTeso
nawarmoebebad CaiTvlebian vaJa-fSavelas poemebi... vaJas fantazia aq met
gasaqans naxulobs, grZeli rbeniT gaTamamebuli leqsi ufro awyvetilia da
swrafi...
sruliad
gancalkevebuli
adgili
uWiravs
vaJas
SemoqmedebaSi
prozas... vaJa weris maneriT realistia. Mmisi stili daxvewilia, ara aqvs
arc erTi provinciuli gamoTqma da misi wminda qarTuli kidev didxans
darCeba qarTul mwerlobaSi”(83,25-26).
186
III. Tavi-Ddramatuli Janri vaJa-fSavelas SemoqmedebaSi (1910iani wlebis mixedviT)
prof.
Aakaki
gawerelia
aRniSnavda:
,,poetis
(vaJasi
J.k.)
epikuri
nawarmoebebis Sinagani dramatizmi, mTeli rigi epizodebis ageba dramatuli
principis mixedviT, mZafri dialogebisa Tu replikebis iSviaTi ostatoba
(mag.
Aaludasa
da
mucalis
urTierTgadaZaxilebi
poemaSi
,,aluda
qeTelauri”)-saerTod mkafio scenuroba calkeuli pasaJebisa (movigonoT
dramatuli
scenebi
,,stumar-maspinZlidan”
da
,,sisxlis
Ziebidan”),
im
mxrivacaa saintereso, rom gviTvaliswinebs poetis miswrafebas siuJeturi
dramaturgiuli agebisadmi. Aaraa SemTxveviTi, rom vaJas mTeli Tavisi
Semoqmedebis
manZilze
ar
ganelebia
interesi
dramis,
rogorc
Janrisadmi”(21,486).
Aamis
jumber
Sesaxeb
WumburiZe,
adrec
prof.
miuTiTebdnen
dimitri
benaSvili,
prof.
gr.
kiknaZe,
prof.
a.maxaraZe.
prof.
amgvari
tendencia vaJas mwerluri xelwerisa gasaTvaliswinebelia, radgan XIX
saukuneSi,
gansakuTrebiT
90-iani
wlebis
bolos
da
XX
saukunis
dasawyisSi ,,qarTul dramaSi ar Canda im dros qarTveli kaci, Tavisi
namdvili
fiqrebiT,
gancdebiT,
miswrafebebiT
da
vnebebiT.”
Ees
imdroindeli sazogadoebisaTvis saWirboroto sakiTxad iyo miCneuli da
mkvlevari
(a.gawerelia
J.k)
iqve
iSveliebs
ilia
Taobaze. ilia WavWavaZe gazeT ,,iveriaSi”
WavWavaZis
azrs
amis
miuTiTebdao: ,,dramis Seqmna
didad Zneli ram aris, imitom, rom drama sulisa da gulis cxovrebaa,
sulisa
da
gulis
did
Zvrazea
asagebeli
da
asaSenebeli.
metismetad
mWreli, metismetad mxilavi niWi unda, metismetad naTeli goneba, rom kaci
miswvdes,
Suqi
ram
mohfinos
im
saocars,
im
ucnaurs
saidumloebas,
romelsac adamianis sulisa da gulis Zvra hqvia, da romelic imdenad
ufro did saidumloebad gvevlineba, ramdenadac ufro axlos miuvalT.
amitom
Znelia
dramis
da
Seqmna,
yvela
SehmarTos”(21,487).
yvela
sxvagvar
mwerali,
Tundac
vxelmZRvanelobT
poetur
prof.
Txzulebaze
niWieric,
grigol
ver
gacilebiT
hbedavs
kiknaZis
xeli
debulebiT:
,,vaJas Semoqmedebaze ase Tu ise sruli warmodgenis Sesaqmnelad misi
piesebic unda iqnas mxedvelobaSi miRebuli, ramdenadac vaJas dramatuli
memkvidreoba
misi
niWis
mravalferovnebis
erTi
damadasturebeli
sabuTTagania”(49,248).
187
qarTuli
literaturis
kritikaSi
ZiriTadad
vaJa-fSavelas
drama
,,mokveTilia” ganxiluli (grigol kiknaZe: ,,vaJa-fSavelas Semoqmedeba”, akaki
gawerelia: ,,qarTuli literaturis istoria, t.IV”, dimitri benaSvili: ,,vaJafSavela.
Semoqmedi
da
moazrovne”,
apolon
maxaraZe,
vaJa-fSavelas
dramaturgiis swavlebisaTvis XI klasSi. qarTuli enisa da lit. swavlebis
sakiTxebi skolaSi, 1955w. kreb.8 da sxva).
vaJa-fSavelas yvela ,,scena” da ,,mokveTili” XIX saukunis
drois
farglebSia moqceuli. Mmxolod ,,tyis komediaa” Seqmnili XXsaukunis 10iani
wlebis
dasawyisSi.
Ees
piesa
gamoqveynda
Jurnal
,,nakadulSi”
(mozrdilTavis), 1911weli,N3. gv.5.
wignis anotaciaSi vkiTxulobT: ,,wignSi... ganxilulia saqarTveloSi
dramis mier naTlad gansazRvruli piesis Janri-komedia.
miuTiTeben, rom arsad ar Sexebia dramis Teoriul sakiTxs vaJafSavela.
Tumca,
imdroindeli
literaturul-kulturuli
cxovreba
uyuradRebod ar tovebda mas, dramaturgias. es problema monografiulad
aris
warmodgenili
i.WavWavaZis,
literaturul-esTetikur
akaki
naazrevSi.
wereTlisa
gaSuqebulia
da
g.wereTlis
Sexedulebani
iseT
sakiTxebze, rogorebicaa dramis specifika, dramatuli konfliqtisa da
xasiaTis buneba, dramis siuJetur-kompoziciuri Taviseburebebi, komikurisa
da tragikulis esTetikuri arsi da sxva(56,2).
Cvens amocanas ar warmoadgens dramis Taobaze Teoriul siRrmeebSi
wvdoma.
yuradRebas
gavamaxvilebT
mxolod
komediis
Sesaxeb,
imasac
mxolod ilia WavWavaZis naazrevis gaTvaliswinebiT.(citirebebs movaxdenT
prof. givi lomiZis monografiidan).
didi ilia misTvis Cveuli mecnieruli siRrmiT Seexo dramatul
Janrebs,
maT
Soris
komedias.
ilias
SexedulebiT
,,komedia
asaxavs
sinamdvilis, cxovrebis uaryofiT mxareebs, raime cdomilebas, gaugebrobas,
cud
zne-Cveulebasa
da
saqciels”(56,74).
komediis
niSan-TvisebaTagan
gamoyofilia sicili da prof. g.lomiZis daskvnis mixedviT: ,,komediaSi
gamoyenebuli sicili, rogorc uaryofiTis uaryofis, mankierebis mxilebis,
kritikis forma unda iyos, ,,basr xmalze ufro mWreli”, ,,cremlze mware”,
da
garkveuli
mizandasaxulobis
mqone
da
ara
ubralo
gasarTobi,
TviTmiznuri”(56,75). Tu am kriteriumebiT mivudgebiT vaJas ,,tyis komedias”,
zemoTqmuli punqtebidan yvelaze ufro metad garkveulia mizandasaxuleba
188
piesis
avtorisa.
miuTiTeben,
rom
,,vaJas
nawarmoebTa
gmirebis
sayofacxovrebo lokali mikroeTnografiuli xasiaTisa”(102,2).
vaJa-dramaturgi am patara piesaSic ,,yovelgvari paTetikis gareSe
muxtavs
mkiTxvels
amaRlebuli
zneobiT”(102,289).
Ees
imitomacaa
gansakuTrebiT xazgasmuli, rom nawarmoebi bavSvebsTvisaa gamiznuli.
Aavtoris
mier
piesis
formad
SerCeulia
ojaxur-
sayofacxovrebo Janris komedia.
Aambis simartiviT, moqmedebis dinamikurobiT, emociuri muxtiT piesa
garkveul
lirikul
Sefasebas
Rebulobs.
saTanado
literaturaSi
miTiTebulia,rom ,,ojaxur-sayofacxovrebo” Janris komedia Tavisi bunebiT
uaxlovdebao
qveteqstebi,
e.w.
lirikul
romliTac
komedias.
personaJTa
,,am
Janris
replikebi
piesebSi
atareben
umTavresia
iumoristul
xasiaTs”(13,366-367).
rogorc prof. grigol kiknaZe aRniSnavs: vaJas ,,...moTxrobebi interess
iwveven, rogorc TavianTi siuJetebiTa da personaJebiT. ise gansakuTrebiT,
Txrobis maneriTa da enobrivi daxvewilobiT”(49,237). Ees mkvlevars vaJas
sabavSvo prozis ganxilvisas aqvs miTiTebuli da, Cveni rwmeniT, sruliad
miesadageba piesas ,,tyis komedia”.
Mmiuxedavad
imisa,
rom
Txzulebis
personaJTa
,,sayofacxovrebo
lokali mikroeTnografiuli xasiaTisaa” da mosalodneli iyo dialeqturi
enobrivi formebis Setana, vaJa fSavelas ar gadauxvevia Tavisi prozis
stilisaTvis
da
,,...martiv
da
gulRia
arsebaTa
SegrZnebebisa
da
warmodgenebis erTgvar ,,simaRles” gvimJRavnebs da amitom Taviseburadac
JRers.
Aam
niadagzec
aris
miRweuli
vaJas
prozaSi
(winamdebare
gansaxilvel piesaSic –J.k) sityvis intensifikacia”(49,236).
,,tyis komediis” fabulaSi vxedavT im zogad suliskveTebas, romelic
warmodgenilia vaJas adreul dramatul nawarmoebSi: ,,scena mTaSi” (1889w.),
scenebi (fSavlebis cxovrebidan)-1889w., ,,scenebi (scena xevsureTSi). 1889w. es
gamoixateba, upirveles yovlisa maTi mikroeTnografiuli lokaliT, garda
amisa, personaJebis zneobrivi qcevis mkveTrad gamoxatuli motivebiT. yvela
piesas (scenas-J.k) Tavisi ideuri datvirTva, problemaTa specifikuroba
gaaCnia, sxvadasxva zneobrivi RirebulebiTaa isini Sesafaseblebi.
maTgan
mizandasaxulobiT,
gansxvavebuli
datvirTvisaa
avtoriseuli
Jurnal
midgomiT
,,nakadulSi”
absoluturad
gamoqveynebuli
piesa
,,tyis komedia”.
189
viziarebT im mosazrebas, rom ,,scenebica” da es piesac sakiTxav
dramaTa
Janrobriv
dasadgmelad
niSnebiT,
arealSia
(gr.kiknaZe).
agebulebiT
gasaTvaliswinebeli
Tumca,
ufro
,,tyis
metad
komedia”
pasuxobs
da
Tavisi
scenis
ara
scenaze
dramaturgiuli
specifikas;
aki
gamiznulic yofila Tojinebis TeatrSi dasadgmelad gasuli saukunis 60ian wlebSi (naTela uruSaZe, vaJa-fSavela qarTul scenaze. 84,286).
Ggrigol
kiknaZis
miZRvnil recenziaSi
monografiisadmi-,,vaJa-fSavelas
prof. jumber WumburiZe
Semoqmedeba”
–
detalurad axasiaTebs
avtoriseul midgomas vaJa-fSavelas dramatuli Txzulebebisadmi; kerZod,
gr. kiknaZis mier ,,mokveTilisa” da ,,stumar-maspinZlis” motivTa siaxlovis
analizs da, Semdgom amisa, rodesac mocemulia dramaturgiuli teqnikis
mxriv ,,mokveTilis” daxasiaTebaze, recenzenti aRniSnavs:
,,saintereso aq is aris, rom avtori, garda vaJas dramaturgiis ideurTematikuri analizisa, mkiTxvels acnobs vaJas piesebis specifikur mxares ,
e.i.
uCvenebs,
Tu
rogoria
mwerlis
piesebi
dramatuli
xelovnebis
TvalsazrisiT, maSasadame, avtori gviCvenebs, Tu ras warmoadgens vaJa,
rogorc dramaturgi”(118,203-204).
Pprof.
Ggr.
kiknaZe
garkveviT
miuTiTebs:
,,piesis
arqiteqtonikas
ramdenime piroba gansazRvravs”, vecdebiT mivyveT mkvlevris mier daxatul
gezs am TvalTaxedviT:
1.,,mTavaria avtoris saerTo ideuri koncefcia”(49,254);
2 mTavar gmirTa ,,dramatuli danaSaulis” warmodgena(gv.255);
3. mwerlis mier gmirTa nebisyofis maqsimumis gamoxatva (iqve);
4. piesaSi vnebaTa Widilis mkafiod gamoxatul azrTa da
SexedulebaTa brZolis asaxva (iqve);
5. ra gzas iyenebs dramaturgi piesaSi gmirTa dasaxasiaTebLlad: gmirTa daxasiaTebis TandaTanobiTi gaSlis gzas Tu
Mmza xasiaTebis mowodebis sistemas(gv.255-256);
6. ,,dramaSi moqmedebisa da xasiaTebis ganviTareba dialogebis
sisxarte-gamokveTilobazea damokidebuli”(49,254-256).
Semdgom
amisa,
mkvlevari
detalurad
warmogvidgens
,,mokveTilis”
Sinagani arqiteqtonikis suraTs, iq mocemuli TiToeli specifikuri niSnis
ganzogadebiT SeiZleba vaJas yvela originaluri Tu naTargmni dramatuli
Txzulebebis ganxilva-daxasiaTeba.
ra viTarebaa am aspeqtiT ,,tyis komediaSi”?
190
bunebrivia, masStaburobiT, problematikiT, mizandasaxulobiT ,,tyis
komedia” arc da verc upasuxebs ,,mokveTilis” Sinagani arqiteqtonikis
yvela detals, radgan piesa bavSvTa sakiTxav repertuarisTvisaa gamiznuli,
Tumca,
dramis
literaturul-Teoriul
aqsesuarebs
udaod
atarebs
es
patara moculobis Txzuleba.
mis Sesafaseblad garkveulwilad specifikuri midgomaa saWiro.
gavimeorebT
msoflgagebidan
WeSmarit azrs , rom TergdaleulTa ideur-esTetikuri
gamomdinare,
vaJas
Semoqmedeba
obieqtur
viTarebas
gamoxatavs da misi yvela Txzuleba misive SemoqmedebiTi interesebisa da
poziciebis
gamomxatvelia.
warmoCndeba
gulisxmier
,,tyis
komediis”
aRmzrdelad,
mixedviT,
pedagogad,
misi
bavSvebis
avtori
sasurvel
megobrad. piesis ideuri koncefcia erTi naTeli gamosxivebaa ,,mwerlis
saerTo koncefciisa”.
TxzulebaSi
martivad,
sxartad,
sabavSvo
nawarmoebisaTvis
damaxasiaTebeli sixalisiT mocemulia, dramis Teoriis terminologiiT
rom
visargebloT,
e.w.
,,mTavar
gmirTa
,,dramatuli
danaSauli”-
qurdbacacoba da sakadrisad dasja damnaSavisa.
Txzulebis
amocana
arc
iTvaliswinebda
,,gmirTa
nebisyofis
maqsimumis gamoxatvas”, miTumetes daZabul moments.
mivyveT gansaxilvel piesas da sustad, magram muqi StrixebiT bavSvis
fsiqologiis dasaZlevi mimoxvriT
mocemul
,,vnebaTa
Widilis mkafiod
gamoxatul azrTa” konfliqtur situacias davinaxavT.
Aam piesaSi vaJa-fSavelas mier gmirTa(personaJTa) dasaxasiaTeblad
,,mza saTaurebis miwodebis sistemaa” gamoyenebuli.
Yyvela
klasikuri
piesis,
speqtaklis
ukvdaveba
gansazRvrul-
ganpirobebulia droiTa da epoqiT, avtoris msoflmxedvelobiT, mxatvrulesTetikuri doniT, piesaSi mocemuli scenuri azrovnebiT. iqneb ucnauradac
JRerdes, magram vaJas am piesas verasdros
daemuqreba droisa da epoqis
cvlilebebi, radgan zneobrivi aRzrdis specifika, mankierebaTa mxileba
yvela
droSi
da
epoqaSi
dgas
sazogadoebis
znekeTilobis
dacvis
keTilSobilur sadarajoze.
avtorma, rogorc sabavSvo mweralma, nawarmoebi Semofargla erTi
ZiriTadi TemiT. es mkiTxvels daexmareba nawarmoebis swrafad aRqmaSi, aq
gamoricxulia
e.w.
qveTemebi.
ganapirobebdes
piesis
xibls.
samagierod,
Aamis
Sesaxeb
natifi
poeturoba
Teatrmcodne
unda
aleqsandre
191
SalutaSvili
wers:
aucileblad
,,poeturoba
gvamcnobs
adamianis
Semoqmedis
saukeTeso
gamovlinebaa.
humanurobas,
is
kacTmoyvareobas.
Ddaucveli silamazis dacva, susti, miusafari adamianisadmi TanagrZnoba,
TanagrZnoba xmeli wifelisadmi, Svlis nukrisadmi, rac vaJa-fSavelam Tavis
prozaul
nawarmoebebSi
gvagrZnobina,
poeturobis
SesaniSnav
magaliTs
warmoadgens”(99, 18).
Ppoeturobis
azrovneba,
erT-erTi
simboluri
damaxasiaTebeli
saxismetyveleba,
aqsesuaria
mxatvruli
alegoriuli
gamonagoni.
,,tyis
komediaSic” saxezea alegoriuli azrovnebis naTeli nimuSi.
rogorc
cnobilia
da
rogorc
davrwmundiT,
didi
vaJa-fSavela
uyuradRebod ar tovebs warmarTul Tu qristianul RvTaebaTa panTeons.
Aadamianebs, Sobidgan gardacvalebamde Tu saiqio cxovrebiT damTavrebuls:
xe-mcenareebs,
fesvebidan
damTavrebuls
(zrdis
dawyebuls,
cxovelTa
daWrili
samyaros,
dawyebuls
yvela
Tu
stadiaSi);
laRad
patara
camde
frinvelebs,
monavarde
TaguniebiT
awvdili
arwiviT
dawyebuls,
kenweroebiT
wipria
CitiT
damTavrebuls;
daWrili
vefxviT
damTavrebuls; miTologiur arsebebsa da miTiur movlenebs; sxvadasxva
stiqiur Zalas; ciur mnaTobebs. Tu ara vcdebiT, florisa da faunis
farTo speqtri qarTul poeziaSi pirvelad didma SoTa rusTavelma Seqmna,
daamkvidra da am mtkice balavarma ganapiroba ,,uenpiro bunebis” brwyinvale
saxismetyveleba Semdgom epoqebSic.
Yyvelasgan gamorCeulad am aspeqtiT mkvlevarTa mier samarTlianadaa
miCneuli vaJa-fSavela.
vaJasmcodneobaSi
es
problema
mravali
aspeqtiTaa
Seswavlili,
dasabuTebulia mtkice argumentebiT, magram vfiqrobT, meti poeturobiT
xasiaTdeba
am
sakiTxis
ganxilva
uSualod
poetis
mier
vaJas
gardacvalebidan ramdenime aTeuli wlis gavlis Semdeg. mxedvelobaSi
gvaqvs
poetisa
da
dramaturgis
viqtor
gabeskirias
werili
,,frinvel-
cxovelTa samyaro da vaJa”(18,575-582).
mas cxovelTa da frinvelTa samyaro miaCnia ra mwerlis humanizmis
gamosavlen vrcel asparezad, wers: ,,am mxriv gansakuTrebuli movlenaa
vaJa-fSavela.
mas,
msgavsad
yvela
didi
mwerlisa,
faunis
warmomadgenelTadmi siyvaruli da Tanadgoma gamomJRavnebuli aqvs mraval
nawarmoebSi(18,575). bevri sagulisxmo magaliTi aqvs damowmebuli avtors
vaJas Semoqmedebidan, sainteresoa misi midgoma TiToeuli Txzulebisadmi.
192
daskvniT
nawilSi
v.gabeskiria
acxadebs:
,,vaJa
mxatvruli
literaturisagan, saerTod xelovnebisagan, xalxis samsaxurs moiTxovda,
amis gareSe arc swamda xelovneba, xalxis sulier cxovrebaSi vaJa did
rols aniWebda xelovnebas, is did Zalad miaCnda adamianebze sasikeTod
zemoqmedebisaTvis”(18,582).
Bbunebrivia, am aspeqtiT vaJa gansakuTrebuli sifrTxiliT ekideboda
bavSvTaTvis gamiznul Txzulebebs da am mxriv rogorc zemoT mivaniSneT,
arc ,,tyis komedia” Ggamonaklisi.
Pprof. Gdimitri benaSvilis TqmiT: ,,vaJa-fSavelas meore piesa ,,tyis
komedia” friad Tavisebursa da originalur nawarmoebs warmoadgens... vaJafSavelam am piesiT Segviyvana bunebis samefoSi da gvaCvena, Tu rogor
cxovroben, ra awuxebT bunebis uSualo Svilebs?
iTvlebodes
mozardi
Taobis
mxatvruli
Ppiesas Aaqvs pretenzia
aRzrdis
saSualebad.
Ppiesis
MOmizania axalgazrdoba ganmsWvalos bunebisadmi siyvaruliT...
,,tyis
komediis”
bavSvebisaTvis.
siZulvils,
is
morali
aswavlis
simarTlisadmi
advilad
maT
gasagebi
qurdobisadmi
siyvaruls”.
(10,319).
da
da
misawvdomia
zarmacobisadmi
mkvlevarma
mocemul
SefasebaSi, faqtiurad, aqcenti gadaitana mxatvrul ganzogadobaze , rac
safuZveli
xdeba
imisa,
rom
vimsjeloT
mocemuli
Txzulebis
aRmzrdelobiT da SemecnebiT funqciazec.
Ees bunebrivicaa, radgan ,,qarTul erovnul cnobierebas yovelTvis
farad edga erovnuli SemoqmedebiTi inteligencia. qarTveli moRvaweni
yovelTvis
zustad
mxatvruli
grZnobdnen
SemoqmedebiT
saSiSroebis
cdilobdnen
gadagvarebisagan. Yyvelaze mZime
eri
moaxloebas
exsnaT
da
TavianTi
nihilizmisa
da
am mxriv mainc XIXsaukune iyo, roca
caristuli ruseTi mizanmimarTulad axorcielebda mkacr rusifikatorul
politikas”(7,319).
Aam politikis winaaRmdeg sabrZolvel arsenalSi didi mniSvneloba
eZleoda
Teatralur
vkiTxulobT:
,,ilia
xelovnebas,
dramaturgias,
gvmoZRvravs,
aRmzrdelobiT-SemecnebiTi
funqciis
rom
scenas.
didi
matarebelia
amis
Taobaze
ganmanaTlebluri,
Teatri.
amasTan
igi
skolaa, romelic naTeli suraTebiT elaparakeba kacis gulsa da Wkuas,
Zlierad
moqmedebs
adaminis
guneba-ganwyobilebaze,
amaRlebs,
swmends
afaqizebs mis azrs da grZnobebs da aqvs erTi ,,Zvirfasi Tviseba, rogoric
xalxis wrTvna da zrdaa”(ix. ilia WavWavaZe, pedagogiuri Txz., gv.172;399).
193
qveteqstiT
imazecaa
miniSneba,
rom
gansakuTrebul
rols
didi
ilia
mozardis esTetikur aRzrdasac akisrebda dramaturgias, scenas.
rogorc
avtorisa,
piesis
fabula
nawarmoebisa
vaJasmcodneobaSi,
migvaniSnebs,
motivireba,
mizandasaxuleba
igi
mSvenivradaa
daxasiaTebuli
rogorc
dramaturgis,
originalurobas
naTelia.
vaJa-fSavelas,
misi piesebis struqturaSi vxedavT. kerZod, originaluria misi ,,scenebis”,
,,tyis komediis” remarkebi. amasTan dakavSirebiT win wamoiwevs avtoris,
mTxrobelis
funqciebi
nawarmoebSi.
vaJas
eposi
am
aspeqtiT
mecnieruladaa damuSavebuli (ix. saTanado literatura-J.k).
TxzulebebSi
rogorc
dramatul
mTxrobelis, avtoris, wamyvanis roli gadadis remarkaSi.
dadgenilia,
funqcias
Rrma
asrulebs
dRevandelobamde
piesis
kompoziciur
remarka.
kacobriobam
modelirebaSi
antikuri
remarkis
mniSvnelovan
periodidan
mravalsaxeoba
dawyebuli
Seqmna.
es
ki
remarkebis funqciebis, mravali niuansiT aris ganpirobebuli.
remarkis mravalnairi interpretaciaa cnobili. ZiriTadad remarkas
odiTgan evaleboda, sxartad, mokled moeca ,,axsna-ganmarteba, SeniSvna,
miTiTeba moqmedebis gaSlis fonis, drois, adgilis, gmiris garegnobis,
qcevis,
Cacmulobis
Sesaxeb.
zogjer
miTiTeba
exeba
moqmed
pirTa
intonacias, Jestebs, mimikas, maT asaks, xasiaTis Taviseburebebs da misT
(116,258).
rogorc
vxedavT,
faqtiurad
saqme
gvaqvs
avtoris
saxesTan,
mTxrobelTan. Aaman ki win wamoswia dramatul TxzulebaTa personaJebTan
iribi damokidebuleba , Aanu mTxrobeli arsad ar CaerTveba personaJebis
metyvelebaSi. remarka ZiriTadad informaciis Semcvelia Tavisi funqciiT.
Tumca, saukuneTa ganmavlobaSi mas mniSvnelovani, axal-axali Sinaarsi,
daiSnuleba
SeuZenia.
miuTiTeben,
rom
remarkis
forma
ganisazRvreba
dramatuli nawarmoebis JanriTa da stiliT.
Ggvxvdeba e.w. beletrizirebuli remarkebi (l. andreevi, l.meterlinki,
b.Sou), XIX saukunis dasasrulis da XX saukunis dasawyisis piesebSi gvaqvs
gaSlili,
aRweriTi
sagnobrivi
remarkebi
(hauptmani,
ibseni,
Cexovi,
a.
ostrovski da sxva); magaliTad, Bbernard Sous zogierT piesaSi remarkas
ukavia piesis TiTqmis erTi mesamedi da asrulebs ara miTiTebebs, mokle
informaciebs, aramed faqtiurad warmoadgens piesis avtoriseul komentars
(iqve).
magaliTad,
(qronologiuri
vaJa-fSavelas
TvalsazrisiT)
piesaTa
remarka
remarkebidan
udaod
pirveli
beletzirebuli
piesis
saxisaa.
194
Nnawarmoebis saTaurs-,,scena mTaSi” da saTauris qveS minawers-,,xevsurebis
cxovrebidan”, mosdevs faqtiurad miniatura, eskizi, romeliTac sxartadaa
daxatuli interierica da eqsterieric; interesmoklebuli ar unda iyos
misi moxmoba damadasturebel nimuSad: ,,ganTiadia. Aaqa-iq roWuebma daiwyes
kakani. Soridam, mTis piridam, modis SurTxis stvena. Nnami uxvad dahyria
balaxs; danamuls balaxze saamurad ismis stvena celisa gaRma-gamoRmidam.
moTibulis, damWknaris balaxis suni saamod mosdebia im aremares. jer
mTiblebis ,,gvrinva”, simRera ar gaxSirebula, Zvlebi ar gamTbara, ofli ar
daZrula
gul-mkerdzed.
ezarebodaT
aZinebdaT.
ki
adgoma,
Seacqerdnen
Abikam
da
mamaswveramac
magram
sxva
mTiblebis
erTi-meores,
gaiCmuCnen
gaiRviZes,
celis
wamosxdnen;
,,wivili”
mxrebSi”.(33,201).
aRar
Aamas
mosdevs piesis moqmed pirTa dialogi moqmedebis dinamikurad ganviTareba.
sxva remarkebi tradiciulia, moklea, sxartia, dawurulinformaciulia.
Ees piesa erTmoqmedebiani da erTsuraTiani Txzulebaa. Mmas garkveul
kompoziciur
mTlianobas
aniWebs
safinalo
remarka
Tavisi
SinaarsiT,
pirveli remarkis Janrul-struqturuli saxesTan msgavsebiT.
Tavad
ambavi
novelisturi
bunebisaa.
Aavtori
Tavisi
remarkiT
amTavrebs piesas: mamaswveras (piesis gmiri-J.k) ,,exveweba adgilis dedas,
RvTisSvilebs qudmoxdili, rom gadaarCinos dev-eSmakebsa da iZinebs).
Ppiesis epilogi ki aseTi Sinaarsisaa: ,,myudroeba sdgas garSemo,
mxolod xevi mosCqefs, kldezed gadamdinari hyviris, SfoTavs, aTasgvar
gamoxmobasa
hbadebs.
mTis
piridam
mTvarem
amoyo
yuri
da
badesaviT
gadaafina mTis wverebs Tavisi sxivebi. mTvaris sxivi daadga mamaswverasa da
abikas (piesis gmirebs-J.k) da TiTqos yurebSi CasCurCulebda, TiTqos nanas
eubneboda: nu geSiniaT, nu hkrTiT, devebs me mogaSorebT, damaSvralni
xarT, tkbilad daiZineT, me var Tqveni daraji, Tqveni patronio”(iqve,206).
am amonawerSi naTlad Cans dramaturgis pozicia. igi logikurad
amTavrebs
fabulas,
romlis
amJRavnebs
dramisadmi,
finaliTac
movlenisadmi.
sakuTar
safinalo
akordi
damokidebulebas
ki
mauwyebelia
avtoris msoflmxedvelobisa miTiuri da religiuri TvalsazrisiT.
imave wliT, 1889wliT, TariRdeba meore piesa ,,scenebi” (fSavlebis
cxovrebidam).
Taviseburia am ,,scenebis” kompozicia. Aavtors igi oTx scenad anu
moqmedebad
aqvs
dayofili.
specifikuria
TiToeuli
scenisadmi
wamZRvarebuli remarka. esenia remarka-saTaurebi, wamZRvarebuli, darTuli
195
TiToeuli
moqmedebisadmi.
darTuli
TiToeuli
TiToeuli
remarka-saTaurebi
moqmedebisadmi.
TiToeuli
wamZRvarebuli,
remarka-saTauri
realizdeba Sesabamisi siuJetiT, fabuliT. maTi ganxilva ar warmoadgens
Cvens amocanas am konkretul SemTxvevaSi. interess aRgviZravs saTaurebis
xasiaTi: ,,scena I. yoCaR xafango!, ,,scena II. ,,vahme, cxviro!”, ,,scena III.
,,xarsaca da fursac!” da ,,scena IV. gTxovT, damiWiroT!”
,,Tavisi
konstruqciiT,
SinaarsiT
imave
1889wliT
daTariRebuli
,,scenebi” (scena xevsureTSi) faqtiurad dramatuli aqsesuarebiT SeTxzuli
ornawiliani
moTxrobaa.
Mmas
yvelaze
nakleb
moeTxoveba
dramatuli
Txzulebebis pretenzia. remarkebic klasikuri, mokle, sxarti informaciis
matareblebia.
remarkis
Tumca,
beletrizireba
avtori
erTi
TiTqmis
wuTiTac
ki
ar
gamoricxulia
,,tyis
tovebs
miTiTebis,
piesas
komediaSi”.
mokle
komentaris gareSe. igrZnoba, igi amiT garkveul gzamkvleobas, daxmarebas
uwevs
mozardebs
siuJetis
ganviTarebaSi
maTi
CarTvis
TvalsazrisiT.
interesmoklebuli ar unda iyos is faqtic, rom patara piesaSi avtori 58jeraa CarTuli fabulis gasaSlelad: 29-jer I moqmedebaSi da 29-jer II
moqmedebaSi.
sayuradReboa piesis saTauri-tyeSi datrialebul ambavs pirobiTad
SeiZleba
ewodos
komedia,
rameTu,
piesaSi
ver
vxedavT
grotesks,
hiperobolas, satiras, karikaturas, rogorc klasikuri komediebis ZiriTad
maxasiaTebel niSnebs, ver vxedavT tipadqceul gamokveTil xasiaTebs.
Lliteraturis
ganarCeven
TeoriaSi,
erTmaneTisgan
rogorc
garemos,
zemoTac
viTarebis
gvqonda
aRniSnuli,
komedias,
xasiaTebis
komediisagan. Cveni rwmeniT vaJas ,,tyis komedia” warmoadgens viTarebisa da
XIX saukunis miwurulsa da XX saukunis dasawyisSi gaCenil ,,ideaTa
komediebis” erTgvar sinTezs.
maSasadame,
miuTiTebs,
aRniSnuli
azustebs
piesis
moqmedebis
saTauri
adgils,
orcnebiani
xolo
,,komedia”
frazaa:
,,tye
gansazRvras
Txzulebis Janrobriv saxesxvaobas.
qvemoT mokled, SeZlebisdagvarad, gavarkvevT, Tu ramdenadaa es piesa
komedia, ra doziTaa iq komikuri, satiruli Tu ,,iumoristuli”(am bolo
termins
am formiT xmarobs
prof. gr.kiknaZe-J.k). CamoTvlil
Teoriul
cnebaTa brwyinvale ganmartebebi da analizia mocemuli prof. gr. kiknaZis
196
monografiaSi:
,,qarTuli
satira
da
iumoris
ganviTarebis
istoriisaTvis”(50,9).
satirisa da iumoris sazogadoebrivi funqciis Sesaxeb vkiTxulobT:
sazogadoebis
cxovrebaSi
arsebul
Widilsa
Tu
brZolas
mkafiod
gamoxatavso satiruli da iumoristuli literature, radgan ,,moxerxebuli
da
mignebuli
dacinva
obieqtis
gacamtverebis,
misi
uvargisobis
gamomJRavnebis nacadi da utyuari saSualebaa”(50,9). Aavtors miaCnia, rom
amgvari
TxzulebebisaTvis
,,damaxasiaTebelia
is,
rom
maTSi
yvelaze
TvalnaTliv da uSualod gveZleva avtoris SefasebiTi damokidebuleba
gansaxilvelad aRebuli obieqtisadmi... satirasa da iumorSi Zalian cxadad
Cans
mwerlis
msoflmxedvelobrivi
pozicia
maSinac
ki,
rodesac
igi
garegnulad ama Tu im movlenis mxolod dagmobiTa da gakicxviT aris
SeSfoTebuli da Tavis pozitiur mrwamss pirdapir ar amJRavnebs”(50,9).
avtorTa
amgvari
midgoma
ufro
mkveTrad
mocemulia,
Cveni
rwmeniT,
lirikur da epikur JanrebSi. naTelia avtorTa SefasebiTi damokidebuleba
movlenebisadmi
da
dramatul
Janrs
lirikul
da
maTi
am
msoflmxedvelobrivi
TvalsazrisiT,
epikur
aqac
Txzulebebisagan
poziciac.
midgoma
rac
analogiuria,
gansxvavebiT
avtori
Seexeba
magram
Tavis
msoflmxedvelobriv pozicias aSkarad TiTqmis ver gamoxatavs, radgan misi
xvedriTi wona siuJetSi Zalzed SezRudulia, piesaTa Txzvis tradiciuli
kanonebi
ar
aZleven
mas
amis
saSualebas
(zogierT
gamonaklisze
remarkasTan dakavSirebiT win gvqonda saubari), anu lirikaSi da eposSi
avtori,
mTxrobeli
warmoadgens,
mniSvnelovan
metyvelebis,
siuJetur-kompoziciur
gansja-msjelobis,
komponents
emociaTgamJRavnebis
TvalsazrisiT.
Ddramatul nawarmoebSi did rols TamaSobs avtoris simpaTiuri,
ironiuli,
iumoristuli
Tu
uaryofiTi
damokidebuleba
personaJebis
xatvis, Zerwvis procesSi maTi xasiaTebisadmi, garegnobisadmi, remarkebis
tonebSi.
raRa
Tqma
unda,
konfliqtebis,
koliziebis,
viTarebis
prioritetulobis gaTvaliswinebiT.
ra mdgomareoba gvaqvs am aspeqtiT ,,tyis komediaSi”?
Tu gaviTvaliwwinebT imas, rom piesa dabeWdilia Jurnal ,,nakadulSi”,
rom
mkiTxvelis
humanizmi
ki
asakobrivi
zRvaric
zRvardaudebelia,
xolo
cxovelebia gamoyvanili da fabulac
amiT
Semofarglulia,
moqmed
pirebad
umweo,
avtoris
pawawa
patara, novelistur SemTxvevas exeba,
197
piesaSi idea arc e.w. ,,zogadsakacobrio” da arc didia, masStaburi. maSin
Tamamad unda mivakuTvnoT ,,iumoristikul” nawarmoebTa jgufs.
vaJas pozitiur mrwamsze piesis mixedviT zemoT iyo saubari.
Aavtoris
ra
,,SefasebiT
damokidebulebas”
amovikiTxavT
piesis
personaJebisadmi? Nnawarmoebis ideis mimarTebisadmi mozardebis, zogadad
sazogadoebis, mimarT?
mivyveT piesas.
ambavi
kerZod,
or
erT
mouparavT
da
ojaxs
ojaxs,
amiT
Soris
konfliqtur
simSilaanT
mZime
ojaxs,
mdgomareobaSi
urTierTobas
sonasTvis
CaugdiaT
erTi
gadmogvcems.
ormo
mezobeli.
Txili
pirveli
moqmedebis pirvel gamosvlaSi mwared mosTqvams naqurdalis gamo erTi
Tagvi, sona. Mmaleve iwyeba misi dialogi sxva mezobelTan, TebronesTan.
Yyurs vugdebT maT msjelobas, momxdaris Sefasebas da Cvens warmodgenaSi
waiSleba kvali daburul tyesa da Cveulebriv qarTul damwuxrebul ojaxs
Soris. avtors ostaturad gadavyevarT adamianTa Soris urTierTobaze.
TagvTa metyveleba, maTi ganwyobileba, maT mier gamoxatuli eWvebi da
varaudebi, piesas gapirovnebis mxatvrul-stilistur funqcias sZens.
nawarmoebSi
qveteqsturi
gaazrebis
gareSe
gadmogvcemen
moqmedi
pirebi TavianT mZime socialur-ekonomiuri cxovrebis ambavs.
vfiqrobT, mozardis gaRimebas gamoiwvevs Tebrones ,,sagamomZieblo”
da ,,kriminaluri” alRo. moviyvanT srulad am adgils piesidan:
,,meore Tagvi, (Tavs aqeT-iqiT iqnevs), maS, maS! Hhm! CvenSi ki darCes da
erTi ram unda giTxra. marTalia, Rorsa, daTvsa da maCvs davabrale
(Txilis ormos aTvalierebs), magram ara. Ees arc erTis brali ar unda
iyos!”-
aq
cxovrebiseuli
gamocdileba
Tebrones
faqtis
marTebuli
Sefasebis saSualebas aZlevs; marTlac, logikuria da damajerebelia misi
,,kriminalisturi” daskvna: ,,ormos zed muxis fesvi afaria. yoCaR, gcodnia,
sad da rogor gavakeToT ormo. agre unda, Rors an maCvs rom amoeTxara,
ueWvelad fesvs amoglejdnen da didaTac amosTxridnen... es Tagvis oinia”.
Bbunebrivia, amis Semdeg eWvis doneze dasaxeldeboda qurdis vinaoba.
Tebrone
iqve
oromtrialis,
daamatebs:
,,dabal
taS-fanduris
da
xmaze):
Wianuris
simSilaanTidan
xma
ismis;
mudam
saidan?
Rame
rogor?
(pirveli Tagvi yurebs ascqvets”(iqve).
Aamis Semdeg martivad, mezoblur saubarSi or Tagvs Soris iwyeba
Sekvra siuJeturi naskvisa. eWvs xom dasabuTeba sWirdeba da TandaTanobiT
198
rwmundebian eWvis simarTleSi. Tavis varauds faqtebiT amyarebs Tebrone.
ixsenebs
cota
xnis
win
Tavis
Sexvedras
simSilasTan
(maTi
varaudiT
qurdTan-J.k); simSilasTan am erT kviraSi Sexvedra gaixsena sonamac.
simSila
Tebrones
Tu
aTiode
Txilsa
sTxovda
sesxad,
sonam
gaaanaliza simSilas xetiali sonas ormos maxlobel mzvareSi: ,,.. gana ara,
am erT kviraSi, sul ai, am mzvareSi mxvdeboda, aq daeTreoda. Mmec xom
yaraulad ar vudgevar Cems ormoebs, ,,Saigulebda da memre erT Rames
gadazidavdnen”(33,266).
maTi
dialogidan
dasaxasiaTeblad.
gamoCnda
Aanu
TiTo
rogor
Strixi
gamoixata
TiToeli
TiToeulis
maTganis
reaqcia,
damokidebuleba erTsa da imave faqtze.
Tebrone
frTxilobs.
Ffaqts,
varauds
ar
uaryofs,
magram
mainc
eubneba sonas: ,,ra vici, ram gaagiJa eg xalxi (simSilaani Tu imaT Tavs
erTi ram ambavi ar aris? Ees daixsome. Mme eWviT vlaparakob, xolo Tavis
TvaliT araferi minaxavs da yuriT rac mesmis, imas mogaxseneb”.(iqve).
samagierod, sjera sonas, rom qurdi simSilaa da simarTlis dadgena
mtkiced
gadauwyvetia.
Tu
Tebrones
msjeloba
wynaria,
dinjia,
dazaralebuli qvrivis sityvebi muqariTaa savse da SurismaZieblad aris
qceuli sona: ,,maS dedakaci ar viqnebi, iseTi dRe ar davawio, Tavis gaCenis
saaTsa swyevlides. iqneb imas fiqrobdes, qvriv-oxeria, vina hyavs patroni,
SamrCeba, araferiao!.. moica, am kavebs gaviyreineb , Tu ver gawvnio...”(iqve).
siuJeturi naskvi ukve gvaqvs, logikuri iqneboda maTi dialogis
Sewyvetac am sakiTxze da Cinebuli migneba SemogvTavaza avtorma Tavisi
mokle …remarkiT: (am dros caze Zera gamoCndeba da Tavs dastrialebT). im
wuTSive Seicvala situacia, ganelda saubris muxti.
Ppatara ……detaliTac naTeli gaxda TiToeulis Sinagani mdgomareoba;
Tebrone,
rogorc
garemos,
swored
dinji,
mas
aradazaralebuli,
SeaniSnina
dramaturgma
ufro
caze
fxizlad
Zera
afasebs
braziTa
da
SurisZiebiT aRgznebuli sonasaTvis: ………………
,,pirveli Tagvi. sona, sona! Cqara, Tavs vuSveloT!
meore …Tagvi . rao? ra ambavia?
pirveli ……Tagvi. Seixede maRla, hxedav, rogor Tvalebs gvacecebs is...
isa?
meore Tagvi. (caSi icqireba) uh, RmerTma dagwyevlos! (oriveni soroSi
miZvrebian)”(iqve, gv.267).
199
amiT daasrula dramaturgma piesaSi ,,pirveli gamosvla).
rogorc vxedavT, Temis erT-erTi wevris mier Cadenilia zneobrivi,
socialuri danaSauli, romelic pirobiTad SeiZleba gansazRvros rogorc
e.w.
…,,dramatuli
danaSauli”
(am
termianis
Taobaze
…ix.
Pprof.……givi
lomiZis monografia ,,komediis Janrobrivi Taviseburebebis Sesaxeb”, Tb.
1969w. gv. 43-44 da a.S). bunebrivia, maleve unda gaixsnas es danaSauli.
Ppiesis ………pirveli moqmedebis meore gamosvlaSi ganviTarebuli movlenebi
swored aqeTkenaa mimarTuli (55,17).
scenaze
xalisis
Semomtania
axali
personaJis
Semosvla.
Eesaa
axalgazrda celqa, sona Tagvis siZe. Mmis gamoCenisTanave avtori Tavisi
remarkiT udaod gamoiwvevs mkiTxvelSi Rimils.
SiSisagan soroSi Cabudebuli Tagvebi kars iqidan exmianebian celqas.
sonas …SekiTxvaze romeli xaro, celqa upasuxebs: ,,sidedro, Sen? Mme var
celqa, Seni siZe. (ityvis ra amas, iWimeba da ulvaSebs isworebs)”
roca sorodan xma afrTxilebs: ,,exlaxan Zera dalaxlaxebda, Tavze
ar
dageceso”,
celqas
pasuxSi
patara
StrixiT
gamoCnda
trabaxa
axalgazrda:
vfiqrobT, gaRimebasTan erTad daafiqrebs kidec mozards asakovanTa
da axalgazrdis Sexvedris fragmenti. Rimilis momgvrelia familaruli
toni
misalmebisa,
xolo
damafiqrebeli
da
Wkuis
saswavlebelia
darbaisluri, qarTuli urTierTobis gamomxatveli momenti:
,,sona. mSvidoba Sens mobrZanebas, siZev batono!
Tebrone. mSvidoba SenTan, vaJkaco tol-upovaro!
celqa. RmerTma mogsceT mSvidoba, Zvirfasno mandilosanno”(33,267).
is iyo, maTi saubari mTavars, qurdobas, unda Sehxeboda, rom scenaze
xmauriT, aurzauriT Semodis daTvi, Tagvebi soroSi gainabebiaan, celqa
muxis fesvs amoefareba, tyis sxva binadarni panikaSi Cacvivnulan.
Aavtors scenaze aJiotaJis gamosawvevad Semohyavs daTvi. amaSi mTavar
damnaSaveebad ki xeebze Citebi da miwaze Tagvebi miaCnia: ,,netavi SemeZlos,
xeli mimiwvdebodes, sul gavJuJo eg gasawyvetebi! (daTvs Tavze Cxikvi
dasCxavis.
daTvi
buzRuniT
tyeSi
miimaleba).
albaT,
Cxikvis
Cxavili
gabezrebuli daTvis Tavze patarebis sicils unda iwvevdes.
wyevla-krulvas
uTvlian
damSvidebuli
Tagvebi
daTvs
da
miubrundebian TavianT sawuxar ambavs. celqas, sonasa da Tebrones saubriT
TandaTan
kulminaciisaken
midis
viTareba.
Ddaskvna-
naTelia
qurdi200
simSilaa.
Aaxla
moqmedebaa
saWiro
da
isinic
swor
gadawyvetilebas
Rebuloben:
,,sona (celqas). maS Cemo Zvirfaso siZev, rogor moviqceT, ras mirCev?
Mme mgonia, ase ajobebs, Sen exlave gaswi da, saca iyos da ar iyos, gzirs,
mamasaxliss, nacvals Seatyobine. TiTo wami Zvirfasada Rirs, daakar pasuxi
Tornes, vidre cxelia. amaRamve Tavs davesxaT. saxli gavuCxrikoT, ar
SeiZleba, niSani ram ar vipovoT.
Tebrone, diaR, diaR swored magre unda moiqce, sjobs mogvareba
saqmisa, ar dayovneba xanisa. wadi exlave, gaswi!...
celqa. Mivdivar, mSvidobiT! (garbis kudabzekili...)”.
avtorma
isurva,
rom
I
moqmedeba
xmauriT
damTavrebuliyo.
monadireebis gamoCeniT tyeSi man mianiSna mkiTxvels, rom Zerisa da daTvis
garda adamianebic da ZaRlebic yofilan patara Tagvebis mtrebi-SeSinebuli
Tagvebi soroSi garbiano-vkiTxulobT remarkaSi.
caSi Zera. daTvis gamoCena. Mmuxis fesvi. Cxikvi. tyeSi Rorototos xma:
ZaRlebis yefa. sxva binadarni tyisa-Tvaldaferflili Svlebi, irmebi-is
sasceno rekvizitebia, romelic qmnis tyis warmodgenas, tyis imitacias.
Kkompaqturia, erTsvliania mTeli meore moqmedeba piesisa. Aambavi
konkretulad simSilaanT binaSi mimdinareobs. Mmokle remarkiTaa daxatuli
bina, kera.
,,tyis komediis” mkvlevari naTlad ixilavs prof. gr. kiknaZis mier
,,piesis
arqiteqtonikis
ganmsazRvrel”
TiTqmis
yvela
pirobas.
kerZod,
farda exdeba e.w. ,,dramatul danaSauls” da moqmedebisa da xasiaTebis
ganviTareba mimdinareobs sxarti dialogebiT.
qronotipis
mixedviT
meore
moqmedeba
or
momentadaa
mocemuli.
Ppirvel monakveTSi simSilaani sindisis qejnis gareSe ilxenen naqurdali
TxiliT. Aavtorma ramdenime sityviT daaxasiaTebina sakuTari buneba mTavar
damnaSaves simSilas.
Qqurdi simSila cinikosicaa. meore moqmedebis pirvelive monologi
adasturebs amas:
,,simSila. (wamoiwevs). Aaba, erTi dedakaco, ,,sonaseuli” moita,
vaxSami gavaCaliCoT.(sonaseuls naqurdals Txils
eZaxda), xeladaSi Rvino iqneba, isic moita, sonaqali unda vadRegrZeloT,-me da Cemma RmerTma,
Zalian Txili Seunaxia da is dalocvilSvili rom
201
arca kiTxulobs?! iqneba imas Tavisi ormo isev
savse hgonia?... xa, xa, xa! imedic kai saqonelia! roca
hnaxavs, saqme maSin ari, magram manamde Cven kidec
gavaTavebT. Bblomad aris kidev?
Kkekela. (coli) jer kidev blomad aris. Aam dalocvilma
Zalian baraqa gamoiRo... (33,269).
simSilas
mier
warmoTqmuli
sadRegrZelo
kidev
ufro
mkveTrad
usvams xazs am tipis uaryofiT bunebaze, miuxedavad imisa , rom pur-RviniT
simdidres TavSi tvini amjobina da es usurva col-Svils. SezarxoSebulma
WianuriTa da taS-fanduriT ,,moisurva” gulis gaxaliseba.
personaJis dasaxasiaTeblad dramaturgma gamoiyena daxasiaTebis ara
,,TandaTanobiTi
gaSlis
gza”,
aramed
,,mza
xasiaTebis
mowodebis
sistema”(gr.kiknaZe).
keriaze
gaCaRebuli
lxiniT
moqmedebis
ganviTarebam
kulminacias
miaRwia, rasac udaod unda mohyoloda kvanZis gaxsna da sasurveli, keTili
finali. asec moxda.
vaJa-fSavelam
,,TandaTanobiTi
arc
gaSlis
situaciis
gza”.
garemos
scenaze
dasaxasiaTeblad
myisierad,
gamoiyena
xmauriT
daiwyeba
qronotopis meore stadia. Aamas adasturebs dramaturgis remarkac: kekela
cekvavs, sakravebis xma da am dros: (TamaSobs. ismis xma garedan: ojaxis
patrono, ojaxis patrono! sakravebis xma Seswydeba. pasuxs aRar ucdian da
simSilaanT keraze gamoiWimeba mamasaxlisi Tavis iasaulebiT, CafrebiT,
celqa, sona, Tebrone da sxvani).
Mmamasaxlisi.
agaSenosT
RmerTma!
Kkai
dros
movediT!
sidedrsa
vyvarebivarT. Cven ki ar dagvpatiJebT?! (yvelani fexze adgebian)(33,270).
movlenaTa
ganviTareba
bunebrivad
iwvevs
mozard
mkiTxvelSi
molodinisa da interesis gancdas-ra da rogor moxdeba?
Tanamedrove
terminologia
rom
moviSvelioT,
yvelaferi
,,operatiulad maRal doneze” Catarda: braldebis wayeneba, binis Cxreka,
mtkicebulebis
amoReba
da
damnaSavis
dapatimreba.
Yyvelaferi
es
im
droisaTvis d aim garemosaTvis damaxasiaTebel qmedebaSi aisaxa.
mkiTxvels aucileblad daakmayofilebs moralurad Sedegi. Ppiesa
scenaze rom gadasuliyo, bunebrivi iqneboda yiJina, aJiotaJi mozardi
mayureblisa maT Tvalwin gaTamaSebuli scenis gamo. Tumca, scenariTac
didebuladaa miRweuli es. Yyvelaferi swrafad da didi Sexla-SemoxliT
202
dasrulda: remarka (gzir-Cafrebs moaqvT Tokebi da hkonaven saTiTaod,
ismis wripini da wruwuni Tagvebisa) da am aurzaurSi sona-Tagvi Cumad
Caulaparakebs
mamasaxliss:
,,oi,
Sens
marjvenas
ki
venacvale!
Eemagre,
emagre! rac SeiZleba datanje eg gasawyvetebi, dawvi dad dadage. Eeg
Txilic Seni feSqaSi iyos da sxvasac mogarTmev. oRond magaT javrs nu
maWmev”(33,270-271).
interesmoklebuli ar aris mamasaxlisis gadalaparakeba, pasuxi sonas
SemoTavazebaze:
,,mamasaxlisi.. (sonas). Sen arxeinad brZandebode. , exla me vici, unda
samagaliTod davsajo, ise, rom
ra saTqmelia , cali Txilic ki aravis
daekargos amis Semdeg. (mxleblebs) aba, gaswiT, waiyvaneT eg tusaRebi, mec
TqvenTan erTad movdivar”.(iqve)
Cvens
mier
xazgasmuli
sityvebi
viTom
sxvaTaSorisaa
Tqmuli
personaJebis mier, faqtiurad da Cveni rwmeniTac, es sityvebi SefarviT
gamoxataven
,,avtoris
saerTo
ideur
koncefcias”-
amxilos
soflis
Cinovnikobaca da soflis (aq im tyis-J.k) ubiri mosaxleobac meqrTameobaSi.
Ppiesis siuJeti ki logikuri dasasrulisaken midis.
Ffinali safiqrals utovebs norC mkiTxvels. Sesafaseblad utovebs
avtori maT erT detals.
gzaSi
mimavalma
mamasaxlisma
safrTxe
igrZno.
Mmxleblebmac
panikurad iyvires: ,,mglebi, mamasaxliso, mglebi! CvenTvis gza SeukravT!”
(iqve)
da
yvelam
Tavs
uSvela,
,,garbi-gamorbian,
gaifantebian,
xolo
tusaRebi rCebian Sekonilni erT adgilas”. (iqve).
wina remarkiT Tqmulia, rom melebis xma TandaTan axlovdebao. ra
daskvnas gamoitans mkiTxveli?- melebis lukmebi gaxdebian simSilaani Tu
rCebaT cocxlad gadarCenis raime Sansi? Ddidi ilias sityvebisa ar iyos:
,,warmoidginos TviTon mkiTxvelmao”.
,,tyis komedia” axalTaobis zneobrivi aRzrdisa da sazogadoebaSi
arsebuli
mankierebis
mxilebasTan
erTad
samagaliToa
enobrivi
TvalsazrisiTac. Txzulebis ena ZarRviani qarTulis nimuSia, stilisturad
gamarTulia,
mdidaria
frazeologizmebi
sentenciebi
ki
misi
nawarmoebs
daafiqrebs
leqsika.
personaJTa
saxalisos
mozards
xdis.
da
metyvelebaSi
Mmoxmobili
gonebiT
Casmuli
aforizmebi,
moaZebninebs
maTi
warmomavlobis wyaroebs. marTlac, es patara piesa ,,tyis komedia” qarTuli
enis, leqsikis, stilistikis mSvenieri saganZuria, salaroa.
203
mimovixiloT ramdenime magaliTi teqstidan. winaswar aRvniSnavT, rom
TiToeuli
sentencia,
aforizmi,
CarTuli
personaJTa
wyevla,
metyvelebaSi,
sityvis
masala
yvela
maTgani
brwyinvaledaa
logikurad
gamarTlebulia mocemul konteqstSi, yvela maTgani Seesabameba personaJis
ganwyobilebas, dialogis atmosferos.
magaliTad, gaqurduli, gamwarebuli sona-Tagvis pirvelive monologi
damuxtulia emociuradac, leqsikuradac, ramdenime frazaSi gamoyenebulia
wyevlac, sityvis masalac, frazeologiac:
misi
TqmiT,
qurdi
SeCvenebulia,
wyeulia,
romelmac
igi
dasva
carielze anu gaZarcva pirwmindad. Amas mohyveba wyevla-frazeologiaSi
gadasuli: ,,egebi Cemis codviT kbilebi dascvivdes da Tvalebi daeTxaros”.
Aaqve mxars ubams Tebrone-,,Sxamad Seargos!”
sonas sityviT: ,,vai imis brali, visac sakuWnaoSi araferi abadia,
amosZvreba simSiliT suli”. Eesec xom cnobili frazaa, sityvis masalaa
xalxSi gavrcelebuli.
Aamis Semdeg odnav rom dacxreba mosaubreTa aRtyinebis talRa da
gadavlen momxdaris Sefasebaze, varaudebis, eWvis gamoTqmaze, konteqsti
ufro
meti
simSvidis
mqonea
da
msjelobac
ufro
dinj
stilSi
gagrZeldeba. Kkoreqtirebas ganicdis leqsikac.
Oormos daTvalierebis Semdeg gamocdili Tebrone-Tagvi daadgens,
rom qurdobaSi Roris, maCvis an daTvis brali gamoricxulia. Ees ufro
Tagvis
naxelaviao
da
iqve
Semoagdebs
cnobad
eWvs-simSilaanTidan
yovelRame taS-fandurisa da simReris xma gamodis, saidan da rogorao?
aman ukve sxva aspeqtiT warmarTa dialogi. Eemociaze metad goniereba
gamosWvivis CarTuli frazebiT.
sainteresoa Tebrones monologidan ramdenime fraza:
1.,,gana
ar
ici,
rac
oflis
patronni
brZandebian”.
eE.i.
uqnarebi,zarmacebi, uSromelni ariano (simSilaani-J.k).
2.
karda-kar
moaruli
simSila
damaTxovrobda
da
TebronesTanac
misula da uTxovia: ,,Rones gamxade, erTi aTiode Txili masesxeo”, anu
miSvele, momasuliere, gadamarCineo, misive sityvebia: ,,Tavad simSila iseT
buqnaSi amodioda, rom quid caSi da tanisamosi cecxlSi gadadioda”.
Mmozardi unda mixvdes, rom simSila gagiJebiT cekvavdao;
xolo andaza
,,qudi caSi da tanisamosi cecxlSi gadadioda”-metaforizebuli perifrazaa
cnobili andazisa- ,,ca qudad ar miaCnia da dedamiwa qalamnadao!”
204
Mmeti
emociurobiT
gamoirCeva
pirveli
gamosvlis
am
bolo
dialogSi sona-Tagvis konteqsti:
1.
,,me
Sen
giTxra,
gasawyvetebs
ukacuroba
SeawuxebdaT,
buzebiviT irevian; fraza gulisxmobs-bevrni, auarebelni ariano.
2.
,,iqneb imasa fiqrobdes, qvriv-oxeria, vina hyavs patroni,
SamrCeba, araferiao!... moica, am kavebs gaviyreineb, Tu ver vawvnio!...” pirvel
rigSi, Rimilis momgvrelia qvrivis trabaxi da kavebis gayreineba. Rimilis,
sicilis safuZvels ki cnobili frazeologia warmoadgens: ,,ulvaSi nu
msxmia, kaci ar viyo dedakacs vemsgavso, sul ukanaskneli viyo,Tu...”(77,629).
uSualod
sityva-,,vawvnio”
ganimarteba
rogorc-,,Tu
samagiero
ar
gadavuxadoo”.
L
leqsikis
TvalsazrisiT
sainteresoa
pirveli
moqmedebis
meore
gamosvla, gansakuTrebiT axali personaJis, celqas, metyvelebaSi.
rodesac celqa mixvdeba Tu rasa Cioda sidedri, ityvis: ,,cota ram
suni aviRe saqmisa... yurebSi raRac damawyda.”(gv.267)
,,sunis
aReba”
ganmartebuli:
aleqsandre
,,sunis
neimanis
aReba-ynosviT
migneba,
sinonimTa
leqsikonSi
gageba(65,436),
xolo
asea
fraza:
,,yurebSi raRac damawyda” niSnavs yuris mokvras, gagonebas (iqve, gv.71).
,,kavis dayrevinebis” analogiuri Sinaarsisaa celqas sityvebi: ,,mTelma
qveyanam icis. ulvaSs moviparsav, Tu Cemi eWvi tyuili gamodgeba”(gv.268).
I
moqmedebis
finalSi
sayuradReboa
sonas
monologSi
CarTuli
andaza: ,,TiTo wami Zvirfasada Rirs, daakar puri Tornes, vidre cxelia”.
Aaqve, amave situaciaSi, Tebronec aCqarebs celqas da mSvenivrad
miusadagebs
viTarebas
,,vefxistyaosnis”
aforizmis
perifrazs:
,,sjobs
mogvareba saqmisa, ar dayovneba xanisa. wadi, exlave, gaswi!”(65,.268).
Lleqsikuri
TvalsazrisiT
piesis
UII
moqmedeba
daclilia
asociaciuri gamonaTqvamebidan. Mmxolod erTxel gvxvdeba mamasaxlisis
sityvebSi cnobili andaza: ,,xma RvTisa-xma erisao,-tyuilad ar iZaxoda
xalxi, mTeli dunia”(gv.270).
Ddaskvnis saxiT mokled aRvniSnav, rom vaJa-fSavelas SemoqmedebiT
interesebSi angariSgasawev faqtorad rCeba dramaturgia. Aam sferoSic
didi vaJa inarCunebs sworupovrobas. iliasTan da akakisTan erTad vaJam
myari safuZveli Cauyara XX saukunis qarTul dramatul xelovnebas.
205
Tavi.
IV-Targmani,
rogorc
vaJa-fSavelas
SemoqmedebiTi
interesebis erT-erTi aspeqti (1900-1910-iani wlebis mixedviT)
vaJa-fSavelas mTargmnelobiTi moRvaweobis analizi mkvlevarTaTvis
gverdauvleli amocanaa, radgan, rogorc
SemoqmedebiTi
interesebis
gaviTvaliswinoT,
vinaidan
srulyofilad
Targmanic
aRvniSneT, genialuri poetis
gasacnobad
vaJas
es
sferoc
SemoqmedebiTi
unda
moRvaweobis
mniSvnelovani aspeqtia. Tumca, viziarebT saerTo Sexedulebas, rom vaJafSavelasaTvis mTargmneloba ar qceula did mowodebad, magram vinaidan
Targmani mas erovnuli qarTuli mwerlobis ganuyofel nawilad miaCnda,
1880 wlidan 1909 wlis CaTvliT uTargmnia sxvadasxva avtoris Tormeti
dasaxelebis sxvadasxva Janris nawarmoebi. aRsaniSnavia, rom vaJa-fSavelas
TiTqmis Tanabrad miuqcevia yuradReba mTargmnelobiTi saqmianobisaTvis
XIX saukuneSic da XX saukunis 900-ian wlebSic.
XIX saukune: 1880w. ,,feodalis aRzrda”. ,,iveria”; 1881w. nawyvetia n.
ostrovskisa da n. salaviovis piesidan ,,bednieri dRe”; 1886w. ,,bulbulsac
moewoneba”. ,,Teatri”; 1893w. heinedam. ,,iveria”; 1896w. ,,qaji”. ,,saqarTvelos
kalendari”.
XX
saukune: 1904-05w.w. ,,orleaneli
qali”; 1906w. e.
pos
,,yorani”,
,,megobari”; 1907 w. ,,mziTvis langari”. ,,nakaduli”; 1909w. ,,saqarTvelos
ocneba”. ,,droeba”; 1909w. ,,qalis mTa”. ,,cremlebi”; 1909w. ,,stenka razini”.
Aavtografi (IV, 275-595).
vaJa-fSavelas TxzulebaTa xuTtomeulis meoTxe tomSi miTiTebulia,
rom
vaJas
uTargmnia
agreTve
ludvig
bernes
,,pariJuli
werilebi”.
moRweuliao mxolod dasawyisi (33,696).
rogorc
vxedavT, 900-ian wlebSi odnav meti aqtiurobiT Sesdgomia
vaJa-fSavela mTargmnelobiT saqmes, es ki metyvelebs imaze, rom vaJafSavelac
Rirseulad
agrZelebs
da
icavs
mravalsaukunovani qarTuli
literaturis tradiciebs.
Ddadgenilia,
rom
rusi
avtorebis:
anatoli
kremlovis,
mixeil
lermontovis, leonid obolenskis , soloviovis, ostrovskis da erTi
xalxuri leqsis, romelic ekuTvnis XIX s.
ucxoeli avtoris:
Targmanis paralelurad yvela
haines, edgar pos, Sileris, uidas, erkman-Satrianis
206
Txzulebebi
vaJas
naTargmni
aqvs
rusuli
Targmanebidan
sistema
sxartad,
da
rusuli
dednebidan.
vaJa-fSavelas
mTargmnelobiTi
kompaqturad
aqvs
daxasiaTebuli mkvlevar Tamaz Cxenkels ,,winaTqmaSi”, romelic win uZRvis
,,vaJa-fSavelas xsovnisadmi miZRvnili krebulis”(1966w.) IV bloks, romelSic
gaanalizebulia vaJas mTargmnelobiTi saqmianoba. igi aRniSnavs: ,,vaJas
keTilsindisierad gadmoaqvs dednis siuJeturi qarga da Sinaarsi, magram iq,
sadac
saqme
exeba
poeturi
nawarmoebis
mTliani
struqturisaTvis
aucilebel aspeqtebs (intonacia, bgerwera, ganwyobileba da sxva) igi ar
iTvaliswinebs
an
Taviseburebis
ufro
mTel
swored,
sisavses
ver
da
am
grZnobs
ucxo
aspeqtebis
nawarmoebis
srul
asimilirebas
(magaliTad ,,polSuridan”), xolo zogjer novelirebas axdens”(106, 314).
Tavad
cnobili
zemoaRniSnul
Semoqmedi,
mwerali,
mosazrebas
romelic
amJRavnebda
:
mecnieri,
,,magram
ase
Targmnisadmi
(rasac
mTargmneli
iqceoda
maTi
ganmartavs
TiTqmis
gansakuTrebul
TavisTavad
iqve
yvela
didi
midrekilebas
temperamentis
ar
Tavisebureba
ganapirobebda), Tundac im cxadi mizezis gamo, rom maTi gulisyuri da
titanuri energia dReniadag sakuTari poeturi samyaros Seqmnisaken iyo
mimarTuli. roca es samyaro ukve Seqmnilia, maT
mxolod misi meSveobiT
SeuZliaT ganWvriton, SeigrZnon an gardasaxon, rac maTSi imTaviTve ar iyo
mocemuli(106, 314).
Mmokled mimovixilavT im pirvel leqss, im pirvel moTxrobasa da im
pirvel piesas, raTa gaviTvaliswinoT is mxatvrul-esTetikuri Tu ideurTematuri
impulsebi,
ramac
gezi
misca
vaJa-fSavelas
mTargmnelobiT
moRvaweobas, ramac gaaRviva misi SemoqmedebiTi interesebis kidev erTi
mniSvnelovani aspeqti-Targmani.
teqstologebs,
qronologiurad
erkmanisa
da
vaJas TxzulebaTa gamomcemlebs dadgenili aqvT, rom
vaJas
pirvelad
aleqsandre
uTargmnia
Satrianis
frangi
erToblivi
mwerlebis
moTxroba
emil
,,feodalis
aRzrda”, romelic gamoqveynebulia Jurnal ,,iveriis” 1880 wlis #4. es
Targmani
daibeWda
vaJa-fSavelas
1961
wlis
akademiuri
gamocemis
IV
tomSic”(98, 318);
1881 wliT TariRdeba nawyveti rusi avtorebis a.n. ostrovskisa da n.
soloviovis
erToblivi
piesidan
,,bednieri
dRe”,
romlis
xelnaweri
daculia xelnawerTa institutis vaJa-fSavelas fondSi #192 (33,695);
207
gazeT
,,Teatris”
1886
wlis
#24-Sia
dabeWdilia
aleqsi
…...
(,,bulbulsac moewyineba”) Targmani polSuridan (33,652).
vidre SemogvTavazebda safuZvlian analizs, Tu rogor uTargmnia
Wabuk vaJas moTxroba ,,feodalis aRzrda” q-n salome yubaneiSvilma mokle
anotaciaSi
gansazRvra
frangi
mwerlebis
nawarmoebis
mTavari
motivi,
ideuri suliskveTeba: ,,moTxroba ,,feodalis aRzrda” vaJam rusulidan
Targmna. rusul enaze es nawarmoebi daibeWda peterburgSi, 1876wels. masSi
daxasiaTebulia
germaneli (prusieli feodalebi), rogorc
safrangeTis
dauZinebeli mtrebi. es moTxroba patriotul ganwyobilebas aRrmavebda
frang mkiTxvelebSi. SeiZleba am patriotuli mizandasaxulobiT aixsnas,
Tu ratom airCia saTargmnelad vaJam es moTxroba, an SesaZlebelia vaJas
yuradReba TviT moTxrobis avtorebma miipyres. isini xom ukve nacnobi
mwerlebi
iyvnen
qarTveli
mkiTxvelisaTvis.
iqneb
orive
es
motivi
apirobebda vaJas arCevans”(98,318).
SemoqmedebiTi fsiqologiis TvalsazrisiT, orive motivi , razec
miuTiTebs
mkvlevari,
zustad
gansazRvravs
mTargmnelis
SemoqmedebiT
interesebs. Aaqve gasaTvaliswinebelia misi askic, miswrafebac naTargmnis
xilvisa J. ,,iveriis” furclebze.
Mmravalmxriv aris sayuradRebo prof. salome yubaneiSvilis mier
Catarebuli kvleva am Targmanisa:
1. mis mieraa mikvleuli manamde ucnobi avtorebi moTxrobisa. ,,eseni
arian frangi mwerlebi emil
erkmani (1822-1899) da aleqsandre
Satriani (1826-1890);
2. miTiTebuli
aqvs,
Tu
pirvelad
sad
da
rodis
daibeWda
am
nawarmoebis rusuli Targmani.
3. gamoTqmulia
safZvliani argumenti,
Tu
ratom airCia
vaJam es
moTxroba.
4. mocemulia
maRalkvalificiuri
filologiur-lingvisturi
da
teqstologiuri analizi Targmanisa.
5. xazgasmulia
vaJas
uneblie
Secdomebi
rusul
teqstTan
mimarTebaSi, gvaZlevs am SecdomaTa gamosworebul variantebs da
aRniSnavs,
rom
vaJaseuli
Secdomebi
gameorebulia
akademiur
gamocemaSic.
208
6. rusuli
teqstis,
pirvelnabeWdisa
urTierTSedarebis
Sedegad
da
ukanaskneli
dadgenilia
mravali
gamocemis
koreqturuli
Secdoma, romlebic gadmoyolilia akademiur gamocemaSi(98,318-320).
Mmokled davimowmebT statiis avtoris mier miTiTebul
SeniSvnvnebs
Targmanis Sesaxeb. Ddasmul SekiTxvaze, Tu rogor uTargmnia vaJas es
moTxroba, pasuxi ramdenime punqtisagan Sedgeba:
1. ,,xSirad vaJa amartivebs teqsts da aTavisuflebs mas zogi
cnobisa da detalisagan (miTiTebulia konkretuli magaliTi).
2. ,,...rodesac vaJa amCnevs, rom frazas raRac aklia, raTa
suraTi damTavrebuli gamovides, is TviT umatebs Tavis sityvas...”
3. rusuli teqstis pirdapir Targmans vaJa ,,qarTulisaTvis
Sesafer xatovnebas amjobinebs”...
4. ,,gansakuTrebiT kargi qarTuliT da mxatvruladaa naTarGgmni
is
adgilebi,
romlebic
eTmoba
Zveli
cixisa
da
misi
binadrebis aRweras”(98,318-319).
Ggarda amisa, moTxrobaSi dasmuli problema axalgazrdis aRzrdisa,
misi gonebrivi, sulieri da fizikuri wrTvnisa mSvenieri qarTuliTaa
gadmocemuli.
rogorc
saTauri migviTiTebs, aqcenti aRebulia feodalis Svilis,
axalgazrda aznauris aRzrdis procesze, romelsac mkacrad akontrolebda
moxuci baroni oto fon-maindorfi.
Cveni dakvirvebiT, vaJam es moTxroba saTargmnelad imitomac airCia,
rom mTavari personaJi pirvel pirSi gviambobs, Tu rogor aswavlida
partori
mas
Zvel
aRTqmas,
msajulebis,
mefeebis,
winaswarmetyvelebis
istorias da, rac mTavaria, amis Semdeg, rogorc igi ambobs,: ,,partorma
qristes
istoria
damawyebina,
romelic
aswavlida
kacT
Tanasworobas
winaSe RvTisa, uwodebda yvelas Zmebad da amcnebda xalxs urTierTis
Seuracxyofis pativebsa, ubrZanebda marcxena loyis mibrunebasa, rodesac
scemden marjvenaze... am maRal zneobiT principebze rom damiwyo laparaki,
brandgorsti (partori-J.k.)
aRtacebaSi movida, Cveulebrivi saubris kilo
man mWermetyvelurad Sescvala...”(33,538).
Ddgas ra ilia WavWavaZis, akaki wereTlisa da sxva TergdaleulTa
mxatvrul-esTetikur
daadastura
didma
ganusazRvrelad
da
ideur
vaJam,
didia...
poziciebze,
rom
sitvis
am
,,Targmanis
xelovneba
moTxrobis
TargmaniTac
mniSvneloba
anu
mwerloba,
marTlac
marTlac
209
safuZvelia
mTeli
sulieri
kulturisa.
amasTan,
adamianebi,
romel
qveyanaSic ar unda cxovrobdnen isini, damoukideblad ama Tu im qveynis
politikuri Tu ekonumikuri urTierTobebisa, TiTqos idumali ZafebiT
arian dakavSirebulni erTmaneTTan. TviT adamianis bunebaa aseTi”(115,296).
Cans, ideurma mxarem ganapiroba misi publikacia ,,iveriaSi”, xolo
Targmanis qarTulma enam, stilma mas mwvane Suqi aunTo mkiTxvelebisaken
da
dRes
vrwmundebiT,
Tu
konkretulad
rogori
daxmareba
gauwia
am
Targmanma saerTo erovnuli kulturis ganviTarebas.
vaJa-fSavelas mier Targmnili meore moTxroba ,,mziTvis langari”
uidasi (,,uida fsevdonimia ingliseli mwerlis luiza de la
ramasi),
romelic bevrs werda bavSvebze, cxovelebze, maT megobrobaze(98,315).
rogorc
q-ni
salome
Sepirobebuli
iyo
am
yubaneiSvili
moTxrobis
aRniSnavs:
Sesrulebis
,,vaJas
interesi
Taviseburi
maneriT,
nawarmoebis saerTo ganwyobilebiT da sakuTriv SinaarsiT, patiosani da
Sromismoyvare
ojaxi,
erTguli
ZaRli-
partori
da
misi
megobari-
keTilSobili da amayi faelo, ar SeiZleba vaJas qarTveli bavSvebisaTvis
sainteresod ar mieCnia.(iqve).
vaJas es nawarmoebic rusulidan uTargmnia. marTalia misi qarTuli
publikacia 1907wliT TariRdeba, magram XXsaukunis 900-910-iani wlebis
pirveli nabeWdi Targmania edgar pos ,,yorani”(1906w.) da cota qvemoT
ZiriTad aqcents mis analizze gadavitanT.
Janrobrivad
mkvlevarTa
mier
pirveli
dramatuli
TariRdeba
1881
Txzulebis
wliT.
es
Targmnis
aris
mcdeloba
nawyveti
rusi
dramaturgebisa n. ostrovskisa da n.i. soloviovis erToblivi piesidan
,,bednieri dRe”(33,595).
Nnawyvetis
mixedviT
Znelia
mTliani
Txzulebis
av-kargianobaze
laparaki, magram Cveni daintereseba gamoiwvia mTargmnelis, vaJa-fSavelas,
damokidebulebam saTargmneli masalisadmi.
Targmnilia Ppiesis ori moqmedeba mTlianad, xolo mesame moqmedebaSi
Targmani Sewyvetilia meSvide gamosvlis ramdenime replikiT or personaJs
Soris.
Aasli daculia, xelnawerTa institutis vaJa-fSavelas fondSi #192.
vaJas
TxzulebaTa
variantebSi”vkiTxulobT:
xuTtomeulis
,,cnobilia,
rom
IV
tomis
didi
rusi
,,SeniSvnebsa
da
dramaturgi
a.n.
ostrovski ramdenime wlis ganmavlobaSi Tanaavtorobda n.i.
soloviovTan
210
(1845-1898). zemoxsenebuli piesa warmoadgens maTi erTad muSaobis pirvel
nimuSs. Ees piesa pirvelad 1877wels gamoqveynda Jurnal ,,oteCestvennie
zapiskSi”.
rac
Seexeba
vaJa-fSavelas
Targmans,
rogorc
xelnawerSicaa
aRniSnuli, Sesrulebulia imave 1881 wels. Aamitom Cven ufro SesaZleblad
migvaCnia , rom vaJa-fSavelas es piesa ,,OoteCestvennie zapiskis” mixedviT
eTargmna.
sagulisxmoa
is
garemoeba,
rom
vaJas
Targmani
ar
warmoadgens
rusulis zust gadmoRebas, aq Secvlilia ramdenime adgili da, rac ufro
sayuradReboa, zogierTi personaJis nacvlad Seyvanilia qarTveli moqmedi
pirebi, mag.: nivinis nacvlad vaJas gamoyvanili hyavs ubralaZe, xolo
mixalenkos nacvlad Teimurazi”(33, 696).
Mmotanili
migviTiTebs.
informacia
kerZod,
prof.
Targmnis
givi
TeoriaSi
gaCeCilaZis
cnobil
viTarebaze
ganmartebiT:
,,mxatvruli
Targmani dednis avtorisa da mTargmnelis individualur winaaRmdegobaTa
dialeqtikur erTianobas warmoadgens. Targmanma am SemTxvevaSi SeiZleba
mogvagonos
hibridi,
romelic
organulad
atarebs
Tavisi
mSoblebis
unda
SevaCeroT
Teoritikosebi
mianiSneben
Tvisebebsa da msgavsebebs”(19,100).
Nnawyvetis
yuradReba.
Targmnis
cnobili
kidev
erT
mTargmnelebi,
Taviseburebaze
Targmnis
saTargmneli teqstis ,,gaqarTulebaze”.
1987 wels gazeT ,,literaturuli saqarTvelos” korespondentma aseTi
kiTxva
dausva
vaxtang
WeliZes:
,,ramdenad
SeiZleba
ucxo
teqstis
gaqarTuleba?” cnobilma mTargmnelma Seqspirisa, dikensisa da uaildis
TargmanTa Taviseburebebis gansazRvris Semdeg SemogvTavaza daskvna: ,,es
Taviseburebani usaTuod unda gadmovides qarTulad. sul sxva saqmea, vin
rogor moaxerxebs, vin rogor miuaxlovebs originalis ganwyobilebas,
radgan zustad adeqvaturi Targmani albaT SeuZlebelia, magram mTavari
piroba yovelTvis daculi unda iqnes-qarTuli unda iyos”(115,289).
,,bednieri dRe” adasturebs, rom vaJa-fSavelam Taviseburad moindoma
rusuli piesis gaqarTuleba. Aamas ki Targmnis TeoriaSi da praqtikaSi
hqvia
Tavisufali
nawarmoebebis
Targmani.
mimarT
prof.
Mmsgavs
g.
damokidebulebas
gaCeCilaZe
xsnis
saTargmneli
originalurad:
,,sayuradReboa, rom saero xasiaTis nawarmoebebi umTavresad mahmadianuri
samyarodan arian Semosuli. rogorc cnobilia, es iyo mtruli samyaro,
211
magram
am
garemoebas
xeli
ar
SeuSlia
kulturuli
urTierTobis
am
formisaTvis. es kia, rom swored amave garemoebiTaa gamowveuli Targmnil
nawarmoebTa mniSvnelovani gaqarTuleba”(19,21).
danarCen
TargmanebSi
msgavsi
damokidebuleba
ucxouri
teqstebis mimarT gamoricxulia, analogiur damokidebulebaze vmsjelobT,
Torem Tavis TargmanebSi vaJa xom maqsimalurad icavs dednis resursebs da
Tavisuflad ereva teqstis enobriv samyaroSi mxatvruli Tu lingvisturleqsikologiuri
TvalTaxedviT.
Eexeba
es
leqsebsac,
poemebsac,
moTxrobebsac, piesebsac.
Targmnis
epyroboda
procesSi
samive
vaJa-fSavela
gvars-lirikas,
eposs,
mTeli
pasuxismgeblobiT
dramas,
naTelyofs
mis
rom
mier
Targmnil nawarmoebTa CamonaTvalic.
Eeposis,
dramis
TargmanTa
mimoxilvis
Semdeg
gvsurs
mokled
SevCerdeT Wabukobisas mis mier mSvenivrad Targmnil leqsze -,,bulbulsac
moewyineba”(Targmnili polSuridan), 1886weli. (33, 275).
sruliad
sxvagvarad
gamoiyureba
polonuri
leqsi
TargmanSi
gaqarTulebis Sedegad. Kkonkretul SemTxvevaSi aRarc kia saWiro dednis
ilustracia,
radgan
absuluturad
polonuri
gansxvavebulia
leqsis
buneba,
qarTulisagan,
versifikaciuli
miTumetes
vaJas
mxare
poeturi
xelwerisagan.
vaJa-fSavelas dabadebidan asi wlisTavis aRsaniSnav dReebSic miiqcia
am leqsma qarTveli mkiTxvelis yuradReba. mxedvelobaSi gvaqvs 1961 wlis
22 ivliss gazeT ,,TbilisSi” gamoqveynebuli patara statia istoriul
mecnierebaTa
kandidatis
n.
nikolaiSvilisa-,,vaJaseuli
Targmani
polonuridan”(66,2).
statiis avtorisaTvis es leqsi imiT aris RirsSesaniSnavi, rom ,,masSi
simbolurad SesaniSnavad aris mocemuli XIX s-Si socialuri da erovnuli
Cagvris qveS myofi poloneli xalxis mdgomareoba, rom bulbuls soflis
javri Zlier uRrRnis guls”.(66,2).
Ppoetikis
TvalsazrisiT
ki
leqsi
imiTaa
sayuradRebo,
rom
gapirovnebisa da metaforizaciis saburvelqveS moCans ,,teqstis xiluli da
dafaruli Sreebi”(i.ratiani).
xilulia bulbulis gancdebi, misi damokidebuleba garemosadmi da
lirikuli gmiris damokidebuleba bulbulisadmi. mas kargad gaugia is,
rom:
212
bulbulsac moewyineba
tirili mudam vardzedawava, tyes miimaleba,
an gadaivlis mTazeda...
mesmis, risTvisac soflada
javri guls miRrRnis Zalzeda(33,275)
mkiTxveli
leqsisa
ki
miadgeba
dafarul
Sres
da
iwyebs
interpretacias imisa, Tu ra aris analogiuri bulbulis gancdebsa da
lirikuli gmiris qmedebas Soris, anu ram ganapiroba misi saprotesto
ganwyobileba; rogorc bulbuli gabezrdeba vardze mudmivi tiriliT da
amosunTqvis mizniT ,,wava tyes miimaleba, an gadaivlis mTazeda.”
is Turme lirikul gmirsac guls uRrRnida javri soflada da,
bulbulis msgavsad, isic gadawyvets, miatovos javris sabudari-sakuTari
sofeli:
waval, iq gadavardebi,
sadac mTani da kldenia,
napralis Tavze vamravleb
cremls, rac aqamdin mdenia,
salma kldeebma miiRon
iqneb naRveli Cemia.
(iqve)
Ddafaruli
realisturi
Sreebi
Ria
romantikuli
saburveliTaa
mocemuli anu leqsis lirikuli gmiri miaSurebs mTebsa da kldeebs Tavisi
sevdiani fiqrebis gasaqarveblad-,,salma kldeebma miiRon iqneb naRveli
Cemia.”
rogorc Cans, es leqsi mSvenieri savizito baraTi gamodga lirikuli
leqsebis
TargmnisaTvis
vaJas
SemoqmedebaSi,
xolo
zemoT
ganxiluli
Txzulebebi-mwerlis SemoqmedebiTi interesebis erTi aspeqtisaTvis.
Mmxatvrul
rogorc
Targmans
cnobili
saqarTveloSi
mkvlevari,
prof.
didi
givi
xnis
istoria
gaCeCilaZe
gaaCnia.
aRniSnavda:
,,saqarTvelos istoriuli cxovreba mWidrod iyo dakavSirebuli mezobel
qveynebTan... qarTvel xalxs saukuneebis manZilze uxdeboda uTanasworo
brZola ucxoeli dampyroblebis winaaRmdeg... arasodes darCenila sakuTari
213
Tavis amara, sxva xalxebTan raime urTierTobis gareSe da es mdgomareoba
Sesabamis daRs asvamda qarTveli xalxis kulturuli cxovrebis istorias...
...
qarTveli
istoriulad
mieCvia
Tavis
gverdiT
sxva
enisa
da
kulturis arsebobas, amas ar Seulaxavs misi (anu sakuTari, qarTuli-J.k)
dedaenisa da kulturis uaRresad erovnuli xasiaTi... SemoWril mezobel
xalxebTan da maT kulturasTan urTierTobaSic amJRavnebda Tavisebur
internacionalizms
da
sulgrZelobas
da
am
niadagze
erTgvarad
amdidrebda kidec sakuTar kulturas...
... aseTi urTierTobis damadasturebeli mravali faqti moipoveba. Sua
saukuneebis qarTvel sasuliero da saero moRvaweTa uZvelesi Targmanebi,
axlo
aRmosavleTis
enebidan
Sesrulebulni,
am
urTierTobis
pirveli
sabuTia”...18,7, 6-7).
Cveni
sakvlevi
Temis
amocana
migviTiTebs,
rom
,,mTargmnelobiTi
urTierToba sxvadasxva qveynebTan sruliad sxvadasxvagvaria”. prof. g.
gaCeCilaZe
aqve
imowmebs
akad.
Kkorneli
kekeliZis
mosazrebas
,,ucxo
Txzulebis Targmna saqarTveloSi yofila ,,ara meqanikuri aRqmis procesi,
aramed procesi SemoqmedebiTi gadamuSavebisa da Tavis sakuTar gemovnebaSegnebasTan Seguebisa.” Aamitomac saqarTveloSi
imTaviTve fesvi gaudgams
Tavisufali Targmnis tradicias. qarTvelebi iSviaTad mimarTavdnen dednis
sityvasityviT, ucvlelad gadmoRebas. piriqiT, maT TargmanebSi SehqondaT
erovnuli suli da Segneba, saxeebi da koloriti, TviT geografiuli
saxelebi da terminebic ki”.(18,10).
swored amgvari urTierTobis, damkvidrebuli tradiciis gagrZelebas
vxedavT
vaJa-fSavelas
TargmanSic.
Tu
mier
Sesrulebul
Tvals
edgar
gadavavlebT
alan
pos
,,yoranis”
msoflioSi
cnobil
mweralTaSemoqmedebas, davrwmundebiT, rom am mxriv Taviseburi ,,xarki aqvs
gaRebuli”
mTargmnelobisaTvis
did
vaJasac.
mas
uTargmnia
Tormeti
Txzuleba sxvadasxva erovnebis mwerlebisa.(ix. vaJa-fSavelas TxzulebaTa
sruli krebulis aTtomeulis VIIt, Tbilisi, 1964w.).
vaJa-fSavelas Sesaxeb arsebul specialur samecniero literaturaSi
sxvadasxva
rakursiT
Seswavlis
sagnadac
mwerlobasa
Tu
mimarTebis
problema.
mravaljer
iqca
ucxour
wamioWra
qarTul
xalxur
literaturul
magram
unda
da
calkeul
SemTxvevaSi
sityvierebasTan,
samyarosTan
aRiniSnos,
rom
klasikur
genialuri
es
poetis
mosazrebebi
umeteswilad STabeWdilebebzea agebuli da ar miuRia interteqstualuri
214
ganxilvis
forma.
Tanamedrove
literaturaTmcodneTa
xedviT
(r.barti,
i.kristeva, J.derida, m.baxtini da sxva)( sjani, III, ,234-237) , ramdenadac
interteqstualoba Seesabameba uaxles msoflios sulieri integraciisken
aSkara an farul ltolvas, is gulisxmobs, rogorc Tavis TavTan, aseve
winamorbed da Tanamedrove kulturul-literaturul sivrcesTan erTgvar
,,dialogs”. Ees ,,dialogi” ki sxvadasxva formiT vlindeba. am TvalsazrisiT
yuradRebas
,,mudmiv”
iqcevs
poetur
vaJa-fSavelas
xatad
SemoqmedebaSi
qceuli
,,yornis”
sistemuri
saxe.
xasiaTis
Mmocemul
e.w.
SemTxvevaSi
sainteresoa Cveni daxasiaTebis obieqtad SerCeuli genialuri mwerlis
SemoqmedebiTi simwifis fazaSi 900-ian wlebSi (1905) Seqmnili moTxroba
,,yornis”
transformirebis
nawarmoebTa,
aseve
procesze
qarTul
interteqstualuri mimarTebis
vaJa-fSavelas
gasaTvaliswineblad
da
dakvirveba
ucxour
da
rogorc
literaturul
vaJas
nimuSebTan
Cveneba.
900-iani
wlebis
uaRresad
SemoqmedebiT
sainteresoa
ara
mxolod
interesTa
motivTa
da
problemaTa aramed konkretul mxatvrul xatTa sistemis TvalsazrisiT
calkeul TxzulebaTa, tipologiuri da interteqstualuri mimarTebebis
rkveva.
Mmocemul
SemTxvevaSi vaJaseuli saxe-xasiaTTa mdidari palitridan
gamovyaviT yornis saxismetyveleba, misi simboluri datvirTva poeziaSi da
prozaSic. miTumetes, rom es saxe garkveuli aspeqtiT ukavSirdeba edgar
alan pos ,,yoranis” Targmanis faqtsac
sagulisxmoa vaJa-fSavelas daintereseba e.pos am poemiT. qarTul
sinamdvileSi SemTxveviTi xasiaTis ambavi ara yofila, misi Semoqmedeba
CvenSi adridanve scnobiaT. qarTulad misi moTxroba ,,Savi Wiris maska” jer
kidev 1886 wels gamoqveynebula (ir. evdoSvilis Targmani). vaJa fSavelas
Semdeg araerTxel iTargmna es nawarmoebi-,,yorani”(ix. a.SanSiaSvilis, J.
,,faskunji”,
,,1909weli,#4;
k.WiWinaZe,
J.
,,kavkasioni”,
1942weli,
#1-2;
f.
beriZisa, J. ,,mnaTobi”, 1962 weli, #8; g.nakaSiZisa, J. ,,saunje”, 1980weli,#6...
(93,116).
vfiqrobT
fSavelas
vgulisxmob
kaeSniTa
daintereseba,
imas,
rom
da
uimedobiT
Cans
gamsWvaluli
imdroindelma
,,900-iani
wlebis
TxzulebiT
cxovrebam
literaturuli
vaJa-
ganapiroba;
cxovreba
saqarTveloSi Tavisi SinaarsiT metad mdidari, da amave dros rTuli iyo...
215
realisturi
nakadis
paralelurad
sakmaod
Zlieria
dekadenturi
tendenciebic... man uaryo socialuri problematika da Semoqmedebis centrSi
daayena individualizmi, gulgatexiloba, uimedoba da ukiduresi sevda.
TviTmpyrobeloba sastikad uswordeboda saqarTvelos; man (saqarTvelomJ.k.) udaod didi msxverpli gaiRo gadasaxlebulTa, CamoxrCobilTa da
wamebiT moklulTa saxiT...
905-07 w.w. revoluciaSi qarTvelma mwerlebma dainaxes erovnuli da
socialuri Tavisuflebis TavianTi idealebi, misma damarcxebam da reaqciis
gabatonebam
ki
literaturaSi
garkveuli
farTo
pesimizmi
gza
gaexsna
da
imedgacrueba
dekadentur
skolebs,
gamoiwvia.
ukiduresi
pesimizmis qadagebas (108,240-242).
edgar
pos
,,yornis”
motivacia
vaJa-fSavelasaTvis
garkveulwilad
misaRebi aRmoCnda im aspeqtiT, rom uTanasworo brZolaSi daRupulni
aRarasodes aRdgebian.
e.pos ,,leqsSi ,,yorani” kaeSnisa da uimedobis ganwyobileba, cxovrebis
SiSis
grZnoba
ukiduresobamdea
misuli.
avbediTi
saxe
Savi
yornisa,
romelsac saxelad aqvs Serqmeuli ,,arasodes” adamianisagan ganuyreli
gardauvali bedis simboloa.”(28,280).
Eedgar pos vrcel lirikul aRsarebaSi emociuradaa gadmocemuli
lirikuli
gmiris
mwvave
gancdebi
Zvirfasi
adamianis
dakargviT
gamowveulni. mTeli leqsis ganmavlobaSi aSkaraa, rom mkvdris aCrdilTan
igi ar xumrobs, misi mogonebiT cxovrobs, masze fiqri aZlevs cxovrebis
mizans, arc buxris ali, arc wignebi im yiamaT zamTarSi ,,vera swamloben
gulis naRvelsa. Llenorav!
sad xar? aRar momxedav? sad ars Seni TvalTa
madli netari?!” magram realoba, misi Sinagani intuicia bediswerasaviT
Seaxsenebs:
,,aRar
aRsdgeba
arasdros
mkvdari!”
amas
CasZaxis
saxlSi
SemoWrili qari; SiSia irgvliv gamefebuli, ,,arsad sinaTle, arsaidan xma.
moCvenebiTa aRtyinda xrova. warsul, dakargul bednier wamze dausrulebi
moTqma da glova. Mmas ver mixvdeba xalxisa grova.” gmirs ukve cidanac
Camoesmis ,,aRar aRsdgeba arasdros mkvdari!”(33,279)
Bboboqrobs karSi
stiqia. Aam dros viRac ukakunebs fanjaraze.
Aambis mTxrobeli ganagrZobs: ,,avdeg, gavaRe myisve fanjara, bnelma oTaxi
srulad dafara. rogorac kupri da ukuneTi, Sin SemoiWra frinveli erTi.
fraSunobs saxlSi, rogorc borani, is iyo didi Savi yorani. Mmrisxane
aris, viT jojoxeTi, mas ar eloca arasdros RmerTi.”
216
Yyoranis
mqis
yrantalSic,
civ
gamoxedvaSic,
adamianur
enaze
alaparakebaSic gaismis mxolod ,,aRar aRsdgeba arasdros mkvdari!”, ,,ar
SeiZleba
aRdgoma
gagonila
mkvdrisa!”,
aRdgoma
,,aRdgoma
mkvdrisa?!”
amis
mkvdrisa
Semdeg
wesi
ar
aris!”,
,,sad
moTminebadakarguli
da
imedgacruebuli lirikuli gmiri mkacrad SesZaxebs yorans: ,,asjer wyeuli
iyav RvTisgana, saukunoda gayras gviqadis eg Seni ena-Wirsa WirTana! maS
unda davrCe iqac oblada, ver davisveno veravisTana?! mZuls daRvremili me
Seni
saxe
da
RvarZliani
boroti
ena.
wadi,
gamSordi,
Semzaravi
xma
Caswydes, ar mwadis Senis xmis smena... gamSordi! Ffifqic ki ar dastovovo
Tovlisa, niSnad Sens aq yofnisa”; yorani ,,kvlav isev imas yrantalebs:
,,mkvdari amdgara sad da rodisa?!” rodi gafrinda, iqve zis wynarad
warbSeuxrelad, boroti Savad.”
vfiqrobT, edgar pos afiqrebs lirikuli gmiris ,,gamudmebuli kvnesa
diadi”, rom ,,sulSi ar mosCans sinaTlis cvari”, rom sayvareli adamianis
dakargvam gansjis, RvTismosaobis unaric daakargvina mas, xolo simboluri
saxe
Savi
yornisa
,,Savbnelad
hmosavs,
saxlSia
raca.
Ddamawva
tanze,
grZnoba-gonebas Cemsas mZlavrada brjRalebi staca”.
Yyorani
warmoadgens
Tu
nawarmoebSi
misi
avbediTobis
msoflSegrZnebis
erT
simboloa,
patara
mwerlisaTvis
Strixs,
uimedobis
romantikuli gancdis maCvenebels.
Mmxatvrul saxeTa sistemis TvalsazrisiT yorani, zogadad rogorc
simbolo an alegoria, sakmaod ,,xandazmuli” da popularuli saxea. Aamis
Taobaze
jon
folis
mier
Sedgenil
,,niSnebisa
enciklopediaSi” vkiTxulobT: ,,Tavisi Seferilobis
da
simboloebis
gamo, agreTve imis
gamo, rom mas miaweren mkvdrisadmi Tvalebis amokortnis Cvevas, yorani
miCneulia satanisa da codvis simbolod; igi macnea ubedurebisa”(85,299).
sainteresoa
agreTve yornis saxismeyveleba msoflio mxatvrul Tu
religiur literaturaSi. Zvelebrauli legendis mixedviT, misi saxeli
ukavSirdeba noesa da mis kidobans; berZnuli miTologiis mixedviT ki igi
asocirdeba
apolonis
saxelTan;
momavlis
winaswarmetyvelTan;
sxvadasxvagvari datvirTva aqvs yornis saxes iaponiis qveynebSi, inglisSi.
Semdeg
miTiTebulia:
,,sasuliero
xelovnebaSi
es
frinveli
simboloa
imedianobisa: ilia winaswarmetyveli zogjer gamoxatulia yornis saxiT,
romelic
RmerTis
brZanebiT
ieso
qristes
sakvebs
uzidavda
udabnoSi”.(85,299)
217
am
mxriv
gamonaklisi
arc
qarTuli
saxismetyvelebaa.
Yyorani
popularuli personaJia xalxur poetur SemoqmedebaSi Tu sasuliero da
saero literaturaSi.
rogorc zemoT aRvniSneT, msoflio sasuliero xelovnebaSi yorani
imedianobis simboloc yofila. Aamgvari midgoma Soreul dros ukavSirdeba.
igi qristianobamdel periods moicavs. Semdeg miTs yornis Sesaxeb ganucdia
folkloruli
tradiciul
transformacia
sisxlismsmel
mwerlobaSic.
Aam
mxriv
da
astraluri
frinvelad
yuradRebas
RvTaebis
warmosdga
iqcevs
vaJas
gagebidan
ukve
klasikur
msvenieri
novela
,,svavi”.(32,293). U
unda aRiniSnos rom vaJam novela ,,svavi” dawera 1895 wels, e.i. edgar
pos ,,yoranis” Targmnamde TerTmeti wliT adre.
statistikurad
vecadeT dagvedgina, ra viTareba iyo am aspeqtiT vaJa-
fSavelas poeziaSi..
vaJas
lirikaSi
yorani
gamoCnda
1885
wels-,,mTas
iqiT
mTvare
amodis”(simRera). Aam droidan moyolebuli yorani xan calke, xan yvavTan,
svavTan
erTadaa
warmodgenili.
Aamgvari
leqsebis
publikacia
TiTqmis
yvela imdroindeli Jurnal-gazeTebSi gvxvdeba.
gavixsenoT erT-erTi popularuli leqsi ,,arwivi”, romelSic yorani,
yvavTan erTad, saqarTvelos mtradaa miCneuli da amiT igi tradiciuli
saxe xdeba qveynis mtrisa:
,,arwivi vnaxe daWrili,
Yvav-yornebs eomeboda”.
Mmocemul monakveTSi am procesis e.w. ,,wyalgamyofad” miviCnevT 1906
wels, manamde yorani, rogorc leqsis obieqti fiqsirdeba lirikaSi 9-jer.
Eedgar pos ,,yoranis” Targmnis Semdegac aseve 9-jer. Yyornis poeturi saxe
garkveul adgils iWers vaJas poemebSic.
vaJas
interesi
mTargmnelobiT
gamouwvevia:
,,literaturuli
m.
moRvaweobas
Samanauri,
Ziebani”,t.XIII,1960weli;
qarTvel
vaJa
mecnierTa
Sileris
z.kiknaZe,
saTanado
mTargmneli,
,,orleaneli
qalis
(vaJaseuli Targmanis gamo), ,,axalgazrda komunisti”, 1961wlis 18 ivlisi; z.
abzianiZe, edgar pos Targmna (vaJa fSavelas mier da ,,amiranis xmali”,
,,Tbilisi”, 1961 wlis 27 ivlisi; v. gabeskiria ,,frinvel-cxovelTa samyaro
da vaJa”, ,,qarTveli mwerlebi vaJa fSavelas Sesaxeb”,Tsu 2003weli (vaJa
fSavelas kabineti) da a.S.
218
XIX saukunis 40-ian wlebis dasawyisSi erT-erT Tavis eseSi edgar po
werda: ,,amboben, leqsis Rrma kritikuli analizi imasac SeuZlia, vinc
poeti ar ariso. Mme da Sen (adresatSi e.pos erT-erT gamomcemels elam
bliss varaudoben mkvlevarni-J.k.) poezias sxvadasxvagvarad vuyurebT da
vfiqrobT, es azri mcdaria-rac nakleb poeturia kritikosi, miT ufro
zedapirulia analizi da piriqiT. (30, 543)
vecnobiT edgar pos eseebs: ,,poetebsa da poeziaze” da ,,kompoziciis
filosofia” da vacnobierebT zemoxsenebul mosazrebaTa WeSmaritebas. Aam
statiebis mixedviT edgar po marTlac ,,didebuli kritikosia”. yuradRebas
vamaxvilebT upiratesad pos werilze-,,kompoziciis filosofia”(30,204-218),
romelSic brwyinvaled aris warmodgenili avtoriseuli interpretacia,
ganmartebebi
istoriisa,
leqsis
Txzvis
,,yornis”
procesisa,
kompoziciis
nawarmoebis
Camoyalibebisa,
SemoqmedebiTi
mTliani
Txzulebis
konstruirebisa.
aRniSnul
SemoqmedebiTi
eseSi
procesis
edgar
alan
specifikas,
po
amasTan
kompleqsurad
mimarTebas
ganixilavs
nawarmoebis
da
daWerili
da
TxzulebaSi asaxuli sagnebisa da movlenebis fsiqologias.
SemoqmedebiTi
procesis
TiTqmis
yvela
niuansia
ganmartebuli mis mier: nawarmoebis Seqmnis ganzraxvidan dawyebuli ori
damagvirgvinebeli strofis damatebiT damTavrebuli. gaWirdeba ukeTesi
gzamkvlevis monaxva vaJa-fSavelas Targmnis gansaxilvelad, ufro swored,
TviT nawarmoebis arsis gasarkvevad; miTumetes, rom Tavad edgar po ambobs
sruliad gaxsnilad ,,...dasamali araferi maqvs da mzad var yovelTvis
Zaldautaneblad aRvadgino Cemi nebismieri nawarmoebis weris procesi; da
radgar
Cemi
sasurveli
analizisa
Tu
rekonstruqciis
Rirebuleba
srulebiT ar aris damokidebuli gasaanalizebeli sagnis realursa Tu
warmosaxviT bunebaze, me arafriT ar davarRvev moqmedebis ganviTarebis
kanons, riTac agebulia Cemi yoveli Txzuleba” (30, 206-207). Aam bolo
frazas mosdevs sagulisxmo naTqvami: ,,virCev yorans, rogorc sayovelTaod
cnobils”(iqve).
,,yornis” sayovelTaod cnoba-aRiarebis pirobad avtors is miaCnda,
rom ,,mis kompoziciaSi araferia SemTxveviTi an intuiciuri-da rom es
Txzuleba maTematikuri sizustiT da simkacriT aris gansazRvruli(30, 207).
Ees ki imaSi gamoixateboda, rom daculi yofiliyo ,,leqsis sidiade”,
,,yofiliyo yvelasTvis gasagebi”, ,,sicxadiT” mieRwia ,,WeSmaritebisaTvis”,
219
garkveuli
intonacia
mieniWebina
naTqvamisaTvis,
,,Seebura”,
daefara
mSveniereba, intonacia yofiliyo sevdiani, STabeWdilebis gasaZliereblad
miagno
refrens,
romaniseburi
amiT
man
mudmivobis
mravalferovnebasac
STabeWdileba
aRmeZra
mimarTa:
,,gadavwyvite,
refrenis
gamoyenebis
cvalebadobiT-TviT refreni, umravles SemTxvevaSi, Seucvleli darCeboda...
refreni
sxarti
sxvadasxvagvari
unda
sigrZis
yofiliyo,
frazaSi
raTa
mis
dauZleveli
uecar
sirTule
cvalebadobas
ar
warmoeSva...
umjobesi iqneboda refrenad erT sityvas Tu gamoviyenebdi... ase gamoCnda
idea yornisa-avis momaswavebeli frinvelisa-monotonurad rom imeorebs erT
sityvas, yoveli strofis dasasruls...(30, 210-211).
rodesac xelTa gvaqvs edgar pos mier mocemuli gasaRebi nawarmoebis
kompoziciuri
modelirebisa,
leqsis
Txzvis
SemoqmedebiTi
procesisa,
bunebrivia, SedarebiT gagviadvilebs Targmanis analizis process; swori
analizis garantias iZleva Targmnis wyaros dadgenac (obolenski-vaJafSavela).
detaluri da kvalificiuri kvleva Cautarebia q-n nani wereTels.
marTebulia mis mier miRebuli daskvna: ,,mas Semdeg, rac gamoirkva, Tu
saidan momdinareobs vaJa-fSavelas Targmani, gaadvilda imis warmodgenac,
Tu sad ra mizezis gamo izRudeboda mTargmneli, anda, piriqiT, romeli
adgilebi aZlevda mas poetur Tavisuflebas (30,324).
amJamad oriode detals SevexebiT q-n nani wereTelis statiidan. igi
aqve miuTiTebs: ,,vaJa fSavelas SemoqmedebaSi yuradReba miiqcia aseTma
frazam: ,,is iyo didi Savi yorani. mrisxane aris viT jojoxeTi, mas ar
eloca arasdros RmerTi”(me-7). pirveli nawili am striqonisa warmoadgens
obolenskis teqstis zust Targmans, magram meore nawils (mas ar eloca
arasdros RmerTi”) Sesatyvisi arc obolenskisTan moipoveba. mTlianad ki
es striqoni gansxvavebulia originalisagan, rac sityvasityviT niSnavs
,,Semofrinda Soreul dReTagan (movlenili) mediduri yorani”(98, 324-325).
Semdeg vkiTxulobT: ,,originalis am strofSi jojoxeTze da yornis
urjuloebaze
laparaki
araa.
mTargmnelTa
umetesobas
am
adgilis
Targmnisas xazi aqvs gasmuli yornis medidurobas , anda mis siberes
(30,325).
... vaJa ZiriTadad zustad mihyveba rusul dedans (obolenskiseul
Targmans-J.k.).
qarTulad
,,yornis”
zogi
adgili
originaluri
leqsis
STabeWdilebas axdens. aseTad unda miviCnioT Semdegi striqonebi: ,,Tumc ar
220
gasxia tanze abjari, magram getyoba, Zveli gaqvs gvari”, ,,da abreSumis
fardis
Sriali kvlav miaTkecebs
tanjvas
tiali”, ,,nuTu
ufalo, Sen
momivline ciurni Zalni, rom daviyuCo gulis tkivili, gankurno cremliT
damwvarni Tvalni?” da sxva (1,325). Cven veTanxmebiT statiis avtors am
TvalsazrisiTac.
zemoT miTiTebul avtorTa Targmanebi marTlac gamoirCeva nairgvari
epiTetebiT yornis daxasiaTebisas, magram vaJaseuli moqneuli fraza ufro
poeturad da damajereblad JRers:
,,avdeg, gavaRe myisve fanjara,
Bnelma oTaxi srulad dafara,
rogorac kupri da ukuneTi,
Sin SemoiWra frinveli erTi”.
(30,280)
erT detalzec gavamaxvilebdiT Cvens yuradRebas, kerZod sakiTxi
exeba refrens. zemoT davimowme e.po amis Taobaze. igi cdilobda refrenis
erTi
sityviT
gamoxatvas
da
man
es
brwyinvaled
SeZlo.
Gganxilul
TargmanebSi ki misi moTxovna verc erT mTargmnels ver ausrulebia.
Aam Targmanis publikaciidan gaivlis weliwadze cota meti dro da
gazeT ,,isris” 1907 wlis 23 dekembris furclebze qveyndeba vaJas leqsi
,,guli amglija Savma yoranma”.
vaJas yoranic mqisi xmiania; vaJkacisaTvis guli amouRia da ,,swiwknis
iqve marjvesa”, aq ,,modis da modis Savi nislebi, win mouZRveba, mozuis
qari... miTamaSeben Tvalwin Winkebi, gadaudviaT mxarzeda mxari: ,,Zaliana
gwyins?!”-meubnebian, ,,uaress hnaxav, eg cota ari! Dda kvlav lirikuli
gmiris vedreba uflisadmi: ,,saaqaosgan uaryofilsa saiqiosi gamiRe kari,
RmerTo, rom tanjvas Cemsas usazRvros vera hxedavdes Cemive Tvali” da
kvlav
imedi
gulisa,
SfoTi
sulisa,
sjera,
rom
zecac
dascinis,
samagierod,,modis da modis Savi nislebi,
rogorac kupri, rogorac fisi,
piri mevseba SlamiT da muriT,
yornisac mesmis xma isev mqisi”.30, 254)
erTnairi suliskveTebiT moCanan amerikeli da qarTveli poetebis
daxatuli
yornebis
mqisni
Cxavilni.
Tu
edgar
pos
yorani
nafic
msajuliviT Camomjdara oTaxSi paladis Zeglze da gulcivad gamoaqvs
221
ganaCeni
TanamosaubrisaTvis,
vaJas
yorani,
miuxedavad
Tavisi
bunebisa,
yornobisa-ufro ,,adamianuria”, radgan Tavad misTvisac Cauvlia klanWi
cxovrebas da masac dauflebia sevda da tanjuladac gamoiyureba:
,,tanjuls TviT esmis Tavisi tanjva,
M
mas ver miswvdeba grZnobebi sxvisi”(30,254)
aqve unda SevexoT prof. zaza abzianiZis statias: ,,edgar pos Targmna
da ,,amiranis xmali”-(gazeTi ,,Tbilisi” 27.VIII. 1961, gv.3.) (2,3).
Mmaxvilgonivruli
mignebaa
edgar
pos
,,yoranTan”
vaJas
novelis
Sedareba. Mmkvlevari acxadebs, rom: Targmani axloa dedanTan”. vfiqrobT,
edgar pos poema ,,yoranis” garkveul gamoZaxils vxedavT vaJa-fSavelas erT
moTxrobaSi ,,amiranis xmali”.
,,gareT qari hqroda,-vkiTxulobT am moTxrobaSi,-Rmuoda sazarlad da
namqers aniavebda, dedamiwas hgvida, TiTqos wmendda qveyanas codvaTagan.
-yrant, yra...a...ant- moesma. Oo, rogor mejavreba es xma, rogora mZuls,
eniT ver getyviT. Mmere im ukuneTs RameSi... saSinelebaa... saSinelebaze
metia..
-dedav, yorani... saidan gaCnda eg wyeuli. Mmere ra dros da!
-swored yorania... sakvirvelia, RmerTmani, ras Cagvacivda eg wyeuli,sTqva dedaCemma.
-ar vici, mec mikvirs da... sityvas vidre vityodi, Cvens darbazSi
SemoaflaSuna mxrebi... Camomjdara arxeinad kidobanze, daimwyazra mxrebi...
dagvacqerda,
wamoiZaba
kiseri
da
deda-Svils
orives
mxarze
dagvayrantala”(2,3).
vaJa-fSavelas erT moTxrobaSi edgar pos poema ,,yoranis” garkveuli
gamoZaxilis
sailustraciod
statiis
avtoris
mier
sagangebod
miTiTebulia, rom ,,vaJas moTxrobis am pasaJSi garkveviT aris aRbeWdili
edgar pos poemis saTanado pasaJi: ukuneT RameSi oTaxSi yornis SemoWra,
misi mokalaTeba maRal Taroze da sabediswero yrantali, magram did
qarTvel poets, rogorc WeSmarit realists, amerikeli poetis sruliad
sawinaaRmdego koncefcia aqvs gatarebuli. Aamiranis gautexeli nebisyofiT
gamxnevebuli vaJas moTxrobis gmiri klavs yorans da imediani egebeba axal
weliwads”(iqve).
Mmocemul SemTxvevaSi, Cveni yuradReba miipyro komentarma: ,,vaJas
poemis am pasaJSi garkveviT aris aRbeWdili edgar pos poemis saTanado
pasaJio”. vfiqrobT, piriqiTaa viTareba. vaJas novelaSi (Cven Janrobrivad
222
novelad miviCnevT ,,amiranis xmals” novelisaTvis damaxasiaTebeli yvela
Teoriuli aspeqtiT). Eedgar pos poemis saTanado pasaJi ver iqneboda
aRbeWdili
radgan novela
daibeWda
1902
wels
gazeT
,,iveriis”
#1-Si,
bunebrivia, daweris TariRi da ,,nawarmoebis Seqmnis ,,ganzraxva” vaJas ufro
adre daebadeboda. abzianiZis mosazrebas safuZveli eZleva im SemTxvevaSi,
Tu l. obolenskis Targmans (iTargmna 1879 wels, gamoqveynda Jurnal
,,svetSi”) adreve, 1902 wlamde, gaecnoboda vaJa-fSavela. Cven ki migvaCnia,
rom vaJam edgar pos ,,yornis” Targmnis konstruirebisas saSen masalad
Tavisi
novelidan
wamoRebuli
detalebi
gamoiyena.
Zalzed
rom
ar
gagvigrZeldes saubari, jer erT patara leqsikur analogiaze SevaCerebT
yuradRebas.
novelaSi
vkiTxulobT:
,,...sityvas
SemoaflaSuna mxrebi (yoranma)”,
vidre
vityodi,
Cvens
darbazSi
poemis TargmanSi, 79-e taepSi naTqvamia:
,,Sin SemomeWra frinveli erTi, fraSunobs saxlSi”... Cvens mier xazgasmuli
orive
zmna-Semasmenlis
dialeqtisTvisaa
Ziria
fraS//flaS.
damaxasiaTebeli.
qegl-is
Ees
VII
formebi
tomSi
fSauri
miTiTebulia:
,,fratuni (fratunisa) fexebis miwaze (Cvens SemTxvevaSi frTebiT miwaze-J.k.)
TreviT siaruli... 2. kuTxuri (fS) igivea, rac fraSuni (flaSuni)-(28,167)
sxva
moTxrobebSi
(,,yorani”)
vaJas
naTqvami
aqvs:
,,am
dros
xanxaliT,
fratuniT, Tanac ,,yva-yvas” ZaxiliT yvavi Semofrinda”.
Semdeg sayuradRebod migvaCnia patara paralelis gavleba stiqiis
suraTis aRwerisas, vidre ,,SemofraSundeboda” yorani:
,,amiranis xmali” vaJasi:
edgar pos ,,yorani”:
,,gareT qari hqroda, Rmuoda
,,zamTari iyo, hyinavda, Tovda,
sazarlad da namqers aniavebda.
qari Rmuoda, Zlierad hqroda.
dedamiwas hgvida, TiTqos
gaCaRebuli buxrisa ali
swmendda qveyanas codvaTagan”
Cem yru sadguris kedlebze
(1902w)
hkrToda”(1906w.)
vfiqrobT, saeWvod aRar unda iyos is, rom edgar pos ,,yoranis” pasaJi
ver
aRibeWdeboda
veTanxmebiT
vaJas
cnobil
,,amiranis
mkvlevars,
xmalSi”.
rom
,,...did
imaSi
ki
mTeli
arsebiT
qarTvel
poets,
rogorc
WeSmarit realists, amerikeli poetis sruliad sawinaRmdego optimisturi
koncefcia aqvs gatarebuli. Aamiranis gautexeli nebisyofiT gamxnevebuli
223
vaJas
moTxrobis
gmiri
klavs
yorans
da
imedianad
egebeba
axal
weliwads”(2,3)
vaJa-fSavelas
mier
edgar
pos
,,yoranis”
gadmoTargmna,
gadmoqarTuleba, kidev erTxel adasturebs mis SemoqmedebiT interesTa
mravalmxrivobas. ,,Tu ramdenad dainteresebuli iyo genialuri qarTveli
poeti
sazRvargareTuli
literaturiT,
ra
kargad
icnobda
msoflio
mxatvrul kulturas”(iqve).
Yyornis
fSavelas
mxatvruli
poetur
saxis
interpretaciam
metyvelebaSi
erTi
naTlad
mxatvruli
gviCvena
vaJa-
saxe-detalis
mniSvnevnelobac ki. Aam detalis tipologiurobis kvlevam erTi Strixi
Semata vaJas SemoqmedebiTi istoriis garkveul aspeqts.
Amrigad, vaJa-fSavelas poeziasa da prozaSi ,,yornis” saxe-xatTan
dakavSirebiT, vxvdebiT iseT mxatvrul pasaJebs, Tu azrobriv mimarTebebs
edgar alan pos TxzulebasTan, romelic cxadyofs, rom didi qarTveli
poeti
Tavisi
profeturi
azrovnebiTa
da
interesebiT
unisonSia
evro_amerikul sivrceSi arsebul kulturul-literaturul velTan da
amave dros misi yvela Targmani amerikeli, evropeli, rusi avtorebis
nawarmoebebisa,
maTi
gadmoqarTuleba
kidev
erTxel
adasturebs
mis
SemoqmedebiT miswrafebaTa sakacobrio xasiaTs.
224
V. Tavi-1900-1910-iani wlebis vaJa-fSavelas publicistika
zeviT
aRvniSnavdiT,
gaTvaliswineba
erTnairi
rom
warmodgenilia
didebiT
folkloristi,
vaJa-fSavelas
misi
SemoqmedebiTi
publicisturi
warmogvidgeba
vaJa-literaturis
interesebis
moRvaweobis
gareSe.
vaJa-poeti,
vaJa-prozaikosi,
vaJa-
kritikosi,
vaJa-eTnografi,
vaJa-
dramaturgi, vaJa-mTargmneli, vaJa-polemisti da... vaJa-publicisti. rogorc
vxedavT,
aq
ar
movaqcieT
vaJas
sazogadoebrivi,
moqalaqeobrivi,
mediatoruli moRvaweoba. Aam mxrivac fasdaudebelia misi damsaxureba, misi
mamuliSvilur qmedebaTa Sedegebi sadReisodac ki.
erTnairad didi ZalisxmeviT emsaxureboda vaJa-fSavela imdroindel
qarTul Jurnal-gazeTobas da Tavis mxriv-Jurnal-gazeTobac vaJa-fSavelas
Semoqmedebis gamomzeureba-ukvdavyofis saqmes. Ees Cveulebrivi movlenaa;
didi ilia Tavis droze aRniSnavda: ,,Jurnal-gazeToba erT-gvari nawilia
literaturisa. amis gamo Tavis sakuTaris kuTvnilebis garda unda hqondes
zogadi
kuTvnilebac
literaturisa.
zogadi
kuTvnileba
WeSmaritis
literaturisa da ara im crupentelobisa, romelic CvenSi literaturis
saxeliT daiareba”(112,236).
dasawyisSi mokled SevexebiT Jurnal-gazeTebis, anu publicistikis
,,sakuTar kuTvnilebas”, mis Janrobriv niSan-Tvisebebs.
miuTiTeben, rom publicistikis meTodi iTvaliswinebs erTian ideur
asaxvas
epoqis
movlenebisas.
Kkonkretuli
cnobierebis,
informaciebis
mosapoveblad gamoiyeneba e.w. empiriuli meTodebi: dakvirveba, gamokiTxva,
saubari,
interviu,
ganzogadebuli
dokumenturi
daskvnebisa
da
masalis
analizi
daxasiaTebisaTvis
da
a.S.
xolo
publicistika
iyenebs
socialur-istoriuli kvlevisa da mxatvruli Semoqmedebis meTodebs.
publicistikaSi didi roli eniWeba subieqtur faqtors, anu avtoris
mier
samoqalaqo-lirikul
sazogadoebrivi
pozicia,
sawyiss,
misi
romliTac
unari
gamoixateba
sazogadoebaze
publicistis
zneobrivi
zemoqmedebisa. Aam dros mniSvnelovan kompoziciur rols TamaSobs misi
sityvis
damarwmunebloba,
poeturi
sintaqsi,
mxatvruli
gamosaxvis
saSualebebi(104,214).
ilia WavWavaZis ganmartebiT: ,,WeSmariti literatura yovelgan da
yovels SemTxvevaSi marTebulobis, zrdilobis, adamianis Rirsebisa faric
aris da xmalica”(112,236). Ees ar niSnavs imas, publicisti mxolod ,,tkbil
225
xmaTaTvis”
iyos
movlenili.
misi
rwmeniT,
aRma
mxvnels
da
daRma
mfarcxvels saqcieli ar unda mouwonos, ar unda gaCumdes, avis moqmedi
unda
amxilos,
gakicxos
da
es
,,gamxela
da
gakicxva
wunis
dadebis
sazRvars ar unda gadascildes”, kritikis obieqtis pirovnuli Rirseba ar
unda
Selaxos:
grZnobas
,,is
eZaxian
RvTaebrivi
da
grZnoba,
romelic
romelsac
uZvirfasesi
kaceburis
Rirsebis
udidesi
saunjea
da
adamianisTvis momadlebuli, unda pativcemuli iyos yvelgan da yovels
adamianSi, glaxa Tu mdidari, avazakia Tu zneoba-maRali”(112,238).
Mmwerlobas
rom
saagitacio,
publicisturi,
aRmzrdelobiTi
funqciebi gaaCnia, araerTxel aRuniSnavs TviT vaJasac:
,,CvenSi
msubuqad
ucqerian
mwerlobas,
TiTqos
abuCad
agdebuli
hyavsT, mwerlebi kide usaqmo, ,,saqmegamoleuli” xalxi hgoniaT; magram Tu
am
saqmegamoleulma
beCavma
,,gauxaxuna”
vismes
amis
moubars
gazeTSi,
gagixarian, is yalyze Sedgeba astexs hai-huis: rogor Tu gazeTSi CamwereT,
Cemi
cudi
saqcieli
gamoaqveyneTo!
Aaki
araferia
gazeTio?
TiTqos
brZanebdiT, usaqmurobaa mwerlobao?.. mwerloba Zalaa, erTi umTavresi
iaraRTagania eris winsvlisa, mis gonebis da cxovrebis gaukeTesebisa...
kargi mweralic is aris, visac ukeT Seugnia es saWiroeba da ukeTesad
emsaxureba am saWiroebis dakmayofilebis saqmes”(34,376-377).
vaJa-fSavelas Tavis TanamedroveTagan nihilisturi damokidebuleba
mwerlobisadmi,
mefeletoneebisadmi
sazogadoebis
SezRuduloba-
CamorCenilobad miaCnia. Aam ganwyobilebas ki xels uwyobda oficiozi,
cenzura.
Ppoetma
publicistis
gausaZlisi
cxovreba
ironiagareuli
iumoriT gamoxata leqsSi ,,publicisti”(34):
minda rame davwero,
kalams viReb xelSia.
,,araferi wamogcdes!”
muStebs mcemen ferdSia,
,,ha, RmerTi ar gagiwyres,
Aar Sexvide eSxSia!
(,,publicisti”. uTariRo)
vaJam SeniSna, rom amis gamo bevr publicists weris mada waxdomia,
kalami gadaugdia da ,,buzebs iTvlis WerSia”.
Mmiuxedavad imisa, rom TviTonac maT mdgomareobaSi imyofeboda, ar
modunebula, usasoobaSi ar Cavardnila da xmamaRla ganacxadebs: ,,Tu
226
dagwo da gikbina dabeWdilma sityvam axad, usaqmuroba ki ara, saqmianoba
yofila;
maSasadame,
sxvadasxva
Zala
ambebiT,
hqonia,
sxvadasxva
sayuradRebo
fiqriT
da
raRac
ram
mosazrebiT
yofila
es
aWrelebuli
furceli... Cven imas vcdilobT, egebi sasargeblo ram gavagonoT qveyanas,
SevmatoT ram mis gonebasa da zneobasao, nuTu es saqme ar aris? nuTu es
saqme Tqvens saqmes, romelsac marto Tqveni Tavi axsovs, CamourCeba ukan?
Aara mgonia. vici, kargad vici, amisTana msjeloba saidamac momdinareobs
da sarCulad rac uZevs.”(rame-rume. uTariRo. 34,403).
Qqveteqsti
amonaweri
citatisa
gulisxmobs
rogorc
oficiozis
zewolas, ise xalxis dabal ganaTlebas, xalxisa, romelic saqmes imas
eZaxis_,,moxnas
kacma,
momkos,
saxls
rame
Sematos,
col-Svils
ram
argoso”(iqve). Ppoeti iqve simarTliT ganumartavs mkiTxvels: ,,imas rom
esmodes mwerlobis mniSvneloba, eswavla ram da misma gonebam swavlis gemo
icodes, amas ar ityoda... Cveni xalxi jer kidev im mdgomareobaSia, rom
amisTana msjelobis niadagi aqvs...”(iqve)
xalxis swored am mdgomareobidan gamoyvanas emsaxureba imdroindeli
didi
mamuliSvilebis
asparezze,
es
iyo
yoveldRiuri
maTi
sazrunavi,
saqmianoba
es
iyo
cxovrebis
sxvadasxva
saTqmelisaTvis
gamoxatvis
saTanado formis Zieba, anu niWierad migneba Temisa da aseve niWierad
gamoxatva misi. man brwyinvaled gansazRvra niWiereba erovnuli mwerlisa.
Aamave statiaSi vaJa wers: ,,niWiereba erovnulis mwerlisa imiT gaizomeba,
Tu ramdenad esmis Tavisi qveynisa da eris saWiroeba,_miT, Tu ramdenad
madlianad emsaxureba am madlis Sevsebas sityviT Tu saqmiT”(34,405). Ees
sityvebi,
Cveni
rwmeniT,
avtoris
TviTdaxasiaTebis
brwyinvale
dadasturebaa, rameTu vaJasmcodneobaSi dadgenilia, Tu TviT vaJas ra
kargad esmoda Tavisi qveynisa da eris saWiroebisa, rom mTeli Tavisi
SemoqmedebiTi Tu sazogadoebrivi moRvaweobiT ra madlianad emsaxureboda
am madlis Sevsebas sityviT Tu saqmiT_1879wlis zafxulis CaTvliT (1915 w.
26ivlisi, ,,saxalxo furceli”) anu, daiwyo saqmiani sityviT da daamTavra
sityviani saqmiT (vgulisxmobT mis publicistur moRvaweobas).
rogorc prof. grigol kiknaZe aRniSnavs: ,,vaJa-fSavelam am Cvens
literaturaSi mTeli sisruliT pirvelad asaxa fSavisa, TuSeTisa da
xevsureTis yofa. Dda asaxa es ise, rom fSavlis, TuSis Tu xevsuris
daxasiaTebas aRar dahkravda egzotikuri ieri... vaJa-fSavelam ise gaiazra
da asaxa mTielTa cxovreba, rom aSkara gaxda maTi ganuwyveteli kavSiri
227
mTeli qveynis saarsebo interesebidan... es niSnavs, rom Zalian didi iyo da
aris vaJa-fSavelas Semoqmedebis sazogadoebriv-politikuri mniSvneloba
qarTveli xalxis erovnuli erTianobis Cvenebis TvalsazrisiT.(49,7-8).
rogorc vxedavT, pativcemuli mkvlevari Seexo vaJas publicistikis
gansazRvrul sferos, Tumca, monografiaSi gzadagza ganxiluli aqvs yvela
sakiTxi vaJas publicistikidan mis mxatvrul SemoqmedebasTan kavSirSi.
vaJa-fSavela kidev sxva mkvlevarTac aqvT daxasiaTebuli rogorc
niWieri publicisti, romlis maxvil Tvalsac mxedvelobidan ar gamorCenia
imdroindeli cxovrebis TiTqmis yvela saWirboroto problema, aqtualuri
literaturul-esTetikuri
Semoqmedeba
XX
Tu
saukunis
msoflmxedvelobrivi
dasawyisidan
sakiTxebi.
publicistikaSi
vaJas
sagrZnobi
energiulobiT xasiaTdeba, amis dasturia rogorc werilebis suliskveTeba,
ise mSrali statistikac. magaliTad, XIX saukuneSi vaJas kalams ekuTvnis
26 dasaxelebis werili, maSin rodesac XX saukunis 900-ian, 915-ian wlebSi
Seuqmnia 49 dasaxelebis sxvadasxva Sinaarsisa da daniSnulebis statia. rva
uTariRo werilidan naxevari mainc 900-915-ian wlebze unda modiodes.
vaJasmcodneobaSi
samyaro
(ix.
obieqti
moqceulia
zedmiwevniT
saTanado
damuSavebulia
literatura).
zogad
vaJas
Lliteraturis
saTaurSi-vaJa-fSavelas
Jurnalisturi
kritikaSi
kvlevis
publicistika,
rac
marTebuladaa morgebuli Sinaarsisadmi.
vcdilobT,
sakiTxi
gavaSuqoT
gansxvavebuli
rakursiT.
kerZod,
gvsurs warmovaCinoT vaJa-fSavela_publicisti. amiT saSualeba gveZleva
erTian aspeqtSi warmovidginoT vaJas wminda publicistikac, Cvens mier
publicistur
prozauli
lirikad
gaazrebuli
Txzulebisa
Tu
leqsebis
naTargmni
analizic,
nawarmoebebis
zogierTi
publicisturi
tendenciebic.
Cveni
sakvalifikacio
Sromis
reglamentidan
gamomdinare,
kvlevis
aqcents gadavitanT 900-915-ian wlebze.
Tu
gasul
XIX
saukuneSi
vaJas
werilebi
iwyeba
fSav-xevsureTis
eTnografiis gaSuqebiT, am tradicias vaJam arc XX saukunis dasawyisSi
gadauxvia.
nomerSi
kerZod,
simbolurad
gamoqveynebuli
eTnografiuli
statiis
gamoiyureba
1900
wels
saTauri_,,moxvediT
SeniSvna).”simbolurad
miviCnevT,
,,iveriis”
176-e
mSvidobiTa!”(mcire
radgan
,,aRniSnulis
qarTuliT uxvdeba fSaveli mamakaci da dedakaci Sin mosuls stumrebs, an
Tu Sinaurebs”(34,157) da gvgonia, rom am sityvebiTve miesalma vaJa-fSavela
228
XX saukunis dadgomas, Semosvlas. 1900 wlis TariRiT sxva statia ar
gamoqveynebula vaJas mier.
samarTliania prof. jumber WumburiZis mier gamoTqmuli sinanuli
revoluciamdeli
ramdenime
kritikisagan
sakiTxze:
Semoqmedebis
gverdis
,,qarTul
zogierTi
avlis
kritikas
mxare
gamo
TiTqmis
(literaturuli
vaJas
ar
Semoqmedebis
ganuxilavs
werilebi,
vaJas
publicistika,
dramaturgia), kritikosebi ZiriTadad lirikasa da poemebs exebodnen”(6, 306),
Cveni mxriv imdroindel kritikas valad davdebdiT uyuradRebobas vaJas
mTargmnelobiTi saqmianobis mimarT. es ki XX saukuneSi garkveulwilad
gamosworebulia. (ix. saTanado literatura).
,,qarTuli literaturis istoriis” IV tomSic mokledaa miTiTebuli:
,,literaturuli moRvaweobis am sferoSic (misi samecniero, kritikuli da
publicisturi werilebi igulisxmeba-J.k.) vaJa-fSavelam daamtkica, rom igi
Rrmad moazrovne da sakiTxebis Sesaxeb arsebuli literaturis Cinebuli
mcodne iyo... maRal Teoriul doneze aRmoCnda vaJa, rogorc publicisti da
kritikosi...
unaklo
vaJa
gvevlineba
ostatad,
romlis
klasikuri
msjelobis
saliteraturo
formac
broliseburi siwmindiTa da gamWvirvalobiT...
ki
enis
sruliad
gvancvifrebs
Tavisi
...vaJas azri literaturuli
gavlenebis Sesaxeb, agreTve misi mosazrebani enis ganviTarebis, an erebis
ukvdavebis Sesaxeb SeiZleba CaiTvalos saukeTesod imaT Soris, rac am
sakiTxebze Tqmula... amJamad ukve aRaraa sakamaTo Sexeduleba, rom vaJafSavela
erT-erTi
udidesi
mSenebelia
qarTuli
axali
saliteraturo
enisa...(35,491).
marTalia, narkvevis avtori prof. akaki gawerelia gza-da-gza exeboda
vaJas
literaturul-kritikuli
Semoifargla
mxolod
mokle
xasiaTis
werilebs,
informaciiT,
romelSic
magram
Zalze
daskvnaSi
mokledaa
miTiTebuli TiTqmis yvela ZiriTadi sakiTxi am TvalsazrisiT.
SedarebiT
publicisturi
Mmozrdili
farTo
moculobiT
moRvaweoba
statiis
prof.
daskvniT
aris
warmodgenili
dimitri
nawilSi
benaSvilis
naTqvamia:
vaJa-fSavelas
monografiaSi.
,,oTxmociani
da
oTxmocdaaTiani wlebis manZilze gansakuTrebiT aqtiuri iyo qarTuli
perioduli
presa.
Nnacionalur-ganmaTavisuflebelma
ideebma
qarTul
presaSi gansakuTrebuli simkveTriT iCina Tavi.
Bbunebrivia, rom es epoqa Tavisebur asaxvas ipovida ara marto mis
mxatvrul
SemoqmedebaSi,
aramed
azrovnebaSic,
kerZod
publicistur
229
werilebSi. Aam werilis Seswavlam dagvarwmuna, rom vaJa aqac iseTive Rrma
da
Sinaarsiania,
esTetikaSi,
rogorc
poeziaSi,
filosofiaSi,
problematika
iseTive
prozaSi,
eTnografiaSi,
mravalferovania
da
dramaturgiaSi,
eTikaSi,
folkloristikaSi
rTuli,
rogorc
misi
poeturi
motivebi (10,483).
rodesac
aq
miuTiTes
80-90-iani
wlebis
Sesaxeb,
vfiqrobT,
ufro
aqtualuri gaxda Cveni amocana, win wamogvewia XX saukunis 900-915-iani
wlebis problematika am mxrivac vaJa-fSavelas Semoqmedebidan.
Pprof.
iuza
,,vaJa-fSavelas
publicistur
evgeniZe
rodesac
SemoqmedebiTi
moRvaweobas
warmogvidgens
interesebis”
aSuqebs
Tavis monografiaSi
mokle
poetis
mimoxilvas,
Wabukobis
vaJas
asakidan
da
kompaqturad iZleva mTeli gzis safuZvlian informaciul analitikas: ,,vaJafSavela Wabukobidanve gatacebiT iwers da agrovebs xalxuri Semoqmedebis
nimuSebs, xolo ufro mogvianebiT sxvis mier Sekrebili amgvari masalis
recenzirebasac axdens. vaJa fSavSi cxovrobs, urTierToba uxdeba fSavxevsurebTan da bunebrivia, rogorc maTi TanamoZme, dainteresebulia ara
marto
am
xalxis
korespondenciebSi),
yoveldRiuri
aramed
Wir-varamiT
mTielTa
(rac
tradiciebic,
asaxulia
maTi
mis
rwmena-
warmodgenebiT, zne-CveulebiT, poeziiTa da am poeziaSi Semonaxul gmirTa
xasiaTebiT, e.i. imiT, rac misi garemos socialur, moralursa da esTetikur
saxes
qmnis.
Aamis
gamoxatulebaa
vaJas
mier
am
periodSi
dawerili
eTnografiuli werilebis wyeba (miTiTebulia 9 werili-J.k.)... rac ufro da
ufro dro gadis da poeturad mwifdeba vaJa, kidev ufro farTovdeba da
Rrmavdeba misi amgvari interesebi. swored Tavisi poeturi simwifis asakSi
aqveynebs
“(1995),
vaJa
cnobil
,,fiqrebi
xasiaTis
literaturul-kritikuli
vefxistyaosnis”
Sesaxeb
(1911),
statiebs:
,,kritika
,,
b.ip.
varTagavasi”(1914) da sxva... didia vaJas mier mosmenili da mis werilebSi
ganxiluli masalis siaxlove vaJas mxatvrul ASemoqmedebasTan.”(27,235-236).
rogorc aRniSnaven,: ,,am periodis qarTulma presam gaamdidra da
gaamravalferovna
literaturaTmcodneoba,
axal
simaRleze
aiyvana
publicistika, saTanado Sefaseba misca am periodis axal socialur Zvrebs,
klasTa brZolas. sastiki brZola gaaCaRa Zvelis, dromoWmulis winaaRmdeg
sazogadoebrivi cxovrebasa da azrovnebaSi”(35,17).
Aaxals arafers vityviT, Tu mivuTiTebT, rom qarTuli publicistikis
axal
simaRleze
ayvanaSi
sxvebTan
erTad
vaJa-fSavelas
udidesi
230
damsaxureba miuZRvis; mis mier SemuSavebuli esTetikuri principebi Cvens
epoqaSic Tanamedroved unda miviCnioT. kerZod, migvaCnia, rom arsebiTad
exmianeba dRevandelobis erT-erT umniSvnelovanes literaturaTmcodneobis
mimdinareobas,
recefciul,
anu
aRqmis
esTetikas,
romelic
mWidrodaa
dakavSirebuli interpretaciis xelovnebasTan, anu hermenevtikasTan (16,169).
recefciuli
teqstis
aRmqmeli
interesi
esTetikis
subieqti-recipienti,
mkiTxvelis
literaturuli
,,yuradRebis
mimarT
teqstis
im
centrSi
mkiTxveli.
faqtis
realizeba,
eqceva
es
Segnebam
gacocxleba
mxatvruli
gansakuTrebuli
ganapiroba,
mxolod
misi
rom
aRqmis
procesSi, aRmqmeli subieqtis cnobierebaSi xdeba. Aamis gareSe mxatvruli
teqsti mxolod da mxolod mkvdari sqema, ConCxi, mkiTxvelis fantaziis
gamRizianebel pirobiT niSanTa erTobliobaa.”(iqve).
rogorc vxedavT, saqme gvaqvs SemoqmedebiTi procesis tradiciuli
klasikuri
samkuTxedis:
,,mwerali-wigni-mkiTxveli”-erT-erT
mniSvnelovan
komponentTan, mkiTxvelTan.
recefciuli
SeiZleba
esTetikis
warmovidginoT
komponenti
Tanabari
mixedviT,
tolgverda
esTetikuri
,,avtori-nawarmoebi-mkiTxveli”
samkuTxedad,
anu
rodesac
datvirTvis
doziTaa
samive
mocemuli.
saTanadodaa dasabuTebuli yvela faqtori. Aanu SemoqmedebiT procesSi
CarTulia mkiTxvelis, aRmqmelis faqtori. es asec aris da asec unda iyos,
magram misi rolis gaTanabreba ,,avtori-wunis” tandemTan gadaWarbebulad
migvaCnia.
amdenad,
,,avtori-wigni-mkiTxveli”
Cven
migvaCnia
tolferda
samkuTxedad, romelSic tolia ,,avtori-wigni”, da romlebic mimarTulni da
gamiznulni
arian
mkiTxvelebze;
erT-erTi
maTganis
ignorireba
ki
SemoqmedebiTi procesis gafoTlebas gamoiwvevs. Ees rom ar moxdes, ,,aq
gansakuTrebuli adgili unda daeTmos sazogadoebriv fsiqologisac, rac
TavisTavad
ukve
gulisxmoebs
sazogadoebrivisa
da
fsiqologiuris
urTierTSexamebas (57,42).
rogorc Cans, recefciul esTetikas win uswrebs iseTi mniSvnelovani
mimdinareoba, rogoricaa biblio fsiqologia. Tu recefciuli esTetikis
kvlevis obieqtia teqsti da misi aRmqmeli, bibliofsiqologiis ZiriTadi
obieqtia wigni (zogadad) da am wignis mkiTxvelis fsiqologia. Bbunebrivia,
teqsti wignis ydebSia moqceuli da am aspeqtiT ikveTeba bevri saerTo
Tviseba
recefciul
esTetikasa
da
bibliofsiqologias
Soris:
231
,,bibliofsiqologiis
umTavres
amocanas
warmoadgens
fsiqologiur
dakvirvebaTa warmoeba kiTxvis procesze rogorc fsiqikuris garemoSi, ise
sociologiur
garemoSi
momxdari
movlenebi,
romlebic
fsiqologiuri
Tvisebisani arian”(57,43)
orTave SemTxvevaSi naTladaa miTiTebuli, rom ,,xelovnebis dargis
qmnilebaTa recipientebs Soris am TvalsazrisiT yvelaze aqtiuri teqstis
aRmqmelia, rac mniSvnelovnad im masalis TaviseburebebiT aris gamowveuli,
romliTac mwerali muSaobs; es masala-anu sityva, enobrivi niSani-yvelaze
abstraqtulia
xelovnebis
sxva
dargTa
(mxatvrobis,
Teatris,
mosikis,
kinos...) mier gamoyenebul masalasTan SedarebiT”(17,170).
Tu fantaziis rolze visaubrebT, gansxvavebuli datvirTva mouwevs
mas
uSualod
momentSi,
literaturuli
rameTu
Janrebis,
,,nawarmoebSi
saxeebis
warmosaxul
aRqmisa
samyaros
im
da
Sefasebis
msoflgancdis
WrilSi warmoadgens, romelic man cxovrebaSi SeimuSava (17,171).
vfiqrobT, publicistur werilebSia mocemuli yvelaze naklebad e.w.
,,ganusazRvreli adgilebi”. vaJas feletonebsa da korespondenciebSi maTi
funqciuri
datvirTva
TvalsazrisiT
metad
xom
sakmaod
swored
misgan moelis
sagrZnobia.
publicistika
siaxlis,
xasiaTdeba.
siaxles, radgan axlad
informaciulobis
mkiTxveli
ufro
gamoqveynebuli teqstebi,
informaciebi ,,mkiTxvels awvdian aSkara Tu farul signalebs, romlebic
recipientebs nawarmoebis aRqmis garkveul, maTTvis ukve cnobil wesze
mianiSneben.
Aaxali
nawarmoebi
aRZravs
mogonebas
adre
wakiTxul
nawarmoebebze, uqmnis mkiTxvels garkveul emociur ganwyobas, aRviZebs
masSi raRac nacnobis, adre wakiTxulis msgavsis molodins.
gazeTis
funqciis
gansazaRvras.
erTdrouladaa
warmodgenili
pirdapiri saTqmelica da qveteqstic anu ,,ganusazRvreli adgilebi” da
farTo gasaqani eZleva mkiTxvelis, msmenelis aRmqmelobiT masStabsa da
unars, mis fantasias. magaliTad, erT erT ,,qebaTa-qebaSi” avtori qveteqstiT
miuTiTebs, rom eklesiasac jari Sesevia da Taviseburad afasebs amas:
aqac gangebis Ralati:
Soltis, maTraxis Cqamia,
Aazris da grZnobis Telvaa,
Zalian cudi wamia.
Nnu gegonebaT, gaTenda,
jer isev bnela, Ramia.
232
(,,megazeTeni Seyrilan”)
Ppublicists TvalTaxedvis aredan arc policielni gamorCenia. muq
ferebSia daxatuli policielebi, romlebic ,,Tavis xsnas gaWirvebisgan
maTraxisagan elian... zogi ZuZus sWris dedasa, ar hkrTeba ara scxvenian”.
Dda iqve gamanadgurebeli Sefaseba publicisti-lirikosisagan:
gikvirT? Aar mikvirs me Cemad:
metad ar uWris tvinia.
(iqve)
Mmiuxedavad
autaneli,
sazareli
yofisa,
publicist
poets
ar
daukargavs rwmena, imedi, optimizmi.
,,maS sjobs rom dasdge, kalamo,
Dda Senc dasdumde enao?
vera, vera dros! Minamde
cad gviwevs aRmafrenao
gvWirs Wiri unelebeli,
ar dagvxSobia smenao.
verafers gizamT, gamxnevdiT,
kuda-ZaRlebis Rrenao!
gadarCenis imeds avtori wminda sinaTlis naTebaSi xedavs:
codva da madli Ramisa
iangariSos dilama.
Ggza gaunaTos sanTliTa
Uunda ukanas winama,
Eegeb sicocxle daityos
Mama-papaTa binama!
(qebaTa-qeba (megazeTeni Seyrilan)
,,qebaTa-qebis” am safinalo taepebidanac naTlad gamoCnda didi poetis
qristianuli msoflmxedveloba. Mmis optimizms amagrebs rwmena da imedi
imisa
rom,
mxolod
madlis
Camdenisaa
momavali,
,,vinc
awmyos
mizanSewonilad emsaxureba.” amis brwyinvale dadasturebaa uSualod vaJas
pirovneba,
rogorc
samarTlianad
miuTiTeben,
vaJa-fSavelas
msoflmxedveloba mtkice marTlmadideblur rwmenazea damyarebuli. sxva
mravalTagan gavixsenoT Tundac misi ori werili ,,did-marxva”.
Ppirveli
kodeqsad
werili
SeiZleba
ufro
aRiqvas
poetis
mkiTxvelma.
mier
Camoyalibebul
xuT
kompoziciur
zneobriv
komponentad
233
warmodgenili sxvadasxva azri warmoadgens erTian msoflmxedvelobriv
koncefcias avtorisas.
dasawyisSi avtori ganumartavs mkiTxvels, Tu ratom moigones didmarxva: ,,did-marxva swored imitom moigones, rom SimSilis meoxebiT, leSis
datanjviT miecaT adamianTaTvis saSualeba keTil fiqrTa da grZnobaTa
asaRorZineblad. marxva sinanulisa da moTminebisa. ,,moTminebiTa SeniTa
moipove suli Senio”, gvaswavlis marxvis momgoni da damwesebeli” (,,didmarxva.” 34,218).
Pprof.
Tamar
SarabiZis
marTebuli
SefasebiT:
,,...vaJa
monuri
morCilebis winaaRmdeg ilaSqrebs da miiCnevs, rom borotebasTan saWiroa
brZola da ara moTmineba... is mxolod da mxolod ganasxvavebs moralur
moTminebasa da monur morCilebas. misi azriT, rogorc morwmune, adamiani
unda
iyos
momTmeni
da
RmerTis
didsulovnebis
momlodine,
rac
ar
gulisxmobs borotebasTan Serigebas. moTminebis cnebaSi unda vivaraudoT
rwmenis bolomde SenarCuneba...(101,23). Aamaze aqvs saubari vaJasac werilis
meore monakveTSi.
Mmesame monakveTSi avtori werilisa mwuxarebas gamoTqvams imis gamo,
rom ,,bevri eklesia dauqmda wels, did-marxvaSi, da bevri zari dadumda,
rom aRarc samwuxaro, sadidmarxvo xmas gamoscems da aRarc samxiarulos,sdums,
rogorc
mkvdari
samareSi...
moZRvari
ki
aRarsada
sCans
da!..
diakvnebs darCaT dRes burTi da moedani; kidec uxarianT, rom imaTi
mRvdlebi sabnelodan gamoicqirebian (34, 219). Aaq publicisti mwerali
akritikebs
sazogadoebriv
viTarebas,
daufaravad
amxels
religiur
samyaroSi gamefebul mankierebas.
Semdeg
asparezss
meoTxe
punqtSi
gadaswvda.
igi
sazogadoebisadmi.
mas
daundobelia
mimarT:
maT
avtoris
am
kargad
mamxilebeli
SemTxvevaSic
SeumCnevia
,,diakvnebi
ra
toni
ufro
farTo
moyvrulad
pirSi
medroveTa
fsiqologia
saTqmelia
da
ra
mZraxavia
da
angariSSi
mosatani: yvela xilulma da uxilavma Savma Zalma, rogorc gazafxulze
siTbos sunze gvelebma, Tavebi wamoyayva, icqireba amayad, mamacad. roca
hxedavdnen,
saqveyno
azri
imarjvebso,
erTobis
adamianebad
asaRebdnen
TavianT Tavs da dRes ki, roca darwmundnen, mowinaaRmdegeTa fiqrma da
Zalam gaimarjva, erTobasac swyevlian da erTobis mimdevarTac”(34,219).
234
maT winaaRmdeg Seuwynarebeli msjavri poets isev wminda werilidan
moxmobili
sityvebiT
gamoaqvs:
,,kaTakmevelno,
ganvediT!...
raodenic
morwmuneni xarT, merme da merme uflisa mimarT vilocoTo”(34,220).
didi
monakveTi.
sazogadoebrivi
TiTqmis
JReradobisaa
aforizmul
werilis
gamoTqmebad
aRiqmeba
damagvirgvinebeli
sityvebi:
,,suliT
marxuloba bevriT aRemateba WkuiT marxulobas”(34,220).
Mmouwodebs qveynis erTgulebisaken, simarTlisaken morwmuneebs da
Seaxsenebs:
,,nu
Secdomani,
ramac
Tavidan.”-aqve
daiviwyebT
xeli
Tqvens
RmerTs,
SegiSalaT
dReisaTvis
da
iloceT
ecadeT,
gasaTvaliswinebel
igi!
SeinaneT
momavalSi
darigebas
is
aicdinoT
sTavazobs
politikosebs didi poeti: ,,-dahgmeT partiuli Tavmoyvareoba, wvrilfexa,
mCate
pativmoyvareoba,
romelmac
xeli
SeuSala
Cvens
erTobas,
eris
miswrafebas”(iqve).
sentenciuria
vaJas
Semdegi
mimarTva:
,,zogjer
damarcxeba
gamarjvebas sjobia, radgan yvelasaTvis aSkarad gamoCndeba damarcxebis
mizezi, yvela gaigebs, yvela Seignebs da samermisod aRar gaimeorebs im
Secdomebs da ukeTes brZolis da Sromis saSualebas moapovebinebs” (34,220).
Alalgulaa da gulwrfelia misi mimarTvis sityvebi did-maarxvisadmi:
,,dido marxvao! Ddidad marxulni varT, Cveni gana marto Tvalebi? Gguli da
gonebac cremlis morevSi dascuravs. vloculobT da vevedrebiT RmerTs
gveqmnes mwed da mfarvelad, mogvces Cvenc, Cvenis qveynis SvilT, Zali da
Rone movuaroT, vupatronoT Tavis Tavs, Tavis qveyanas, raTa vZlioT eSmaks
da
movipovoT
cxovreba
saukuno,
moveswroT
aRdgomasa
mkvdreTiT
da
cxovrebasa mermisa mis saukunisasa, amin” (34,220).
Bbunebrivia, pavle razikaSvilis Svili sxvagvarad ar iqadagebda
qristianuli marTlmadidebluri sarwmunoebis Sesaxeb.
,,saxalxo gazeTSi” dabeWdili weriliT ,,episkopos
fSav-xevsurTa
sarwmunoebaze”(34,311-313)
avtori
Seaxsenebs
antonis
azri
sazogadoebas,
rom 1912 wels fSav-xevsureTSi umogzauria ,,yovlad-samRvdelo antons” da,
poetis
rwmeniT, samwuxaro
SedegiT damTavrebula
qarTvelTaTvis
misi
mogzauroba, radgan ,,episkopos antons sasuliero mTavrobis winaSe fSavxevsurni dauxasiaTebia rogorc warmarTni kerpTayvanismcemlebi, sadac
viTom saWiro iyo axlad gavrceleba qristianobisa moZravi eklesiebis
saSualebiT” (34,111).
235
vaJa-fSavela
Sexedulebebs
werilidan
saqmianad,
da
taqtianad
religiur
Cans, rom
XIX
aspeqtSi
saukunis
pasuxobs
umarTavs
episkoposis
ukompromiso
miwurulsac
gaugzavnia
mcdar
brZolas.
sinods
am
meTodiT episkoposi leonide,-,,episkopos antonze ara nakleb ganaTlebuli
formalurad da ara nakleb sjulisa da sarwmunoebis erTguli, magram imas
arc oficialurad, arc kerZo saubris dros warmarTebad ar mounaTlia
fSav-xevsurni”(iqve).
Cans,
xelisufleba
ar
daukmayofilebia
leonidis
angariSs da ufro mkacri davalebiT igzavneba antoni fSav-xevsureTSi.
Ppublikaciis avtori svms bunebriv da logikur SekiTxvas: ,,ar viciT,
ram aiZula yovlad samRvdelo antoni, Saedgina aseTi mkacri oqmi mTielTa
sarwmunoebriv mdgomareobis gamo?!” (iqve). Mmomdevno striqonebSi naTlad,
damajerebladaa gaqarwylebuli episkoposiseuli braldebani.
vinaidan sxva , ,,Tavis werilebsa da mxatvrul nawarmoebebSi vaJa
msjelobs
qristianul
aRmsareblobaze,
saidumloebebze,
dogmatebze,
ritualebze, aseve Teologiur sakiTxebze, RmerTis yvelgan myofobaze, mis
Seucnoblobaze, qristes dabadebasa da aRdgomaze, suliwmindis madlsa da
a.S.
gasakvirvi
ar
unda
iyos
maRalprofesionaluri
Jurnalisturi
dasabuTeba episkopos antonis Secdomebisa.
specifikuria
angariSebis
ganwyobileba-intonaciiT
mizandasaxuleba.
vaJa-fSavela
igrZnoba
punqtebad
episkoposis
axarisxebs
mis
Sinaarss da wers: ,,iqneb warmarToba, kerpTayvanismcemloba imaSi unda
davinaxoT, rom fSavlebi da xevsurebi xatebsa loculoben? mere ra hqvian
im xatebsa? wminda giorgi, RvTismSobeli, mTavarangelozi da sxva? nuTu es
wmindanebi qristianuli wmindanebi ar arian (34,311).
Eepiskoposs sinodisaTvis SeuTavazebia moZravi eklesiebis SemoReba.
Ees ki vaJas Ria karis mtvrevad miaCnia, radgan; ,,yoveli eklesiuri wesi
isedac sruldebao” (34,312).
vaJa-publicisti
antons
imaSi
exmareba,
rom
,,marTlmadidebloba”
zneobrivi yofaqceviT xasiaTdeba da miTumetes-,,fSav-xevsurTa ar SeiZleba
gamovarTvaT es saxelwodeba; oficialurad cnobilia, rom yvelaze naklebi
danaSauli sisxlisa TianeTis mazraSia, sadac mcxovrebTa mometebuli
ricxvi
fSav-xevsurni
arian...
sCans,
fSv-xevsurT
arafers
uSlis
kerpTayvanismcemloba, iyvnen patiosani adamianebi, ukeTesi zneobisa imaTze,
vinc zepirad icis marTmadidebeli katexizmo da mTeli zneobrivi kodeqsi
da saqristiano locvebi” (34,313).
236
saTanado literaturaSi miTiTebulia, rom didi vaJa
qarTvelTa,
gansakuTrebiT fSv-xevsureTis mkvidrTa Semecnebis ZiriTad komponentad
miiCnevs locvas. Tavad igi didebulad agrZelebs klasikuri mwerlobis
tradiciebs. Aamis erTi patara, magram mravlismetyveli gamovlinebaa misi
leqsi ,,Cemi vedreba”, romelSic mgosani gulmxurvaled SesTxovs RmerTs:
,,ar wamixdino, meufev,
Ees Cemi wminda xeloba!
maSrome sakeTiloda,
Tund ar movimko nayofi,
SvilT sagmod ar gamixado
Cemi mudmivi samyofi...
Tu Zvel saberZneTSi poetebi muzas avedrebdnen SemoqmedebiT gznebas;
SoTa rusTavelmac erTarseba RmerTs SesTxova mfarveloba, aRmafrenis
boZeba; daviT guramiSvilmac RmerTis sadidebliT daiwyo Tavisi wigni;
TavianT STagonebis wyarod miiCnies maRali RmerTi Cvenma romantikosebma,
mogvianebiT iliam, akakim, aleqsandre yazbegma TavianT locva-vedrebaSi
Caaqsoves
zneobriv-eTikuri
da
esTetikuri
xasiaTis
Txovna-survilebi.
Aamave poziciebze dgas vaJa-fSavelac.
rogorc uwmindesi da unetaresi, sruliad saqarTvelos kaTolikospatriarqi ilia meore aRniSnavs: ,,vaJa-fSavelas leqsi ,,Cemi vedreba... aris
umaRlesi
qristianuli
azrovnebis
nayofi,
Tavmdablobis,
siyvarulis,
erTgulebis, vaJkacobis, sinazis sagalobeli, romlis avtoric WeSmariti
megobaria RvTisa da ara mxolod kargad moazrovne Semoqmedi” (ix. gazeTi,,vaJa-fSavela”, specialuri gamoSveba, 23-24 seqtemberi, 2006w. gv.1; gazeTi
mieZRvna vaJa-fSavelas dabadebidan 145-e wlisTavs).
locvaTa konteqstSi publicisturi poliTematurobiT gamorCeulia
vaJas statia-,,fSavlebi (eTnografiuli masala), 1914w. 34,296).
Mmokle,
sxarti
masala
cxadyofs,
rom
dedakacis
dalocvis
safanelic RvTiuri siyvaruli, RvTis madli da misi imedia. avtorma erTad
mouyara Tavi dalocvis nimuSebs, SeiZleba iTqvas,-Tavisebur formulebsac,
yofierebis sxvadasxva sferodan. Llocvis, dalocvis mravalaspeqtianobis
aRsaqmelad gavecnoT nawyvets werilidan: ,,Senamc Sageweva Cemis mamis
salocavi, Senamc giSvelis RmerTi; ageb RmerTma gicocxlos col-Svili,
isre
gicocxlos,
rogorc
Sens
guls
undodes;
saca
gaiaro,
yvelgan
gamarjveba mogeces; Seni amjobinos Senis mtrisasa; nuravisi Tvali da
237
guli mogrios; Cvenis Svilisada RmerTma giSvelos; xel-mxari mSvidobaSi
mogaxmaros;
Cveni
daxedvisada,
moxedvisada
RmerTma
keTilad
gnaxos...
RmerTimc Saeweva Sens jansa; RmerTimc giSvelis; a, iqamc gagemarjveba,
saca
xmaln
(Zveleburi
iqmen
gelasa,
dalocva),
mociquloben
Senamc
SahrCebi
isarni,
da
Subni
gaezdebi
iqnevdnen
dedaSensa...
enasa
baraqa,
gaxaneba (mkis dros), xar-guTans gaumarjos (xvnis dros)” (34,292).
rogorc
zemoT
publicistikaSi
aRvniSneT,
warmoadgens
vaJas
Rrma
SemoqmedebiT
patriotizmi,
interess
mis
werilebSi
safuZvlianad aris daxasiaTebuli qveynis socialur-ekonomikuri viTareba,
rogorc
mTeli
qveynisa,
ise
konkretulad
fSav-xevsureTisa
(ix.
misi
,,patriotizmi da kosmopolitizmi”).
Ppublicistika,
rogorc
vaJa-fSavelas
SemoqmedebiTi
interesebis
gamomxatveli SemoqmedebiTi samyaro, ar amowuravs poetis interesTa wres,
rameTu ,,kidev mravali sakiTxisa da motivis daZebna SeiZleba vaJasTan,
romelic Cvens literaturaSi ufro warmoaCens miseul Temebs” (27,231).
erT
statiaSi
vaJa
aRniSnavda,
rom
sagani
mwerlobisa
da
publicistikisa ,,erTi da igivea-cxovreba, misi movlenani, Zveli da axali”.
istoriulis,
eTnografiulis,
poeturis,
folkloristulis
brwyinvale sinTeziT gamorCeulia 1914 wels gazeT ,,saxalxo furcelSi”
gamoqveynebuli
statia-,,Zveleburi
omi
da
saomari
iaraRi
saxalxo
poeziaSi”.
werilSi wamoWrili sakiTxi, Cveni fiqriT, ,,emorCileba mxatvrul,
istoriul da socio-kulturuli kuTxiT ganxilvas, anu garkveulwilad
axali istorizmis principebs, romlis Tanaxmadac ,,saxeebs da narativebs
SeuZliaT
gamoavlinon
mravali
teqstebis
ganmartebisaTvis
aspeqti.
saukeTeso
Aamitomac
saSualebaa
literaturuli
nawarmoebis
Tavisive
istoriul konteqstSi ganTavseba. Lliteraturul nawarmoebebSi aisaxeba
epoqis suliskveTeba da sxvadasxva saxis winaaRmdegobani” (54,251).
vkiTxulobT vaJas aRniSnul werils da aSkaraa, rom am werilSi
istoriaa ganfenili poeziis samyaroSi da poeziac ,,Tavissave istoriul
konteqstSia
ganTavsebuli.
TiToeuli
moxmobili
leqsis
SinaarsSi
asaxulia Sesabamisi ,,epoqis suliskveTeba”.
dasawyisSi
zneobriobis
vaJas
mier
TvalsazrisiT:
mokledaa
daxasiaTebuli
,,dRevandelisTana
adamianTa
Zveleburi
mmusvreli
omi
da
gamanadgurebeli arasodes ar yofila omi da es gamowveulia Tanamedrove
238
texnikiT. dRes imdenad saWiro aRarc ki aris gulovanoba... dRes Tavi da
Tavi saSualeba
gamarjvebisa
moxerxebaa. saxalxo
poezia
ar
dagidevs
moxerxebas, xrikebs da yovel imeds amyarebs guladobaze...
vaJkacs ar gamoadgeba
soflad Sveneba Tavisa,
xmals unda aWreinebdes,
imedi hqondes mklavisa.
Semdeg werilSi miTiTebulia, rom ,,umTavres rols TamaSobs fari da
xmali, ,,xmlis qneva, faris fareba, xmliT cema”. (34,441)
istoriul wyaroebSi weria, rom epoqaTa cvalebadoba badebda axal
iaraRs. magaliTad: ,,xmali saqarTveloSi Cndeba V-VI s.s-Si (gorgasalma
,,...aRmoixada xrmali da SeamTxvia jvarsa”. juanSeri).” (92, 59).
xmlis marjved momxmarebeli, anu ,,namdvil mcemeli xmlisa is ari,
vinc cxen-mxedars awyvetinebs da xmlis wveri miwaSi garbis”. (34,441). Aaqve
gavixsenoT qarTuli leqsi ,,Semomeyara yivCaRi” am aspeqtiT.
Ppublicisti,
Tvals
gaadevnebs
ra
,,saxalxo
poeziis”
istorias,
ityvis: ,,saxalxo poeziaSi Cven qvis srolas versad vera vxvdebiTo” da
,,vefxistyaosnidan” daimowmebs citatas, sadac naTqvamia, rom tarielma da
misma
laSqarma
,,qviTac
eTakileba,
rom
,,saca
sircxvili
iqneboda
dalewes
xmali,
qvebsa
fari
hkrefdes
wvivebi”.
da
da
rainduli
Subia,
iq
sulis
vaJkacisaTvis
mowinaaRmdeges
imas
poets
didi
esrodes.
rusTaveli, unda vigulisxmoT, qvis srolas da misi saSualebiT mtrisTvis
wvivebis dalewas, qvis mtyorcnel manqaniTa hgulisxmobs da ara xeliT.”
(34,441).
Qqvis manqanebis gamoyenebis Taobazecaa miTiTebuli Cvens wyaroebSi:
,,Zveli
aRmosavleTis,
gansakuTrebiT
saberZneTisa
da
romis
armiebSi,
agreTve qarTul laSqarSi iyenebdnen mZime lodsatyorcn manqanebs: ,,mefeman
bagrat... moadga qalaqsa Sanqorsa, daudgna filakavanni”-,,matiane qarTlisa”
(92,59). filakavanni igive lodsatyorcni danadgaria.
zogadsakacobrio
Segonebad
miiCnevs
publicisti
poeti
qarTveli
dedis mowodebas Svilisadmi:
,,xmalsa simokle ras uSlis,
Ffexi win wasdgi, daswvdeba”
(34,442)
239
,,amas marto spartaneli deda ki ar eubneboda Svilsa, masTan erTad
qarTveli dedac da amaTTan erTad, vfiqrob, mTeli kacobrioba”(iqve).
sainteresoa eTnografiuli informaciebi, daculni xalxur leqsebSi,
romlebic sailustracioda aqvs gamoyenebuli poets:
1. sadac
CaCqani, e.i. Cafxuti da
muzaradia, iqve vaJkacs
jaWvis
perangic acvia (3,442);
2. ,,netav rad unda kargs ymasa samklave, safuxaria” (34,443).
3. ,,yvela zemoxsenebul iaraRebs mosdevs Tan mSvild-isari, ,,Zvels
meomars hqonda isrebiT savse bude qarqaSi, qojoni” (iqve).
4. erTi saintereso informaciaa Semdeg abzacSi daculi: ,,rogorc
dRes Srapnelebi, raketa da karteCi tyviebTan erTad ,,mociquleben” or
mopirdapire banaks Soris, ise Zveli omis dros mociquloben isarni...”
(iqve); e.i. 1914 wlisaTvis samxedro SeiaraRebaSi xsenebulia raketac.
5. Semdeg avtori axsenebs Subs:
,,..saca xmaln iqmen velasa,
Mmociquloben isarni,
Subni iqnevdnen enasa”.
6. Subis enis qneva imave omisa da sisxlis Rvris momaswavebelia”
(iqve).
,,mSvild-isarTan
dasamiznebi,
didi
naTesaoba
Semosayenebi
aqvs
fexze
da
boZalads.
dasasxleti.
Ees
iaraRi
Tofis
TofiviT
msgavss
xeze
mSvildia dakruli isris gasasrolad:
Ggamouqadla ConTama
boZaldi mWvartliania”.
(iqve)
Tu ara vcdebiT, Cveneburi boZaldi igive dRevandeli arbaletis
winapari unda iyos.
moTavdeba
werilis
bolos
ra
eTnografiis
avtori
kvlav
warmodgena
istoriul
procesebSi,
zneobriobaze
amaxvilebs
yuradRebas:
,,sabuTad da safuZvlad omisa Zvelad, rogorc dRes dedamiwa, mamuli
iTvleboda.” swored amitom uxdebodaT qarTvelebs brZola aTasi juris
mterTan,
rom
mamul-deduli,
sakuTari
teritoria
SeenarCunebinaT.
qarTveli eri ,,sxvas ar etaneboda waeglija ram, Saeviwroebina sxva eri...”Semdeg ki nikoloz baraTaSviliseuli intonacia igrZnoba vaJas komentarSi:
,,..exlandeli mefeni, qveynis mmarTvelni, marto imas ki ar sjerdebian,
240
sakuTari teritoria daicvan, sxvis sakuTrebas ebRauWebian da scdiloben,
rac
SeiZleba
meti
erTma
wahglijos
meoresa,
miiTvisos”
(34,444).
ra
aqebs
da
brwyinvaled exmianeba es sityvebi Cvens dRevandelobas.
saxelmwifoebrivi
viTarebis
daxasiaTebis
Semdeg
poeti
adidebs vaJkacobas. qarTveli moleqse, qarTveli kaci ,,yvela sxva unarze
win
gulovanoba-vaJkacobas
ayenebs...
puradobac
vaJkacobas
ayenebs...
puradobac vaJkacobaa, magram guladoba samjer metia:
vaJkacs puradze-guladi
samis gafreniT metia.”
(iqve).
Aam
werilis
ganxilvisas
vsargeblobdiT
ra
,,axali
istorizmis”
principebiT, dasturdeba am mimarTulebis specifikuri Tvisebebi:
,,es
axali
mimarTuleba
gamoirCeoda
istoriaze,
kulturaze,
instituciebze, genderul da klasobriv sakiTxebze, socialur konteqstsa
da materialur bazisze orientaciiT” (54,259).
rodesac
vaJas
publicistikaze
saaubrisas
gamoviyeneT
,,axali
istorizmisa” da ,,recefciuli esTetikis” principebi, vcdilobdiT vaJafSavelas SemoqmedebiTi interesebis erTi, magram mniSvnelovani aspeqti,
gagveSuqebina
Tanamedrove
dasavlur
filologiur,
esTetikur
da
fsiqologiur WrilSi.
Mmxatvruli azrovnebis istoriaSi cnobilia is faqti, rom mwerali,
avtori sxvebze ufro damarwmuneblad ganmartavs xolme Tavis SemoqmedebiT
nayofs.
Mmocemul
SemTxvevaSi
did
daxmarebas
gviwevs
uSualod
vaJa-
fSavela, rodesac brwyinvaled gansazRvravs simarTlis arss mwerlobaSi:
,,simarTle mwerlobaSi ornairad iTqmis, am Tqmas orgvari forma aqvs: erTi
poetur-beletristuli da meore-publicisturi. sagani imaTi erTi da igiveacxovreba, misi movlenani, Zveli Tu axali, mizezi am movlenaTa da Sedegi.
Ooriveni, vsTqvaT, erTsa da imave WeSmaritebas amboben, erTsa da imave gzas
adganan,
magram
erTis
Tqma
Zlier
Ronieria,
xolo
meoresi,
Tumca
simarTlea, magram ver aRelvebs kacis guls da grZnobas pirveliviT. Ees
asea imitom, rom poeti azrs tansacmels urCevs, akoxtavebs, alamazebs da
yvelasTvis Tvalgul misasvlelss da mosawonars hxdis, xolo publicisti
amas
ar
dasdevs.
Ppoeti
suraTebiT
gvesaubreba,
tipsa
hqmnis,
xSirad
idealurs, misabaZavs, iseTs tipebs, romlis msgavsnic unda rom iyvnen
poets
cxovrebaSi,
raTa
Seavson
misgan
TvalSi
amoRebuli
nakli.
241
Ppublicisti ki cxovrebis movlenaT arkvevs da mis mizezebs uCvenebs” (vaJafSavela ,,rame-rume.” uTariRo).
D
242
daskvna
vaJa-fSvelam XIX da XX saukuneTa mijnaze did samocianelebTan
erTad qarTuli mwerloba, publicistika aqcia am mSfoTvare periodis
erovnuli TavisuflebisaTvis brZolis mZlavr iaraRad. Aam mizniT man
qarTul
poetur
poeziisaTvis
sityvas
SesZina
damaxasiaTebeli
amaRlebuli moqalaqeobrivi, xalxuri
silaRe,
simtkice
da
simaxvile.
Gguram
asaTianis TqmiT:-,,vaJa-fSavela iyo is rCeulTa Soris rCeuli, ori epoqis
manZilze
mimdinare
esTetikuri
ganviTarebis
damagvirgvinebeli
poeti,
romelmac SesZlo uaRresi, srulyofili formiT gamoexata ,,miwisa” da
,,cis”,
,,nivTierisa”
da
,,idealuris”-realisturisa
da
romantikulis
urTierTgamsWvalavi, dramatuli mTlianoba” (6,402). Bbunebrivia, mkvlevars
mxedvelobaSi hqonda poetis SemoqmedebiT interesTa farTo speqtri da
maTi ganviTarebis
mZlavri poeturi energia;
naSromis
kompleqsuri
analizis
gziT
SeZlebisdagvarad
ganvsazRvreT mxatvrul Zeglebsa Tu publicistur werilebSi mxatvrul
saxeTa
sistemis
funqciebi,
Janrebs
Soris
urTierTmimarTebaTa
da
paralelebis dadgena.
aRniSnulia,
qarTuli
rom
vaJa-fSavelas
miTologiuri,
xalxuri
Semoqmedeba
poeturi
Tu
amozrdilia,
klasikuri
rogorc
mwerlobis
mZlavri fesvebidan. Mmwerali SemoqmedebiTad iyenebs amas ara mxolod
saTqmelis,
siRrmeebs
gamoxatvis
da
safanelad,
maRalmxatvrulad
aramed
ukavSirebs,
maTSi
Wvrets
ezoTerul
socio-zneobriv,
istoriul
movlenebs, mimdinare drois aqtualur sakiTxebs.
Mmaqsimalurad vcdilobdiT vaJas lirikaSi, eposSi, dramaturgiaSi,
publicistikaSi
zRapruli
Tu
igavuri
stilis,
tipologiis
formaTa
gamovlenas. ganxilulia vaJas mTargmnelobiTi moRvaweoba da konkretuli
saxe-xatis safuZvelze e.pos ,,yoranis” Targmani vaJas mier.
naSromSi
publicistikis,
sakiTxebi.
Cven
Semoqmedebis
kompleqsurad
Targmanis
problematikisa
vcdilobdiT
irgvliv
gaanalizebulia,
konkretulad
gamoTqmuli
da
lirikis,
eposis,
mxatvruli
gangvexila
mosazrebani
dramis,
struqturis
vaJa-fSavelas
qarTul
literaturismcodneobaSi.
warmodgenili masaliTac, vfiqrobT warmoCenilia is realoba, rom
didi vaJa-fSavela aris msoflio rangis moazrovne Semoqmedi.
243
gamoyenebuli literatura
1. abaSiZe k. etiudebi, ,,sabWoTa saqarTvelo”, Tbilisi. 1970;
2. abzianiZe z. edgar pos Targmna da ,,amiranis xmali”, gaz. ,,Tbilisi”,
1961 wlis 27 ivlisi;
3. abramsi m. h. fsiqologiuri da fsiqoanalitikuri kritika. ,,sjani”, IV,
Tbilisi, 2003;
4. abulaZe ilia. Zveli qarTuli enis leqsikoni (masalebi), ,,mecniereba”,
Tbilisi, 1973;
5. avaliani
l.
vaJa-fSavela-,,saqarTvelos
ocnebis”
mTargmneli.”
vaJa-
fSvelas xsovnisadmi miZRvnili krebuli, vaJa-fSavelas kabineti, Tsu
gamomcemloba, Tbilisi, 1966;
6. asaTiani g. saukunis poetebi,
Tbilisi, 1988;
7. balanCivaZe r., asaTiani r., pedagogikis
filosofiuri safuZvlebi,
Tbilisi, 1997;
8. baraTaSvili n. Cveni saunje, VI, gamomc.,,nakaduli”, 1960;
9. baraTaSvili n. Txzulebani, ,gamomc. ,, sabWoTa saqarTvelo”, Tbilisi,
1968;
10. benaSvili d. vaJa-fSavela. Semoqmedi da moazrovne, gamomc. ,,sabWoTa
mwerali”, Tbilisi, 1961;
11. beJitaZe m. SurisZiebis motivebi vaJa-fSavelas SemoqmedebaSi.
vaJas
krebuli II, vaJa-fSavelas kabineti, univ. gamomcemloba, Tbilisi, 1982;
12. biblia,
axali
aRTqma
da
fsalmunebi,
gadamuSavebuli
gamocema,
stokholmi,1991;
13. bogdanovi a.n. literaturuli Janrebi, literaturis Teoria. esTetika,
gamomc. ,,sovetski pisateli”. 1970w. (rus);
14. didi sabWoTa enciklopedia, t.21, gamomc. ,,sovetskaia enciklopedia”,
moskovi, 1975;
15. boZaSvili l. fSavi da fSavlebi, gamomc. ,,sabWoTa saqarTvelo”,
Tbilisi, 1988;
16. bregaZe l. fsiqoanalizi da mxatvruli Semoqmedeba, literaturis
Teoria.
XX
saukunis
ZiriTadi
meTodologiuri
koncefciebi
da
mimdinareobebi. SoTa rusTavelis saxelobis qarTuli literaturis
istoriis instituti, Tbilisi, 2006;
17. bregaZe l. recefciuli esTeTika. iqve;
244
18. gabeskiria v. frinvel-cxovelTa samyaro da vaJa-fSavela, qarTveli
mwerlebi
vaJa-fSavelas
Sesaxeb,
Tbilisis
universitetis
gamomcemloba, Tbilisi, 2003;
19. gaCeCilaZe g. mxatvruli Targmnis Teoriis sakiTxebi, realisturi
Targmnis problema, ,,sabWoTa saqarTvelo”, Tbilisi, 1951;
20. gawerelia
tomad,
ak.
t.IV
vaJa-fSavela.
(XIX
qarTuli
saukunis
meore
literaturis
naxevari),
istoria
gamomc.
eqvs
,,sabWoTa
saqarTvelo”, Tbilisi, 1974;
21. gawerelia
ak.
Ppoeturi
sakiTxebisaTvis.
gamoTqmebis
Krebuli
,,poezia
istoriuli
da
modifikaciis
stilistika”,
gamomc.
,,mecniereba”, 1977;
22. giorgi aToneli, qebiT didebai, Cveni saunje I, ,,nakaduli”, Tbilisi,
1960.
23. gociriZe
d.
frazuli
teqstebis
tipologiuri
interpretaciis
principebi, Tsu, Tbilisi 1988 (rus);
24. grigalaSvili l.
vaJa-fSavelas poemaTa fabulis sakiTxi. Ix. vaJas
krebuli II, gamomc. ,,Tsu”, Tbilisi, 1989w, 486gv
25. guramiSvili d. daviTiani, Cveni saunje, V, nakaduli, Tbilisi, 1960;
26. daviTiani ak. qarTuli enis sintaqsi, I, gamomc ,,ganaTleba”, Tbilisi,
1973;
27. evgeniZe
i.
vaJa-fSavela
(cxovrebisa
da
SemoqmedebiTi
istoriis
sakiTxebi), Tsu, gamomcemloba Tbilisi, 1989;
28. elizarova
m.,
m.
giJdeu
da
sxva.
XIXsaukunis
sazRvargareTuli
literaturis istoria, gamomc ,, ganaTleba”, Tbilisi, 1973;
29. vaJa-fSavela, t.VII, eTnografia, folklori, kritika, publicistika,
korespondencia,
(al.
abaSelis
redaqciiT),
gamomc.
,,saxelgami”,
Tbilisi, 1947.
30. vaJa-fSavela, TxzulebaTa sruli krebuli xuT tomad. t.I, leqsebi,
gamomc ,,sabWoTa saqarTvelo”, Tbilisi, 1961;
31. vaJa-fSavela, TxzulebaTa sruli krebuli xuT tomad. t.II. poemebi,
gamomc. ,,sabWoTa saqarTvelo”, Tbilisi, 1961;
32. vaJa-fSavela,
TxzulebaTa
sruli
krebuli
xuT
tomad,
t.
III,
moTxrobebi, ,,sabWoTa saqarTvelo”, Tbilisi, 1961;
33. vaJa-fSavela,
TxzulebaTa
sruli
krebuli
xuT
tomad,
t.IV,
moTxrobebi, dramaturgia, ,,sabWoTa saqarTvelo”, Tbilisi, 1961;
245
34. vaJa-fSavela,
TxzulebaTa
sruli
krebuli
xuT
tomad,
t.V,
publicistika, ,,sabWoTa saqarTvelo”, Tbilisi, 1961;
35. vaJa-fSavelas xuTi poema, vaJas kabineti, Tbilisis universitetis
gamomcemloba, Tbilisi, 1975;
36. vasilievis, gaiduki dm; mistikuri terminebis enciklopedia, gamomc
,,liga”, mosk. 1997;
37. zandukeli m. Txzulebani, V, Tbilisis universitetis gamomcemloba,
Tbilisi, 1989;
38. zandukeli f. werilebi sabavSvo folklorze, ,,nakaduli”, Tbilisi,
1980;
39. TvaraZe r. gadasaxedi, mwerloba. religiuri
filosofia. istoria,
gamomc. ,,saqarTvelo”, Tbilisi, 1997;
40. iakobis samreklo, gamomc. ,,ganaTleba”, Tbilisi, 1990;
41. ioane zosime, qebai da didebai qarTulisa enisai, Cveni saunje, I,
nakaduli, Tbilisi, 1960;
42. iungi k.-g. analizuri fsiqologiis safuZvlebi, sizmrebi, Tbilisi,
1995;
43. kankava l. vaJas Targmnili ,,qalis mTa”, vaJa-fSavelas xsovnisadmi
miZRvnili krebuli, vaJa-fSavelas kabineti, Tbilisis universitetis
gamomcemloba, Tbilisi, 1966;
44. kvaracxelia g. mxatvruli enis Seswavlis lingvisturi aspeqtebi,
Tbilisis universitetis gamomcemloba, Tbilisi, 1995;
45. kvaracxelia g. vaJa-fSavela axali poeziis saTaveebTan, ,,sjani” IV,
yovelwliuri literaturul-Teoriuli samecniero krebuli, Tbilisi,
2003;
46. kvaWaZe l. qarTuli enis sintaqsi, ganaTleba, Tbilisi, 1966;
47. kiknaZe gr. Mmetyvelebis stilis sakiTxebi, Tbilisis universitetis
gamomcemloba, Tbilisi, 1957;
48. kiknaZe gr. Lliteraturis Teoriisa da istoriis sakiTxebi, vaJafSavelas kabineti, Tbilisi, 1978w;
49. kiknaZe
gr.
vaJa-fSavelas
Semoqmedeba,
Tbilisis
universitetis
gamomcemloba, Tbilisi, 1989;
50. kiknaZe gr. Txzulebani xuT tomad, t. II, Txzulebani, Tbilisi, 2004;
246
51. kotetiSvili
vaxuSti,
mTargmneli,
vaJa-fSavela
vaJa-fSavelas
rusuli
xsovnisadmi
xalxuri
miZRvnili
simReris
krebuli,
vaJa-
fSavelas kabineti, Tbilisi, 1966;
52. kotetiSvili f. ilia WavWavaZis prozis poetika. qarTveli mwerlebis
esTetikuri azrovnebidan. Tbilisi, 1996;
53. kotoraSvili
g.
simboluri
da
mistikuri
saxismetyveleba
vaJa-
fSavelas poemebis mixedviT (,,gvelis mWameli”, ,,suli oblisa”), avt.
ref. Tbilisi, 2001;
54. lomiZe gaga, axali istorizmi. ,,literaturis Teoria, XX saukunis
ZiriTadi
meTodologiuri
koncefciebi
da
mimdinareobebi”.
SoTa
rusTavelis saxelobis qarTuli literaturis istoriis instituti,
Tbilisi, 2006;
55. lomiZe givi, komediis Janrobrivi Taviseburebis problema, Tbilisi,
1969;
56. lomiZe
givi,
dramis
Teoria
XIX
saukunis
qarTul
mxatvrul
kritikasa esTetikur naazrevSi, Tbilisi, 1984;
57. loria
al.
kiTxvis
fsiqologiuri
kvlevis
Sesaxeb
(biblio
fsiqologia), Tbilisi, 1979;
58. locvani. saRvTo wirva. Wyondideli mitropolitis (SalamberiZis)
locva-kurTxeviT, Sesworebuli da Sevsebuli gamocema, Tbilisi;
59. minaSvili vl. ilia WavWavaZe, Tsu gamomcemloba, Tbilisi, 1995;
60. minaSvili
vl.
TviTgameorebani,
sxvaTa
Tqmebi,
aforizmebi,
vaJa-
fSavelas xuTi poema, vaJas kabineti, gamomcemloba,,Tsu”, 1975;
61. merkvilaZe
g.
,,meoce
saukunis
qarTuli
lirikis
narkvevebi,
,,mecniereba”, Tbilisi, 1971;
62. nadiraSvili S. pirovnebis socialuri fsiqologia, universitetis
gamomcemloba, Tbilisi, 1984;
63. naTaZe r. zogadi fsiqologia, Tbilisis universitetis gamomcemloba,
Tbilisi, 1977;
64. nakaSiZe T, gorgaZe i. vaJa-fSavela, bibliografia (1879-1979), Tsu
gamomcemloba, Tbilisi, 1987;
65. neimani al. qarTuli enis sinonimTa leqsikoni, sabWoTa mwerloba,
Tbilisi, 1961;
66. nikolaiSvili n, vaJaseuli Targmani polonuridan, gaz. ,,Tbilisi”,
1961 wlis 22 ivlisi;
247
67. papava ak. Gguldakodili arwivi. vaJas poezia, ,,qarTveli mwerlebi
vaJa-fSavelas
Sesaxeb”,
Tbilisis
universitetis
gamomcemloba,
Tbilisi, 2003;
68. po edgar alan, kompoziciis filosofia. eseebi, inglisurad Targmnes
paata da rostom CxeiZeebma, ,,merani”, Tbilisi, 1989;
69. pospelovi
g.n;
nikolaevi
p.a;
literaturismcodneobis
Sesavali,,visSaia Skola”, moskovi, 1996;
70. propi vl. zRapris morfologia. m. karbelaSvilis Targmani, gamomc.
,,mecniereba”, Tbilisi, 1984;
71. Jordania s. poeturi enis sakiTxisaTvis vaJa-fSavelas SemoqmedebaSi.
vaJas krebuli II, Tsu gamomcemloba, vaJas kabineti, Tbilisi, 1982;
72. ratiani
i.
tomas
sternz
elioti
da
inglisuri
literaturis
novatoruli kvleva. Ggamomc. ,,zekari”, 2006;
73. rusTaveli
SoTa,
vefxistyaosani
(al.
baramiZis,
k.
kekeliZis,
ak.
SaniZis redaqciiT), saxelgami, Tbilisi, 1951;
74. rusTaveli SoTa, vefxistyaosani (saskolo gamocema), ,,ganaTleba”,
Tbilisi, 2003;
75. saiTiZe g. vaJa-fSavelas aforizmebi, Tsu gamomcemloba, Tbilisi, 1961;
76. sarjvelaZe
z,
Zveli
qarTuli
enis
leqsikoni
(masalebi),
Tsu
gamomcemloba, Tbilisi, 1995;
77. saxokia T. qarTuli xatovani sityva-Tqmani, merani, Tbilisi, 1979;
78. saxelmZRvanelo
marTlmadidebluri
eklesiis
katexizmis
Sesaswavlad, Tbilisi, 1990;
79. sergia v. qarTuli enis teqstis lingvistika, Tbilisi, 1997;
80. siraZe r. Zveli qarTuli literaturis tipologiuri bunebisaTvis. ix.
Zveli
qarTul-literaturuli
azrovnebis
sakiTxebi,
gamomc.,,Tsu”,
Tbilisi, 1989, 486gv.;
81. siraZe r. dro da Jami. rusTavelis saxelobis qarTuli literaturis
instituti, literaturuli Ziebani, XXII, ,,merani”, Tbilisi, 2008;
82. surgulaZe ir. qarTuli xalxuro ornamentis simbolika, Tbilisi,
1986;
83. tabiZe t, Txzulebani sam tomad. t. II, werilebi literaturasa da
xelovnebaze, literatura da xelovneba, Tbilisi, 1966;
84. uruSaZe n. vaJa-fSavela qarTul scenaze, vaJa-fSavelas xsovnisadmi
miZRvnili krebuli, vaJas kabineti ,YTug , Tbilsi, 1966;
248
85. fili
j.
niSanTa
da
simboloebis
enciklopedia,
gamomc.
,,enciklopedia”, moskovi, 1996;
86. qarTveli mwerlebi vaJa-fSavelas Sesaxeb, vaJas kabineti, Tbilisis
saxelmwifu universiteti, Tbilisi, 2003;
87. qarTuli
enis
ganmartebiTi
leqsikoni,
V,
mecn.
Aakad.
gamomc.,
Tbilisi, 1968;
88. qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni, VIII, mecn. Aakad. gamomc., 1962;
89. qarTuli xalxuri poezia, III, ,,mecniereba”, Tbilisi, 1974;
90. qarTuli xalxuri poezia, VIII, ,,mecniereba”, Tbilisi, 1979;
91. qarTuli xalxuri poezia, qrestomaTia, sax. un. Ggamomc. Tbilisi, 1992;
92. qarTuli sabWoTa enciklopedia, V, mT. samecn. red., Tbilisi, 1984;
93. qarTuli sabWoTa enciklopedia, VIII, mT. samecn. red., Tbilisi, 1985.
94. qiqoZe g. werilebi, eseebi, narkvevebi. ,,merani”, Tbilisi, 1985;
95. qurdovaniZe T. qarTuli xalxuri jadosnuri zRapari, Tsu gamomc.,
Tbilisi, 1983;
96. qurdovaniZe T. T. XII, zRapari. ix. qarTuli folklori, Tbilisi,
gamomc. ,,merani”, 2001, 321gv;
97. Rlonti al. xalxuri novela da literaturuli novela. ix. qarTuli
xalxuri novelis sakiTxebi, Tbilisi, gamomc. ,,Tsu”, 1989. 516gv;
98. yubaneiSvili
salome,
erkman-Satrianis
vaJa-fSavela-uidas
,,feodalis
aRzrdis”
,,mziTvis
mTargmneli.
langaris”
da
vaJa-fSavelas
xsovnisadmi miZRvnili krebuli, vaJa-fSavelas kabineti, Tsu gamomc.,
Tbilisi, 1966;
99. SalutaSvili al. rogor SevafasoT speqtakli, ,,ganaTleba”, Tbilisi,
1981’
100. SaniZe ak. qarTuli enis gramatika, I, morfologia, Tsu gamomc.,
Tbilisi 1962;
101. SarabiZe T. qristianuli motivebi vaJa-fSaveklas SemoqmedebaSi, Tsu,
vaJas kabineti, Tbilisi, 2005;
102. Citauri
n.
vaJa-fSavelas
Semoqmedebis
erTi
saintereso
mxare,
literaturuli Ziebani, XIII, ,,merani”, Tbilisi, 2002;
103. Ciqovani
s.
vaJa-fSavelas
cxovrebis
elferi
da
misi
poeturi
Semoqmedeba. qarTveli mwerlebi vaJa-fSavelas Sesaxeb. gamomc ,,Tsu”,
vaJas kabineti, ilias kabineti, akakis kabineti, Tbilisi, 2003;
249
104. CiCerovi v.i. qarTuli xalxuri Semoqmedeba, gamomc. ,,mgu”, moskovi,
1959;
105. ColoyaSvili
r.
jadosnuri
da
novelisturi
zRaprebis
gmirTa
genetikuri kavSiri, ix. literaturuli Ziebani, XXIV, rusTavelis
saxelobis
qarTuli
literaturis
instituti,
Tbilisi,
gamomc.
,,zekari”, 2006, 261gv.
106. Cxenkeli T. winaTqma. vaJa-fSavelas xsovnisadmi miZRvnili krebuli,
Tsu, Tbilisi, 1966;
107. ceitlini, mwerlis Sroma, ,,sovetskipisateli”, moskovi, 1962;
108. ciciSvili g. dramaturgia. qarTuli literaturis istoria eqvs
tomad, t.V, ,,sabWoTa saqarTvelo, Tbilisi, 1982;
109. wereTeli akaki, Txzulebani. sruli krebuli Svid tomad, tomi II,
leqsebi,
a
abaSelis
da
p.
ingoroyvas
redaqtorobiT,
saxelgami,
Tbilisi, 1941;
110.wereTeli
n.
vaJa-fSavelas
naTargmni
edgar
pos
,,yorani”.
vaJa-
fSavelas xsovnisadmi miZRvnili krebuli, vaJa-fSavelas kabineti, Tsu
gamomcemloba, Tbilisi, 1966;
111. wowkilauri d. sindisis problema da misi gansaxierebis formebi vaJafSavelas SemoqmedebaSi, vaJa-fSavelas krebuli. III, Tsu gam. Tbilisi,
1921;
112.WavWavaZe ilia, TxzulebaTa sruli krebuli oc tomad, t.III, ,,sabWoTa
saqarTvelo”, Tbilisi, 1986;
113. WavWavaZe
ilia,
TxzulebaTa
sruli
krebuli
oc
tomad,
t.II,
moTxrobebi, piesebi. ,,mecniereba”, Tbilisi, 1988;
114.Wanturaia m. vaJa-fSavelas 900-iani wlebis eposi,-,,ZaRlika ximikauri”,
avtoreferati, Tsu gamomc., Tbilisi, 1999;
115. WeliZe v. Zvirfasi siluetebi, ,,sabWoTa saqarTvelo”, Tbilisi, 1988;
116.Wilaia a., Wilaia r. literaturismcodneobis cnebebi, Tsu gamomc.
Tbilisi, 1984;
117.WilaZe
T.
ukvdavebis
aTinaTi,
qarTveli
mwerlebi
vaJa-fSavelas
Sesaxeb, gamomc. ,,Tsu”, Tbilisi, 2003;
118. WumburiZe j. mwerlebi da kritikosebi, Tbilisi, 1974;
119.WumburiZe j. deskrifcia, avtologia. vaJa-fSavelas xuTi poema, Tsu
gamomc. Tbilisi, 1975;
250
120. WumburiZe j. mecxramete saukune. Lliteraturuli narkvevebi, Tsu
gamomc. Tbilisi, 2004;
121.xarbedia m. naratologia. ix. literaturis Teoria. XX saukunis
ZiriTadi meTodologiuri koncefciebi da mimdinareobebi, Tbilisi,
gamomc. ,,zekari”, 2006, 261gv.
122. xarebava
j.
vaJa-fSavelas
publicistika.
Avtoreferati.
,,imkos”
gamomc. Tbilisi, 2001;
123. xerxeuliZe griqol, meoce saukunis qarTuli lirikis narkvevebi;
124. xinTibiZe akaki, ,,mecniereba” Tbilisi, 1971;
125. xinTibiZe e.
Suasaukunoebrivi da renesansuli ,,vefxistyaosanSi”,
Tsu gamomc. Tbilisi, 1993.
251

Podobné dokumenty

facebook

facebook _ batono zaza, ra aris mizezi, rom dRes gvaqvs is ori media da mesame, romelic sasurvelia, jer ar Cans... zaza firaliSvili _ 90-ian wlebSi gabatonda tendencia, romelic dRes mTel Cvens media-sivrces...

Více